Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Polinezijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Polinezijos istorija – Polinezijos, sudėtinio Okeanijos regiono, istorija.
| Polinezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija |
| Archeologinės kultūros: |
| moai, , , |
| , |
| Tui Tonga |
| Havajai, Rarotonga, , |
| Kolonijos: |
| Britų kolonijos, , Prancūzų Polinezija, , Vokietijos Samoa |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Naujoji Zelandija, , Havajai, , Kuko Salos, , , Samoa, Tonga, , |
Ankstyvoji istorija
Atskirose salose polineziečiai išvystė labai savitas visuomenės struktūras ir archeologines kultūras. Tarp jų garsios yra polinezietiškos piramidės, Velykų salos skulptūros (moai), monumentalūs vartai ir statiniai.
Ankstyvoji Polinezijos istorija gali būti dalijama į dvi dalis.
Vakarų Polinezija
Vakarų Polinezijos (dab. Tonga, Samoa, Volisas ir Futūna, Kuko salos, Niuė ir kt.) ankstyvoji istorija susijusi su Melanezijos istorija (ypač Fidžio). Tai buvo anksčiausiai apgyvendinta regiono dalis, ir tai įvyko apie 1500 m. pr. m. e. Čia, kaip ir Melanezijoje, klestėjo Lapitos kultūra.
Seniausi valstybiniai dariniai Vakarų Polinezijoje ir Fidžyje yra pusiau legendinės karalystės ir , egzistavę I m. e. tūkstantmetyje. Apie X a. Tongatapu saloje atstirado valdovų Tui Tonga institucija, kuri XII–XIII a. tapo talasokratija – Tongos imperija, rinkusia duoklę milžiniškame Ramiojo vandenyno plote nuo Saliamono salų iki Niuės. Ši „imperija“ buvo paremta stipriu jūrų laivynu ir sukūrė daugiatautę aukšto lygio kultūrą, paplitusią milžiniškame Ramiojo vandenyno plote.
Nuo XIII a. II pus. Tonga imperijai silpstant, atsirado vietinės karalystės ir dinastijos. Daugelio jų valdžia buvo apribota viena sala. Tarp šių valstybėlių svarbesnės buvo dinastijos Samoa, taip pat Uvea (valdoma linijos), (valdoma linijos), (valdoma linijos), Niuė (valdoma ), (valdoma ), (valdoma ), (valdoma ) ir kt.
Likusioji Polinezija
Likusioji Polinezijos istorija prasideda tik apie III a. ir daugiausia susijusi su polineziečių migracijomis.
Apgyvendinimas vyko III–XII a. Austronezijiečių migracijos paskutiniosios bangos metu. Tuo metu polineziečiai iš Fidžio ir vakarų Polinezijoje migravo į Bendrijos salas, iš kurių sklido visomis kryptimis po visą Ramųjį vandenyną.
Atokiausios teritorijos – Naujoji Zelandija, Velykų sala buvo apgyvendintos tik II tūkstantmečio pr.
XIX a. karalystės ir kolonizacija
Nuo XVI a. Polineziją pradėjo tyrinėti vakariečiai: pirmiausia ispanai, vėliau britai, prancūzai. Iki XIX a. buvo atrastos daugelis Polinezijos salų. Vakariečiai šios teritorijos nekolonizavo iki pat XIX a. pab. Vienintelė kolonizuojama vieta buvo Naujoji Zelandija, kurią britai pavertė savo kolonija.
XIX a., veikiant vakarų įtakai, Polinezijoje buvo modernizuojamos senosios gentinės karalystės, radosi naujos. Tarp jų paminėtinos Tongos karalystė, Havajų karalystė, ir kt.
XIX a. pab. prasidėjo skubios Polinezijos regiono dalybos tarp kolonijinių imperijų. Šiose dalybose dalyvavo Britų imperija, Prancūzija ir JAV. XIX a. pab. susiformavo šios kolonijinės teritorijos: Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos (pietvakarinė Polinezija), Prancūzijos Polinezija (pietrytinė Polinezija) ir (daugiausia šiaurinė Polinezija kartu su Havajais).
Samoa salynas, atsidūręs Britų valdų Polinezijoje centre, buvo padalintas tarp Vokietijos ir JAV, taip suformuojant Amerikos Samoa ir Vokietijos Samoa (1914 m. ši vienintelė Vokietijos valda Polinezijoje perėjo Naujosios Zelandijos administracijai).
Po II pasaulinio karo
Po II pasaulinio karo Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos buvo palaipsniui išskaidytos į atskirus politinius vienetus, kurių dauguma iškovojo nepriklausomybę. Tai buvo Tonga, Kuko salos, Tokelau, Tuvalu, Niuė, Kiribatis. Kai kurios teritorijos buvo prijungtos prie Naujosios Zelandijos. Vienintelė išlikusi britų kolonija Polinezijoje yra Pitkerno salos.
JAV vieną iš kolonijinių teritorijų – Havajus – pavertė savo valstija. Kitos jai priklausančios teritorijos Polinezijoje yra traktuojamos kaip JAV teritorijos.
Prancūzijos Polinezija išlaikė kolonijinį statusą iki dabar. Šis politinis darinys yra traktuojamas kaip Prancūzijos užjūrio departamentai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Polinezijos istorija, Kas yra Polinezijos istorija? Ką reiškia Polinezijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Polinezijos istorija Polinezijos sudetinio Okeanijos regiono istorija Polinezijos istorijaMalaju polinezieciu migracijaArcheologines kulturos moai Tui TongaHavajai Rarotonga Kolonijos Britu kolonijos Prancuzu Polinezija Vokietijos SamoaDabartiniai politiniai vienetai Naujoji Zelandija Havajai Kuko Salos Samoa Tonga Ankstyvoji istorijaPagrindinis straipsnis Austronezieciu migracijos Atskirose salose polinezieciai isvyste labai savitas visuomenes strukturas ir archeologines kulturas Tarp ju garsios yra polinezietiskos piramides Velyku salos skulpturos moai monumentalus vartai ir statiniai Ankstyvoji Polinezijos istorija gali buti dalijama į dvi dalis Vakaru Polinezija Vakaru Polinezijos ir Fidzio svarbiausios salos Vakaru Polinezijos dab Tonga Samoa Volisas ir Futuna Kuko salos Niue ir kt ankstyvoji istorija susijusi su Melanezijos istorija ypac Fidzio Tai buvo anksciausiai apgyvendinta regiono dalis ir tai įvyko apie 1500 m pr m e Cia kaip ir Melanezijoje klestejo Lapitos kultura Seniausi valstybiniai dariniai Vakaru Polinezijoje ir Fidzyje yra pusiau legendines karalystes ir egzistave I m e tukstantmetyje Apie X a Tongatapu saloje atstirado valdovu Tui Tonga institucija kuri XII XIII a tapo talasokratija Tongos imperija rinkusia duokle milziniskame Ramiojo vandenyno plote nuo Saliamono salu iki Niues Si imperija buvo paremta stipriu juru laivynu ir sukure daugiataute auksto lygio kultura paplitusia milziniskame Ramiojo vandenyno plote Nuo XIII a II pus Tonga imperijai silpstant atsirado vietines karalystes ir dinastijos Daugelio ju valdzia buvo apribota viena sala Tarp siu valstybeliu svarbesnes buvo dinastijos Samoa taip pat Uvea valdoma linijos valdoma linijos valdoma linijos Niue valdoma valdoma valdoma valdoma ir kt Likusioji Polinezija Polinezijos trikampis Likusioji Polinezijos istorija prasideda tik apie III a ir daugiausia susijusi su polinezieciu migracijomis Apgyvendinimas vyko III XII a Austronezijieciu migracijos paskutiniosios bangos metu Tuo metu polinezieciai is Fidzio ir vakaru Polinezijoje migravo į Bendrijos salas is kuriu sklido visomis kryptimis po visa Ramujį vandenyna Atokiausios teritorijos Naujoji Zelandija Velyku sala buvo apgyvendintos tik II tukstantmecio pr XIX a karalystes ir kolonizacijaNuo XVI a Polinezija pradejo tyrineti vakarieciai pirmiausia ispanai veliau britai prancuzai Iki XIX a buvo atrastos daugelis Polinezijos salu Vakarieciai sios teritorijos nekolonizavo iki pat XIX a pab Vienintele kolonizuojama vieta buvo Naujoji Zelandija kuria britai paverte savo kolonija XIX a veikiant vakaru įtakai Polinezijoje buvo modernizuojamos senosios gentines karalystes radosi naujos Tarp ju paminetinos Tongos karalyste Havaju karalyste ir kt XIX a pab prasidejo skubios Polinezijos regiono dalybos tarp kolonijiniu imperiju Siose dalybose dalyvavo Britu imperija Prancuzija ir JAV XIX a pab susiformavo sios kolonijines teritorijos Britu vakaru Ramiojo vandenyno teritorijos pietvakarine Polinezija Prancuzijos Polinezija pietrytine Polinezija ir daugiausia siaurine Polinezija kartu su Havajais Samoa salynas atsidures Britu valdu Polinezijoje centre buvo padalintas tarp Vokietijos ir JAV taip suformuojant Amerikos Samoa ir Vokietijos Samoa 1914 m si vienintele Vokietijos valda Polinezijoje perejo Naujosios Zelandijos administracijai Po II pasaulinio karoPo II pasaulinio karo Britu vakaru Ramiojo vandenyno teritorijos buvo palaipsniui isskaidytos į atskirus politinius vienetus kuriu dauguma iskovojo nepriklausomybe Tai buvo Tonga Kuko salos Tokelau Tuvalu Niue Kiribatis Kai kurios teritorijos buvo prijungtos prie Naujosios Zelandijos Vienintele islikusi britu kolonija Polinezijoje yra Pitkerno salos JAV viena is kolonijiniu teritoriju Havajus paverte savo valstija Kitos jai priklausancios teritorijos Polinezijoje yra traktuojamos kaip JAV teritorijos Prancuzijos Polinezija islaike kolonijinį statusa iki dabar Sis politinis darinys yra traktuojamas kaip Prancuzijos uzjurio departamentai