Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Fulbių imperija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fulbių imperija – grupė valstybių, sukurtų fulbių tautos XVIII–XIX a. vakarinėje Sahelio dalyje (dabartinės valstybės: Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Nigeris, Nigerija, Kamerūnas). Artimai susijusi su Fulbių džihadu. Dažnai terminas „Fulbių imperija“ žymi svarbiausią fulbių valstybę – Sokoto kalifatą, bet šiame straipsnyje aptariamos ir kitos valstybės.
| Sahelio civilizacija |
| Valstybės IX-XIII a. |
| Vagadu, Tekrūras, Kanemas |
| Valstybės XIII-XVIII a. |
| Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava |
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| , Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
| Sahelio regionai |
| Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
Fulbių migracija
Fulbiai buvo pusiau klajoklinė tauta, kilusi Sahelio vakariausiose dalyse (dab. Senegalo teritorijoje), iš kur jie XVI a. migravo tolyn į rytus, iki pat Čado ežero. Jie apsigyveno tarp kitų tautų (hausų, mandingų ir kitų), ir neretai buvo jų diskriminuojamos.
Futa Džalonas
- Pagrindiniai straipsniai – Futa Džalonas, Futa Toro.
Pirmoji žymi fulbių džihado valstybė buvo Futa Džalonas, susikūrusi dab. Gvinėjos aukštumose. Jos pradžia buvo 1735 m., kuomet musulmonai fulbiai sukilo prieš vietos valdžią ir nemusulmonus, siekdami sugrąžinti tikrąjį islamo tikėjimą. Taip buvo įkurta uždara religinė valstybė su sostine Timbo, valdoma valdovų, tituluojamų almaami.
1776 m. Futa Džalono pavyzdys paveikė kitą Fulbių valstybę – Denankę Senegalo slėnyje. Joje įvykdytas perversmas, įvykdytos islamo reformos ir valstybė pakeitė pavadinimą į Futa Toro. Joje valdymas buvo suorganizuotas Futa Džalono pavyzdžiu.
Futa Džalonas egzistavo iki pat 1898 m., kuomet atiteko Prancūzijai.
Sokoto kalifatas
Sokoto kalifatą sukūrė fulbiai, gyvenę Hausų valstybėse. Jų lyderis gyveno vienoje Hausų valstybėje – Gobire. Tuo metu ši valstybė su sostine Alkalava buvo valdoma despotiškų valdovų. Usman dan Fodio įgijo valdovo palankumą ir įkūrė religinę bendruomenę. Kuomet naujas valdovas Junfa 1801 m. išvijo šią bendruomenę, prasidėjo masinis sukilimas.
Šio sukilimo metu fulbiai užkariavo milžiniškas teritorijas, sukurdami tikrą imperiją nuo dab. Burkina Faso iki Kamerūno. 1808 jie užėmė Alkalavą, o Junfa buvo nužudytas. Fulbiai pajungė visas hausų teritorijas, sugriovė Bornu sostinę (tačiau Bornu neokupavo). Piečiau fulbiai ekspansijos nebevykdė, mat jiems trukdė netinkamas klimatas ir nematytos ligos pietuose. Valdovai titulavosi amir al – mu´minin (arba lamido džulbe).
1815 m. Usman dan Fodio mirus, jo sūnus pastatė naują miestą Sokotą (Gobiro valstybės teritorijoje), kuris tapo imperijos sostine. Nors kalifatas buvo didžiulis, tai buvo konfederacija, sudaryta iš daugybės smulkių valstybių – emyratų, – valdomų vietinių dinastijų ir mokančių duoklę Sokotui.
1901-03 m. visi šie emyratai kartu su Sokotu buvo prijungti prie .
Vėlesnės valstybės
Sokoto kalifatas davė impulsą kitiems fulbių vadams kurti naujas imperijas, taip platinant fulbių džihadą. Neretai jos atsirasdavo Sokoto kalifato periferijose.
- Adamava kilo 1809 m. ryčiausioje Sokoto kalifato periferijoje (už Gombės ir Bauči). Jos įkūrėjas buvo Modibo Adama, Usman dan Fodio bendražygis. Ji plėtėsi į rytus, užimdama didelę dalį dab. rytų Nigerijos, šiaurės Kamerūną ir pietvakarių Čadą. Sostinė buvo Jola, o valdovai tituluojami baban – lamido
- Masina buvo įkurta 1818 m. vakarinėje periferijoje. Jos įkūrėjas buvo Seku Amadu užėmė (su sostine Segu) ir sukūrė valstybę Nigerio vidurio deltoje. Jai priklausė dab. pietų Malis. Sostinė buvo Hamdullahi.
- buvo įkurtas 1850 m. Jos įkūrėjas El Hadž Umar Tal buvo kilęs iš Futa Toro valstybės. 1861 m. jis užėmė bambarų Segu, o vėliau – Masiną. Sostinė buvo Bandiagara.
- Vasulu įkūrėjas Samori Ture buvo kilęs iš Tukulero. Pietvakarinėse šios provincijose jis pradėjo užkariavimus ir 1878 m. pasiskelbė naujos valstybės kariniu valdovu faama. Jo imperija ilgainiui išsiplėtė, apimdama visą dab rytų Gvinėją, dalį Siera Leonės ir Dramblio Kaulo Kranto. Vakaruose ribojosi su Futa Džalonu.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fulbių imperija, Kas yra Fulbių imperija? Ką reiškia Fulbių imperija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Fulbiu imperija grupe valstybiu sukurtu fulbiu tautos XVIII XIX a vakarineje Sahelio dalyje dabartines valstybes Senegalas Mauritanija Gvineja Malis Nigeris Nigerija Kamerunas Artimai susijusi su Fulbiu dzihadu Daznai terminas Fulbiu imperija zymi svarbiausia fulbiu valstybe Sokoto kalifata bet siame straipsnyje aptariamos ir kitos valstybes Sahelio civilizacijaValstybes IX XIII a Vagadu Tekruras KanemasValstybes XIII XVIII a Dzolofas Malis Songajus Bamara Mosiu valstybes Hausu valstybes Bornu Bagirmi Vadajus DarfurasFulbiu dzihadas XVIII XIX a Futa Dzalonas Futa Toro Sokoto kalifatas Masina Vasulu AdamavaKolonijos Sahelyje XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Prancuzijos Pusiaujo Afrika SudanasNepriklausomybe XX XXI a Senegalas Mauritanija Gvineja Malis Dramblio Kaulo Krantas Burkina Faso Nigeris Nigerija Cadas CAR SudanasSahelio regionaiSenegambija Vakaru Sahelis Mosiai Hausalandas Kanem Bornu Adamava DarfurasFulbiu migracijaFulbiai buvo pusiau klajokline tauta kilusi Sahelio vakariausiose dalyse dab Senegalo teritorijoje is kur jie XVI a migravo tolyn į rytus iki pat Cado ezero Jie apsigyveno tarp kitu tautu hausu mandingu ir kitu ir neretai buvo ju diskriminuojamos Futa DzalonasPagrindiniai straipsniai Futa Dzalonas Futa Toro Pirmoji zymi fulbiu dzihado valstybe buvo Futa Dzalonas susikurusi dab Gvinejos aukstumose Jos pradzia buvo 1735 m kuomet musulmonai fulbiai sukilo pries vietos valdzia ir nemusulmonus siekdami sugrazinti tikrajį islamo tikejima Taip buvo įkurta uzdara religine valstybe su sostine Timbo valdoma valdovu tituluojamu almaami 1776 m Futa Dzalono pavyzdys paveike kita Fulbiu valstybe Denanke Senegalo slenyje Joje įvykdytas perversmas įvykdytos islamo reformos ir valstybe pakeite pavadinima į Futa Toro Joje valdymas buvo suorganizuotas Futa Dzalono pavyzdziu Futa Dzalonas egzistavo iki pat 1898 m kuomet atiteko Prancuzijai Sokoto kalifatasPagrindinis straipsnis Sokoto kalifatas Fulbiu imperijos Spalvoti plotai zymi vakarinio Sahelio valstybes iki XIX a o apskritimai atskiru imperiju įtakos sritis XIX a Sokoto kalifato centrine dalis Sokoto kalifata sukure fulbiai gyvene Hausu valstybese Ju lyderis gyveno vienoje Hausu valstybeje Gobire Tuo metu si valstybe su sostine Alkalava buvo valdoma despotisku valdovu Usman dan Fodio įgijo valdovo palankuma ir įkure religine bendruomene Kuomet naujas valdovas Junfa 1801 m isvijo sia bendruomene prasidejo masinis sukilimas Sio sukilimo metu fulbiai uzkariavo milziniskas teritorijas sukurdami tikra imperija nuo dab Burkina Faso iki Kameruno 1808 jie uzeme Alkalava o Junfa buvo nuzudytas Fulbiai pajunge visas hausu teritorijas sugriove Bornu sostine taciau Bornu neokupavo Pieciau fulbiai ekspansijos nebevykde mat jiems trukde netinkamas klimatas ir nematytos ligos pietuose Valdovai titulavosi amir al mu minin arba lamido dzulbe 1815 m Usman dan Fodio mirus jo sunus pastate nauja miesta Sokota Gobiro valstybes teritorijoje kuris tapo imperijos sostine Nors kalifatas buvo didziulis tai buvo konfederacija sudaryta is daugybes smulkiu valstybiu emyratu valdomu vietiniu dinastiju ir mokanciu duokle Sokotui 1901 03 m visi sie emyratai kartu su Sokotu buvo prijungti prie Velesnes valstybesSokoto kalifatas dave impulsa kitiems fulbiu vadams kurti naujas imperijas taip platinant fulbiu dzihada Neretai jos atsirasdavo Sokoto kalifato periferijose Adamava kilo 1809 m ryciausioje Sokoto kalifato periferijoje uz Gombes ir Bauci Jos įkurejas buvo Modibo Adama Usman dan Fodio bendrazygis Ji pletesi į rytus uzimdama didele dalį dab rytu Nigerijos siaures Kameruna ir pietvakariu Cada Sostine buvo Jola o valdovai tituluojami baban lamido Masina buvo įkurta 1818 m vakarineje periferijoje Jos įkurejas buvo Seku Amadu uzeme su sostine Segu ir sukure valstybe Nigerio vidurio deltoje Jai priklause dab pietu Malis Sostine buvo Hamdullahi buvo įkurtas 1850 m Jos įkurejas El Hadz Umar Tal buvo kiles is Futa Toro valstybes 1861 m jis uzeme bambaru Segu o veliau Masina Sostine buvo Bandiagara Vasulu įkurejas Samori Ture buvo kiles is Tukulero Pietvakarinese sios provincijose jis pradejo uzkariavimus ir 1878 m pasiskelbe naujos valstybes kariniu valdovu faama Jo imperija ilgainiui issiplete apimdama visa dab rytu Gvineja dalį Siera Leones ir Dramblio Kaulo Kranto Vakaruose ribojosi su Futa Dzalonu