Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kanemas Bornu istorinis Sahelio civilizacijos regionas aplink Čado ežerą ir ties Šari upe Šis regionas yra dabartinių Ni

Kanem Bornu

  • Pagrindinis puslapis
  • Kanem Bornu
Kanem Bornu
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Kanemas-Bornu – istorinis Sahelio civilizacijos regionas aplink Čado ežerą ir ties Šari upe. Šis regionas yra dabartinių Nigerijos (), Čado (Ežero, Kanemo, Hadžero-Lamiso, Šario-Bagirmio regionų), Nigerio () ir Kamerūno (Tolimosios Šiaurės regionas) teritorijose.

Sahelio regionas
Kanem-Bornu
Šalis šiaurės rytų Nigerija, pietryčių Čadas, šiaurės Kamerūnas
Tautos kanuriai, bagarai, ir kt.
Valstybės Kanemas, Bornu
Sahelio civilizacijos regionai:
Senegambija (1), Vakarų Sahelis (2), Mosiai (4), Hausalandas (5), Kanem-Bornu (6), Adamava (9), Darfūras (7)

Jo pavadinimas yra kilęs iš dviejų stipriausių čia egzistavusių valstybių: Kanemo ir Bornu.

Gamta ir geografija

Regionas dar vadinamas Centriniu Sudanu, yra įsiterpęs tarp Hausalando vakaruose ir Darfūro rytuose. Rytuose jis atsiremia į , o vakaruose – į Mandaros kalnus. Šiaurėje nuo regiono driekiasi dykuminiai regionai, o pietuose – savana (Adamavos istorinis regionas).

Kanemas-Bornu užima didelę , kurios centre telkšo Čado ežeras, istoriškai nuolat keitęs savo teritoriją. Svarbiausios krašto upės priklauso Čado baseinui: Šaris ir Logonė (pietryčiuose), (pietvakariuose), Komadugu Jobė (vakaruose), Bahr al Gazalis (rytuose). Svarbiausi dabartiniai regiono miestai yra Ndžamena, Maiduguris, Kuseris, , Difa.

Pietinė regiono dalis savo gamta stipriai skiriasi nuo šiaurinės. Jai būdingos derlingos ir molingos dirvos, vadinamos firki, o dėl vandeningų Šario ir Logonės upių yra daug drėgmės. Šiaurinėje dalyje, kur beveik nėra upių, vyrauja sahelinis sausas klimatas.

Etninė sudėtis

Regionui būdinga didžiulė etninė įvairovė, kuri susiformavo dėl daugkartinių migracijų, vykusių į šį regioną. Čia susimaišę gyvena gyventojai, priklausantys trims kalbinėms grupėms. Manoma, kad seniausias etninis substratas buvo čadinėmis kalbomis (Semitų-chamitų šeima) kalbantys gyventojai, tarp kurių vėliau apsigyveno Centrinio Sudano grupės ir Sacharos kalbinės grupės atstovai (Nilo-Sacharos kalbos).

Didžiausia regiono grupė yra kanuriai (kalbantys viena Sacharos kalbų) ir jų etninės subgrupės , . Į pietus nuo ežero daug bagarų (arabų). Pietryčiuose didelė etninė grupė yra (Centrinio Sudano kalba). Pietinėje regiono dalyje, susimaišę su aukščiau minėtomis tautomis, gyvena smulkios čadinėmis kalbomis kalbančios tautelės: kotokai, , musgumai ir kt.

Istorija

Centrinio Sudano istorija yra viena mažiausiai žinomų ir tyrinėtų Sahelyje, todėl kol kas keliama daug klausimų. Pradedant , visa dabar sausringa Kanem-Bornu teritorija buvo padengta milžiniško ežero (Mega-Čado, 350 tūkst. kv. km.), kuris išsilaikė iki pat I tūkst. pr. m. e. vidurio, ir nuo tada pradėjo mažėti. Slūgstant ežerui į dumblingas ir derlingas teritorijas ėmė keltis žmonės. Tai buvo semitai-chamitai, dabartinių čadinių tautelių protėviai. Jie tapo seniausiais krašto gyventojais.

Sao civilizacija

Pagrindinis straipsnis – Sao civilizacija.

Apie XVIII a. pr. m. e. į pietus nuo Čado ežero, molingose firki lygumose ėmė formuotis seniausia žinoma regiono archeologinė kultūra Gadžigana. Jos kūrėjai jau statė įtvirtintas gyvenvietes.

Iš šios kultūros V a. pr. m. e. išaugo gerokai pažangesnė aukštą žemdirbių kultūrą sukūrusi Sao civilizacija. Jos atstovai statė mūrines įtvirtintas gyvenvietes, gamino dailią keramiką, bronzos dirbinius, lydė geležį. Išlikę mitai pasakoja apie migracijas per dykumą iš šiaurės, kas leidžia daryti prielaidas apie egzistavusius senovinius kontaktus per dykumą su Šiaurės Afrikos pakrante ir netgi Azija.

Kanemas

Pagrindinis straipsnis – Kanemas.

Apie VII a. į regiono šiaurinę dalį iš dykumų migravo klajokliai , kurie kalbėjo Sacharos grupės kalba ir palengva asimiliavo vietos gyventojus. Jie įkūrė pirmąją savo dinastiją Duguva ir kartu Kanemo valstybę. Šioje valstybėje formavosi etnosas.

Tuo pat metu Kanemo pietinė kaimynė Sao civilizacija sulaukė didžiausio savo suklestėjimo, pasiekė klasikinį laikotarpį ir klestėjo ekonomiškai. Jos kultūrinė įtaka nebeapsiribojo tik derlingomis pietinio Čado lygumomis, bet plito į šiaurę. Todėl naujai atsiradusi Kanemo valstybė daug kultūros pasiekimų perėmė iš jų ir ėmė kurti pažangią Afrikos kultūrą. Tuo pat metu Kanemas per Transsacharinę prekybą palaikė aktyvius ryšius su šiaure, iš kur plito islamo idėjos. XI a. Kanemo diduomenė priėmė šią naują religiją, nors didžioji dalis krašto gyventojų išlaikė vietinius afrikinius tikėjimus.

XIII a. Kanemas pasiekė didžiausią klestėjimą, savo karine jėga pralenkė savo pietinę kaimynę ir ją nukariavo. Tuo metu valstybė kontroliavo ne tik Čado lygumą, bet ir dideles dykumos teritorijas šiaurėje.

Sao kultūra klestėjo iki XV a. Spėjama, kad ją sunaikino iš rytų įsiveržę klajokliai bagarai ir užgožė Kanemo karalystė.

Dezintegracija ir Bornu

Pagrindiniai straipsniai – Bornu ir Bagirmi.

XIV a. Kanemo kontroliuojamame regone prasidėjo istoriniai kataklizmai, kurie pirmiausia reiškėsi kaip klajoklių tautų puldinėjimai. Svarbiausia grėsmė tuo metu buvo centrinio Sudano kalbomis kalbančių tautelių invazijos iš pietryčių. Jie migravo iš savo protėvynės dab. pietvakariniame Pietų Sudane ir plito į vakarus, apgyvendindami Bahr al Gazalio, Logonės ir Šari upių baseinus. Vieni iš grėsmingiausių Kanemo imperijos kaimynų buvo , kurie įsikūrė prie ežero regiono rytuose. Jie ne kartą įsiveržė į nusilpusį Kanemą ir nužudė ne vieną jo valdovą. XIV a. pabaigoje bilalų antpuoliai privertė paskutinįjį Kanemo valdovą palikti sostinę ir išsikelti į vakarus, t. y. vakarines Čado pakrantes. Ten buvo įkurta nauja valstybė Bornu.

Šis įvykis sukėlė politinį vakuumą regione, kurio metu suklestėjo vietinės kultūros. Bornu valdė pietvakarines regiono teritorijas ir galiausiai įsitvirtino mieste. Joje asimiliuojant vietines tauteles formavosi atskiras kanurių subetnosas. Į pietus nuo Čado smulkias karalystes sukūrė kotokai ir musgumai, kurie laikė save tiesioginiais Sao civilizacijos palikuonimis. Tokiais save laiko ir Čado ežero salose gyvenantys .

Atsikėlėliai klajokliai gana greitai perėmė vietos civilizacijos pasiekimus. Bilalai Fitri ežero regione sukūrė . Kita svarbi centrinio Sudano tauta buvo , kurie konsolidavo valdžią Čado ežero pietryčiuose ir čia sukūrė Bagirmio valstybę.

Iš šių visų valstybių pati stipriausia buvo Bornu, kurios dinastija toliau kildino save iš Kanemo. XVI a. pradžioje, valdant (1497–1515), Bornu ėmė atkariauti prarastas sritis ir užėmė Jao sultonatą. Valdant (1571–1603), Bornu klestėjimas pasiekė savo apogėjų, suvienydamas visą Kanem-Bornu regioną, įjungdamas Bagirmi ir kitas smulkesnes valstybes.

Arabai ir fulbiai

Nuo XVII a. regionas vėl patyrė klajoklių tautų invazijas, kurios nusilpnino Bornu valstybę ir kadaise klestėjusią afrikinę civilizaciją. Pirmiausia prie Čado ežero ėmė keltis šuva arabai, kurie plito iš rytų (dab. Sudanas) ir nešė savo kalbą bei kultūrą po visą Sahelio civilizaciją. Jie sustiprino islamo įtaką vietos tautų tarpe. Dėl jų atnpuolių Bornu valstybė vėl dezintegravosi, o atskiros provincijos įgijo autonomiją.

Didžiausias kataklizmas regiono istorijoje įvyko XIX a. pradžioje. 1808 m. regioną užėmė fulbiai, vykdantys fulbių džihadą, kurie per Sahelio zoną migravo iš vakarų. Jie sugriovė ilgalaikę Bornu sostinę Ngazargamu ir vertė vietos gyventojus atsiversti į ortodoksinį islamą. Vienas Bornu lyderis įsitvirtino naujoje sostinėje ir 1846 m. į Bornu sostą sėdo jo sūnus Umaras.

Nuo tada Bornu reiškėsi nuolatinis silpimas, ir XIX a. pabaigoje regionas neatlaikė augančios rytinio kaimyno Vadajaus konkurencijos. Atsikūrusi Bagirmio valstybė buvo priversta pripažinti Vadajaus valdžią.

1893 m. iš Sudano kilęs karvedys užkariavo Bagirmi ir Bornu. Tai paskatino greitą šių valstybių kolonizaciją ir padalinimą tarp Vakarų kolonijinių valstybių. Regionas buvo padalintas tarp trijų kolonijinių valstybių. Jo vakarinę dalį gavo , rytinę - Prancūzijos Ekvatorinė Afrika, o pietinę - Vokietijos Kamerūnas. Šis padalinimas išlieka iki šiol.

Literatūra

  1. Augustin FC (2006). "Pathways to Complexity: The Rise and Demise of a Chadic Polity". Gefame: Journal of African Studies. 3.
  2. Boyeldieu, Pascal. 2006. Présentation des langues Sara-Bongo-Baguirmiennes. Paris: CNRS-LLACAN

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 12 Lie, 2025 / 06:21

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kanem Bornu, Kas yra Kanem Bornu? Ką reiškia Kanem Bornu?

Kanemas Bornu istorinis Sahelio civilizacijos regionas aplink Cado ezera ir ties Sari upe Sis regionas yra dabartiniu Nigerijos Cado Ezero Kanemo Hadzero Lamiso Sario Bagirmio regionu Nigerio ir Kameruno Tolimosios Siaures regionas teritorijose Sahelio regionas Kanem BornuSalis siaures rytu Nigerija pietryciu Cadas siaures KamerunasTautos kanuriai bagarai ir kt Valstybes Kanemas BornuSahelio civilizacijos regionai Senegambija 1 Vakaru Sahelis 2 Mosiai 4 Hausalandas 5 Kanem Bornu 6 Adamava 9 Darfuras 7 Jo pavadinimas yra kiles is dvieju stipriausiu cia egzistavusiu valstybiu Kanemo ir Bornu Gamta ir geografijaCado ezeras Regionas dar vadinamas Centriniu Sudanu yra įsiterpes tarp Hausalando vakaruose ir Darfuro rytuose Rytuose jis atsiremia į o vakaruose į Mandaros kalnus Siaureje nuo regiono driekiasi dykuminiai regionai o pietuose savana Adamavos istorinis regionas Kanemas Bornu uzima didele kurios centre telkso Cado ezeras istoriskai nuolat keites savo teritorija Svarbiausios krasto upes priklauso Cado baseinui Saris ir Logone pietryciuose pietvakariuose Komadugu Jobe vakaruose Bahr al Gazalis rytuose Svarbiausi dabartiniai regiono miestai yra Ndzamena Maiduguris Kuseris Difa Pietine regiono dalis savo gamta stipriai skiriasi nuo siaurines Jai budingos derlingos ir molingos dirvos vadinamos firki o del vandeningu Sario ir Logones upiu yra daug dregmes Siaurineje dalyje kur beveik nera upiu vyrauja sahelinis sausas klimatas Etnine sudetisKanuriu kalbos aplink Cado ezera Regionui budinga didziule etnine įvairove kuri susiformavo del daugkartiniu migraciju vykusiu į sį regiona Cia susimaise gyvena gyventojai priklausantys trims kalbinems grupems Manoma kad seniausias etninis substratas buvo cadinemis kalbomis Semitu chamitu seima kalbantys gyventojai tarp kuriu veliau apsigyveno Centrinio Sudano grupes ir Sacharos kalbines grupes atstovai Nilo Sacharos kalbos Didziausia regiono grupe yra kanuriai kalbantys viena Sacharos kalbu ir ju etnines subgrupes Į pietus nuo ezero daug bagaru arabu Pietryciuose didele etnine grupe yra Centrinio Sudano kalba Pietineje regiono dalyje susimaise su auksciau minetomis tautomis gyvena smulkios cadinemis kalbomis kalbancios tauteles kotokai musgumai ir kt IstorijaCentrinio Sudano istorija yra viena maziausiai zinomu ir tyrinetu Sahelyje todel kol kas keliama daug klausimu Pradedant visa dabar sausringa Kanem Bornu teritorija buvo padengta milzinisko ezero Mega Cado 350 tukst kv km kuris issilaike iki pat I tukst pr m e vidurio ir nuo tada pradejo mazeti Slugstant ezerui į dumblingas ir derlingas teritorijas eme keltis zmones Tai buvo semitai chamitai dabartiniu cadiniu tauteliu proteviai Jie tapo seniausiais krasto gyventojais Sao civilizacija Sao civilizacijos keramikaPagrindinis straipsnis Sao civilizacija Apie XVIII a pr m e į pietus nuo Cado ezero molingose firki lygumose eme formuotis seniausia zinoma regiono archeologine kultura Gadzigana Jos kurejai jau state įtvirtintas gyvenvietes Is sios kulturos V a pr m e isaugo gerokai pazangesne auksta zemdirbiu kultura sukurusi Sao civilizacija Jos atstovai state murines įtvirtintas gyvenvietes gamino dailia keramika bronzos dirbinius lyde gelezį Islike mitai pasakoja apie migracijas per dykuma is siaures kas leidzia daryti prielaidas apie egzistavusius senovinius kontaktus per dykuma su Siaures Afrikos pakrante ir netgi Azija Kanemas Kanemas XIII a Pagrindinis straipsnis Kanemas Apie VII a į regiono siaurine dalį is dykumu migravo klajokliai kurie kalbejo Sacharos grupes kalba ir palengva asimiliavo vietos gyventojus Jie įkure pirmaja savo dinastija Duguva ir kartu Kanemo valstybe Sioje valstybeje formavosi etnosas Tuo pat metu Kanemo pietine kaimyne Sao civilizacija sulauke didziausio savo suklestejimo pasieke klasikinį laikotarpį ir klestejo ekonomiskai Jos kulturine įtaka nebeapsiribojo tik derlingomis pietinio Cado lygumomis bet plito į siaure Todel naujai atsiradusi Kanemo valstybe daug kulturos pasiekimu pereme is ju ir eme kurti pazangia Afrikos kultura Tuo pat metu Kanemas per Transsacharine prekyba palaike aktyvius rysius su siaure is kur plito islamo idejos XI a Kanemo diduomene prieme sia nauja religija nors didzioji dalis krasto gyventoju islaike vietinius afrikinius tikejimus XIII a Kanemas pasieke didziausia klestejima savo karine jega pralenke savo pietine kaimyne ir ja nukariavo Tuo metu valstybe kontroliavo ne tik Cado lyguma bet ir dideles dykumos teritorijas siaureje Sao kultura klestejo iki XV a Spejama kad ja sunaikino is rytu įsiverze klajokliai bagarai ir uzgoze Kanemo karalyste Dezintegracija ir Bornu Pagrindiniai straipsniai Bornu ir Bagirmi XIV a Kanemo kontroliuojamame regone prasidejo istoriniai kataklizmai kurie pirmiausia reiskesi kaip klajokliu tautu puldinejimai Svarbiausia gresme tuo metu buvo centrinio Sudano kalbomis kalbanciu tauteliu invazijos is pietryciu Jie migravo is savo protevynes dab pietvakariniame Pietu Sudane ir plito į vakarus apgyvendindami Bahr al Gazalio Logones ir Sari upiu baseinus Vieni is gresmingiausiu Kanemo imperijos kaimynu buvo kurie įsikure prie ezero regiono rytuose Jie ne karta įsiverze į nusilpusį Kanema ir nuzude ne viena jo valdova XIV a pabaigoje bilalu antpuoliai priverte paskutinįjį Kanemo valdova palikti sostine ir issikelti į vakarus t y vakarines Cado pakrantes Ten buvo įkurta nauja valstybe Bornu Sis įvykis sukele politinį vakuuma regione kurio metu suklestejo vietines kulturos Bornu valde pietvakarines regiono teritorijas ir galiausiai įsitvirtino mieste Joje asimiliuojant vietines tauteles formavosi atskiras kanuriu subetnosas Į pietus nuo Cado smulkias karalystes sukure kotokai ir musgumai kurie laike save tiesioginiais Sao civilizacijos palikuonimis Tokiais save laiko ir Cado ezero salose gyvenantys Atsikeleliai klajokliai gana greitai pereme vietos civilizacijos pasiekimus Bilalai Fitri ezero regione sukure Kita svarbi centrinio Sudano tauta buvo kurie konsolidavo valdzia Cado ezero pietryciuose ir cia sukure Bagirmio valstybe Is siu visu valstybiu pati stipriausia buvo Bornu kurios dinastija toliau kildino save is Kanemo XVI a pradzioje valdant 1497 1515 Bornu eme atkariauti prarastas sritis ir uzeme Jao sultonata Valdant 1571 1603 Bornu klestejimas pasieke savo apogeju suvienydamas visa Kanem Bornu regiona įjungdamas Bagirmi ir kitas smulkesnes valstybes Arabai ir fulbiai Regiono valstybes 1810 m Nuo XVII a regionas vel patyre klajokliu tautu invazijas kurios nusilpnino Bornu valstybe ir kadaise klestejusia afrikine civilizacija Pirmiausia prie Cado ezero eme keltis suva arabai kurie plito is rytu dab Sudanas ir nese savo kalba bei kultura po visa Sahelio civilizacija Jie sustiprino islamo įtaka vietos tautu tarpe Del ju atnpuoliu Bornu valstybe vel dezintegravosi o atskiros provincijos įgijo autonomija Didziausias kataklizmas regiono istorijoje įvyko XIX a pradzioje 1808 m regiona uzeme fulbiai vykdantys fulbiu dzihada kurie per Sahelio zona migravo is vakaru Jie sugriove ilgalaike Bornu sostine Ngazargamu ir verte vietos gyventojus atsiversti į ortodoksinį islama Vienas Bornu lyderis įsitvirtino naujoje sostineje ir 1846 m į Bornu sosta sedo jo sunus Umaras Nuo tada Bornu reiskesi nuolatinis silpimas ir XIX a pabaigoje regionas neatlaike augancios rytinio kaimyno Vadajaus konkurencijos Atsikurusi Bagirmio valstybe buvo priversta pripazinti Vadajaus valdzia 1893 m is Sudano kiles karvedys uzkariavo Bagirmi ir Bornu Tai paskatino greita siu valstybiu kolonizacija ir padalinima tarp Vakaru kolonijiniu valstybiu Regionas buvo padalintas tarp triju kolonijiniu valstybiu Jo vakarine dalį gavo rytine Prancuzijos Ekvatorine Afrika o pietine Vokietijos Kamerunas Sis padalinimas islieka iki siol LiteraturaAugustin FC 2006 Pathways to Complexity The Rise and Demise of a Chadic Polity Gefame Journal of African Studies 3 Boyeldieu Pascal 2006 Presentation des langues Sara Bongo Baguirmiennes Paris CNRS LLACAN

Naujausi straipsniai
  • Liepa 12, 2025

    Krezas (departamentas)

  • Liepa 10, 2025

    Kretingos rajono savivaldybė

  • Liepa 10, 2025

    Kretingos apskritis

  • Liepa 12, 2025

    Kretingos muziejus

  • Liepa 11, 2025

    Kremenčukas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje