Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lenkijos istorinis regionas Górny ŚląskŠalis Opolės ir Silezijos vaivadijų dalisVėliavaHerbasTautos b kroatai gt lenkaiK
Aukštutinė Silezija
| Lenkijos istorinis regionas: Górny Śląsk | |
|---|---|
| Šalis | Opolės ir Silezijos vaivadijų dalis |
| Vėliava | |
| Herbas | |
| Tautos | b. kroatai > lenkai |
| Kalba | lenkų kalba, sileziečių tarmė/kalba |
| Valstybės | |
| Miestai | Opolė |
| Silezija dabartiniame žemėlapyje | |
Aukštutinė Silezija (lenk. Górny Śląsk, vok. Oberschlesien, ček. Horní Slezsko) yra toliausiai į pietryčius nutolusi Silezijos dalis. Šiuo metu didžiąją dalį apima Lenkijos Silezijos ir Opolės vaivadijos, o mažesnė dalis priklauso Čekijai (Moravijos-Silezijos kraštas).
Geografija
Apima Oderio aukštupio Neisės ir Olsos intakų baseiną. Čia buvo 56 iš 67 anglies kasyklų, 50 proc. kokso gamybos, 11 iš 16 švino ir cinko kasyklų, viso švino ir cinko liejyklos, 9 iš 14 plieno liejyklų, 5 iš 8 cinko skardos fabrikų.[paaiškinti]
Aukštutinės Silezijos paviršių sudaro 3 atskiros kraštovaizdžių zonos: Oderio klonis (žemuma), einantis abiem upės pusėmis, Sudetų prieškalnės į vakarus nuo Oderio ir aukštumos į rytus nuo Oderio. Žemumose yra derlingos dirvos, vakarinėje dalyje esančios aukštumos iškyla iki 890 m.
Naudingosios iškasenos tai daugiausia geros kokybės akmens anglis, taip pat cinkas, švinas, geležies rūda, kalkakmenis, bazaltas. Kadangi šalia iškasamų mineralų yra dideli akmens anglies ištekliai, šioje srityje anksti atsirado ir išsivystė metalurgijos pramonė. Prieš Aukštutinės Silezijos padalinimą tarp Lenkijos ir Vokietijos pramonėje dirbo 280 000 darbininkų (175 000 akmens anglies kasyklose ir kokso gamyboje, 30 000 švino ir cinko kasyklose ir liejyklose). 1926 m. Vokietijos dalyje dirbo iš viso 26 000 darbininkų.
Istorija
Iki 1919 m. sudarė vieną (Oppelno, lenk. Opole) Vokiečių Silezijos provincijos apygardą. Versalio sutartimi (1919 m.) pietinė Hulčino sritis, 316 km² su 56 438 gyv. (1924 m.) atiteko Čekoslovakijai, o 1922 m. rytinė dalis – 3 213 km² su maždaug 1 mln. gyventojų – Lenkijai. Vokietijai liko 9713 km² su 1 379 408 gyv. (1925 m.). Lenkijai atiteko turtingiausioji mineraliniais ištekliais ir svarbiausia pramone Aukštutinės Silezijos dalis.
Šaltiniai
- Lietuviškoji enciklopedija. II t. Kaunas: 1934, p. 240-3.
- Aukštutine SilezijaArchyvuota kopija 2013-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- Aukštutine Silezija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštutinė Silezija, Kas yra Aukštutinė Silezija? Ką reiškia Aukštutinė Silezija?
Lenkijos istorinis regionas Gorny SlaskSalis Opoles ir Silezijos vaivadiju dalisVeliavaHerbasTautos b kroatai gt lenkaiKalba lenku kalba silezieciu tarme kalbaValstybesMiestai OpoleSilezija dabartiniame zemelapyje Aukstutine Silezija lenk Gorny Slask vok Oberschlesien cek Horni Slezsko yra toliausiai į pietrycius nutolusi Silezijos dalis Siuo metu didziaja dalį apima Lenkijos Silezijos ir Opoles vaivadijos o mazesne dalis priklauso Cekijai Moravijos Silezijos krastas GeografijaApima Oderio aukstupio Neises ir Olsos intaku baseina Cia buvo 56 is 67 anglies kasyklu 50 proc kokso gamybos 11 is 16 svino ir cinko kasyklu viso svino ir cinko liejyklos 9 is 14 plieno liejyklu 5 is 8 cinko skardos fabriku paaiskinti Tipiski senoviniai langai Silezijos Rudoje Aukstutines Silezijos pavirsiu sudaro 3 atskiros krastovaizdziu zonos Oderio klonis zemuma einantis abiem upes pusemis Sudetu prieskalnes į vakarus nuo Oderio ir aukstumos į rytus nuo Oderio Zemumose yra derlingos dirvos vakarineje dalyje esancios aukstumos iskyla iki 890 m Naudingosios iskasenos tai daugiausia geros kokybes akmens anglis taip pat cinkas svinas gelezies ruda kalkakmenis bazaltas Kadangi salia iskasamu mineralu yra dideli akmens anglies istekliai sioje srityje anksti atsirado ir issivyste metalurgijos pramone Pries Aukstutines Silezijos padalinima tarp Lenkijos ir Vokietijos pramoneje dirbo 280 000 darbininku 175 000 akmens anglies kasyklose ir kokso gamyboje 30 000 svino ir cinko kasyklose ir liejyklose 1926 m Vokietijos dalyje dirbo is viso 26 000 darbininku IstorijaIki 1919 m sudare viena Oppelno lenk Opole Vokieciu Silezijos provincijos apygarda Versalio sutartimi 1919 m pietine Hulcino sritis 316 km su 56 438 gyv 1924 m atiteko Cekoslovakijai o 1922 m rytine dalis 3 213 km su mazdaug 1 mln gyventoju Lenkijai Vokietijai liko 9713 km su 1 379 408 gyv 1925 m Lenkijai atiteko turtingiausioji mineraliniais istekliais ir svarbiausia pramone Aukstutines Silezijos dalis SaltiniaiLietuviskoji enciklopedija II t Kaunas 1934 p 240 3 Vikiteka Aukstutine Silezija vaizdine ir garsine medziagaAukstutine SilezijaArchyvuota kopija 2013 04 23 is Wayback Machine projekto Aukstutine Silezija