Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Larix decidua var polonicaDegsnės miško maumedyne augančio Lenkinio maumedžio Larix decidua var polonica kamienasApsaugo
Lenkinis maumedis
| Larix decidua var. polonica | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Degsnės miško maumedyne augančio Lenkinio maumedžio Larix decidua var. polonica kamienas | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Nykstantys (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Larix decidua var. polonica , 1930 | ||||||||||||||
Europinio maumedžio Larix decidua varietetų savaiminio paplitimo arealas:
|
Lenkinis maumedis arba europinio maumedžio lenkinis varietetas (Larix decidua var. polonica) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties, europinių maumedžių (Larix decidua) rūšies spygliukus metantis, vienanamių medžių varietetas.
Europinis maumedis (Larix decidua) ir jo varietetai
Europinio maumedžio lenkinis varietetas (Larix decidua var. polonica) yra vienas iš trijų europinio maumedžio (Larix decidua) varietetų. Kiti du varietetai yra karpatinis maumedis (Larix decidua var. carpatica) ir alpinis maumedis (Larix decidua var. decidua). Botaninėje literatūroje karpatinis maumedis dažnai neišskiriamas kaip atskiras varietetas, o apibūdinamas kaip lenkinis maumedis. Visi europinio maumedžio varietetai tarpusavyje kryžminasi.
Iš kitų maumedžio rūšių europiniam maumedžiui artimiausi yra sibiriniai maumedžiai, su kuriais lengvai kryžminasi. Europinio maumedžio lenkinis varietetas Larix decidua var. polonica pagal morfologines savybes dažnai laikomas europinių ir sibirinių maumedžių tarprūšiu ir anksčiau botanikos klasifikacijoje lotyniškai buvo rašomas Larix sibirica subsp. polonica ir Larix polonica. Lenkų botanikas Marianas Raciborskis (1899), kuris pirmasis morfologiškai apibudino lenkinį maumedį, manė, kad lenkinis maumedis yra artimesnis sibiriniam maumedžiui, nei europiniam maumedžiui. Remdamiesi kankorėžių forma, dalis botanikų mano, kad lenkinis maumedis yra europinių ir sibirinių maumedžių tarpinės grandies reliktas.
Paplitimas Europoje
Lenkiniai maumedžiai savaime paplitę Europos žemyno centre. Labai negausios jų populiacijos auga į šiaurę nuo vakarų Karpatų kalnų Vyslos upės baseino kalvotame ir lygumų reljefe ir į šiaurę nuo Varšuvos. Savaiminis ir kultūrinis aptinkamas vakarų Baltarusijos ir vakarų Ukrainos pakraščiuose netoli Lenkijos pasienio.
Savaiminio paplitimo teritorijoje lenkiniai maumedžiai labai reti, kadangi dėl labai vertingos medienos praeityje jie buvo intensyviai kertami. Dabar negausiai išlikę tik pavieniai ar nedidelėmis grupėmis apsupti beržų, ąžuolų bei kitų medžių, ir auga praeityje buvusių didelių sengirių likučiuose.
Lenkijoje vertingiausi lenkinio maumedžio varieteto medynai auga 340–380 metrų aukštyje Šventojo Kryžiaus kalnuose bei apylinkių miškuose. 1952 m. jo medynai šioje vyr. girininkijoje sudarė 1915 hektarų, o 1957 m. jų plotas padidėjo iki 2600 hektarų. Pagal Baranskio (1957) ir Fabijonavičiaus (1960) duomenis, 200 metu amžiaus medžiai siekia 40 metrų aukštį ir yra su 100 cm skersmens kamienais.
Augavietės
Lenkiniai maumedžiai savaime auga kalvotame ir lygumų reljefe. Savaiminio paplitimo areale lenkinių maumedžių augavietės dažniausiai aptinkamos nuo 150 m iki 650 m aukštyje.
Lietuvoje
Iš visų maumedžių rūšių, lenkinis maumedis yra nuo Lietuvos ribų arčiausias savaime augantis varietetas.
Lietuvoje europinių maumedžių statusas iki galo nėra aiškus ir ginčytinas. Dalis naujų botanikos šaltinių teigia, kad tai yra introdukuota rūšis (lenkinis varietetas).
Savaiminių maumedynų, tarp jų ir europinio maumedžio, Lietuvoje nėra išlikę, bet durpynuose prie Anykščių ir už Jonavos rastos žiedadulkės įrodo buvusį kur kas platesnį europinių maumedžių augimo arealą Lietuvoje priešistoriniu laikotarpiu. Kadangi europinio maumedžio žiedadulkės neturi oro pūslelių, tad netoli Anykščių jos negalėjo būti atneštos iš tolimesnių vietovių, bet turėjo būti iš vietinių, aplinkui augusių medynų.
Remiantis 1911 metų žemėlapiais, lenkinių maumedžių riba XIV–XVI a. ėjo iš vakarų į rytus palei Nemuną iki Kauno, o toliau nuo Kauno per Aukštadvarį link Lydos (Brokgauz, Efron, 1911–1916), tai yra, maumedžiai augo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, kur vėliau buvo išnaikinti. Pagal lenkų miškų apžvalgininką A. Polujanskį (1854), XIX a. maumedžiai natūraliai augo nedidelėmis giraitėmis Užnemunėje, Kalvarijos ir Marijampolės apskrityse apie Prienus, Vištytį bei kitose vietose.
Išnykus ankstesnėms maumedžio populiacijoms, XIX a. pradžioje Lietuvoje buvo pradėta juos plačiau įveisti. 1841 m. iš Lenkijos Švento Kryžiaus kalnų regiono buvo pradėtos įvežti sėklos ir apie 1849 m. iš ten gautų sėklų ir išaugintų buvo įveistas pirmas maumedynas Degsnėje – Degsnės maumedynas. Iš Lenkijos maumedžių sėklos retkarčiais buvo atvežamos iki 1953 m. į Marijampolę, Seirijus, Griškabūdį, Kidulius, Buktą, Šlienavą, Pilviškius.
Tad, remiantis istoriniais šaltiniais, galima daryti išvadą, kad europiniai maumedžiai, o tiksliau jų lenkinis maumedžio varietetas, yra vietinė, savaiminė medžių rūšis pietų Lietuvoje, kuri buvo išnykusi ir nuo XIX a. pradžios šalyje reintrodukuota.
Lietuvoje europiniai maumedžiai vis dažniau sodinami šalies miškuose, daug augančių nuo seno pasitaiko parkuose, sodybose. Degsnės maumedynas, esantis Prienų rajone, 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio, yra didžiausias maumedynas Lietuvoje. Čia maumedžiai dauginasi savaime.
Nuo XX a. antros pusės prasidėjus klimato pokyčiams, tai yra, šylant pasaulio ir Lietuvos klimatui, lenkinis maumedis iš visų maumedžių rūšių yra perspektyviausias ir lengvai gali plisti savaime Lietuvos miškuose.
Matmenys
Lenkiniai maumedžiai yra aukšti medžiai. Degsnės maumedyne augantis Larix decidua var. polonica varieteto bevardis Degsnės miško maumedis yra aukščiausias medis Lietuvoje ir galbūt aukščiausias šio varieteto maumedis Europoje. Jo aukštis 49 m, skersmuo 1,3 m aukštyje 59 cm. Tai ganėtinai jaunas medis, manoma, kad jis yra apie 158 metų amžiaus (2018 m. duomenimis).
Palyginimui, šiuo metu aukščiausias europinis maumedis (Larix decidua) yra alpinio varieteto Larix decidua var. decidua medis, augantis Bavarijoje (Vokietija), jo aukštis 53,80 m (išmatuotas lazeriu).
Požymiai
Savo išvaizda lenkinis maumedis panašus į alpinį maumedį, tačiau lenkinio maumedžio antrosios eilės šakutės plonos, svyrančios žemyn ir šviesiai gelsvos spalvos.
Lenkinio maumedžio laja reta, plačiai kūgiška, senų medžių ritiniška ar netaisyklinga. Kamienas tiesus. Žievė stora, giliai išilgai suaižėjusi, paprastai rausvai rudo atspalvio. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais. Lenkinio maumedžio kankorėžiai mažesni už alpinio maumedžio varieteto kankorėžius – 1,5–2,5 cm ilgio ir apvaloki. Jų sėkliniai žvyneliai šaukštiškai išgaubti, panašiai kaip sibirinio maumedžio. Kankorėžiai subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais. Lenkinio maumedžio sėklytės 3–4 mm ilgio ir su sparneliais – žymiai mažesnės už sibirinio maumedžio sėklas ir nežymiai už alpinio maumedžio varieteto sėklas. Sėklas lengvai išbarsto rudenį, tuojau joms prinokus. Lenkinių maumedžių spygliai minkšti, žali, rudenį pagelsta, o artėjant žiemai nukrenta. Dauginasi sėklomis.
Augimas
Lenkiniai maumedžiai auga greitai, bet greičiausiai 25-35 metų amžiaus medžiai. Jie greičiau auga ne tik už alpinių maumedžių varietetą (anot V. Ramanausko, ), bet ir greičiau už plačiai Lietuvoje paplitusias paprastąsias pušis ir paprastąsias egles.
Amžius
Lenkiniai maumedžiai yra ilgaamžiai medžiai – gyvena daugiau kaip 500 metų. Pavyzdžiui, Alpių kalnuose augančiam senam europinio maumedžio alpinio varieteto (Larix decidua var. decidua) medžiui atlikus skersinį pjuvį (neskelbta, gyvam ar nudžiuvusiam medžiui), buvo suskaičiuotos 986 metinės rievės. Apie Alpių kalnus yra ir daugiau panašaus amžiaus labai senų medžių.
Atsparumas ir reiklumas
Lenkinis maumedis nemėgsta užpelkėjusių vietovių, vidutiniškai atsparus užterštam miestų orui. Gali išgyventi esant -36 °C -40 °C minusinei temperatūrai. Lenkinio maumedžio varietetas yra labiau atsparesnis vėžiui, nei alpinio maumedžio varietetas.
Mediena ir panaudojimas
Lenkinio maumedžio mediena su tamsiu branduoliu, lyginant su kitų pušūnų rūšimis, yra sunki, tvirta ir labai patvari, bet gana šakota. Lenkinių maumedžių mediena nepūna vandenyje, todėl tinka povandeninei statybai, tiltų poliams, laivams ir statybose. Dėl gana greito augimo tempo, lenkinis maumedis tinkamas parkų apželdinimui bei .
Lotyniški sinonimai
Lenkinio maumedžio dabartinis oficialus mokslinis pavadinimas – Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach, 1930. Iki šiol buvo naudoti ir kiti pavadinimai:
- Larix decidua subsp. polonica (Racib. ex Wóycicki) Domin, 1931
- Larix polonica Racib. ex Wóycicki, 1912
- Larix × polonica Racib.
- Larix sibirica subsp. polonica Sukaczev
Taip pat skaityti
- Karpatinis maumedis
- Degsnės miško maumedis
- Lietuvos vietinių medžių rūšys
- Lietuvos svetimžemė dendroflora
- Lietuvos aukščiausi medžiai
- Europos aukščiausių medžių rūšys
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Larix decidua var. polonica“. IUCN Red list.
- epsilon.slu.se / STUDIA FORESTALIA SUECICA Nr17, 1964. Archyvuota kopija 2017-02-11 iš Wayback Machine projekto.; Caryotye analysis of Siberian larch (Larix sibirica Ledb. and Larix sulcaczezoii Dyl.) Karyotypanalys av sibirisk lärk by MYLAN SIMAK
- mustila.fi / Larix decidua var. polonica – Polish larch Archyvuota kopija 2017-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- threatenedconifers.rbge.org.uk / Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach-Larsen
- LENKINIS MAUMEDIS (LARIX POLONICA RACIB.) LIETUVOJE; V.Ramanauskas, Lietuvos dendrologų draugija
- zurnalasmiskai.lt / Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis
- akademijosarboristai.lt / Aukščiausias Lietuvos medis – maumedis (Europinis maumedis/Larix decudua/ European Larch) Archyvuota kopija 2015-10-05 iš Wayback Machine projekto.
- monumentaltrees.com / European larch close to Richthof
- monumentaltrees.com / The thickest, tallest, and oldest European larches (Larix decidua)
- theplantlist.org / Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- theplantlist.org / Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- theplantlist.org / Larix × polonica Racib. Archyvuota kopija 2021-09-06 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- gbif.org / Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach (Anglų k.)
- theplantlist.org / Larix decidua Mill. Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto. (Anglų k.)
- euforgen.org / Larix decidua European larch (Anglų k.)
- conifers.org / Larix decidua (Anglų k.)
- encyklopedia.lasypolskie.pl / Modrzew polski (Lenkų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lenkinis maumedis, Kas yra Lenkinis maumedis? Ką reiškia Lenkinis maumedis?
Larix decidua var polonicaDegsnes misko maumedyne augancio Lenkinio maumedzio Larix decidua var polonica kamienasApsaugos bukleNykstantys IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Pusunai Pinophyta Klase Pusainiai Pinopsida Seima Pusiniai Pinaceae Gentis Maumedis Larix Rusis Europinis maumedis Larix decidua Varietetas Lenkinis maumedis Larix decidua var polonica BinomasLarix decidua var polonica 1930Europinio maumedzio Larix decidua varietetu savaiminio paplitimo arealas Alpinis maumedis Larix decidua var decidua Karpatinis maumedis Larix decidua var carpatica Lenkinis maumedis Larix decidua var polonica dd Lenkinis maumedis arba europinio maumedzio lenkinis varietetas Larix decidua var polonica pusunu Pinophyta skyriaus pusiniu Pinaceae seimos maumedziu Larix genties europiniu maumedziu Larix decidua rusies spygliukus metantis vienanamiu medziu varietetas Lenkinio maumedzio augancio kamienasEuropinis maumedis Larix decidua ir jo varietetaiEuropinio maumedzio lenkinis varietetas Larix decidua var polonica yra vienas is triju europinio maumedzio Larix decidua varietetu Kiti du varietetai yra karpatinis maumedis Larix decidua var carpatica ir alpinis maumedis Larix decidua var decidua Botanineje literaturoje karpatinis maumedis daznai neisskiriamas kaip atskiras varietetas o apibudinamas kaip lenkinis maumedis Visi europinio maumedzio varietetai tarpusavyje kryzminasi Is kitu maumedzio rusiu europiniam maumedziui artimiausi yra sibiriniai maumedziai su kuriais lengvai kryzminasi Europinio maumedzio lenkinis varietetas Larix decidua var polonica pagal morfologines savybes daznai laikomas europiniu ir sibiriniu maumedziu tarprusiu ir anksciau botanikos klasifikacijoje lotyniskai buvo rasomas Larix sibirica subsp polonica ir Larix polonica Lenku botanikas Marianas Raciborskis 1899 kuris pirmasis morfologiskai apibudino lenkinį maumedį mane kad lenkinis maumedis yra artimesnis sibiriniam maumedziui nei europiniam maumedziui Remdamiesi kankoreziu forma dalis botaniku mano kad lenkinis maumedis yra europiniu ir sibiriniu maumedziu tarpines grandies reliktas Paplitimas EuropojeLenkiniai maumedziai savaime paplite Europos zemyno centre Labai negausios ju populiacijos auga į siaure nuo vakaru Karpatu kalnu Vyslos upes baseino kalvotame ir lygumu reljefe ir į siaure nuo Varsuvos Savaiminis ir kulturinis aptinkamas vakaru Baltarusijos ir vakaru Ukrainos pakrasciuose netoli Lenkijos pasienio Savaiminio paplitimo teritorijoje lenkiniai maumedziai labai reti kadangi del labai vertingos medienos praeityje jie buvo intensyviai kertami Dabar negausiai islike tik pavieniai ar nedidelemis grupemis apsupti berzu azuolu bei kitu medziu ir auga praeityje buvusiu dideliu sengiriu likuciuose Lenkijoje vertingiausi lenkinio maumedzio varieteto medynai auga 340 380 metru aukstyje Sventojo Kryziaus kalnuose bei apylinkiu miskuose 1952 m jo medynai sioje vyr girininkijoje sudare 1915 hektaru o 1957 m ju plotas padidejo iki 2600 hektaru Pagal Baranskio 1957 ir Fabijonaviciaus 1960 duomenis 200 metu amziaus medziai siekia 40 metru aukstį ir yra su 100 cm skersmens kamienais AugavietesLenkiniai maumedziai savaime auga kalvotame ir lygumu reljefe Savaiminio paplitimo areale lenkiniu maumedziu augavietes dazniausiai aptinkamos nuo 150 m iki 650 m aukstyje LietuvojeIs visu maumedziu rusiu lenkinis maumedis yra nuo Lietuvos ribu arciausias savaime augantis varietetas Lietuvoje europiniu maumedziu statusas iki galo nera aiskus ir gincytinas Dalis nauju botanikos saltiniu teigia kad tai yra introdukuota rusis lenkinis varietetas Savaiminiu maumedynu tarp ju ir europinio maumedzio Lietuvoje nera islike bet durpynuose prie Anyksciu ir uz Jonavos rastos ziedadulkes įrodo buvusį kur kas platesnį europiniu maumedziu augimo areala Lietuvoje priesistoriniu laikotarpiu Kadangi europinio maumedzio ziedadulkes neturi oro pusleliu tad netoli Anyksciu jos negalejo buti atnestos is tolimesniu vietoviu bet turejo buti is vietiniu aplinkui augusiu medynu Remiantis 1911 metu zemelapiais lenkiniu maumedziu riba XIV XVI a ejo is vakaru į rytus palei Nemuna iki Kauno o toliau nuo Kauno per Aukstadvarį link Lydos Brokgauz Efron 1911 1916 tai yra maumedziai augo Dzukijoje ir Suvalkijoje kur veliau buvo isnaikinti Pagal lenku misku apzvalgininka A Polujanskį 1854 XIX a maumedziai naturaliai augo nedidelemis giraitemis Uznemuneje Kalvarijos ir Marijampoles apskrityse apie Prienus Vistytį bei kitose vietose Isnykus ankstesnems maumedzio populiacijoms XIX a pradzioje Lietuvoje buvo pradeta juos placiau įveisti 1841 m is Lenkijos Svento Kryziaus kalnu regiono buvo pradetos įvezti seklos ir apie 1849 m is ten gautu seklu ir isaugintu buvo įveistas pirmas maumedynas Degsneje Degsnes maumedynas Is Lenkijos maumedziu seklos retkarciais buvo atvezamos iki 1953 m į Marijampole Seirijus Griskabudį Kidulius Bukta Slienava Pilviskius Tad remiantis istoriniais saltiniais galima daryti isvada kad europiniai maumedziai o tiksliau ju lenkinis maumedzio varietetas yra vietine savaimine medziu rusis pietu Lietuvoje kuri buvo isnykusi ir nuo XIX a pradzios salyje reintrodukuota Lietuvoje europiniai maumedziai vis dazniau sodinami salies miskuose daug auganciu nuo seno pasitaiko parkuose sodybose Degsnes maumedynas esantis Prienu rajone 2 km į siaure nuo Balbieriskio yra didziausias maumedynas Lietuvoje Cia maumedziai dauginasi savaime Nuo XX a antros puses prasidejus klimato pokyciams tai yra sylant pasaulio ir Lietuvos klimatui lenkinis maumedis is visu maumedziu rusiu yra perspektyviausias ir lengvai gali plisti savaime Lietuvos miskuose MatmenysLenkiniai maumedziai yra auksti medziai Degsnes maumedyne augantis Larix decidua var polonica varieteto bevardis Degsnes misko maumedis yra auksciausias medis Lietuvoje ir galbut auksciausias sio varieteto maumedis Europoje Jo aukstis 49 m skersmuo 1 3 m aukstyje 59 cm Tai ganetinai jaunas medis manoma kad jis yra apie 158 metu amziaus 2018 m duomenimis Palyginimui siuo metu auksciausias europinis maumedis Larix decidua yra alpinio varieteto Larix decidua var decidua medis augantis Bavarijoje Vokietija jo aukstis 53 80 m ismatuotas lazeriu PozymiaiSavo isvaizda lenkinis maumedis panasus į alpinį maumedį taciau lenkinio maumedzio antrosios eiles sakutes plonos svyrancios zemyn ir sviesiai gelsvos spalvos Lenkinio maumedzio laja reta placiai kugiska senu medziu ritiniska ar netaisyklinga Kamienas tiesus Zieve stora giliai isilgai suaizejusi paprastai rausvai rudo atspalvio Zydi balandzio geguzes menesiais Lenkinio maumedzio kankoreziai mazesni uz alpinio maumedzio varieteto kankorezius 1 5 2 5 cm ilgio ir apvaloki Ju sekliniai zvyneliai saukstiskai isgaubti panasiai kaip sibirinio maumedzio Kankoreziai subresta rugsejo spalio menesiais Lenkinio maumedzio seklytes 3 4 mm ilgio ir su sparneliais zymiai mazesnes uz sibirinio maumedzio seklas ir nezymiai uz alpinio maumedzio varieteto seklas Seklas lengvai isbarsto rudenį tuojau joms prinokus Lenkiniu maumedziu spygliai minksti zali rudenį pagelsta o artejant ziemai nukrenta Dauginasi seklomis AugimasLenkiniai maumedziai auga greitai bet greiciausiai 25 35 metu amziaus medziai Jie greiciau auga ne tik uz alpiniu maumedziu varieteta anot V Ramanausko bet ir greiciau uz placiai Lietuvoje paplitusias paprastasias pusis ir paprastasias egles AmziusLenkiniai maumedziai yra ilgaamziai medziai gyvena daugiau kaip 500 metu Pavyzdziui Alpiu kalnuose auganciam senam europinio maumedzio alpinio varieteto Larix decidua var decidua medziui atlikus skersinį pjuvį neskelbta gyvam ar nudziuvusiam medziui buvo suskaiciuotos 986 metines rieves Apie Alpiu kalnus yra ir daugiau panasaus amziaus labai senu medziu Atsparumas ir reiklumasLenkinis maumedis nemegsta uzpelkejusiu vietoviu vidutiniskai atsparus uzterstam miestu orui Gali isgyventi esant 36 C 40 C minusinei temperaturai Lenkinio maumedzio varietetas yra labiau atsparesnis veziui nei alpinio maumedzio varietetas Mediena ir panaudojimasLenkinio maumedzio mediena su tamsiu branduoliu lyginant su kitu pusunu rusimis yra sunki tvirta ir labai patvari bet gana sakota Lenkiniu maumedziu mediena nepuna vandenyje todel tinka povandeninei statybai tiltu poliams laivams ir statybose Del gana greito augimo tempo lenkinis maumedis tinkamas parku apzeldinimui bei Lotyniski sinonimaiLenkinio maumedzio dabartinis oficialus mokslinis pavadinimas Larix decidua var polonica Racib ex Woycicki Ostenf amp Syrach 1930 Iki siol buvo naudoti ir kiti pavadinimai Larix decidua subsp polonica Racib ex Woycicki Domin 1931 Larix polonica Racib ex Woycicki 1912 Larix polonica Racib Larix sibirica subsp polonica SukaczevTaip pat skaitytiKarpatinis maumedis Degsnes misko maumedis Lietuvos vietiniu medziu rusys Lietuvos svetimzeme dendroflora Lietuvos auksciausi medziai Europos auksciausiu medziu rusysSaltiniaiVikiteka Lenkinis maumedis vaizdine ir garsine medziaga IUCN Red List Larix decidua var polonica IUCN Red list epsilon slu se STUDIA FORESTALIA SUECICA Nr17 1964 Archyvuota kopija 2017 02 11 is Wayback Machine projekto Caryotye analysis of Siberian larch Larix sibirica Ledb and Larix sulcaczezoii Dyl Karyotypanalys av sibirisk lark by MYLAN SIMAK mustila fi Larix decidua var polonica Polish larch Archyvuota kopija 2017 02 13 is Wayback Machine projekto threatenedconifers rbge org uk Larix decidua var polonica Racib ex Woycicki Ostenf amp Syrach Larsen LENKINIS MAUMEDIS LARIX POLONICA RACIB LIETUVOJE V Ramanauskas Lietuvos dendrologu draugija zurnalasmiskai lt Zurnalo Miskai priedas Gamtos lobiai 2012 birzelis akademijosarboristai lt Auksciausias Lietuvos medis maumedis Europinis maumedis Larix decudua European Larch Archyvuota kopija 2015 10 05 is Wayback Machine projekto monumentaltrees com European larch close to Richthof monumentaltrees com The thickest tallest and oldest European larches Larix decidua theplantlist org Larix decidua var polonica Racib ex Woycicki Ostenf amp Syrach Archyvuota kopija 2019 06 01 is Wayback Machine projekto theplantlist org Larix decidua var polonica Racib ex Woycicki Ostenf amp Syrach Archyvuota kopija 2019 06 01 is Wayback Machine projekto theplantlist org Larix polonica Racib Archyvuota kopija 2021 09 06 is Wayback Machine projekto Nuorodosgbif org Larix decidua var polonica Racib ex Woycicki Ostenf amp Syrach Anglu k theplantlist org Larix decidua Mill Archyvuota kopija 2019 06 01 is Wayback Machine projekto Anglu k euforgen org Larix decidua European larch Anglu k conifers org Larix decidua Anglu k encyklopedia lasypolskie pl Modrzew polski Lenku k