Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kolonijų žemėlapis | |
| Valstybinė kalba | anglų, kitos vietos kalbos |
| Sostinės | Suva (1877–1952) Honiara (1952–1976) |
| Valdovai | |
| Įkūrimas | 1877 m. |
| Žlugimas | 1976 m. |
| Valiuta | |
Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos (anglų kalba: British Western Pacific Territories) – Britanijos kolonija Okeanijoje (Polinezijoje ir Melanezijoje, iš dalies ir Mikronezijoje), egzistavusi 1877–1976 m., apėmusi dabartinius politinius vienetus: Fidžį, Vanuatu, Saliamono salas, Pitkerno salas, Kuko Salas, Niuė, Nauru, Tokelau, Tongą, Tuvalu, Kiribatį.
Nors atsiduria visiškai teritorijos centre, Britanija nevaldė Samoa salų, kurias dalinosi Vokietija ir JAV.
Kolonijos istorija
Įkūrimas
Kolonijos atsiradimas buvo nulemtas augančių Britanijos interesų Okeanijoje. Po to, kai buvo kolonizuota Australija ir Naujoji Zelandija, Britanija ėmė kolonizuoti aplinkui esančias salas.
Pirmoji kolonija buvo Fidžis, sukurta 1874 m. Fidžio sostine tapo Suva, kuri ilgainiui tapo visų britiškų Okeanijos kolonijų sostine.
Ekspansija
Kolonijos plėtimas vyko tokiu būdu, kad kiekvienas naujai prijungtas vienetas suformuodavo atskirą administracinį vienetą:
- 1888: Kuko salos (Rarotonga karalystė) – viena pirmųjų įjungtų teritorijų.
- 1892: Gilberto ir Elis salos (dab. Kiribatis ir Tuvalu) – prijungtos kartu kaip protektoratas. 1916 m. gavo kolonijos statusą.
- 1893: Saliamono salos – gautos po konflikto su Vokietija ir JAV dėl Samoa salų. Britanijai atsisakius interesų šiame salyne, su Vokietija buvo sutarta pasidalinti Saliamono salyną, iš kurio Vokietijos Naujoji Gvinėja gavo tik šiauriausią salą: Bugenvilį.
- 1898: Junion salos – 1889 m. C. F. Oldham salose iškėlus Britanijos vėliavą, jos vėliau oficialiai tapo kolonija.
- 1898: Pitkerno salos
- 1900: Tonga – po Tongos karaliaus mirties Tongos karalystė buvo paskelbta britų protektoratu, bet joje išsaugota vietinė monarchija, kuri valdo iki šiol.
- 1900: Niuės karalystė – priimta pati pasiprašiusi
- 1906: Naujieji Hebridai – valdyta kartu su Prancūzija
- 1914: Nauru – formaliai administravo kartu su Australija ir Naująja Zelandija.
- 1916: Fenikso salos – beveik negyvenama salų grupė, nuo 1939 m. administruota kartu su JAV
| Polinezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija |
| Archeologinės kultūros: |
| moai, , , |
| , |
| Tui Tonga |
| Havajai, Rarotonga, , |
| Kolonijos: |
| Britų kolonijos, , Prancūzų Polinezija, , Vokietijos Samoa |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Naujoji Zelandija, , Havajai, , Kuko Salos, , , Samoa, Tonga, , |
Pabaiga
Prasidėjus XX a. Britanija dalį savo Okeanijos kolonijų perdavė Naujajai Zelandijai. Per II Pasaulinį karą kai kurios jos kolonijinės teritorijos (Gilberto ir Elis salos, Nauru) buvo okupuotos Japonijos imperijos, bet vėliau sugrįžo. Dekolonizacija sunaikino šią britų koloniją visiškai.
Svarbiausia atsiskyrimų raida:
- 1901: Niuė – pabuvusi kolonijoje tik vienerius metus, Niuė atiduota Naujajai Zelandijai
- 1901: Kuko salos – atiduotos Naujajai Zelandijai
- 1926: Junion salos – perduotas administruoti Naujajai Zelandijai
- 1967: Nauru – paskelbė nepriklausomybę.
- 1970: Fidžis – paskelbė nepriklausomybę
- 1970: Tonga – pasibaigus sutarties galiojimui, Tonga tapo nepriklausoma monarchija.
- 1976: Gilberto ir Elis salos paskelbė nepriklausomybę kaip dvi valstybės – Kiribatis ir Tuvalu. Prie pirmojo teritorijos prijungtos Fenikso salos. Tuo metu oficialiai panaikintos ir Teritorijos kaip vienetas.
Likusios britų kolonijos Okeanijoje paskelbė nepriklausomybę kaip Saliamono salos (1978) ir kaip Vanuatu (1980). Vienintelė iki šiol išlikusi Britų kolonija Okeanijoje yra Pitkerno salos.
Valdymas
Teritorijos buvo valdomos kaip Britų imperijos dalis. Jų aukščiausias valdytojas buvo tituluojamas High commissioner
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos, Kas yra Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos? Ką reiškia Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais British Western Pacific Territories Koloniju zemelapisValstybine kalba anglu kitos vietos kalbosSostines Suva 1877 1952 Honiara 1952 1976 ValdovaiĮkurimas 1877 m Zlugimas 1976 m Valiuta Britu vakaru Ramiojo vandenyno teritorijos anglu kalba British Western Pacific Territories Britanijos kolonija Okeanijoje Polinezijoje ir Melanezijoje is dalies ir Mikronezijoje egzistavusi 1877 1976 m apemusi dabartinius politinius vienetus Fidzį Vanuatu Saliamono salas Pitkerno salas Kuko Salas Niue Nauru Tokelau Tonga Tuvalu Kiribatį Nors atsiduria visiskai teritorijos centre Britanija nevalde Samoa salu kurias dalinosi Vokietija ir JAV Kolonijos istorijaĮkurimas Kolonijos atsiradimas buvo nulemtas auganciu Britanijos interesu Okeanijoje Po to kai buvo kolonizuota Australija ir Naujoji Zelandija Britanija eme kolonizuoti aplinkui esancias salas Pirmoji kolonija buvo Fidzis sukurta 1874 m Fidzio sostine tapo Suva kuri ilgainiui tapo visu britisku Okeanijos koloniju sostine Ekspansija Kolonijos pletimas vyko tokiu budu kad kiekvienas naujai prijungtas vienetas suformuodavo atskira administracinį vieneta 1888 Kuko salos Rarotonga karalyste viena pirmuju įjungtu teritoriju 1892 Gilberto ir Elis salos dab Kiribatis ir Tuvalu prijungtos kartu kaip protektoratas 1916 m gavo kolonijos statusa 1893 Saliamono salos gautos po konflikto su Vokietija ir JAV del Samoa salu Britanijai atsisakius interesu siame salyne su Vokietija buvo sutarta pasidalinti Saliamono salyna is kurio Vokietijos Naujoji Gvineja gavo tik siauriausia sala Bugenvilį 1898 Junion salos 1889 m C F Oldham salose iskelus Britanijos veliava jos veliau oficialiai tapo kolonija 1898 Pitkerno salos 1900 Tonga po Tongos karaliaus mirties Tongos karalyste buvo paskelbta britu protektoratu bet joje issaugota vietine monarchija kuri valdo iki siol 1900 Niues karalyste priimta pati pasiprasiusi 1906 Naujieji Hebridai valdyta kartu su Prancuzija 1914 Nauru formaliai administravo kartu su Australija ir Naujaja Zelandija 1916 Fenikso salos beveik negyvenama salu grupe nuo 1939 m administruota kartu su JAVPolinezijos istorijaMalaju polinezieciu migracijaArcheologines kulturos moai Tui TongaHavajai Rarotonga Kolonijos Britu kolonijos Prancuzu Polinezija Vokietijos SamoaDabartiniai politiniai vienetai Naujoji Zelandija Havajai Kuko Salos Samoa Tonga Pabaiga Prasidejus XX a Britanija dalį savo Okeanijos koloniju perdave Naujajai Zelandijai Per II Pasaulinį kara kai kurios jos kolonijines teritorijos Gilberto ir Elis salos Nauru buvo okupuotos Japonijos imperijos bet veliau sugrįzo Dekolonizacija sunaikino sia britu kolonija visiskai Svarbiausia atsiskyrimu raida 1901 Niue pabuvusi kolonijoje tik vienerius metus Niue atiduota Naujajai Zelandijai 1901 Kuko salos atiduotos Naujajai Zelandijai 1926 Junion salos perduotas administruoti Naujajai Zelandijai 1967 Nauru paskelbe nepriklausomybe 1970 Fidzis paskelbe nepriklausomybe 1970 Tonga pasibaigus sutarties galiojimui Tonga tapo nepriklausoma monarchija 1976 Gilberto ir Elis salos paskelbe nepriklausomybe kaip dvi valstybes Kiribatis ir Tuvalu Prie pirmojo teritorijos prijungtos Fenikso salos Tuo metu oficialiai panaikintos ir Teritorijos kaip vienetas Likusios britu kolonijos Okeanijoje paskelbe nepriklausomybe kaip Saliamono salos 1978 ir kaip Vanuatu 1980 Vienintele iki siol islikusi Britu kolonija Okeanijoje yra Pitkerno salos ValdymasTeritorijos buvo valdomos kaip Britu imperijos dalis Ju auksciausias valdytojas buvo tituluojamas High commissioner