Marija GimbutienėMarija Gimbutienė 1993 m Gimimo vardas Marija Birutė AlseikaitėGimė 1921 m sausio 23 d Vilnius Vidurinė
Marija Gimbutienė

Marija Gimbutienė | |
---|---|
Marija Gimbutienė 1993 m. | |
Gimimo vardas | Marija Birutė Alseikaitė |
Gimė | 1921 m. sausio 23 d. Vilnius, Vidurinė Lietuva |
Mirė | 1994 m. vasario 2 d. (73 metai) Los Andželas, JAV |
Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
Tautybė | lietuvė |
Tėvas | Danielius Alseika |
Motina | Veronika Janulaitytė-Alseikienė |
Sutuoktinis (-ė) | Jurgis Gimbutas |
Veikla | archeologė, religijotyrininkė |
Sritis | Senoji Europa, praindoeuropiečiai, Deivės Motinos kultas |
Organizacijos | Harvardo universitetas, Kalifornijos universitetas |
Pareigos | Profesorė |
Išsilavinimas | mokslų daktarė |
Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.
Biografija
Gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, lietuvių inteligentų šeimoje. Vaikystėje vasaras dažnai leisdavo sodyboje Jeruzalėje (Riešės valsčius).
Jos tėvai aktyviai domėjosi lietuvių tautosaka ir menais, į svečius dažnai pasikviesdavo garsiausius to meto muzikus, rašytojus, įskaitant Vydūną, Juozą Tumą-Vaižgantą ir Joną Basanavičių. Tai paliko ryškų pėdsaką Marijos Gimbutienės atmintyje.
Pradžioje mokėsi Vilniuje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o 1931 m. rugpjūčio 31 d. kartu su tėvais persikėlė iš Vilniaus gyventi į laikinąją sostinę Kauną. Tais pačiais metais jos tėvai išsiskyrė, praėjus vos penkeriems metams po to mirė jos tėvas. Motina rūpinosi savo vaikų tolesnėmis studijomis ir norėjo, kad jie mokytųsi lietuviškame universitete. 1938 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją.
1931–1938 m. mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. 1938 m. pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete.1938–1939 m. dalyvavo priešistorinių kapinynų kasinėjimo darbuose Kaune. Tyrinėjo Vilniaus krašto gyventojų tautosaką, buitį, domėjosi Vilniaus krašte likusiais lietuviais.
1942 m. baigė Vilniaus universitetą, ištekėjo už Jurgio Gimbuto. Tais pačiais metais jiems gimė pirmoji dukra Danutė, 1943 m. antroji – Živilė. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė iš Lietuvos. 1946 m. baigė Tiubingeno universitetą (Vokietija). 1949 m. atvyko į JAV. 1950–1956 m. dirbo Harvardo universitete – vertė Rytų Europos archeologinius tekstus, dėstė Antropologijos departamente, vėliau dirbo Harvardo muziejuje. 1954 m. rugpjūtį Bostone susilaukė trečiosios atžalos Rasos Julijos. Nuo 1964 m. – Kalifornijos universiteto profesorė.
Mirė 1994 m. Los Andžele sulaukusi 73-ejų. Palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Veikla
Pasaulyje M. Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – , gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsakė naują požiūrį į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o profesorė ėmėsi juos interpretuoti, aiškinti jų prasmę. Savo darbuose ji atskleidė Europos tautų, tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą, kai iš Eurazijos stepių Europą užplūdo indoeuropiečių gentys.
Nuo 1936 m. dalyvavo archeologiniuose tyrimuose Lietuvoje, kurių metu nagrinėjo mirties ritualų ir tikėjimo sferas. Vytauto Didžiojo Universitete studijavo lingvistiką, 1942 m. Vilniaus Universitete įgijo Menų magistro laipsnį. Magistro darbe analizavo lietuvių laidojimo papročius geležies amžiuje. 1946 m. įgijusi etnologijos mokslų daktaro laipsnį Tubingeno Universitete, išvyko į Harvardo Universitetą (JAV), kur tyrinėjo Rytų Europos archeologinių tekstų vertimus ir dėstė universiteto antropologijos departamente.
Marija Gimbutas taip pat atliko archeologinius tyrimus tuometinėje Jugoslavijoje (Bosnijoje, Makedonijoje), Graikijoje, Italijoje. Pagrindinius darbus publikavo tarp 1946 ir 1971 m. Juose M. Gimbutienė demonstruoja matriarchalinius pirmykščių bendruomenių tikėjimus, indoeuropiečių atsiradimo Europoje kelius ir pan. M. Gimbutienė iškėlė hipotezę, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės. Visgi, dalis mokslininkų archeologų yra išsakę ir kritikos, teigiančios, kad M. Gimbutienės darbuose yra nemažai spekuliacijų, visų pirma, nagrinėjant archeologinius radinius, kaip religinius, įžiūrint daugelyje neaiškios lyties žmogaus figūrų moteriškus bruožus ir pan. Daugelis jos platesnių interpretacijų irgi istorikų laikomos spekuliatyviomis, kaip antai nėra archeologinių įrodymų, kad būtų egzistavusi pirmykštė Europos matriarchalinė, taiki bei egalitariška civilizacijos socialinė sankloda, tačiau indoeuropiečių protevynės hipotezė sulaukė pripažinimo.
Anot jos, deivių figūrėlės, simbolizuojančios Žemės Motinos gyvybines, vaisingumo galias, kuriančias Pasaulio harmoniją, jo reiškinių amžinąjį atsinaujinimą nenutrūkstančiame gimimo-mirties cikle. Marija Gimbutienė teigia, jog baltų tautų pirmtakai garbino Žemės deivę bei kitas moteriškos giminės deives, o ateiviai indoeuropiečiai atnešė tikėjimo Dangaus dievu ir kitomis vyriškomis dievybėmis papročius.
1956 m. Marija Gimbutienė suformulavo Kurganų hipotezę – vieną iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrą ir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe. Ji kurganų kultūrą suskirstė į keturis vienas po kito ėjusius periodus, kurių ankstyviausias (kurganų I) apėmė Samaros ir Seroglazovo kultūras Dniepro-Volgos regione vario amžiuje (IV tūkst. pr. m. e. pradžia). Šios kultūros atstovai buvo klajokliai gyvulių augintojai, kurie, pasak modelio, III tūkst. pr. m. e. pradžioje paplito visoje Ponto-Kaspijos stepėje ir Rytų Europoje. Kurganų kultūros sąvoką ji įvedė bandydama sujungti vėlyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologines kultūras, egzistavusias dabartinėje Rusijoje, Ukrainoje ir Moldavijoje.
Įvertinimas
- 1993 m. už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis” (The Civilization of the Goddess: The World of Old Europe), parašytą 1991 m. San Franciske, buvo paskirta JAV Enisfildo – Vulfo (Anisfield-Wolf) premija (nuo 1935 m. skiriama už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus).
- 1993 m. sausio 27 d. M. Gimbutienei suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
- Joseph Campbell ir Ashley Montagu Marijos Gimbutienės indėlį į istorijos tyrinėjimus prilygino Rozetės akmens atradimui Egipto hieroglifų iššifravimui.
- 2003 m. režisierė Donna Read ir neopagonizmo autorius ir aktyvistas Starhawk išleido bendrą dokumentinį filmą apie M. Gimbutienės gyvenimą ir veiklą „Signs Out of Time“. Filme nagrinėjamos Gimbutienės teorijos, jų kritika ir įtaka akademinei bendruomenei, socialinių mokslų tyrinėtojams ir feminizmo vystymuisi.
- UNESCO 2021 m. paskelbė M. B. Gimbutienės metais.
- 1995 m. atidengta atminimo lenta su bareljefu Kaune ant „Tulpės“ kooperatyvo namo, kuriame ji gyveno 1932-1940 m.
Knygos
M. Gimbutienė parašė 23 knygas. Lietuvių kalba išleistos:
- „Senoji Europa“ (1996 m.),
- „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“ (1994 m.),
- „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“ (2002 m.),
- „Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija“ (1985 m.),
- „Laimos palytėta“ (2002 m.).
Originalo kalba
Monografijos:
- Gimbutas, Marija (1946). Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit. Tübingen: H. Laupp.
- Gimbutas, Marija (1956). The Prehistory of Eastern Europe. Part I: Mesolithic, Neolithic and Copper Age Cultures in Russia and the Baltic Area. American School of Prehistoric Research, Harvard University Bulletin No. 20. Cambridge, MA: Peabody Museum.
- Gimbutas, Marija & R. Ehrich (1957). COWA Survey and Bibliography, Area – Central Europe. Cambridge: Harvard University.
- Gimbutas, Marija (1958). Ancient symbolism in Lithuanian folk art. Philadelphia: American Folklore Society, Memoirs of the American Folklore Society 49.
- Gimbutas, Marija (1958). Rytprusiu ir Vakaru Lietuvos Priesistorines Kulturos Apzvalga [A Survey of Prehistory of East Prussia and western Lithuania]. New York: Studia Lituaica I.
- Gimbutas, Marija & R. Ehrich (1959). COWA Survey and Bibliography, Area 2 – Scandinavia. Cambridge: Harvard University.
- Gimbutas, Marija (1963). The Balts. London : Thames and Hudson, Ancient peoples and places 33.
- Gimbutas, Marija (1965). Bronze Age cultures in Central and Eastern Europe. The Hague/London: Mouton.
- Gimbutas, Marija (1971). The Slavs. London : Thames and Hudson, Ancient peoples and places 74.
- Gimbutas, Marija (1974). Obre and Its Place in Old Europe. Sarajevo: Zemalski Museum. Wissenchaftliche Mitteilungen des Bosnisch-Herzogowinischen Landesmuseums, Band 4 Heft A.
- Gimbutas, Marija (1974). The Gods and Goddesses of Old Europe, 7000 to 3500 BC: Myths, Legends and Cult Images. London: Thames and Hudson.
- Gimbutas, Marija (1981). Grotta Scaloria: Resoconto sulle ricerche del 1980 relative agli scavi del 1979. Manfredonia: Amministrazione comunale.
- Gimbutienė, Marija (1985). Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija. Vilnius: Mokslas.
- Gimbutas, Marija (1989). The Language of the Goddess: Unearthing the Hidden Symbols of Western Civilization. San Francisco: Harper & Row.
- Gimbutas, Marija (1991). The Civilization of the Goddess: The World of Old Europe. San Francisco: Harper.
- Gimbutas, Marija (1992). Die Ethnogenese der europäischen Indogermanen. Innsbruck: Institut für Sprachwissenschaft der Universität Innsbruck, Innsbrucker Beiträge zur Sprachwissenschaft, Vorträge und kleinere Schriften 54.
- Gimbutas, Marija (1994). Das Ende Alteuropas. Der Einfall von Steppennomaden aus Südrussland und die Indogermanisierung Mitteleuropas. Innsbruck: Institut für Sprachwissenschaft.
- Gimbutas, Marija, edited and supplemented by Miriam Robbins Dexter (1999) The Living Goddesses. Berkeley/Los Angeles: University of California Press.
Galerija
- Marija Gimbutienė Airijoje (Niugrendžas, 1989 m. rugsėjis)
- Atminimo lenta Kaune, Mickevičiaus g.
- Atminimo lenta Vilniuje, Jogailos gatvėje Nr. 11
- 2021 m. pašto ženklas skirtas gimimo šimtmečio metinėms paminėti
Šaltiniai
- Marija Birutė Gimbutienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- 100 iškiliausių Lietuvos žmonių: Marija Birutė Gimbutienė. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. 2009. 196/197 p. ISBN: 9785420016558. PDF
- „Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė – pasaulinį pripažinimą pelniusi lietuvė mokslininkė“. Virtualios parodos. Suarchyvuotas originalas 2021-03-09. Nuoroda tikrinta 2021-03-25.
- Nijolė Laurinkienė. „Marija Alseikaitė – apie Vilniaus krašto lietuvius“. Liaudies kultūra, 1996 m., nr. 6. p. 33–34.
- Lietuviai ir lituanistika už Lietuvos ribų XX a. Ištrauka iš prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio pranešimo, skaityto Pasaulio lituanistų bendrijos konferencijoje. Vilnius, 2000 m. Mokslas ir gyvenimas. Vilniaus universitetas. Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- A. Fleming (1969), "The Myth of the Mother Goddess" Archyvuota kopija 2016-05-31 iš Wayback Machine projekto., World Archaeology 1(2), 247–261.
- Birx, H. (2006). Encyclopedia of Anthropology. Thousand Oaks, California. doi:10.4135/9781412952453.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Callaway, Ewen (2015-02-19). „Steppe migration rekindles debate on language origin“. Nature. 518 (7539): 284. doi:10.1038/518284a. ISSN 0028-0836.
- Kasperavičiūtė, D.; Kučinskas, V.; Stoneking, M. (2004-09-01). „Y Chromosome and Mitochondrial DNA Variation in Lithuanians“. Annals of Human Genetics. 68 (5): 438–452. doi:10.1046/j.1529-8817.2003.00119.x. ISSN 1469-1809.
- Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet: Society Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 128. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0. El. knygos skyrius
- Gimbutas, Marija (Spring/Summer 1985), „Primary and Secondary Homeland of the Indo-Europeans: comments on Gamkrelidze-Ivanov articles“, Journal of Indo-European Studies 13 (1&2): p. 190.
- "According to anthropologist Ashley Montagu, "Marija Gimbutas has given us a veritable Rosetta Stone of the greatest heuristic value for future work in the hermeneutics of archaeology and anthropology." „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2004-02-04. Nuoroda tikrinta 2004-02-19.
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: archived copy as title (link) - „2021 m. – Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės 100-osios gimimo metinės“. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Nuoroda tikrinta 2021-03-25.
- Gimbutienė-Alseikaitė Marija Birutė kvb.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Gimbutienė, Kas yra Marija Gimbutienė? Ką reiškia Marija Gimbutienė?
Marija GimbutieneMarija Gimbutiene 1993 m Gimimo vardas Marija Birute AlseikaiteGime 1921 m sausio 23 d Vilnius Vidurine LietuvaMire 1994 m vasario 2 d 73 metai Los Andzelas JAVPalaidotas a Petrasiunu kapineseTautybe lietuveTevas Danielius AlseikaMotina Veronika Janulaityte AlseikieneSutuoktinis e Jurgis GimbutasVeikla archeologe religijotyrininkeSritis Senoji Europa praindoeuropieciai Deives Motinos kultasOrganizacijos Harvardo universitetas Kalifornijos universitetasPareigos ProfesoreIssilavinimas mokslu daktareAlma mater Vytauto Didziojo universitetas Birute Marija Alseikaite Gimbutiene Marija Gimbutas merg Birute Marija Alseikaite 1921 m sausio 23 d Vilniuje 1994 m vasario 2 d Los Andzele 1994 m geguzes 8 d perlaidota Kaune Petrasiunu kapinese lietuviu kilmes archeologe ir antropologe pradininke tyrusi Europos neolito ir bronzos amziaus kulturas bei suformulavusi Kurganu hipoteze BiografijaGime 1921 m sausio 23 d Vilniuje lietuviu inteligentu seimoje Vaikysteje vasaras daznai leisdavo sodyboje Jeruzaleje Rieses valscius Jos tevai aktyviai domejosi lietuviu tautosaka ir menais į svecius daznai pasikviesdavo garsiausius to meto muzikus rasytojus įskaitant Vyduna Juoza Tuma Vaizganta ir Jona Basanaviciu Tai paliko rysku pedsaka Marijos Gimbutienes atmintyje Pradzioje mokesi Vilniuje Vytauto Didziojo gimnazijoje o 1931 m rugpjucio 31 d kartu su tevais persikele is Vilniaus gyventi į laikinaja sostine Kauna Tais paciais metais jos tevai issiskyre praejus vos penkeriems metams po to mire jos tevas Motina rupinosi savo vaiku tolesnemis studijomis ir norejo kad jie mokytusi lietuviskame universitete 1938 m baige Kauno Ausros gimnazija 1931 1938 m mokesi Kauno Ausros mergaiciu gimnazijoje 1938 m pradejo studijas Vytauto Didziojo universiteto Humanitariniame fakultete 1938 1939 m dalyvavo priesistoriniu kapinynu kasinejimo darbuose Kaune Tyrinejo Vilniaus krasto gyventoju tautosaka buitį domejosi Vilniaus kraste likusiais lietuviais 1942 m baige Vilniaus universiteta istekejo uz Jurgio Gimbuto Tais paciais metais jiems gime pirmoji dukra Danute 1943 m antroji Zivile Antrojo pasaulinio karo metais pasitrauke is Lietuvos 1946 m baige Tiubingeno universiteta Vokietija 1949 m atvyko į JAV 1950 1956 m dirbo Harvardo universitete verte Rytu Europos archeologinius tekstus deste Antropologijos departamente veliau dirbo Harvardo muziejuje 1954 m rugpjutį Bostone susilauke treciosios atzalos Rasos Julijos Nuo 1964 m Kalifornijos universiteto profesore Mire 1994 m Los Andzele sulaukusi 73 eju Palaidota Kauno Petrasiunu kapinese VeiklaPasaulyje M Gimbutiene laikoma viena įtakingiausiu archeologu savo tyrimuose sujungusia archeologija lingvistika etnologija ir religijotyra į bendra disciplina gerokai pakeitusia Europos priesistores samprata M Gimbutiene issake nauja poziurį į archeologija tradiciskai archeologai tik kasineja ir aprasineja savo radinius o profesore emesi juos interpretuoti aiskinti ju prasme Savo darbuose ji atskleide Europos tautu tarp ju ir baltu priesistores evoliucija sukure koncepcija apie Senosios Europos kultura ir jos zlugima kai is Eurazijos stepiu Europa uzpludo indoeuropieciu gentys Nuo 1936 m dalyvavo archeologiniuose tyrimuose Lietuvoje kuriu metu nagrinejo mirties ritualu ir tikejimo sferas Vytauto Didziojo Universitete studijavo lingvistika 1942 m Vilniaus Universitete įgijo Menu magistro laipsnį Magistro darbe analizavo lietuviu laidojimo paprocius gelezies amziuje 1946 m įgijusi etnologijos mokslu daktaro laipsnį Tubingeno Universitete isvyko į Harvardo Universiteta JAV kur tyrinejo Rytu Europos archeologiniu tekstu vertimus ir deste universiteto antropologijos departamente Marija Gimbutas taip pat atliko archeologinius tyrimus tuometineje Jugoslavijoje Bosnijoje Makedonijoje Graikijoje Italijoje Pagrindinius darbus publikavo tarp 1946 ir 1971 m Juose M Gimbutiene demonstruoja matriarchalinius pirmyksciu bendruomeniu tikejimus indoeuropieciu atsiradimo Europoje kelius ir pan M Gimbutiene iskele hipoteze kad neolito Europoje klestejo taiki civilizacija kurios pagrindas buvo menine kuryba ir nematerialios vertybes Visgi dalis mokslininku archeologu yra issake ir kritikos teigiancios kad M Gimbutienes darbuose yra nemazai spekuliaciju visu pirma nagrinejant archeologinius radinius kaip religinius įziurint daugelyje neaiskios lyties zmogaus figuru moteriskus bruozus ir pan Daugelis jos platesniu interpretaciju irgi istoriku laikomos spekuliatyviomis kaip antai nera archeologiniu įrodymu kad butu egzistavusi pirmykste Europos matriarchaline taiki bei egalitariska civilizacijos socialine sankloda taciau indoeuropieciu protevynes hipoteze sulauke pripazinimo Anot jos deiviu figureles simbolizuojancios Zemes Motinos gyvybines vaisingumo galias kuriancias Pasaulio harmonija jo reiskiniu amzinajį atsinaujinima nenutrukstanciame gimimo mirties cikle Marija Gimbutiene teigia jog baltu tautu pirmtakai garbino Zemes deive bei kitas moteriskos gimines deives o ateiviai indoeuropieciai atnese tikejimo Dangaus dievu ir kitomis vyriskomis dievybemis paprocius 1956 m Marija Gimbutiene suformulavo Kurganu hipoteze viena is indoeuropieciu kilmes aiskinimu pagal kurį Ponto stepeje archeologines kurganu kulturos savoka apimanti duobiniu kapu kultura ir jos pirmtakes zmones greiciausiai kalbejo indoeuropieciu prokalbe Ji kurganu kultura suskirste į keturis vienas po kito ejusius periodus kuriu ankstyviausias kurganu I apeme Samaros ir Seroglazovo kulturas Dniepro Volgos regione vario amziuje IV tukst pr m e pradzia Sios kulturos atstovai buvo klajokliai gyvuliu augintojai kurie pasak modelio III tukst pr m e pradzioje paplito visoje Ponto Kaspijos stepeje ir Rytu Europoje Kurganu kulturos savoka ji įvede bandydama sujungti velyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amziaus archeologines kulturas egzistavusias dabartineje Rusijoje Ukrainoje ir Moldavijoje Įvertinimas1993 m uz knyga Deives civilizacija Senosios Europos pasaulis The Civilization of the Goddess The World of Old Europe parasyta 1991 m San Franciske buvo paskirta JAV Enisfildo Vulfo Anisfield Wolf premija nuo 1935 m skiriama uz zymiausius pasaulio kulturos istorijos tyrimus 1993 m sausio 27 d M Gimbutienei suteiktas Vytauto Didziojo universiteto garbes daktaro vardas Joseph Campbell ir Ashley Montagu Marijos Gimbutienes indelį į istorijos tyrinejimus prilygino Rozetes akmens atradimui Egipto hieroglifu issifravimui 2003 m rezisiere Donna Read ir neopagonizmo autorius ir aktyvistas Starhawk isleido bendra dokumentinį filma apie M Gimbutienes gyvenima ir veikla Signs Out of Time Filme nagrinejamos Gimbutienes teorijos ju kritika ir įtaka akademinei bendruomenei socialiniu mokslu tyrinetojams ir feminizmo vystymuisi UNESCO 2021 m paskelbe M B Gimbutienes metais 1995 m atidengta atminimo lenta su bareljefu Kaune ant Tulpes kooperatyvo namo kuriame ji gyveno 1932 1940 m KnygosM Gimbutiene parase 23 knygas Lietuviu kalba isleistos Senoji Europa 1996 m Senovine simbolika lietuviu liaudies mene 1994 m Baltu mitologija Senoves lietuviu deives ir dievai 2002 m Baltai priesistoriniais laikais etnogeneze materialine kultura ir mitologija 1985 m Laimos palyteta 2002 m Originalo kalba Monografijos Gimbutas Marija 1946 Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit Tubingen H Laupp Gimbutas Marija 1956 The Prehistory of Eastern Europe Part I Mesolithic Neolithic and Copper Age Cultures in Russia and the Baltic Area American School of Prehistoric Research Harvard University Bulletin No 20 Cambridge MA Peabody Museum Gimbutas Marija amp R Ehrich 1957 COWA Survey and Bibliography Area Central Europe Cambridge Harvard University Gimbutas Marija 1958 Ancient symbolism in Lithuanian folk art Philadelphia American Folklore Society Memoirs of the American Folklore Society 49 Gimbutas Marija 1958 Rytprusiu ir Vakaru Lietuvos Priesistorines Kulturos Apzvalga A Survey of Prehistory of East Prussia and western Lithuania New York Studia Lituaica I Gimbutas Marija amp R Ehrich 1959 COWA Survey and Bibliography Area 2 Scandinavia Cambridge Harvard University Gimbutas Marija 1963 The Balts London Thames and Hudson Ancient peoples and places 33 Gimbutas Marija 1965 Bronze Age cultures in Central and Eastern Europe The Hague London Mouton Gimbutas Marija 1971 The Slavs London Thames and Hudson Ancient peoples and places 74 Gimbutas Marija 1974 Obre and Its Place in Old Europe Sarajevo Zemalski Museum Wissenchaftliche Mitteilungen des Bosnisch Herzogowinischen Landesmuseums Band 4 Heft A Gimbutas Marija 1974 The Gods and Goddesses of Old Europe 7000 to 3500 BC Myths Legends and Cult Images London Thames and Hudson Gimbutas Marija 1981 Grotta Scaloria Resoconto sulle ricerche del 1980 relative agli scavi del 1979 Manfredonia Amministrazione comunale Gimbutiene Marija 1985 Baltai priesistoriniais laikais etnogeneze materialine kultura ir mitologija Vilnius Mokslas Gimbutas Marija 1989 The Language of the Goddess Unearthing the Hidden Symbols of Western Civilization San Francisco Harper amp Row Gimbutas Marija 1991 The Civilization of the Goddess The World of Old Europe San Francisco Harper Gimbutas Marija 1992 Die Ethnogenese der europaischen Indogermanen Innsbruck Institut fur Sprachwissenschaft der Universitat Innsbruck Innsbrucker Beitrage zur Sprachwissenschaft Vortrage und kleinere Schriften 54 Gimbutas Marija 1994 Das Ende Alteuropas Der Einfall von Steppennomaden aus Sudrussland und die Indogermanisierung Mitteleuropas Innsbruck Institut fur Sprachwissenschaft Gimbutas Marija edited and supplemented by Miriam Robbins Dexter 1999 The Living Goddesses Berkeley Los Angeles University of California Press GalerijaMarija Gimbutiene Airijoje Niugrendzas 1989 m rugsejis Atminimo lenta Kaune Mickeviciaus g Atminimo lenta Vilniuje Jogailos gatveje Nr 11 2021 m pasto zenklas skirtas gimimo simtmecio metinems paminetiSaltiniaiMarija Birute Gimbutiene Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 100 iskiliausiu Lietuvos zmoniu Marija Birute Gimbutiene Mokslo ir enciklopediju leidybos centras 2009 196 197 p ISBN 9785420016558 PDF Marija Birute Alseikaite Gimbutiene pasaulinį pripazinima pelniusi lietuve mokslininke Virtualios parodos Suarchyvuotas originalas 2021 03 09 Nuoroda tikrinta 2021 03 25 Nijole Laurinkiene Marija Alseikaite apie Vilniaus krasto lietuvius Liaudies kultura 1996 m nr 6 p 33 34 Lietuviai ir lituanistika uz Lietuvos ribu XX a Istrauka is prof Juozo Algimanto Krikstopaicio pranesimo skaityto Pasaulio lituanistu bendrijos konferencijoje Vilnius 2000 m Mokslas ir gyvenimas Vilniaus universitetas Archyvuota kopija 2006 09 27 is Wayback Machine projekto A Fleming 1969 The Myth of the Mother Goddess Archyvuota kopija 2016 05 31 is Wayback Machine projekto World Archaeology 1 2 247 261 Birx H 2006 Encyclopedia of Anthropology Thousand Oaks California doi 10 4135 9781412952453 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Callaway Ewen 2015 02 19 Steppe migration rekindles debate on language origin Nature 518 7539 284 doi 10 1038 518284a ISSN 0028 0836 Kasperaviciute D Kucinskas V Stoneking M 2004 09 01 Y Chromosome and Mitochondrial DNA Variation in Lithuanians Annals of Human Genetics 68 5 438 452 doi 10 1046 j 1529 8817 2003 00119 x ISSN 1469 1809 Eds Alisauskiene M Schroder I W 2011 Religious Diversity in Post Soviet Society Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania Chapter 6 Romuva Looks East Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska Michael F page 128 Surrey Ashgate ISBN 978 1 4094 0912 0 El knygos skyrius Gimbutas Marija Spring Summer 1985 Primary and Secondary Homeland of the Indo Europeans comments on Gamkrelidze Ivanov articles Journal of Indo European Studies 13 1 amp 2 p 190 According to anthropologist Ashley Montagu Marija Gimbutas has given us a veritable Rosetta Stone of the greatest heuristic value for future work in the hermeneutics of archaeology and anthropology Archived copy Suarchyvuotas originalas 2004 02 04 Nuoroda tikrinta 2004 02 19 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura archived copy as title link 2021 m Marijos Birutes Alseikaites Gimbutienes 100 osios gimimo metines Lietuvos nacionaline UNESCO komisija Nuoroda tikrinta 2021 03 25 Gimbutiene Alseikaite Marija Birute kvb lt