Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Akcijaus mūšisAkcijaus mūšis 1672 m Lorenzo A Castro paveikslasData 31 m pr m e rugsėjo 2 d Vieta Viduržemio jūra prieRe
Akcijaus mūšis
| Akcijaus mūšis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Akcijaus mūšis. 1672 m. Lorenzo A. Castro paveikslas | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Oktaviano laivynas | Jungtinis Antonijaus ir Ptolemėjų Egipto laivynas | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Markas Vipsanijus Agripa | Markas Antonijus | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 400 laivų, 3 tūkst. lankininkų ir 16 tūkst jūrų pėstininkų | 230 laivų, 2 tūkst. lankininkų ir 20 tūkst. jūrų pėstininkų. | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| nežinomi | Sunaikintas beveik visas Antonijaus ir Egipto laivynas | ||||||||
| Paskutinis Romos pilietinio karo tarp Antonijaus ir Oktaviano mūšis. | |||||||||
Akcijaus mūšis – jūrų mūšis tarp Marko Antonijaus bei Kleopatros laivynų ir Marko Vipsanijaus Agripos vadovaujamų Augusto Oktaviano pajėgų netoli kyšulio vakarų Graikijoje. Akcijaus mūšis buvo lemiama paskutiniojo Romos respublikos pilietinio karo kova, išsprendusi jo baigtį ir padėjusi Oktavianui užsitikrinti vienvaldystę bei princepso titulą.
Šiuo metu Akcijaus mūšis ir Oktaviano tapimas princepsu istorikų laikomas Romos respublikos epochos pabaiga ir Romos imperijos pradžia.
31 m. pr. m. e. pavasarį Oktaviano 80000 pėstininkų ir 12000 raitelių armija susirinko Brundizijuje ir Tarante.
Agripos vadovaujamame laivyne atsirado 260 kitokių, negu kare su Sekstu Pompėjumi, laivų. Tai buvo palyginti nedideli, žemais bortais laivai, daugumoje panašūs į liburnas - greitos ir manevringos triremos. Šis laivų tipas buvo pasisavintas iš Ilyrijos piratų. Vadinamosios „Vilkų rujos“, kai keletas lengvų laivų vienu metu atakuoja nepaslankų drenoutą, taktika parodė savo pranašumą dar III a. pr. m. e. Padegamųjų mišinių, sviedinių panaudojimas lengviems laivams suteikė papildomą pranašumą.
Dauguma liburnų turėjo tik vieną irklų eilę ir buvo apie 30 m ilgio, 4-5 m pločio. Įgulą sudarė 84 irkluotojai, 36 karininkai, jūreiviai ir kariai, iš viso 120 žmonių. Šie laivai labiausiai tiko plėšikavimui jūroje, jūrų policijai. Palyginti su dideliais Antonijaus laivais, kurių ekipažas buvo blogai apmokytas, nauji laivai tapo grėsmingu ginklu. Pasirenkant tokius laivus ir pasireiškė Agripos genialumas.
Oktavianas galėjo būti lengvai nugalėtas, tačiau Antonijus, paniškai bijodamas Agripos, vengė jūrų kautynių ir parodė jam neįprastą neryžtingumą karo veiksmuose.
31 m. pr. m. e. pavasarį Agripa nedelsdamas pradėjo karinius veiksmus, tuo tarpu Antonijaus armija vis dar buvo žiemos stovyklose. Atkirsdamas maisto, amunicijos tiekimą iš Egipto, Sirijos ir Mažosios Azijos, Agripa paralyžiavo jūrų susisiekimo linijas. Po to, jo eskadros netikėtai atsirasdavo prie priešo pakrančių ir jas nusiaubusios staigiai atsitraukdavo. Po neilgos apgulties, jis užėmė Meseniją, Metoną, Korkirą bei prie jos sunaikino keletą sąjungininkų laivų.
Sužinojęs, jog Oktaviano armija persikėlė į Graikiją, Antonijus nuskubėjo į Akcijų, tačiau ir toliau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Tuo tarpu Agripa pavedė Aruncijaus eskadrai stebėti įlankoje stovinčius Antonijaus laivus, o pats tęsė aktyvius veiksmus jūroje, užėmė Levkados salą ir iš ten ėmė grasinti Akarnarijai. Po to, prie Korinto įlankos sutriuškino Kvinto Nazidijaus eskadrą ir užėmė Korintą, Patrus. Antonijaus eskadros vadas Sosijus atakavo Aruncijaus eskadrą, tačiau tuo metu visiškai netikėtai pasirodęs Agripa jį staigiai atakavo ir sutriuškino. Mūšio metu žuvo ir Sosijus. Antonijus galėjo tikėtis pergalės sausumoje, tačiau jis nepaklausė savo patarėjų patarimų ir, paklusęs vien Kleopatros valiai, nutarė kautis jūroje.
Įvairūs autoriai skirtingai pateikia Antonijaus ir Kleopatros laivyno skaičių nuo 220 iki 360 laivų, tarp kurių buvo 170 keturių ir penkių, netgi aštuonių irklų eilių laivai, buvo ir enerų bei decimremų. Tai buvo galingi, tačiau lėti laivai su tvirtais taranais, pastorintais bortais, kurių aukštis centre siekė iki trijų metrų, kas apsunkino abordažą. Deniuose stovėjo sunkieji svaidomieji pabūklai ir bokštai. Antonijus pasitikėjo jų taranų griaunamąja jėga bei padegamaisiais sviediniais. Jo laivuose buvo iki 100000 žmonių:, iš kurių apie 25 000 sudarė kariai. Į karo laivus jis susodino ekipažus iš kitų laivų, o likusius be įgulų sudegino. Taip pat pasielgė ir su egiptiečių laivais, kurių teliko tik 60. Tuo tarpu Agripos laivyno pagrindą sudarė 260 triremų, biremų, liburnų. Juose buvo apie 80 000 žmonių: irkluotojai, karininkai, jūreiviai, kariai. Iš jų tarpo 34 000 sudarė legionieriai. Akcijaus iškyšulyje, prie įėjimo į užutėkį, stovėjo 100000 Antonijaus karių, kurie lietėsi su 75000 Oktaviano sausumos armija.
Abu priešai savo laivynus padalijo į tris eskadras. Keturias dienas trukusi audra neleido pradėti mūšio. Penktą dieną Antonijus savo laivyną išrikiavo priešais įlanką. Išskleistos rikiuotės abu flangai beveik rėmėsi į krantus. Tarpai tarp laivų buvo vos 15 m. Dešiniajam flangui, kuriame buvo ir pats Antonijus, vadovavo Heliujus, centrui – Justijus, o kairiajam – Celijus. Antonijus tikėjosi, jog Agripa nepajėgs pralaužti didelių laivų rikiuotės ir ramiai laukė priešo. Kleopatra su egiptiečių laivynu stovėjo už centro.
Agripa priešą puolė įprastine puslankio rikiuote,- centras buvo truputį atsilikęs, o abu flangai kiek priekyje jo. Agripa vadovavo centrui, Lucijus dešiniajam, o Aruncijus kairiajam flangams.
Negalėdamas apeiti priešo, Agripa nutarė jį išvilioti iš patogios pozicijos. Nuplaukęs per 8 kabeltovus ir ėmė visaip erzinti priešą. Jo gudrybė pavyko, neišlaikęs Celijus su savo eskadra metėsi pirmyn. Prieš jį atsidūręs Lucijus nepriėmė iššūkio ir viliodamas pradėjo lėtai trauktis. Agripa savo laivus lėtai išskleidė dešinėn ir Celijus buvo priverstas į kairę išskleisti savo flangą. Antonijau kairysis flangas atitrūko nuo pagrindinių pajėgų,- rikiuotė buvo suardyta.
Lygiai taip pat neatsargiai, kairiajame flange, veikė ir Helijus priešais Arucijų. Jis taip pat atitrūko nuo centro ir Antonijaus laivyno sparnuose atsirado properšos. Tada Lucijus ir Aruncijus netikėtai puolė priešą ir pasinaudodami kiekybiniu bei greičio pranašumu apsupo jį iš flangų bei atakavo iš fronto, flangų ir užnugario. Tuo metu Agripa, su pagrindinėmis jėgomis, per susidariusias properšas puolė vienišą Antonijaus centrą supdamas jį iš flangų.
Plutarchas žodžiais“ „Pagaliau prasidėjo artimas mūšis, tačiau nei smūgių taranais, nei pralaužtų bortų nebuvo, nes sunkūs Antonijaus laivai negalėjo įsibėgėti, nuo ko ir priklauso tarano smūgio jėga, o Cezario (Oktaviano) laivai ne tik išvengdavo tiesioginių smūgių, bijodami nepramušamos variu apkaltos laivo nosies, bet nesiryžo smogti ir į bortus, nes taranai atsitrenkę į storas keturkampes bortų apsaugos sijas sulūždavo. Kova buvo panaši į mūšį sausumoje, arba kalbant tiksliau, mūšį prie tvirtovės sienų. Trys arba netgi keturi laivai iš karto puldavo priešo laivą, ir iš bokštų lėkė ietys, strėlės, padegamieji sviediniai, o iš Antonijaus laivų bokštų irgi šaudė katapultos“ („Antonijus“66).
Tada ir įvyko tai ko niekas nesitikėjo. 60 mūšyje iš vis nedalyvavusių egiptiečių laivų staiga pakėlė bures ir praplaukę pro kovojančius romėnus pasuko į Egiptą. Iki šiol spėliojama, kodėl pačiame mūšio įkarštyje Kleopatra su 60 laivų pasuko į Aleksandriją, nors pergalė jau šypsojosi Antonijui. Pamatęs, jog Egipto laivyno flagmanas „Antoniada“ drauge su kitais laivais veržiasi per rikiuotę, Antonijus, likimo valiai palikęs laivyną, iš flagmano persėdo į greitesnį laivą ir nusivijo faraonę. Karvedžio pabėgimas sukėlė sumaištį, iš laivų paskubomis buvo mėtomi bokštai, svaidomosios mašinos ir dalis panikos apimtų laivų pabėgo, nors pagrindinės pajėgos ir toliau atkakliai kovėsi.
Agripa panaudojo „vilkų rujos“ taktiką ir jo keturi – penki laivai atakavo Antonijaus plaukiojančias tvirtoves, laužydami irklus išvesdavo juos iš rikiuotės, tačiau jiems sunkiai sekėsi, nes patys nukentėjo nuo artilerijos. Iš Agripos laivų buvo paleistos degančios ietys ir strėlės, fakelai, indai su padegamaisiais mišiniais ir jų pagalba daugelis laivų ėmė liepsnoti.
Kankinamas jūros ligos Oktavianas visą mūšio laiką išbuvo kajutėje. Ir nors Antonijui pabėgus pergalė jau šypsojosi Agripai, tačiau įnirtingas, chaotiškas mūšis tęsėsi dar keturias valandas ir tik nedaugeliui Antonijaus laivų pavyko išsigelbėti. Po savaitės pasidavė ir be vado likusi Antonijaus armija.
Pagal padavimą, nevilties apimtas Antonijus keturias paras išsėdėjo laive. Atsigavęs jis ėmėsi pergrupuoti savo pajėgas, tačiau jau buvo per vėlu. Sausumos armijos likučiai kovojo dar septynias dienas, tačiau viskas pasibaigė, kai juos paliko Kanidijus Krasas. Tada 19 Antonijaus legionų pasidavė Oktavianui.
Kautynes pralaimėję Antonijus ir Kleopatra nusižudė. Romoje baigėsi pilietiniai karai. 27 m. pr. m. e. sausio 3 d. Oktavianas tapo imperatoriumi. Pergalei pažymėti, jis įsteigė žaidynes Akcijuje ir pastatė Nikopolį dabartiniame Prevezos nome.
Šaltiniai
- Aktijo mūšis, Akcijaus mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 250 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Akcijaus mūšis, Kas yra Akcijaus mūšis? Ką reiškia Akcijaus mūšis?
Akcijaus musisAkcijaus musis 1672 m Lorenzo A Castro paveikslasData 31 m pr m e rugsejo 2 d Vieta Vidurzemio jura prieRezultatas Oktaviano pergalePriezastis Romos pilietinis karasKonflikto salysOktaviano laivynas Jungtinis Antonijaus ir Ptolemeju Egipto laivynasVadovai ir kariniai vadaiMarkas Vipsanijus Agripa Markas AntonijusPajegos400 laivu 3 tukst lankininku ir 16 tukst juru pestininku 230 laivu 2 tukst lankininku ir 20 tukst juru pestininku Nuostoliainezinomi Sunaikintas beveik visas Antonijaus ir Egipto laivynasPaskutinis Romos pilietinio karo tarp Antonijaus ir Oktaviano musis Akcijaus musis juru musis tarp Marko Antonijaus bei Kleopatros laivynu ir Marko Vipsanijaus Agripos vadovaujamu Augusto Oktaviano pajegu netoli kysulio vakaru Graikijoje Akcijaus musis buvo lemiama paskutiniojo Romos respublikos pilietinio karo kova issprendusi jo baigtį ir padejusi Oktavianui uzsitikrinti vienvaldyste bei princepso titula Siuo metu Akcijaus musis ir Oktaviano tapimas princepsu istoriku laikomas Romos respublikos epochos pabaiga ir Romos imperijos pradzia 31 m pr m e pavasarį Oktaviano 80000 pestininku ir 12000 raiteliu armija susirinko Brundizijuje ir Tarante Agripos vadovaujamame laivyne atsirado 260 kitokiu negu kare su Sekstu Pompejumi laivu Tai buvo palyginti nedideli zemais bortais laivai daugumoje panasus į liburnas greitos ir manevringos triremos Sis laivu tipas buvo pasisavintas is Ilyrijos piratu Vadinamosios Vilku rujos kai keletas lengvu laivu vienu metu atakuoja nepaslanku drenouta taktika parode savo pranasuma dar III a pr m e Padegamuju misiniu sviediniu panaudojimas lengviems laivams suteike papildoma pranasuma Dauguma liburnu turejo tik viena irklu eile ir buvo apie 30 m ilgio 4 5 m plocio Įgula sudare 84 irkluotojai 36 karininkai jureiviai ir kariai is viso 120 zmoniu Sie laivai labiausiai tiko plesikavimui juroje juru policijai Palyginti su dideliais Antonijaus laivais kuriu ekipazas buvo blogai apmokytas nauji laivai tapo gresmingu ginklu Pasirenkant tokius laivus ir pasireiske Agripos genialumas Oktavianas galejo buti lengvai nugaletas taciau Antonijus paniskai bijodamas Agripos venge juru kautyniu ir parode jam neįprasta neryztinguma karo veiksmuose 31 m pr m e pavasarį Agripa nedelsdamas pradejo karinius veiksmus tuo tarpu Antonijaus armija vis dar buvo ziemos stovyklose Atkirsdamas maisto amunicijos tiekima is Egipto Sirijos ir Mazosios Azijos Agripa paralyziavo juru susisiekimo linijas Po to jo eskadros netiketai atsirasdavo prie prieso pakranciu ir jas nusiaubusios staigiai atsitraukdavo Po neilgos apgulties jis uzeme Mesenija Metona Korkira bei prie jos sunaikino keleta sajungininku laivu Suzinojes jog Oktaviano armija persikele į Graikija Antonijus nuskubejo į Akciju taciau ir toliau jokiu aktyviu veiksmu nesieme Tuo tarpu Agripa pavede Aruncijaus eskadrai stebeti įlankoje stovincius Antonijaus laivus o pats tese aktyvius veiksmus juroje uzeme Levkados sala ir is ten eme grasinti Akarnarijai Po to prie Korinto įlankos sutriuskino Kvinto Nazidijaus eskadra ir uzeme Korinta Patrus Antonijaus eskadros vadas Sosijus atakavo Aruncijaus eskadra taciau tuo metu visiskai netiketai pasirodes Agripa jį staigiai atakavo ir sutriuskino Musio metu zuvo ir Sosijus Antonijus galejo tiketis pergales sausumoje taciau jis nepaklause savo patareju patarimu ir pakluses vien Kleopatros valiai nutare kautis juroje Įvairus autoriai skirtingai pateikia Antonijaus ir Kleopatros laivyno skaiciu nuo 220 iki 360 laivu tarp kuriu buvo 170 keturiu ir penkiu netgi astuoniu irklu eiliu laivai buvo ir eneru bei decimremu Tai buvo galingi taciau leti laivai su tvirtais taranais pastorintais bortais kuriu aukstis centre sieke iki triju metru kas apsunkino abordaza Deniuose stovejo sunkieji svaidomieji pabuklai ir bokstai Antonijus pasitikejo ju taranu griaunamaja jega bei padegamaisiais sviediniais Jo laivuose buvo iki 100000 zmoniu is kuriu apie 25 000 sudare kariai Į karo laivus jis susodino ekipazus is kitu laivu o likusius be įgulu sudegino Taip pat pasielge ir su egiptieciu laivais kuriu teliko tik 60 Tuo tarpu Agripos laivyno pagrinda sudare 260 triremu biremu liburnu Juose buvo apie 80 000 zmoniu irkluotojai karininkai jureiviai kariai Is ju tarpo 34 000 sudare legionieriai Akcijaus iskysulyje prie įejimo į uzutekį stovejo 100000 Antonijaus kariu kurie lietesi su 75000 Oktaviano sausumos armija Abu priesai savo laivynus padalijo į tris eskadras Keturias dienas trukusi audra neleido pradeti musio Penkta diena Antonijus savo laivyna isrikiavo priesais įlanka Isskleistos rikiuotes abu flangai beveik remesi į krantus Tarpai tarp laivu buvo vos 15 m Desiniajam flangui kuriame buvo ir pats Antonijus vadovavo Heliujus centrui Justijus o kairiajam Celijus Antonijus tikejosi jog Agripa nepajegs pralauzti dideliu laivu rikiuotes ir ramiai lauke prieso Kleopatra su egiptieciu laivynu stovejo uz centro Agripa priesa puole įprastine puslankio rikiuote centras buvo truputį atsilikes o abu flangai kiek priekyje jo Agripa vadovavo centrui Lucijus desiniajam o Aruncijus kairiajam flangams Negaledamas apeiti prieso Agripa nutare jį isvilioti is patogios pozicijos Nuplaukes per 8 kabeltovus ir eme visaip erzinti priesa Jo gudrybe pavyko neislaikes Celijus su savo eskadra metesi pirmyn Pries jį atsidures Lucijus neprieme issukio ir viliodamas pradejo letai trauktis Agripa savo laivus letai isskleide desinen ir Celijus buvo priverstas į kaire isskleisti savo flanga Antonijau kairysis flangas atitruko nuo pagrindiniu pajegu rikiuote buvo suardyta Lygiai taip pat neatsargiai kairiajame flange veike ir Helijus priesais Aruciju Jis taip pat atitruko nuo centro ir Antonijaus laivyno sparnuose atsirado propersos Tada Lucijus ir Aruncijus netiketai puole priesa ir pasinaudodami kiekybiniu bei greicio pranasumu apsupo jį is flangu bei atakavo is fronto flangu ir uznugario Tuo metu Agripa su pagrindinemis jegomis per susidariusias propersas puole vienisa Antonijaus centra supdamas jį is flangu Plutarchas zodziais Pagaliau prasidejo artimas musis taciau nei smugiu taranais nei pralauztu bortu nebuvo nes sunkus Antonijaus laivai negalejo įsibegeti nuo ko ir priklauso tarano smugio jega o Cezario Oktaviano laivai ne tik isvengdavo tiesioginiu smugiu bijodami nepramusamos variu apkaltos laivo nosies bet nesiryzo smogti ir į bortus nes taranai atsitrenke į storas keturkampes bortu apsaugos sijas suluzdavo Kova buvo panasi į musį sausumoje arba kalbant tiksliau musį prie tvirtoves sienu Trys arba netgi keturi laivai is karto puldavo prieso laiva ir is bokstu leke ietys streles padegamieji sviediniai o is Antonijaus laivu bokstu irgi saude katapultos Antonijus 66 Tada ir įvyko tai ko niekas nesitikejo 60 musyje is vis nedalyvavusiu egiptieciu laivu staiga pakele bures ir praplauke pro kovojancius romenus pasuko į Egipta Iki siol speliojama kodel paciame musio įkarstyje Kleopatra su 60 laivu pasuko į Aleksandrija nors pergale jau sypsojosi Antonijui Pamates jog Egipto laivyno flagmanas Antoniada drauge su kitais laivais verziasi per rikiuote Antonijus likimo valiai palikes laivyna is flagmano persedo į greitesnį laiva ir nusivijo faraone Karvedzio pabegimas sukele sumaistį is laivu paskubomis buvo metomi bokstai svaidomosios masinos ir dalis panikos apimtu laivu pabego nors pagrindines pajegos ir toliau atkakliai kovesi Agripa panaudojo vilku rujos taktika ir jo keturi penki laivai atakavo Antonijaus plaukiojancias tvirtoves lauzydami irklus isvesdavo juos is rikiuotes taciau jiems sunkiai sekesi nes patys nukentejo nuo artilerijos Is Agripos laivu buvo paleistos degancios ietys ir streles fakelai indai su padegamaisiais misiniais ir ju pagalba daugelis laivu eme liepsnoti Kankinamas juros ligos Oktavianas visa musio laika isbuvo kajuteje Ir nors Antonijui pabegus pergale jau sypsojosi Agripai taciau įnirtingas chaotiskas musis tesesi dar keturias valandas ir tik nedaugeliui Antonijaus laivu pavyko issigelbeti Po savaites pasidave ir be vado likusi Antonijaus armija Pagal padavima nevilties apimtas Antonijus keturias paras issedejo laive Atsigaves jis emesi pergrupuoti savo pajegas taciau jau buvo per velu Sausumos armijos likuciai kovojo dar septynias dienas taciau viskas pasibaige kai juos paliko Kanidijus Krasas Tada 19 Antonijaus legionu pasidave Oktavianui Kautynes pralaimeje Antonijus ir Kleopatra nusizude Romoje baigesi pilietiniai karai 27 m pr m e sausio 3 d Oktavianas tapo imperatoriumi Pergalei pazymeti jis įsteige zaidynes Akcijuje ir pastate Nikopolį dabartiniame Prevezos nome SaltiniaiAktijo musis Akcijaus musis Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 250 psl