- Apie kaimą Šiaulių rajone žr. Gaudučiai (Šiauliai).
| Gaudučiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Gaudučiai | ||||||||||||||||
| 55°55′08″š. pl. 21°32′49″r. ilg. / 55.919°š. pl. 21.547°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 21 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Vikiteka | Gaudučiai | |||||||||||||||
Gaudučiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Kartenos, prie magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga , Alanto dešiniajame krante. Kaimo plotas – 462,77 ha.2011 m. buvo 36 gyventojai, 2015 m. stovėjo 8 sodybos, veikė Klaipėdos sklandytojų klubo Kartenos aerodromas.
Etimologija
Pavadinimas kilo nuo asmenvardžio Gaudutis daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Gauducie, Gajducie, rus. Гавдуце, Говдоте, Гавдуци, Гайдуце, tarmiškai vadinamas žem. Gaudotē.
Geografija
Kaimas žemės plyti į pietus nuo magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga – vienintelės išimtinai tik Lietuvos teritorija einančios Europos tinklo magistralės E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda atkarpos. Nuo jos per kaimą eina vienintelė gatvė, pietinėje dalyje susijungianti su vietiniu keliu Kartena-Vėlaičiai-Gaudučiai. Rytinę dalį kerta rajoninis kelias Kuliai–Šiemuliai–Gaudučiai.
Pietvakariniu pakraščiu teka Alantas, pietine dalimi – pastarojo intakas Karkluojė, rytine ir centrine dalimi – kitas Alanto intakas Rupšupis, ant kurio šalia dvarvietės įrengtas Gaudučių tvenkinys.
Vakaruose kaimas ribojasi su Gintarais, pietvakariuose – su Vėlaičiais, pietuose – su Lygnugariškiais, pietryčiuose – su Kupšiais ir Mamiais. Šiaurėje Gaudučius nuo Dauginčių skiria magistralinis kelias, o rytuose nuo Baltmiškių – Daiginio miškas.
Istorija
Prie Alanto išlikęs upės paplautas piliakalnis liudija, kad žmonių čia gyventa nuo priešistorinių laikų. Padavimai mena, kad šalia piliakalnio stovėjęs nemažas miestas, kuris vėliau sunykęs.
Kaimas susiformavo XVI a. antrojoje pusėje po Valakų reformos. Jis buvo gatvinio plano, o gyvenvietės sodybos stovėjo abiejose gatvės pusėse dešiniajame Alanto krante, tarp Karkluojės ir Rupšupio upelių. Aplinkui gyvenvietę plytėjo į tris didelius laukus padalintos dirvos. Šiaurės vakarinėje ir rytinėje kaimo dalyje augo miškai ir plytėjo medžiais ir krūmais apaugusios akmeningos bendrosios ganyklos. Jose veikė kapinės, kurios XVIII a. pab. buvo uždarytos, o mirusiuosius pradėta vežti į Kartenos parapines kapines.
Plečiantis dirbamos žemės plotams, šiaurės rytinėje ir šiaurinėje kaimo dalyje susiformavo trys vienkieminės nausėdijos, vadinamos Gaudučių užusieniais. Per šiaurinį užusienį XIX a. pirmoje pusėje buvo nutiesta nauja plento Plungė–Kartena atkarpa.
1846 m. kaime buvo 13 dūmų,, o 1849 m. Kartenos ir Šateikių grafui Pranciškui Pliateriui lažą ėjo 169 valstiečiai.
Vykdant pobaudžiavinę žemės reformą valakinis-gatvinis kaimas buvo panaikintas, o jo žemėje įkurtas Kartenos dvaro ūkinis padalinys – Gaudučių palivarkas. Pagrindinius jo statybos darbus 1889–1892 m. atliko dvarininkas Adomas Pliateris. Pirmiausia buvo statomi ūkiniai-gamybiniai, o po to – gyvenamieji pastatai Apie statybą liudija sienų akmenyse iškaltos datos su dvarininko inicialais kirilicos rašmenimis „A. П.“ bei viršuje pavaizduota grafo karūna.
Pobaudžiavinei reformai smarkiai sumažinus dvaro pajamas, grafai Pliateriai ėmėsi pardavinėti savo žemes, pirmiausia – plėšininę ganyklų ir miško žemę. Taip palivarko ganyklų pietiniame pakraštyje, tarp jo sodybos ir Karkluojės įsigytoje žemėje pasistatytose vienkieminėse sodybose XIX a. 8–9 dešimtmečiais įsikūrė pirmieji naujakuriai, dvaro žemėje atkūrę Gaudučių kaimą.
1895 m. kaime buvo 3 sodybos. Dvarininkui toliau parduodant žemę, į kaimą kėlėsi naujakurių šeimos ir 1923 m. jame jau buvo 28 ūkiai.
Vykdant Lietuvos žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas. Sodyba su jai palikta žeme paskelbta valstybės nuomojamu pavyzdiniu ūkiu. Likusi žemė išdalinta kumečiams ir kariams savanoriams, iš pradžių vadinta Gaudučių II, o nuo 1927 m. – Raštų kaimu. Tokiu būdu istorinėje Gaudučių žemėje atsirado du kaimai – Gaudučiai ir Raštai. Tarpukariu įkurta Gaudučių pradinė mokykla.
1945 m. Gaudučių dvaro sodyboje įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio skyrius, Dauginčių apylinkės administracinis centras, Dauginčių klubas-skaitykla ir pradinė mokykla. Mokyklos mokytojas ir vedėjas Alfonsas Arlauskas buvo legaliai gyvenęs Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono partizanas, kuris 1945 m. lapkričio 11 d. buvo suimtas ir išvežtas į Vorkutos lagerius. Prie Kartenos valsčiuje veikusių Kardo rinktinės partizanų prisijungė ir valstietis Juozas Šlyžius, nužudytas MGB Kartenos valsčiaus poskyrio būstinėje. Jo brolis Vincas Šlyžius su žmona Kazimiera, sūnumis Juozu ir Albertu 1949 m. kovo 29 d. buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą. Tremtyje šeimos galva netrukus mirė, o žmonai su vaikais į Lietuvą grįžti buvo leista tik 1958 m.Neramiais pokario metais 1948 m. buvo nužudyta kaimo valstiečio D. Pociaus keturių žmonių šeima. Tuo tarpu prie piliakalnio gyvenęs Kostas Zablockis karteniškių stribų buvo sunkiai sužeistas ir liko neregiu.
Po 1949–1951 m. kolektyvizacijos Gaudučių dvaro sodyba tapo „Tarybinės žemės“ kolūkio administraciniu-ūkiniu centru. Jame veikė ūkio valdybos kontora, mechaninės dirbtuvės, gyvulininkystės fermos, sandėliai, lentpjūvė, 1961 m. buvo atidaryta biblioteka, o šalia, kitapus plento, įsikūrė naujoji kolūkio centrinė gyvenvietė – Dauginčiai.
Po ūkių stambinimo vajaus, XX a. 8 dešimtmetyje „Tarybinės žemės“ kolūkis buvo prijungtas prie Kartenoje įsikūrusio Žemaitės kolūkio. Gaudučiai ir šalia esantis Dauginčių kaimas tapo pagalbine naujojo ūkio gyvenviete. Po privatizacijos, dalis senųjų buvusios dvaro sodybos pastatų buvo nugriauta, kiti pritaikyti naujųjų savininkų verslo poreikiams. 2011 m. gaisras smarkiai nuniokojo 1892 m. statytą akmenų mūro kumetyną.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis |
| 1915-1918 m. | Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1919–1940, 1941–1944 m. | Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1945–1950 m. | Dauginčių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Dauginčių apylinkės centras, Kretingos rajonas |
| 1959–1995 m. | Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 13 | 150 37 (kaime) 113 (dvare) | 58 | 62 | 68 | 28 | 41 | 36 | 21 | ||
| ||||||||||
Kultūros paveldas
- Gaudučių dvaro sodyba (XIX a. – XX a. pirma pusė).
- Gaudučių piliakalnis, vadinamas Čerčesnagiu, Pilale, Pilimi.
- Gaudučių kaimo senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVI a.–XIX a.).
- Kapinių koplytėlės skulptūros (XX a. pirma pusė).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gaudučiai, Kas yra Gaudučiai? Ką reiškia Gaudučiai?