Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Duobinių kapų kultūra arba ochros kapų kultūra rus Ямная культура ukr Ямна культура angl Pit Grave Culture Yamna culture
Duobinių kapų kultūra
Duobinių kapų kultūra arba ochros kapų kultūra (rus. Ямная культура, ukr. Ямна культура, angl. Pit Grave Culture, Yamna culture) – eneolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, ją 1901 m. išskyrė V. Gorodcovas.
| Duobinių kapų kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | Ukraina, pietvakarių Rusija, | |||||
| Ist. regionas | Ponto stepė, Dniepro baseinas | |||||
| Amžius | eneolitas | |||||
| Lingvistinė grupė | indoeuropiečiai (?) | |||||
| Duobinių kapų kultūra 3500-2000 m. pr. m. e. | ||||||
Arealas
Duobinių kapų kultūra 3600–2500 m. pr. m. e. buvo paplitusi nuo Pietų Uralo rytuose iki Dunojaus žemupio vakaruose – dab. Rusijos Federacijos pietinėje dalyje, Šiaurės Kazachijoje, Pietų Ukrainoje, Moldavijoje, Rytų Rumunijoje, Rytų Vengrijoje, Šiaurės Bulgarijoje. Duobinių kapų kultūra turi vietinių kultūrų elementų. Duobinių kapų kultūrą pakeitė katakombų kultūra.
Kultūra
Duobinių kapų kultūra skiriama pagal laidoseną ir keramiką. Duobinių kapų kultūros žmonės vertėsi klajokline gyvulininkyste – augino galvijus, avis, ožkas, arklius, kiaules, kai kur – ir žemdirbyste: sėjo kviečius, miežius, soras. Vėlyvuoju laikotarpiu buvo įtvirtintų gyvenviečių (Michailovkos gyvenvietė Ukrainoje).
Keramika – smailiadugnės taurės, viršutinėje dalyje puoštos horizontaliai ir trikampiais virvučių, įkartėlių ornamentu, duobučių įspaudais. Rasta trikojų ir keturkojų indų, manoma, žarijoms laikyti.
Mirusiuosius laidojo keturkampio ar ovalo formos giliose duobėse, suriestus, paguldytus ant nugaros ar šono, apibertus ochra. Įkapių mažai, ryškūs turtiniai skirtumai, randama indų, kaulinių ir bronziniai papuošalų (smeigtukų, auskarų, karolių, įvijų), akmeninių skeptrų, titnaginių antgalių ir durklų (rasta ir varinių), akmeninių ir bronzinių kirvių; kapuose rasta gyvulių kaulų. Kartais mirusysis laidotas su ratais ar vežimu. Kapo duobę uždengdavo rąstais ir virš jos supildavo nuo 2–4 iki 10 m aukščio ir iki 100 m skersmens pilkapį, kalnuotose srityse jį sukraudavo iš akmenų. Pilkapyje būdavo 1–2 kapai, kartais 15–50 kapų.
Šaltiniai
- Egidijus Šatavičius. Duobinių kapų kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 209 psl.
Ermitažo rinkinys
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Duobinių kapų kultūra, Kas yra Duobinių kapų kultūra? Ką reiškia Duobinių kapų kultūra?
Duobiniu kapu kultura arba ochros kapu kultura rus Yamnaya kultura ukr Yamna kultura angl Pit Grave Culture Yamna culture eneolito ir ankstyvojo bronzos amziaus archeologine kultura ja 1901 m isskyre V Gorodcovas Duobiniu kapu kulturaIV tukst pr m e XXIII a pr m e Dab valstybes Ukraina pietvakariu Rusija Ist regionas Ponto stepe Dniepro baseinasAmzius eneolitasLingvistine grupe indoeuropieciai Duobiniu kapu kultura 3500 2000 m pr m e ArealasVirvelines keramikos kultura rausva spalva ir Duobiniu kapu kultura geltona spalva 3200 2300 m pr m e Indoeuropieciu kalbu isplitimas 3500 m pr m e pagal Kurganu hipoteze Duobiniu kapu kultura Kukutenio Tripoles Vincos ir Maikopo kulturos Duobiniu kapu kultura 3600 2500 m pr m e buvo paplitusi nuo Pietu Uralo rytuose iki Dunojaus zemupio vakaruose dab Rusijos Federacijos pietineje dalyje Siaures Kazachijoje Pietu Ukrainoje Moldavijoje Rytu Rumunijoje Rytu Vengrijoje Siaures Bulgarijoje Duobiniu kapu kultura turi vietiniu kulturu elementu Duobiniu kapu kultura pakeite katakombu kultura KulturaDuobiniu kapu kultura skiriama pagal laidosena ir keramika Duobiniu kapu kulturos zmones vertesi klajokline gyvulininkyste augino galvijus avis ozkas arklius kiaules kai kur ir zemdirbyste sejo kviecius miezius soras Velyvuoju laikotarpiu buvo įtvirtintu gyvenvieciu Michailovkos gyvenviete Ukrainoje Keramika smailiadugnes taures virsutineje dalyje puostos horizontaliai ir trikampiais virvuciu įkarteliu ornamentu duobuciu įspaudais Rasta trikoju ir keturkoju indu manoma zarijoms laikyti Mirusiuosius laidojo keturkampio ar ovalo formos giliose duobese suriestus paguldytus ant nugaros ar sono apibertus ochra Įkapiu mazai ryskus turtiniai skirtumai randama indu kauliniu ir bronziniai papuosalu smeigtuku auskaru karoliu įviju akmeniniu skeptru titnaginiu antgaliu ir durklu rasta ir variniu akmeniniu ir bronziniu kirviu kapuose rasta gyvuliu kaulu Kartais mirusysis laidotas su ratais ar vezimu Kapo duobe uzdengdavo rastais ir virs jos supildavo nuo 2 4 iki 10 m aukscio ir iki 100 m skersmens pilkapį kalnuotose srityse jį sukraudavo is akmenu Pilkapyje budavo 1 2 kapai kartais 15 50 kapu SaltiniaiEgidijus Satavicius Duobiniu kapu kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 209 psl Ermitazo rinkinysVikiteka Duobiniu kapu kultura vaizdine ir garsine medziaga