- Apie kaimą Radviliškio rajone žr. Martynaičiai (Radviliškis).
| Martynaičiai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Martynaičiai | ||||||||
| 55°56′06″š. pl. 21°30′11″r. ilg. / 55.935°š. pl. 21.503°r. ilg. | ||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |||||||
| Gyventojai | 32 | |||||||
| ||||||||
Martynaičiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje rytinėje dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, į šiaurę nuo Palangos–Šiaulių plento.
Etimologija
Kaimo vardas kilęs iš asmenvardžio Martynas.
Istorija
Archeologijos duomenys liudija, kad kaimo žemėse žmonės nuolatos gyvena nuo I tūkstantmečio pabaigos. Ties Minijos santaka su Pilės upeliu jie buvo įsirengę piliakalnį, priešais kurį dideliame plote plytėjo papėdės gyvenvietė.
XVI a. netoli piliakalnio susiformavo valakinis, gatvinio tipo kaimas, priklausęs Kartenos dvarui. Jame 1711 m. gyveno daugiau kaip 15 valstiečių šeimų, o 1846 m. buvo 23 dūmai. Panaikinus baudžiavą, valstiečiai grafui Pliateriui už jiems išdalintus 58 žemės rėžius mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius. Kiekvienas valstietis turėjo 4–5 rėžius įvairiose kaimo vietovėse, o jo trobesiai stovėjo centrinėje kaimo dalyje, prie gatvės.
Minint krikščionybės jubiliejų, 1901 m. Jokymo Paulausko iniciatyva kaime buvo pastatytas kaltinis kryžius. Prie jo kiekvienais metais kaimo gyventojai rinkdavosi prieš Šeštines, giedodavo giesmes, skaitydavo maldas.
1923 m. kaime buvo 21 sodyba. Prasidėjus žemės reformai, 1928 m. kaimas pirmasis Kartenos valsčiuje buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Į vienkiemius besikeliantiems ūkininkams žemės sklypas buvo duodamas didesnis. Po reformos kaime jau buvo apie 30 žemės sklypų. Stambiausias ūkininkas buvo V. Paulauskas, turėjęs apie 35 ha žemės.
1948 m. iš kaimo į Sibirą buvo ištremta Paulauskų šeima. Jų sodyboje buvo įkurdinta 1949 m. įsteigto Martynaičių kolūkio valdyba ir apgyvendintos jaunos kolūkiečių šeimos. Pirmuoju kolūkio pirmininku tapo I. Karčiauskas.
Kaimą smarkiai pakeitė 1967–1968 ir 1976–1977 m. melioracija, kurios metu žemdirbiai iš vienkiemių vėl buvo perkelti į gatvinį kaimą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVI a. – XVII a. | Kartenos valsčius |
| XVIII a. | Kartenos grafystė |
| 1861–1915 | Kartenos valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1950 | Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1995 | Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 166 | 124 | 125 | 118 | 88 | 50 | 40 | 32 | 32 | ||
| ||||||||||
Kultūros paveldas
- Martynaičių piliakalnis su senovės gyvenviete.
- Krikščionybės jubiliejaus kryžius (1901) m.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Martynaičiai, Kas yra Martynaičiai? Ką reiškia Martynaičiai?