Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Darbo įrankiai archeologinių tyrimų metu randami senovės žmonių pagaminti daiktai rodantys žmonijos evoliuciją Tai viena
Darbo įrankiai
Darbo įrankiai – archeologinių tyrimų metu randami senovės žmonių pagaminti daiktai, rodantys žmonijos evoliuciją. Tai viena svarbiausių archeologijos radinių grupė. Tiriami archeologiniais (tipologiniu, stratigrafiniu, geografiniu, eksperimentinės archeologijos) ir mokslinės analizės (fizika, chemija, , ) ir kitais metodais. XIX a. pirmoje pusėje pagal darbo įrankių tipologinę analizę žmonijos istoriją suskirstė į akmens, bronzos ir geležies amžius.
Istorija
Ankstyviausi darbo įrankiai – prieš 2,5 mln. m. hominidų naudoti kumščio dydžio apskaldyti (viename šone) akmenys, kurių rasta Olduvėjaus kanjone, Tanzanija. Žmonės pirmuosius darbo įrankius gaminosi iš gamtoje rastos vientisos medžiagos – akmens, kaulo ir rago, medžio, kriauklių, odos ir kitų. Senajame akmens amžiuje (paleolitas) iš pradžių akmens skaldymu (, ) ir paviršiaus apdaila (retušavimas, gludinimas) tobulinta dirbinio forma (gremžtukas, grandukas, rėžtukas ir kt.), vėliau daryti kompoziciniai darbo įrankiai – raginis žeberklas su titnaginiais ašmenėliais, ietis, strėlė, kirvis su kotu ir kiti.
Akmens amžiaus pabaigoje – bronzos amžiaus pradžioje iš pasisavinančio gamtos turtus ūkio (maisto rinkimas, medžioklė, žvejyba) pereinant prie gamybinio ūkio (žemdirbystė, gyvulininkystė) ir išaugus darbo įrankių paklausai pradėta perdirbti gamtines medžiagas – degti molį, lieti metalus, gaminti stiklą ir kt., sukuriant gamtoje neegzistuojančias formas. Darbo įrankiai tapo įvairesni, jų daugėjo. Ankstyviausi terakotiniai darbo įrankiai (verpstukai, įvairios formelės ir kt.) žinomi iš vėlyvojo paleolito (apie ) gyvenviečių Čekijoje (, Pavlovas, ), metaliniai darbo įrankiai (apie 7000 m. pr. m
e.) iš natūralaus gamtoje aptikto vario rasti Turkijoje (Čatal Hiujukas) ir Irane (). Kompoziciniai darbo įrankiai iš spalvotųjų metalų pradėti naudoti 4000– 3000 m. pr. m. e. Mesopotamijoje. Pirmieji geležiniai darbo įrankiai plito apie 1000 m. pr. m. e. Artimuosiuose Rytuose.
Darbo įrankiai Lietuvoje
Lietuvoje ankstyviausi darbo įrankiai – iš vėlyvojo paleolito pabaigos (11–10 tūkstantmečio pr. m. e.) – medžioklės, žvejybos ir jos produktų apdorojimo įrankiai (grandukas, gremžtukas, rėžtukas) gaminti iš titnago (rasta Lietuvos pietryčių dalyje), kaulo ir rago (ietigalių rasta Kalniškėse, dab. Klaipėda). Mezolite paplito makrolitai ir mikrolitai, neolite titnaginiai darbo įrankiai pradėti retušuoti, dažniausiai pakraščiai, kartais visas paviršius. Plito kaulo ir rago (rasta daug ruošinių), mediniai įrankiai. Vėlyvajame neolite pradėta gludinti ir gręžti akmeninius įrankius, plito moliniai verpstukai.
Vėlyvojo neolito pabaigoje – bronzos amžiuje įsivyravus žemdirbystei ir gyvulininkystei darbo įrankių gausėjo, bronzos amžiuje greta plačiai naudotų akmens, kaulo ir rago darbo įrankių Lietuvos vakarinėje dalyje pradėti naudoti pirmieji bronziniai įrankiai. Ankstyvajame geležies amžiuje svarbiausi darbo įrankiai buvo akmeniniai kirviai, t. p. naudoti akmeniniai kaltai ir kalteliai, ypač paplito kaulo ir rago dirbiniai – naudoti kauliniai adikliai, adatos, ylos, kaltai, grandukai, rėžtukai, grąžtai, peiliai. Nuo viduriniojo ir senojo geležies amžiaus svarbiausi darbo įrankiai – įvairūs kirviai, peiliai, dalgiai, pjautuvai, vedegos, skiltuvai, ylos, adatos – buvo geležiniai. A randama piliakalniuose ir gyvenvietėse, kapinynuose – jie dėti į kapą kaip įkapės.
Šaltiniai
- Aleksiejus Luchtanas. Darbo įrankiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 488 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Darbo įrankiai, Kas yra Darbo įrankiai? Ką reiškia Darbo įrankiai?
Darbo įrankiai archeologiniu tyrimu metu randami senoves zmoniu pagaminti daiktai rodantys zmonijos evoliucija Tai viena svarbiausiu archeologijos radiniu grupe Tiriami archeologiniais tipologiniu stratigrafiniu geografiniu eksperimentines archeologijos ir mokslines analizes fizika chemija ir kitais metodais XIX a pirmoje puseje pagal darbo įrankiu tipologine analize zmonijos istorija suskirste į akmens bronzos ir gelezies amzius IstorijaAnkstyviausi darbo įrankiai pries 2 5 mln m hominidu naudoti kumscio dydzio apskaldyti viename sone akmenys kuriu rasta Olduvejaus kanjone Tanzanija Zmones pirmuosius darbo įrankius gaminosi is gamtoje rastos vientisos medziagos akmens kaulo ir rago medzio kriaukliu odos ir kitu Senajame akmens amziuje paleolitas is pradziu akmens skaldymu ir pavirsiaus apdaila retusavimas gludinimas tobulinta dirbinio forma gremztukas grandukas reztukas ir kt veliau daryti kompoziciniai darbo įrankiai raginis zeberklas su titnaginiais asmeneliais ietis strele kirvis su kotu ir kiti Akmens amziaus pabaigoje bronzos amziaus pradzioje is pasisavinancio gamtos turtus ukio maisto rinkimas medziokle zvejyba pereinant prie gamybinio ukio zemdirbyste gyvulininkyste ir isaugus darbo įrankiu paklausai pradeta perdirbti gamtines medziagas degti molį lieti metalus gaminti stikla ir kt sukuriant gamtoje neegzistuojancias formas Darbo įrankiai tapo įvairesni ju daugejo Ankstyviausi terakotiniai darbo įrankiai verpstukai įvairios formeles ir kt zinomi is velyvojo paleolito apie gyvenvieciu Cekijoje Pavlovas metaliniai darbo įrankiai apie 7000 m pr m e is naturalaus gamtoje aptikto vario rasti Turkijoje Catal Hiujukas ir Irane Kompoziciniai darbo įrankiai is spalvotuju metalu pradeti naudoti 4000 3000 m pr m e Mesopotamijoje Pirmieji geleziniai darbo įrankiai plito apie 1000 m pr m e Artimuosiuose Rytuose Darbo įrankiai LietuvojeLietuvoje ankstyviausi darbo įrankiai is velyvojo paleolito pabaigos 11 10 tukstantmecio pr m e medziokles zvejybos ir jos produktu apdorojimo įrankiai grandukas gremztukas reztukas gaminti is titnago rasta Lietuvos pietryciu dalyje kaulo ir rago ietigaliu rasta Kalniskese dab Klaipeda Mezolite paplito makrolitai ir mikrolitai neolite titnaginiai darbo įrankiai pradeti retusuoti dazniausiai pakrasciai kartais visas pavirsius Plito kaulo ir rago rasta daug ruosiniu mediniai įrankiai Velyvajame neolite pradeta gludinti ir grezti akmeninius įrankius plito moliniai verpstukai Velyvojo neolito pabaigoje bronzos amziuje įsivyravus zemdirbystei ir gyvulininkystei darbo įrankiu gausejo bronzos amziuje greta placiai naudotu akmens kaulo ir rago darbo įrankiu Lietuvos vakarineje dalyje pradeti naudoti pirmieji bronziniai įrankiai Ankstyvajame gelezies amziuje svarbiausi darbo įrankiai buvo akmeniniai kirviai t p naudoti akmeniniai kaltai ir kalteliai ypac paplito kaulo ir rago dirbiniai naudoti kauliniai adikliai adatos ylos kaltai grandukai reztukai graztai peiliai Nuo viduriniojo ir senojo gelezies amziaus svarbiausi darbo įrankiai įvairus kirviai peiliai dalgiai pjautuvai vedegos skiltuvai ylos adatos buvo geleziniai A randama piliakalniuose ir gyvenvietese kapinynuose jie deti į kapa kaip įkapes SaltiniaiAleksiejus Luchtanas Darbo įrankiai Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 488 psl