Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bronzos amžius archeologinis tarp akmens amžiaus neolito ir geležies amžiaus Bronzos amžiaus paminklus ir radinius XIX a
Bronzos amžius
Bronzos amžius – archeologinis tarp akmens amžiaus (neolito) ir geležies amžiaus. Bronzos amžiaus paminklus ir radinius XIX a. pabaigoje susistemino O. Montelius. Pereinamasis laikotarpis iš neolito į bronzos amžių vadinamas eneolitu.
Tai pirmasis laikotarpis, kuriame pradėtas naudoti metalas. Šiuo laikotarpiu bronza tapo pagrindine medžiaga, iš kurios buvo gaminami ginklai, papuošalai ir darbo įrankiai.
Termino taikymas
| Priešistorės amžiai | ||||
| Holocenas | Geležies amžius | Protoistorija | ||
| Senasis bronzos amžius | ||||
| Žalvario amžius | ||||
| Eneolitas | ||||
| Neolitas | Priešistorė | |||
| Mezolitas / Epipal. | ||||
| Pleistocenas | ||||
| Paleolitas | ||||
| Akmens amžius | ||||
Bronzos amžiaus terminas pradėtas vartoti XIX a. pirmoje pusėje . Terminas taikomas tik archeologijoje, dažniausiai Europos priešistorėje.
Naujajame pasaulyje (Amerikoje) bronzos amžius beveik neegzistavo. Bronza ten pradėta naudoti tik apie XI a. šiaurės Argentinoje. (nuo XII a.) bronzos dirbiniai paplito Andų civilizacijoje, Mezoamerikoje bronzą naudojo actekai, tačiau dirbiniai plačiai nepaplito.
Japonijoje, Užsachario Afrikoje bei didžiojoje dalyje Šiaurės Afrikos (išskyrus Egiptą) iš akmens amžiaus pereita tiesiai į geležies amžių (bronza atsirado kartu su geležimi), todėl šiems regionams bronzos amžiaus terminas nenaudojamas. Didesnėje Azijos dalyje bronzos plitimas sutapo su rašytinių šaltinių atsiradimu, ankstyvųjų valstybių susikūrimu, todėl archeologinėje literatūroje bronzos amžius dažniausiai nėra akcentuojamas.
Plitimas
Azijoje
Skiriamas senasis, vidurinysis ir naujasis bronzos amžius. Skirtinguose pasaulio regionuose bronzos amžius egzistavo nevienodu metu.
Anksčiausiai, IV tūkst. pr. m. e., bronza pradėta naudoti Pietų Mesopotamijoje, ir netrukus ji paplito Egipte, Mažojoje Azijoje, pietų Irane. Bronzos amžiaus metu čia susiformavo Šumerų, Babilonijos, Elamo, Egipto, Sirijos ir kitos civilizacijos. Ten bronzos amžius užtruko iki II tūkst. pr. m. e. XV-XII a. pr. m. e. bronzos amžių pakeitė geležies amžius.
Apie 3300 m. pr. m. e. bronzos amžius pasiekė Indiją, kur suklestėjo Indo civilizacija. Ten bronzos amžius baigėsi II tūkst. pr. m. e. pabaigoje. Greičiausiai iš čia bronzos tradicija plito tolyn į rytus, kol III tūkst. pr. m. e. pabaigoje pasiekė Pietryčių Aziją (seniausias dirbinys datuojamas apie 2100 m. pr. m. e. Tailande). Čia žymiausios kultūros buvo Dongson ir kt.
Tikriausiai per Vidurinę Aziją bronza paplito į Kiniją. Ankstyviausi bronzos radiniai ten randami (3100-2700 m. pr. m. e.), bet bronza pradėta gaminti atstovų (2400-1900 m. pr. m. e.), iš kur pasiekė kultūrą centrinėje Kinijoje, kur II tūkst. pr. m. e. susikūrė ankstyvosios Kinijos dinastijos Šia ir Šang. Korėjos pusiasalį bronza pasiekė IX a. pr. m. e. Rytų Azijoje geležis pakeitė bronzą tarp VI ir III a. pr. m. e.
Į Sibirą bronzos amžius atėjo vėliausiai - tik III tūkst. pr. m. e. pabaigoje. Tačiau bronzos amžiaus plitimas čia buvo apribotas negausių vario išteklių. Todėl bronzos kultūros praktiškai apsiribojo keliais atskirais regionais: (, ir kt. kultūros), Altajuje (Afanasjevo, ir kt. kultūros), Sajanuose ir Užbaikalėje (Glazkovo ir kt. kultūros). Didžioji dalis Sibiro liko gyventi akmens amžiaus laikotarpyje.
Europoje
IV tūkst. pr. m. e. iš Mažosios Azijos bronza pasiekė kitas Juodosios jūros pakrantes, kur susiformavo Maikopo kultūra. Taip apie 3000 m. pr. m. e. bronza atėjo į rytinę Europą. Matalo vartojimo technologijos prasismelkė į Duobinių kapų kultūrą, o vėliau - į Katakombų ir Virvelinės keramikos kultūrą, su kuria plito po visą vidurio ir šiaurės Europą.
Kitas bronzos kelias į Europą buvo per Balkanus, į kur ji apie 3200 m. pr. m. e. irgi plito iš Mažosios Azijos. Ankstyviausių bronzos dirbinių aptikta Kretos saloje. Svarbiausias metalurgijos centras Pietų Europoje buvo Egėjo jūros baseinas, garsus savo . Iš Viduržemio jūros kraštų bronza paplito ir kitose Europos dalyse. Apie XXI a. pr. m. e. ji pasiekė Britaniją, vėliausiai (apie XVI a. pr. m. e.) – Skandinaviją ir Lietuvą. Nuo XIV a. iki m. e. bronza lieta beveik visoje Europoje. Tačiau radedant XII a. pr. m. e. bronzos amžių keitė geležies amžius. Šis perėjimas baigėsi V a. pr. m. e.
Vidurio Europoje žinoma , Apeninų pusiasalyje - Apeninų kultūra, Britų salose - , Skandinavijoje - Gotlando sala ir Elando sala. Bronzos amžiui priskiriama Britanijos megalitų kultūra, Stonhendžas.
Baltijos kraštuose
Rytų Baltijos kraštuose, arba ankstyviausioje prabaltų teritorijoje, apimančioje nuo Vyslos žemupio pietuose iki Suomijos įlankos šiaurėje ir Dniepro rytuose nebuvo bronzos žaliavos. Metalai greičiausiai buvo atvežami iš vario ir alavo telkinių Bohemijoje, vario telkinių Vidurio Slovakijoje, Vidurio Vokietijoje ir Rytų Alpių kalnuose.
Manoma, kad bronzos dirbiniai į Rytų Baltijos regioną pirmiausia pateko iš šiaurės Vokietijos ir Skandinavijos metalo apdirbimo centrų. Daugiausia bronzos dirbinių rasta Baltijos pajūryje, ypač Semboje.
Senojo bronzos amžiaus, kuris Baltijos kraštuose tęsėsi nuo 1600 iki 1100 m. pr. m. e., dirbinių, dažniausiai vienetinių, aptinkama pavieniui visame regione. Žinomos 204 radavietės, kuriose buvo 439 bronzos amžiaus radiniai. Svarbiausios radavietės: , (nuo 1946 m. rus. Zaostrovje), (Sembos pusiasalis, dab. Kaliningrado sritis), (Liepojos rajonas , Latvija). Didžiausią radinių dalį, apie 79 %, sudaro ginklai (beveik visi - kirviai), apie 18 % papuošalai, apie 1 % darbo įrankiai. Išsiskiria Nortikių tipo kovos kirviai, vienintelis dirbinių tipas, perimtas ir vakarų kaimynų, pirmiausia Lužitėnų kultūros gyventojų, paplitęs nuo Latvijos iki Danijos.
Bronzos amžiuje išaugo prekyba gintaru. Baltijos gintaras, iškeistas į bronzą, buvo gabenamas į Pomeraniją, Šiaurės Vokietiją, Daniją, iš ten greičiausiai ir į Vidurio, Vakarų ir Pietų Europą.
Ekonomika
Bronzos naudojimas darė įtaką įvairioms gyvenimo sritims. Intensyviau pradėtas naudoti plūgas ir tekstilė, austa vertikaliosiomis staklėmis. Bronzos amžiuje ėmė atsiskirti amatai, tokie, kaip metalo liejimas, kalvystė, puodininkystė. Bronzos amžiuje išsiplėtė prekyba grynaisiais metalais, tokiais, kaip varis, auksas, cinkas, sidabras, alavas. Šių metalų savo žemėse neturinčios gentys juos mainydavo į kitus naudinguosius išteklius ar gaminius. Mainų objektais buvo gintaras, kailiai, druska. Bronzos amžiaus laikotarpiu paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė. Plačiau pradėti auginti galvijai, kiaulės, arkliai, avys, ožkos, šunys, sėjami javai kviečiai, miežiai, soros, linai ir kanapės.
Dėl bronzos paplitimo keitėsi papuošalų, įrankių ir ginklų formos. Bronziniai ginklai tapo valdžios ir prestižo atributu.
Šaltiniai
- Bronze age. Britannica.com (tikrinta 2022-11-27).
- Aleksiejus Luchtanas. Bronzos amžius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 517-519 psl.
Literatūra
- E. Grigalavičienė. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. Vilnius, 1995
- M. Gimbutas. Bronze Age cultures of Central and Eastern Europe. London, 1965
- J. Coles, A. E Harding The Bronze Age in Europe. London, 1979
- Hermann Müller-Karpe. Handbuch der Vorgeschichte. Bronzezeit Bd. 4 T. 3. München, 1980, ISBN 3-406-07941-5
- K. Kristiansen. Europe Before History. Cambridge, 1998.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bronzos amžius, Kas yra Bronzos amžius? Ką reiškia Bronzos amžius?
Bronzos amzius archeologinis tarp akmens amziaus neolito ir gelezies amziaus Bronzos amziaus paminklus ir radinius XIX a pabaigoje susistemino O Montelius Pereinamasis laikotarpis is neolito į bronzos amziu vadinamas eneolitu Tai pirmasis laikotarpis kuriame pradetas naudoti metalas Siuo laikotarpiu bronza tapo pagrindine medziaga is kurios buvo gaminami ginklai papuosalai ir darbo įrankiai Termino taikymasPriesistores amziaiHolocenas Gelezies amzius Protoistorija Senasis bronzos amziusZalvario amzius Eneolitas Neolitas PriesistoreMezolitas Epipal Pleistocenas PaleolitasAkmens amziusBronzos amziaus lobisRumunijoje rasti bronzos amziaus ginklai ir papuosalai Bronzos amziaus terminas pradetas vartoti XIX a pirmoje puseje Terminas taikomas tik archeologijoje dazniausiai Europos priesistoreje Naujajame pasaulyje Amerikoje bronzos amzius beveik neegzistavo Bronza ten pradeta naudoti tik apie XI a siaures Argentinoje nuo XII a bronzos dirbiniai paplito Andu civilizacijoje Mezoamerikoje bronza naudojo actekai taciau dirbiniai placiai nepaplito Japonijoje Uzsachario Afrikoje bei didziojoje dalyje Siaures Afrikos isskyrus Egipta is akmens amziaus pereita tiesiai į gelezies amziu bronza atsirado kartu su gelezimi todel siems regionams bronzos amziaus terminas nenaudojamas Didesneje Azijos dalyje bronzos plitimas sutapo su rasytiniu saltiniu atsiradimu ankstyvuju valstybiu susikurimu todel archeologineje literaturoje bronzos amzius dazniausiai nera akcentuojamas PlitimasAzijoje Bronzos vartojimo plitimas vakaru EurazijojeBronzos amziaus karo kirvisKultinis bronzinis vezimas is Burgo Skiriamas senasis vidurinysis ir naujasis bronzos amzius Skirtinguose pasaulio regionuose bronzos amzius egzistavo nevienodu metu Anksciausiai IV tukst pr m e bronza pradeta naudoti Pietu Mesopotamijoje ir netrukus ji paplito Egipte Mazojoje Azijoje pietu Irane Bronzos amziaus metu cia susiformavo Sumeru Babilonijos Elamo Egipto Sirijos ir kitos civilizacijos Ten bronzos amzius uztruko iki II tukst pr m e XV XII a pr m e bronzos amziu pakeite gelezies amzius Apie 3300 m pr m e bronzos amzius pasieke Indija kur suklestejo Indo civilizacija Ten bronzos amzius baigesi II tukst pr m e pabaigoje Greiciausiai is cia bronzos tradicija plito tolyn į rytus kol III tukst pr m e pabaigoje pasieke Pietryciu Azija seniausias dirbinys datuojamas apie 2100 m pr m e Tailande Cia zymiausios kulturos buvo Dongson ir kt Tikriausiai per Vidurine Azija bronza paplito į Kinija Ankstyviausi bronzos radiniai ten randami 3100 2700 m pr m e bet bronza pradeta gaminti atstovu 2400 1900 m pr m e is kur pasieke kultura centrineje Kinijoje kur II tukst pr m e susikure ankstyvosios Kinijos dinastijos Sia ir Sang Korejos pusiasalį bronza pasieke IX a pr m e Rytu Azijoje gelezis pakeite bronza tarp VI ir III a pr m e Į Sibira bronzos amzius atejo veliausiai tik III tukst pr m e pabaigoje Taciau bronzos amziaus plitimas cia buvo apribotas negausiu vario istekliu Todel bronzos kulturos praktiskai apsiribojo keliais atskirais regionais ir kt kulturos Altajuje Afanasjevo ir kt kulturos Sajanuose ir Uzbaikaleje Glazkovo ir kt kulturos Didzioji dalis Sibiro liko gyventi akmens amziaus laikotarpyje Europoje IV tukst pr m e is Mazosios Azijos bronza pasieke kitas Juodosios juros pakrantes kur susiformavo Maikopo kultura Taip apie 3000 m pr m e bronza atejo į rytine Europa Matalo vartojimo technologijos prasismelke į Duobiniu kapu kultura o veliau į Katakombu ir Virvelines keramikos kultura su kuria plito po visa vidurio ir siaures Europa Kitas bronzos kelias į Europa buvo per Balkanus į kur ji apie 3200 m pr m e irgi plito is Mazosios Azijos Ankstyviausiu bronzos dirbiniu aptikta Kretos saloje Svarbiausias metalurgijos centras Pietu Europoje buvo Egejo juros baseinas garsus savo Is Vidurzemio juros krastu bronza paplito ir kitose Europos dalyse Apie XXI a pr m e ji pasieke Britanija veliausiai apie XVI a pr m e Skandinavija ir Lietuva Nuo XIV a iki m e bronza lieta beveik visoje Europoje Taciau radedant XII a pr m e bronzos amziu keite gelezies amzius Sis perejimas baigesi V a pr m e Vidurio Europoje zinoma Apeninu pusiasalyje Apeninu kultura Britu salose Skandinavijoje Gotlando sala ir Elando sala Bronzos amziui priskiriama Britanijos megalitu kultura Stonhendzas Baltijos krastuose Pagrindinis straipsnis bronzos amzius Lietuvoje Bronzos amzius siaures Europoje Rytu Baltijos krastuose arba ankstyviausioje prabaltu teritorijoje apimancioje nuo Vyslos zemupio pietuose iki Suomijos įlankos siaureje ir Dniepro rytuose nebuvo bronzos zaliavos Metalai greiciausiai buvo atvezami is vario ir alavo telkiniu Bohemijoje vario telkiniu Vidurio Slovakijoje Vidurio Vokietijoje ir Rytu Alpiu kalnuose Manoma kad bronzos dirbiniai į Rytu Baltijos regiona pirmiausia pateko is siaures Vokietijos ir Skandinavijos metalo apdirbimo centru Daugiausia bronzos dirbiniu rasta Baltijos pajuryje ypac Semboje Senojo bronzos amziaus kuris Baltijos krastuose tesesi nuo 1600 iki 1100 m pr m e dirbiniu dazniausiai vienetiniu aptinkama pavieniui visame regione Zinomos 204 radavietes kuriose buvo 439 bronzos amziaus radiniai Svarbiausios radavietes nuo 1946 m rus Zaostrovje Sembos pusiasalis dab Kaliningrado sritis Liepojos rajonas Latvija Didziausia radiniu dalį apie 79 sudaro ginklai beveik visi kirviai apie 18 papuosalai apie 1 darbo įrankiai Issiskiria Nortikiu tipo kovos kirviai vienintelis dirbiniu tipas perimtas ir vakaru kaimynu pirmiausia Luzitenu kulturos gyventoju paplites nuo Latvijos iki Danijos Bronzos amziuje isaugo prekyba gintaru Baltijos gintaras iskeistas į bronza buvo gabenamas į Pomeranija Siaures Vokietija Danija is ten greiciausiai ir į Vidurio Vakaru ir Pietu Europa EkonomikaBronzos naudojimas dare įtaka įvairioms gyvenimo sritims Intensyviau pradetas naudoti plugas ir tekstile austa vertikaliosiomis staklemis Bronzos amziuje eme atsiskirti amatai tokie kaip metalo liejimas kalvyste puodininkyste Bronzos amziuje issiplete prekyba grynaisiais metalais tokiais kaip varis auksas cinkas sidabras alavas Siu metalu savo zemese neturincios gentys juos mainydavo į kitus naudinguosius isteklius ar gaminius Mainu objektais buvo gintaras kailiai druska Bronzos amziaus laikotarpiu paplito gyvulininkyste ir zemdirbyste Placiau pradeti auginti galvijai kiaules arkliai avys ozkos sunys sejami javai kvieciai mieziai soros linai ir kanapes Del bronzos paplitimo keitesi papuosalu įrankiu ir ginklu formos Bronziniai ginklai tapo valdzios ir prestizo atributu SaltiniaiBronze age Britannica com tikrinta 2022 11 27 Aleksiejus Luchtanas Bronzos amzius Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 517 519 psl LiteraturaE Grigalaviciene Zalvario ir ankstyvasis gelezies amzius Lietuvoje Vilnius 1995 M Gimbutas Bronze Age cultures of Central and Eastern Europe London 1965 J Coles A E Harding The Bronze Age in Europe London 1979 Hermann Muller Karpe Handbuch der Vorgeschichte Bronzezeit Bd 4 T 3 Munchen 1980 ISBN 3 406 07941 5 K Kristiansen Europe Before History Cambridge 1998 NuorodosVikiteka Bronzos amzius vaizdine ir garsine medziaga