Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Duresis miestas vakarinėje Albanijos dalyje prie Adrijos jūros pakrantės antrasis pagal dydį šalyje dauguma gyventojų al
Dyrachiumas
Duresis – miestas vakarinėje Albanijos dalyje, prie Adrijos jūros pakrantės; antrasis pagal dydį šalyje, dauguma gyventojų albanai. Miesto religinę gyventojų daugumą sudaro Albanijoje vyraujančios musulmonų sunitų bendruomenės atstovai, yra katalikų, stačiatikių ir bektašių (islamo sekta) bendruomenės.
| Duresis alb. Durrës | |
|---|---|
| Uostas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Albanija |
| Apskritis | Duresio apskritis |
| Apygarda | Duresio apygarda |
| Gyventojų | 113 249 |
| Vikiteka | Duresis |
| Kirčiavimas | Dùresis |
Duresis yra apygardos ir apskrities centras ir šių administracinių-teritorinių vienetų svarbiausias miestas. Duresis yra antrasis pagal dydį ir svarbą Albanijos (po Tiranos) pramoninės ir ekonominės veiklos centras bei pagrindinis šalies uostas. Mieste išvystyta laivų statybos ir remonto, chemijos, , maisto (vyno, tabako, žuvų), tekstilės ir odos pramonė, žuvininkystė, turizmas (klimatinis kurortas, aplankomas apie 600 tūkst. turistų per metus).
Miestas yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, apie 33 km nutolęs nuo šalies sostinės, per jį eina svarbūs plentai į Graikiją, Juodkalniją; svarbūs keliai į Tiraną ir kitus Albanijos miestus. Reguliariai kursuoja keltai į Italijos uostamiestį Barį. Duresis yra svarbus šalies geležinkelių mazgas: iš miesto veda Duresio–Vliorės, Duresio–Elbasanio–Pogradecio, Duresio–Tiranos ir Duresio–Škoderio–Podgoricos geležinkeliai. Netoli miesto veikia aerodromas.
Duresis yra svarbus šalies švietimo ir kultūros centras. Veikia naujausias Albanijoje, 2006 m. įsteigtas Aleksandro Moisiu (Aleksander Moisiu) universitetas, augalų apsaugos ir žvejybos mokslo tyrimo . Archeologijos ir istorijos muziejai. Mieste veikia keletas teatrų, miesto išlaikomas filharmonijos orkestras.
Istorija
Duresis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų (seniausias Albanijos miestas), pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo akmens amžiaus laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės – žalvario ir geležies amžiaus – gyvenviečių liekanų. Senovės laikais, prasidėjus indoeuropiečių migracijai, miesto apylinkėse apsigyveno senieji Adrijos jūros pakrančių gyventojai – ilyrų protėviai.
Duresio ištakos prasideda antikos laikais, kuomet 627 m. pr. m. e. graikų kolonistai iš Korinto ir Kerkyros įkūrė vieną pirmųjų savo Adrijos jūros pakrantėje – Epidamną (Επίδαμνος). Dėka patogios miesto padėties, natūralios miesto apsaugos tiek iš jūros (uolėtos uosto prieigos), tiek ir iš sausumos (pelkėtos vietovės), miestas sparčiai plėtėsi bei tapo svarbiu prekybos ir amatų centru. Dėka brandžios miesto politinės raidos, miestą, kaip puikų vystymosi pavyzdį mini IV a. pr. m. e. antikos filosofas Aristotelis. V a. pr. m. e., dėka istorinių aplinkybių (Korintas ir Kerkyra dalyvavimo kare priešiškose stovyklose), miestas nebuvo įtrauktas į Peloponeso karą ir išliko neutralus.
312 m. pr. m. e. miestas buvo užimtas Ilyrijos karaliaus Glaukijaus, tačiau 229 m. pr. m. e., pasibaigus , miestas buvo užimtas Romos respublikos kariuomenės. Mieste buvo įkurta didelė romėnų karinė stovykla bei didelė jūrų bazė. Valdant romėnams, miestas buvo pervadintas į Dirachijų (lot. Dyrrachium:, graikų k.: Δυρράχιον – „dvi keteros“), kadangi dėl prieš tai egzistavęs miesto pavadinimas buvo paskelbtas netinkamu, dėl jo panašumo į lotynų kalbos žodį „damnum“, reškiančio „pralaimėjimą“.
I a. pr. m. e. II pusėje, Romos respublikoje siaučiant pilietiniam karui, 48 m. pr. m. e., netoli dabartinio miesto, įvyko , kuriame Pompėjaus vadovaujama kariuomenė nugalėjo Julijaus Cezario vadovaujamą kariuomenę, nors vėliau karą užtikrintai laimėjo Cezaris.
Romos imperijos laikais miestas labai suklestėjo, tapo svarbiu prekybos ir ekonominės veiklos centru. Nuo II a. pr. m. e. iš miesto į Salonikus ir Konstantinopilį vedė svarbus romėnų prekybos kelias – Via Egnatia. Po Akcijaus mūšio, kuriame Oktaviano Augusto laivynas nugalėjo Antonijaus ir Kleopatros jungtinį laivyną, mieste buvo pagyvendinti Augustui tarnavę legionai, o miestui buvo suteiktas laisvojo miesto statusas. Nuo IV a. miestas tapo Romos imperijos provincijos „Naujojo Epyro“ (Epirus Nova) sostine.
395 m., Romos imperijai skilus į dvi dalis, miestas atiteko Rytų Romos imperijai. Nuo 449 m. mieste veikė , nors nuo 58 m. mieste veikė vyskupija, kas rodo ankstyvosios krikščionybė klestėjimą mieste ir jo apylinkėje. Apie 430 m. mieste gimė Rytų Romos imperijos imperatorius , kuris miestą sutvirtino; įtvirtinimai buvo stipriausi to metų vakarų Balkanų regione. IX a. tapo Bizantijos karinio-administracinio vieneto temos centru.
metu, miestas ir jo apylinkės nukentėjo nuo barbarų antpuolių. 481 m. miestas buvo apgultas ostgotų karaliaus Teodoriko Didžiojo kariuomenės. Nepaisant antpuolių, miestas išliko svarbiu Bizantijos prekybos centru.
Nuo VI a. į miesto apylinkes gausiai veržėsi slavų gentys. X a., vadovaujant Bulgarijos imperatoriui , miestas buvo prijungtas prie Pirmosios Bulgarijos imperijos ir tapo svarbiu pastarosos valstybės miestu. Nepaisant to, bulgarai nesugebėjo įsitvirtinti, ir miestas greit atitiko Bizantijai. Galiausiai, vadovaujant Bulgarijos imperatoriui , 1018 m. miestą dar kartą užėmė bulgarai ir pervadino miestą į Dračą (Драч).
XI–XII a. tapo Bizantijos ir Normanų kovos arena. Po 1081 m. įvykusio , 1082 m. miestas buvo užimtas Normanų kariuomenės ir nors 1107 m. Bizantija jį atgavo, bet 1185 m. miestas galutinai atiteko iš Sicilijos atžygiavusiems Normanams. 1202 m., IV kryžiaus žygio metu, buvo perduotas Venecijai. Veliau miestas buvo valdomas įvairių normanų karalysčių, 1220 m. priklausė , nuo 1271 m. – Neapoliui.
1336 m. miestą užėmė Serbijos caro vadovaujama serbų kariuomenė ir prijungė prie Serbijos imperijos. Jam mirus, 1355 m., miestas atiteko vietos albanų diduomenei. 1392 m. miestas atiteko Venecijai ir buvo pavadintas Durazu (Durazzo). Nors 1466 m. miestas ir atlaikė turkų apgultį, bet 1501 m. buvo užimtas Osmanų imperijos kariuomenės.
Valdant turkams pradėjo sparčiai plisti islamas: daug gyventojų buvo priversti priimti naująją religiją. Turkų valdymo metu, miestas buvo pervadintas į Diračą (Dıraç), panaudojant senajį slavišką miesto pavadinimą. Valdant turkams, miesto reikšmė smuko, miestas sunyko ir nebeteko anksčiau turėtos ekonominės svarbos. XIX a. vid. mieste gyveno tik apie 1000 gyventojų.
XIX a. II pusėje sustiprėjęs albanų tautinis atgimimas peraugo į nepriklausomybės siekį ir 1912 m. miestas atiteko naujai susikūrusiai Albanijos valstybei. 1912 m., Pirmojo Balkanų karo metu, miestas buvo užimtas Serbijos. 1913 m. miestas tapo pirmąja Albanijos sostine.
Prasidėjus I pasauliniam karui, 1915 m., Duresis buvo užimtas Italijos kariuomėnes, 1916–1918 m. buvo okupuotas Austrijos-Vengrijos. Pasibaigus karui, 1918–1920 m., miestas tapo Albanijos laikinąja sostine.
Tarpukariu miestas, dėka Italijos investicijų, suklestėjo: buvo plečiamas uostas, statomos įmonės, vystoma pramonė. Miestas buvo palaipsniui perstatomas ir plečiamas.
II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., Duresis buvo užimtas Italijos kariuomenės. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos kariuomenės. Karo metu, dėl miesto svarbos Italijai ir Vokietijai, miestas buvo smarkiai bombarduojamas sąjungininkų aviacijos. 1944 m. Duresis buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų.
Dėl po karo pradėtos industrializacijos, miesto reikšmė dar labiau išaugo, miestas tapo vienu svarbiausių pramoniniu, socialiniu bei kultūriniu Albanijos centru. 1947 m. mieste pastatyta pirmoji Albanijos geležinkelio stotis.
Žlugus komunistiniam režimui ir nustojus veikti planinės ekonomikos dėsniams, Duresis, kaip ir kiti Albanijos miestai smarkiai nukentėjo nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės. Dešimto dešimtmečio pradžioje iš šio miesto tūkstančiai žmonių užgrobtais laivais nelegaliai kėlėsi į Italiją, tuo sukeldami imigracijos krizę kaimyninėje šalyje.
1997 m., žlugus Albanijos ekonomikai ir šaliai įklimpus į politinę, ekonominę ir socialinę krizę, mieste kilo smarkūs neramumai šalyje, susirėmimai su policija, kurį laiką miestas buvo atsidūręs anarchijoje. Tais pačiais metais, tvarkai palaikyti ir sustabdyti pabėgėlių srautą į Italiją, buvo įvesta Italijos kariuomenė.
1999 m., Kosovo konflikto metu, mieste ir jo apylinkėse buvo apgyvendinta apie 110,000 albanų pabėgėlių.
Architektūra ir archeologija
Dėl šio miesto senų ištakų, bei labai turtingos istorinės praeities, nepaisant 345, 1372, 1905 ir 1926 m. žemės drebėjimų, Duresio mieste bei jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir architektūros paminklų.
Yra išlikęs didžiausias Balkanų regione I a. romėnų pastatytas 15,000 – 20,000 vietų amfiteatras, romėnų pričių liekanos, rasta IV a. pr. m. e. graikų mozaikų bei reljefų, II a. krikščionių laidojimo kriptų su mozaikomis, V a. Bizantijos įtvirtinimų liekanų, VI a. ankstyvųjų krikščionių bazilikos griuvėsių, viduramžių bažnyčių, su išlikusia sienine tapyba, liekanų. Turkų valdymo laikais pastatyta mečečių, gyvenamųjų namų, naujų įtvirtinimų.
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, , pramonės įmonių, bunkerių. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, mečečių, viešbučių.
Sportas
- KS Teuta Durrës (futbolas)
Miestų partnerystė
- Baris
- Stambulas
Šaltiniai
- ALBoZONE: Cities of Albania
- Durres Projet
- Phototour and Architectural Overview of Durres, Albania
- Cities & towns of Albania, pop-stat.mashke.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dyrachiumas, Kas yra Dyrachiumas? Ką reiškia Dyrachiumas?
Duresis miestas vakarineje Albanijos dalyje prie Adrijos juros pakrantes antrasis pagal dydį salyje dauguma gyventoju albanai Miesto religine gyventoju dauguma sudaro Albanijoje vyraujancios musulmonu sunitu bendruomenes atstovai yra kataliku staciatikiu ir bektasiu islamo sekta bendruomenes Duresis alb Durres UostasDuresis41 19 0 s pl 19 27 0 r ilg 41 31667 s pl 19 45000 r ilg 41 31667 19 45000 Duresis Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe AlbanijaApskritis Duresio apskritisApygarda Duresio apygardaGyventoju 2011 113 249Vikiteka DuresisKirciavimas Duresis Duresis yra apygardos ir apskrities centras ir siu administraciniu teritoriniu vienetu svarbiausias miestas Duresis yra antrasis pagal dydį ir svarba Albanijos po Tiranos pramonines ir ekonomines veiklos centras bei pagrindinis salies uostas Mieste isvystyta laivu statybos ir remonto chemijos maisto vyno tabako zuvu tekstiles ir odos pramone zuvininkyste turizmas klimatinis kurortas aplankomas apie 600 tukst turistu per metus Miestas yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas apie 33 km nutoles nuo salies sostines per jį eina svarbus plentai į Graikija Juodkalnija svarbus keliai į Tirana ir kitus Albanijos miestus Reguliariai kursuoja keltai į Italijos uostamiestį Barį Duresis yra svarbus salies gelezinkeliu mazgas is miesto veda Duresio Vliores Duresio Elbasanio Pogradecio Duresio Tiranos ir Duresio Skoderio Podgoricos gelezinkeliai Netoli miesto veikia aerodromas Duresis yra svarbus salies svietimo ir kulturos centras Veikia naujausias Albanijoje 2006 m įsteigtas Aleksandro Moisiu Aleksander Moisiu universitetas augalu apsaugos ir zvejybos mokslo tyrimo Archeologijos ir istorijos muziejai Mieste veikia keletas teatru miesto islaikomas filharmonijos orkestras IstorijaDuresio įtvirtinimu liekanosDuresis senajame zemelapyje Duresis ir jos apylinkes yra vienos seniausiai apgyvendintu Albanijos vietu seniausias Albanijos miestas pirmuju gyventoju gyvenvietes liekanos datuojamos nuo akmens amziaus laikotarpio Sioje vietoveje taip pat gausiai randama ir kitu priesistores zalvario ir gelezies amziaus gyvenvieciu liekanu Senoves laikais prasidejus indoeuropieciu migracijai miesto apylinkese apsigyveno senieji Adrijos juros pakranciu gyventojai ilyru proteviai Duresio istakos prasideda antikos laikais kuomet 627 m pr m e graiku kolonistai is Korinto ir Kerkyros įkure viena pirmuju savo Adrijos juros pakranteje Epidamna Epidamnos Deka patogios miesto padeties naturalios miesto apsaugos tiek is juros uoletos uosto prieigos tiek ir is sausumos pelketos vietoves miestas sparciai pletesi bei tapo svarbiu prekybos ir amatu centru Deka brandzios miesto politines raidos miesta kaip puiku vystymosi pavyzdį mini IV a pr m e antikos filosofas Aristotelis V a pr m e deka istoriniu aplinkybiu Korintas ir Kerkyra dalyvavimo kare priesiskose stovyklose miestas nebuvo įtrauktas į Peloponeso kara ir isliko neutralus 312 m pr m e miestas buvo uzimtas Ilyrijos karaliaus Glaukijaus taciau 229 m pr m e pasibaigus miestas buvo uzimtas Romos respublikos kariuomenes Mieste buvo įkurta didele romenu karine stovykla bei didele juru baze Valdant romenams miestas buvo pervadintas į Dirachiju lot Dyrrachium graiku k Dyrraxion dvi keteros kadangi del pries tai egzistaves miesto pavadinimas buvo paskelbtas netinkamu del jo panasumo į lotynu kalbos zodį damnum reskiancio pralaimejima I a pr m e II puseje Romos respublikoje siauciant pilietiniam karui 48 m pr m e netoli dabartinio miesto įvyko kuriame Pompejaus vadovaujama kariuomene nugalejo Julijaus Cezario vadovaujama kariuomene nors veliau kara uztikrintai laimejo Cezaris Romos imperijos laikais miestas labai suklestejo tapo svarbiu prekybos ir ekonomines veiklos centru Nuo II a pr m e is miesto į Salonikus ir Konstantinopilį vede svarbus romenu prekybos kelias Via Egnatia Po Akcijaus musio kuriame Oktaviano Augusto laivynas nugalejo Antonijaus ir Kleopatros jungtinį laivyna mieste buvo pagyvendinti Augustui tarnave legionai o miestui buvo suteiktas laisvojo miesto statusas Nuo IV a miestas tapo Romos imperijos provincijos Naujojo Epyro Epirus Nova sostine 395 m Romos imperijai skilus į dvi dalis miestas atiteko Rytu Romos imperijai Nuo 449 m mieste veike nors nuo 58 m mieste veike vyskupija kas rodo ankstyvosios krikscionybe klestejima mieste ir jo apylinkeje Apie 430 m mieste gime Rytu Romos imperijos imperatorius kuris miesta sutvirtino įtvirtinimai buvo stipriausi to metu vakaru Balkanu regione IX a tapo Bizantijos karinio administracinio vieneto temos centru metu miestas ir jo apylinkes nukentejo nuo barbaru antpuoliu 481 m miestas buvo apgultas ostgotu karaliaus Teodoriko Didziojo kariuomenes Nepaisant antpuoliu miestas isliko svarbiu Bizantijos prekybos centru Nuo VI a į miesto apylinkes gausiai verzesi slavu gentys X a vadovaujant Bulgarijos imperatoriui miestas buvo prijungtas prie Pirmosios Bulgarijos imperijos ir tapo svarbiu pastarosos valstybes miestu Nepaisant to bulgarai nesugebejo įsitvirtinti ir miestas greit atitiko Bizantijai Galiausiai vadovaujant Bulgarijos imperatoriui 1018 m miesta dar karta uzeme bulgarai ir pervadino miesta į Draca Drach XI XII a tapo Bizantijos ir Normanu kovos arena Po 1081 m įvykusio 1082 m miestas buvo uzimtas Normanu kariuomenes ir nors 1107 m Bizantija jį atgavo bet 1185 m miestas galutinai atiteko is Sicilijos atzygiavusiems Normanams 1202 m IV kryziaus zygio metu buvo perduotas Venecijai Veliau miestas buvo valdomas įvairiu normanu karalysciu 1220 m priklause nuo 1271 m Neapoliui 1336 m miesta uzeme Serbijos caro vadovaujama serbu kariuomene ir prijunge prie Serbijos imperijos Jam mirus 1355 m miestas atiteko vietos albanu diduomenei 1392 m miestas atiteko Venecijai ir buvo pavadintas Durazu Durazzo Nors 1466 m miestas ir atlaike turku apgultį bet 1501 m buvo uzimtas Osmanu imperijos kariuomenes Valdant turkams pradejo sparciai plisti islamas daug gyventoju buvo priversti priimti naujaja religija Turku valdymo metu miestas buvo pervadintas į Diraca Dirac panaudojant senajį slaviska miesto pavadinima Valdant turkams miesto reiksme smuko miestas sunyko ir nebeteko anksciau turetos ekonomines svarbos XIX a vid mieste gyveno tik apie 1000 gyventoju XIX a II puseje sustiprejes albanu tautinis atgimimas peraugo į nepriklausomybes siekį ir 1912 m miestas atiteko naujai susikurusiai Albanijos valstybei 1912 m Pirmojo Balkanu karo metu miestas buvo uzimtas Serbijos 1913 m miestas tapo pirmaja Albanijos sostine Prasidejus I pasauliniam karui 1915 m Duresis buvo uzimtas Italijos kariuomenes 1916 1918 m buvo okupuotas Austrijos Vengrijos Pasibaigus karui 1918 1920 m miestas tapo Albanijos laikinaja sostine Tarpukariu miestas deka Italijos investiciju suklestejo buvo pleciamas uostas statomos įmones vystoma pramone Miestas buvo palaipsniui perstatomas ir pleciamas II pasaulinio karo isvakarese 1939 m Duresis buvo uzimtas Italijos kariuomenes 1943 m miestas buvo okupuotas hitlerines Vokietijos kariuomenes Karo metu del miesto svarbos Italijai ir Vokietijai miestas buvo smarkiai bombarduojamas sajungininku aviacijos 1944 m Duresis buvo isvaduotas Albanijos komunistu partijos vadovaujamu partizanu Del po karo pradetos industrializacijos miesto reiksme dar labiau isaugo miestas tapo vienu svarbiausiu pramoniniu socialiniu bei kulturiniu Albanijos centru 1947 m mieste pastatyta pirmoji Albanijos gelezinkelio stotis Zlugus komunistiniam rezimui ir nustojus veikti planines ekonomikos desniams Duresis kaip ir kiti Albanijos miestai smarkiai nukentejo nuo XX a desimtojo desimtmecio pradzios ekonomines krizes Desimto desimtmecio pradzioje is sio miesto tukstanciai zmoniu uzgrobtais laivais nelegaliai kelesi į Italija tuo sukeldami imigracijos krize kaimynineje salyje 1997 m zlugus Albanijos ekonomikai ir saliai įklimpus į politine ekonomine ir socialine krize mieste kilo smarkus neramumai salyje susiremimai su policija kurį laika miestas buvo atsidures anarchijoje Tais paciais metais tvarkai palaikyti ir sustabdyti pabegeliu srauta į Italija buvo įvesta Italijos kariuomene 1999 m Kosovo konflikto metu mieste ir jo apylinkese buvo apgyvendinta apie 110 000 albanu pabegeliu Architektura ir archeologijaDuresio amfiteatras Del sio miesto senu istaku bei labai turtingos istorines praeities nepaisant 345 1372 1905 ir 1926 m zemes drebejimu Duresio mieste bei jo apylinkese yra gausu įvairiu epochu statiniu ir architekturos paminklu Yra islikes didziausias Balkanu regione I a romenu pastatytas 15 000 20 000 vietu amfiteatras romenu priciu liekanos rasta IV a pr m e graiku mozaiku bei reljefu II a krikscioniu laidojimo kriptu su mozaikomis V a Bizantijos įtvirtinimu liekanu VI a ankstyvuju krikscioniu bazilikos griuvesiu viduramziu baznyciu su islikusia sienine tapyba liekanu Turku valdymo laikais pastatyta mececiu gyvenamuju namu nauju įtvirtinimu Komunistines diktaturos laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotu daugiabuciu gyvenamuju namu viesbuciu pramones įmoniu bunkeriu Dabartiniais laikais pagerejus ekonominei buklei pastatyta nauju siuolaikiniu pastatu mececiu viesbuciu SportasKS Teuta Durres futbolas Miestu partnerysteBaris StambulasSaltiniaiALBoZONE Cities of Albania Durres Projet Phototour and Architectural Overview of Durres AlbaniaCities amp towns of Albania pop stat mashke org