Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Ganos imperija
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Vagadu ( Wagadu; pranc. Wagadou), dar vadinama Ganos imperija – senovės Afrikos valstybė, ~V a.–1076 m. egzistavusi dab. Malio ir Mauritanijos teritorijoje tarp Senegalo ir Nigerio upių. Viena ankstyvųjų Afrikos valstybių, priklausanti Sahelio civilizacijai.
| Vagadu Imperija | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
| Sostinė | ||||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| gana | ||||
| 720 | Majan Dyabe Cisse | |||
| 1040-1062 | Ghana Bassi | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkūrimas | ~V a. m. | |||
| - Užgrobia Soso | 1140 m. | |||
Valstybės kūrėjai buvo soninkiai, tauta, gimininga mandinkams. Soninkių kalba žodis „vagadu“ reiškia „bandų žemė“. Kadangi valdovai buvo tituluojami gana, vakaruose tapo žinoma kaip Ganos imperija. Jos teritorija nesutapo su dabartine Ganos valstybe.
Istorija
| Sahelio civilizacija |
| Valstybės IX-XIII a. |
| Vagadu, Tekrūras, Kanemas |
| Valstybės XIII-XVIII a. |
| Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava |
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| , Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
| Sahelio regionai |
| Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
Priešistorinė kultūra ir Avkaras
Vagadu imperijos vietoje dar 1600–300 m. pr. m. e. egzistavo priešistorinė civilizacija, pastatyti planuoti miestai, kurie koncentravosi Tišito, Valatos archeologiniuose kompleksuose. Jų kūrėjai buvo soninkių protėviai, kurie buvo pirmoji tauta Afrikoje (išskyrus Nilo slėnį), statę akmens statinius.
IV a. pr. m. e. berberai nusiaubė šią kultūrą, įsikurdami Avkaro vietovėje. Čia IV a. įsikūrė vietinė dinastija, kurią valdė 21 valdovas.
Imperijos sukūrimas
Vietinė soninkių kultūra atgimė VIII a. kaip Vagadu imperija. Dinga Cisse tapo pirmuoju imperijos valdovu, ir valstybė labai suklestėjo ekonomikos dėka. Išdygo galinga prekybinė sostinė .
Skilimas ir žlugimas
XI a. plečiantis dykumai ir kintant prekybos srautams, taip pat pernelyg išaugus vietos gyventojų skaičiui, valstybė ėmė silpti. Vakaruose įsigalėjo Tekrūro valstybė, rytuose stiprėjo songajai, nerimą kėlė maurai. Šių dinastija almoravidai kartu su Tekrūru 1067 m. paėmė Kumbi Salehą. Tai vedė Ganos imperiją į dezintegracijos fazę. Ganos imperijos ir aplinkinėse teritorijose susiformavo tokios valstybės, kaip , , , Malis, , Dženė.
XII a. teritorijas aplink Kumbi Salehą užvaldė naujai iškilusi somninkiams gimininga soso tauta, ir jų valstybė Kaniaga, kurios valdovai vis dar tradiciškai titulavosi gana. Dar vėliau, 1230 m. iš pietų užkariavimus pradėjo giminingi mandinkai, sukūrę Malio imperiją. Tai buvo visiška Vagadu valstybės pabaiga.
Ekonomika, kultūra
Valstybė koncentravosi aplink didelį ir svarbų miestą Kumbi Salehą, kuris kontroliavo didelę dalį Transsacharinės prekybos. Svarbiausi Vagadu produktai buvo auksas, druska ir odos, kurios buvo keičiamos į tekstilės ir kitus dirbinius iš šiaurės.
Valdovai ganos naudojo mokesčių sistemą, kad gautų pajamas iš prekybos ir periferinių sričių. Tai suteikė valstybei ilgą stabilumą ir klestėjimą.
Valstybėje iš pradžių buvo išpažįstama vietinė religija, paremta imperatoriaus kultu ir juodos gyvatės garbinimu. Po almoravidų užkariavimų šalyje paplito islamas.
| Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos | |
|---|---|
| Regionai: (Kaarta) | Gana | | Manden (, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, ) | Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > (XIX a.) | |
Šaltiniai
- Gana, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2023-12-25.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ganos imperija, Kas yra Ganos imperija? Ką reiškia Ganos imperija?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Vagadu Wagadu pranc Wagadou dar vadinama Ganos imperija senoves Afrikos valstybe V a 1076 m egzistavusi dab Malio ir Mauritanijos teritorijoje tarp Senegalo ir Nigerio upiu Viena ankstyvuju Afrikos valstybiu priklausanti Sahelio civilizacijai Vagadu Imperijanebera V a 1140 Location of VagaduSostineValdymo forma monarchijagana 720 Majan Dyabe Cisse 1040 1062 Ghana BassiEra Viduramziai Įkurimas V a m Uzgrobia Soso 1140 m Valstybes kurejai buvo soninkiai tauta gimininga mandinkams Soninkiu kalba zodis vagadu reiskia bandu zeme Kadangi valdovai buvo tituluojami gana vakaruose tapo zinoma kaip Ganos imperija Jos teritorija nesutapo su dabartine Ganos valstybe IstorijaSahelio civilizacijaValstybes IX XIII a Vagadu Tekruras KanemasValstybes XIII XVIII a Dzolofas Malis Songajus Bamara Mosiu valstybes Hausu valstybes Bornu Bagirmi Vadajus DarfurasFulbiu dzihadas XVIII XIX a Futa Dzalonas Futa Toro Sokoto kalifatas Masina Vasulu AdamavaKolonijos Sahelyje XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Prancuzijos Pusiaujo Afrika SudanasNepriklausomybe XX XXI a Senegalas Mauritanija Gvineja Malis Dramblio Kaulo Krantas Burkina Faso Nigeris Nigerija Cadas CAR SudanasSahelio regionaiSenegambija Vakaru Sahelis Mosiai Hausalandas Kanem Bornu Adamava DarfurasPriesistorine kultura ir Avkaras Vagadu imperijos vietoje dar 1600 300 m pr m e egzistavo priesistorine civilizacija pastatyti planuoti miestai kurie koncentravosi Tisito Valatos archeologiniuose kompleksuose Ju kurejai buvo soninkiu proteviai kurie buvo pirmoji tauta Afrikoje isskyrus Nilo slenį state akmens statinius IV a pr m e berberai nusiaube sia kultura įsikurdami Avkaro vietoveje Cia IV a įsikure vietine dinastija kuria valde 21 valdovas Imperijos sukurimas Vietine soninkiu kultura atgime VIII a kaip Vagadu imperija Dinga Cisse tapo pirmuoju imperijos valdovu ir valstybe labai suklestejo ekonomikos deka Isdygo galinga prekybine sostine Skilimas ir zlugimas Valstybes po Vagadu suirimo XIII a pr XI a pleciantis dykumai ir kintant prekybos srautams taip pat pernelyg isaugus vietos gyventoju skaiciui valstybe eme silpti Vakaruose įsigalejo Tekruro valstybe rytuose stiprejo songajai nerima kele maurai Siu dinastija almoravidai kartu su Tekruru 1067 m paeme Kumbi Saleha Tai vede Ganos imperija į dezintegracijos faze Ganos imperijos ir aplinkinese teritorijose susiformavo tokios valstybes kaip Malis Dzene XII a teritorijas aplink Kumbi Saleha uzvalde naujai iskilusi somninkiams gimininga soso tauta ir ju valstybe Kaniaga kurios valdovai vis dar tradiciskai titulavosi gana Dar veliau 1230 m is pietu uzkariavimus pradejo giminingi mandinkai sukure Malio imperija Tai buvo visiska Vagadu valstybes pabaiga Ekonomika kulturaValstybe koncentravosi aplink didelį ir svarbu miesta Kumbi Saleha kuris kontroliavo didele dalį Transsacharines prekybos Svarbiausi Vagadu produktai buvo auksas druska ir odos kurios buvo keiciamos į tekstiles ir kitus dirbinius is siaures Valdovai ganos naudojo mokesciu sistema kad gautu pajamas is prekybos ir periferiniu sriciu Tai suteike valstybei ilga stabiluma ir klestejima Valstybeje is pradziu buvo ispazįstama vietine religija paremta imperatoriaus kultu ir juodos gyvates garbinimu Po almoravidu uzkariavimu salyje paplito islamas Vakaru Sahelio istoriniai regionai ir imperijosRegionai Kaarta Gana Manden Vasulu Segu Vidine Nigerio Delta Masina Songajus Hegemonijos Vagadu VIII XI a gt Soso XII XIII a gt Malis XIII XIV a gt Songajus XV XVI a gt Bamana XVII XVIII a gt XIX a SaltiniaiGana Visuotine lietuviu enciklopedija 2020 05 27 Nuoroda tikrinta 2023 12 25