Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Havajų istorija Havajų salyno istorija nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo iki šių laikų Pirmieji gyventojai polineziečiai atvy
Havajų istorija
Havajų istorija – Havajų salyno istorija nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo iki šių laikų. Pirmieji gyventojai, polineziečiai, atvyko į salas apie IV–V a., 1778 m. jas atrado kapitonas Džeimsas Kukas. 1810 m. salos suvienytos į Havajų karalystę, kuri gyvavo iki 1893 m. 1900 m. Havajai tapo Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija, nuo 1959 m. – valstija.
| Polinezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija |
| Archeologinės kultūros: |
| moai, , , |
| , |
| Tui Tonga |
| Havajai, Rarotonga, , |
| Kolonijos: |
| Britų kolonijos, , Prancūzų Polinezija, , Vokietijos Samoa |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Naujoji Zelandija, , Havajai, , Kuko Salos, , , Samoa, Tonga, , |
Pirmieji gyventojai
Dėl tikslaus laiko, kada pirmieji žmonės apsigyveno Havajų salose, mokslininkai nesutaria. Manoma, kad pirmieji gyventojai – polineziečiai iš Markizo salų, į negyvenamus Havajus atvyko IV–V a., o VIII–IX a. vyko antroji migracijos banga iš Taičio. Atvykėliai iš pradžių įsikurdavo pakrantėse, vėliau kėlėsi ir į salų gilumą. Gyventojų pamažu daugėjo, formavosi vadų vadovaujami valstybiniai dariniai. Havajiečių visuomenė buvo padalinta į 4 klases, primenančias Indijos kastų sistemą: vadus, žynius, bendruomenininkus ir vergus. Havajų, Maui, Kauai ir Oahu salos kiekviena turėjo savo hierarchiją, kurios viršūneje buvo vadas, kildinamas iš dievybių. Vadai tarpusavyje kariavo ir stengėsi praplėsti savo įtakos zonas, konfliktai nesiliovė iki pat Havajų suvienijimo 1810 m.
Europiečių atvykimas
Manoma, kad pirmieji europiečiai, aplankę Havajus, buvo ispanai, 1542 m. plaukę iš Akapulko Naujojoje Ispanijoje (dabartinė Meksika) į Filipinus. Ispanų archyvuose saugomas jūrinis žemėlapis, kuriame pavaizduotos salos, kurių geografinė platuma sutampa su Havajais, bet ilguma nurodyta apie 10 laipsnių į rytus nuo Havajų. Maui sala žemėlapyje vadinama La Desgraciada (Nelaimingoji sala), o sala, panaši į Havajus, vadinama La Mesa (Stalo sala). Į Kahoolavę, Lanai ir Molokai panašios salos vadinamos Los Monjes (Vienuolių salomis). Tikslų savo maršrutą iš Meksikos į Filipinus ispanai laikė paslaptyje nuo kitų jūrinių valstybių, o Havajų salomis nesidomėjo – tokiu būdu Havajai ilgą laiką išsaugojo savo nepriklausomybę.
Pirmuoju europiečiu, atradusiu Havajų salas, laikomas anglų keliautojas Džeimsas Kukas, išsilaipinęs Kauai saloje 1778 m. sausio 20 d. Naujai atrastas žemes Kukas pavadino Sendvičo salomis savo rėmėjo Sendvičo grafo Džono Montagu (John Montagu) garbei (XIX a. šis pavadinimas palaipsniui nustotas vartoti, salas imta vadinti didžiausios salos vardu). Po metų, grįždamas, Kukas apsilankė salose dar kartą ir per konfliktą buvo nužudytas čiabuvių.
Po Kuko vizito ir knygų apie jo keliones publikavimo Havajų salos pritraukė daug europiečių ir amerikiečių lankytojų: keliautojų, prekiautojų, banginių medžiotojų, nuotykių ieškotojų. Šie lankytojai atnešė ligų, kurioms daugelį šimtmečių izoliacijoje gyvenę havajiečiai neturėjo atsparumo. Iki 1820 m. dėl ligų, bado ir genčių karų salų gyventojų sumažėjo daugiau nei perpus.
Havajų karalystė
Kamehamehų dinastija
1795 m. po 15 metų trukusių karų Havajų salos vadas, vėliau Havajų karalius Kamehameha I, pasinaudodamas europiečių ginklais ir parama, suvienijo Havajų, Oahu, Maui, Molokai ir Lanai salas į Havajų karalystę. 1810 m. prie karalystės savanoriškai prisijungė ir Kauai bei Niihau salos. Kamehameha I valdė Havajus iki savo mirties 1819 m., o jo tiesioginiai palikuonys (Kamehamehų dinastija) – iki 1872 m.
Valdant į salas atvyko amerikiečių protestantų misionieriai; dauguma havajiečių priėmė krikščionybę, o valdymo metu, priėmus 1840 m. konstituciją, Havajai tapo krikščioniška, konstitucine monarchija. Misionieriai draudė alkoholį, azartinius lošimus, daugpatystę, darbą sekmadieniais, šokti . „Civilizuodami“ vietinius gyventojus, jie iš pagrindų pakeitė havajiečių kultūrą. Pagal kalbos skambesį sukūrė havajiečių abėcėlę, kurioje buvo tik 12 raidžių. Viena pirmųjų knygų, išverstų į havajiečių kalbą, buvo Biblija.
Po misionierių atvykimo nedidelės, bet galingos baltųjų mažumos įtaka monarchijai vis didėjo. Nuo 1835 m. amerikiečių verslininkai nuomavo žemę ir steigė cukranendrių plantacijas. Per 30 metų plantacijų įsteigta visose 4 didžiausiose salose, cukrus iš pagrindų pakeitė salų ekonomiką. Plantacijų savininkai, remiami misionierių, reikalavo karaliui žemės nuosavybės teisių. Po trumpos britų okupacijos 1843 m., karalius pasidavė spaudimui ir 1848 m. savo baltųjų patarėjų siūlymu pakeitė Havajų tradicinę kolektyvinės žemės nuosavybės sistemą, įdiegdamas privatinę nuosavybę. Havajų žemės buvo perdalintos: 23 % atiteko karaliui, 40 % padalinta 245 vadams ir seniūnams, 37 % paskelbta valstybine nuosavybe ir numatyta skirti bendruomenininkams, dirbusiems žemę. Kad įsigytų žemės, bendruomenininkai turėjo dvejus metus laiko pareikšti į ją teisę, tačiau dauguma to nepadarė, ir vyriausybė pardavė žemę užsieniečiams ir cukranendrių korporacijoms.
1843 m. lapkričio 28 d. Londone Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vyriausybės pasirašė deklaraciją, kurioje pripažino Havajų nepriklausomybę. 1849 m. Havajus oficialiai pripažino ir Jungtinės Amerikos Valstijos. 1875 m. Havajai ir JAV sudarė laisvosios prekybos sutartį, pagal kurią JAV mainais už havajietiško cukraus prekybą savo šalyje be muito mokesčio gavo ypatingas ekonomines privilegijas, kokių neturėjo kitos šalys, Havajuose. 1887 m., atnaujinus sutartį, JAV gavo teisę įsteigti Havajuose Perl Harboro karinio jūrų laivyno bazę.
Kalakaua dinastija
Karalius mirė bevaikis ir nepaliko įpėdinių. Tauta karaliumi išrinko Lunalilą, karaliaus Kamehamehos I vaikaitį. Po metų Lunalilas mirė, ir, renkant naują valdovą, šalyje kilo neramumai. Amerikiečių ir britų kariuomenės išsilaipino salose ir atnaujino tvarką, Įstatymų leidybos asamblėja 1874 m. vasario 12 d. karaliumi išrinko .
Kalakaua dėl savo išlaidumo ir bandymų atgaivinti havajiečių kultūrą prarado plantatorių pasitikėjimą. Turtingų baltųjų mažumos spaudžiamas, Kalakaua 1887 m. pasirašė konstituciją, kuri labai apribojo jo valdžią ir nustatė balsavimo teisę pagal valdomą turtą. Kadangi 1887 m. konstitucija pasirašyta, grasinant jėgos panaudojimu, ji neoficialiai vadinama „Durtuvų konstitucija“.
1893 m., kai Kalakaua įpėdinė, paskutinė Havajų karalienė Liliuokalani paskelbė planuojanti pakeisti konstituciją ir sustiprinti savo valdžią, amerikiečių ir europiečių verslininkų grupė suformavo Saugumo komitetą ir, padedama JAV jūrų pėstininkų, perėmė valdžią. Po nesėkmingo bandymo atnaujinti valdžią, karalienei skirtas namų areštas, o 1895 m. sausio 24 d. ji buvo priversta atsisakyti sosto.
Havajų respublika
Po 1893 m. sausio 17 d. perversmo Saugumo komitetas iš savo narių suformavo laikinąją Havajų vyriausybę. JAV prezidento Stiveno Groverio Klivlando administracija iš pradžių perversmo nepripažino ir atsisakė aneksuoti Havajų teritoriją. Prezidento reikalavimą grąžinti karalienę į valdžią Laikinoji vyriausybė atmetė. 1893 m. lapkričio 16 d. JAV ministras (ambasadorius) Havajuose Albertas Vilisas (Albert Willis) supažindino karalienę su prezidento reikalavimu suteikti visiems perversmo dalyviams amnestiją mainais į jos valdžios atnaujinimą. Karalienė prezidento reikalavimą kategoriškai atmetė ir pareiškė, kad perversmo dalyvius reikia nuteisti, o jų žemes – konfiskuoti. Pasak Viliso, karalienė reikalavo jiems mirties bausmės. Nors karalienė vėliau paneigė, kad būtų reikalavusi tokios bausmės, savo paramą prezidento administracijoje ji prarado; 1894 m. liepos 4 d. Klivlando administracija pripažino Havajų respubliką. Tą pačią dieną Laikinoji vyriausybė baigė savo darbą, perduodama įgaliojimus Respublikos prezidentui, Havajų pilietybę turinčiam teisininkui Sanfordui Balardui Doului (Sanford Ballard Dole).
Havajų respublika gyvavo neilgai: Naujasis JAV prezidentas Viljamas Makinlis 1898 m. patvirtino Havajų aneksiją, ir 1900 m. Havajai tapo Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija.
Havajų teritorija
įkurta Jungtinių Valstijų Kongreso konstituciniu aktu, kurį prezidentas Makinlis patvirtino 1900 m. balandžio 30 d. Konstitucinis aktas įsteigė Havajų gubernatoriaus postą, visuotiniuose rinkimuose renkamą dviejų palatų Teritorijos įstatymų leidybos organą ir Teritorijos aukščiausiąjį teismą.
Nepaisant keleto bandymų paversti teritoriją JAV valstija, Havajai išlaikė teritorijos statusą beveik 60 metų. Plantacijų savininkai ir stambieji verslininkai buvo patenkinti teritorijos statusu, kuris leido jiems įvežti pigią darbo jėgą iš užsienio, ko negalėjo JAV valstijos. Pirmieji kinų darbininkai į Havajus pradėti vežti jau netrukus po Kuko vizito, o 1899 m., kai Puerto Riko cukranendrių plantacijas nusiaubė uraganas, darbams Havajuose pradėti verbuoti puertorikiečiai. 1903–1924 m. atvyko darbininkų korėjiečių. Iki 1940 m. Havajuose sparčiai daugėjo gyventojų, vystėsi plantacijų ūkis, kurio pagrindą sudarė cukranendrių ir ananasų auginimas JAV vidinei rinkai, stiprėjo transporto ir kariniai ryšiai su JAV.
Po Pirmojo pasaulinio karo Oahu salos Perl Harboro įlankoje buvo svarbiausia Jungtinių Valstijų Ramiojo vandenyno karinio jūrų laivyno bazė. 1941 m. gruodžio 7 d. ją netikėtai užpuolus Japonijos imperijos karinėms pajėgoms, JAV įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą. Salose suaktyvėjo karinė veikla, iki karo pabaigos įvesta karinė padėtis. 1942 m. vasarą japonai planavo užimti Midvėjaus atolą, bet buvo amerikiečių sumušti Midvėjaus mūšyje.
XX a. šeštajame dešimtmetyje plantatorių įtaka sumažėjo, kai imigrantų darbininkų palikuonys, gimę Havajuose ir gavę JAV pilietybę, pradėjo dalyvauti rinkimuose ir balsuoti prieš plantatorių remiamą Havajų Respublikonų partiją. Naujoji rinkėjų dauguma balsuodavo už Havajų Demokratų partiją, kuri dominavo Havajų politikoje daugiau nei 40 ateinančių metų. Siekdami pilnateisės Havajų atstovybės JAV Kongrese ir rinkikų kolegijoje, šie rinkėjai aktyviai palaikė Havajų siekį tapti JAV valstija.
Havajų valstija
1959 m. kovą JAV Kongresas priėmė Havajų įstojimo aktą, kuris po prezidento Dvaito Eizenhauerio pasirašymo tapo įstatymu. Aktas valstijos sudėtyje nenumatė Palmyros atolo, kuris anksčiau buvo Havajų karalystės, Havajų respublikos ir Havajų teritorijos dalis. 1959 m. birželio 27 d. referendume 94,3 % havajiečių rinkėjų pasisakė už valstiją, 5,7 % balsavo prieš. Havajai tapo penkiasdešimtąja JAV valstija.
Per ateinančius dešimtmečius sparčiai augo Havajų ekonomika ir gyventojų skaičius, vystėsi turizmas. Valstija pritraukė investicijų, daugiausiai iš JAV žemyninės dalies ir Japonijos. Išaugo nekilnojamo turto kainos, pragyvenimo išlaidos. Buvusiose etninių havajiečių žemėse buvo vystomi projektai, steigiami valstybiniai gamtos parkai. Devintajame dešimtmetyje valstijoje pradėjo kurtis nepriklausomybės judėjimas. Dalis etninių havajiečių siekia visiškos nepriklausomybės, dalis – panašių teisių pripažinimo kaip Amerikos indėnams. 1993 m. JAV prezidentas Bilas Klintonas atsiprašė havajiečių už Jungtinių Valstijų vaidmenį prieš šimtmetį nuverčiant Havajų monarchiją.
XX a. paskutiniajame dešimtmetyje Havajai patyrė užsitęsusią ekonominę recesiją, bet dešimtmečio pabaigoje ekonomika atsigavo. XXI a. pr. turizmas išlieka svarbiausia Havajų ekonomikos šaka; turistus traukia ne tik šiltas salų klimatas ir egzotiškas grožis, bet ir pasaulinio lygio kurortai, kurių skaičius nuolat auga.
Išnašos
- Barbara A. West Hawaiians, Encyclopedia of the Peoples of Asia and Oceania, 2009 m., p. 270. Nuoroda tikrinta 2020-02-09.
- Hawaiʻi Nature Notes], US National Park Service, 1959 m. birželis. Arhyvuota 2012-11-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-10.
- To express the policy of the United States regarding the United States' relationship with Native Hawaiians, and for other purposes: report (to accompany S. 2899), United States Congress Senate United States Senate Committee on Indian Affairs (1993–) U.S. G.P.O., 2000 (2000), Washington, D.C. p. 7. Arhyvuota 2015-09-03.
- Kathie Walling, Kamehameha Dynasty, Hawaii for Visitors. Nuoroda tikrinta 2020-02-10.
- Doak, Robin Santos, Hawaii: The Aloha State, World Almanac Library. p. 10., 2003 m. sausio 1 d. ISBN 978-0-8368-5149-6. Nuoroda tikrinta 2020-02-09.
- Doak, Robin Santos, Hawaii: The Aloha State, World Almanac Library. p. 11., 2003 m. sausio 1 d. ISBN 978-0-8368-5149-6. Nuoroda tikrinta 2020-02-09.
- The Mahele Archyvuota kopija 2020-12-24 iš Wayback Machine projekto., HawaiiHistory.org. Nuoroda tikrinta 2020-02-09.
- The Kalakaua dynasty, Ulukau: The Hawaiian kingdom, T. 3, 1874–1893. Nuoroda tikrinta 2020-02-10.
- Warren Zimmermann. First Great Triumph: How Five Americans Made Their Country a World Power. Farrar, Straus and Giroux. p. 290., 2004 m. ISBN 9780374528935.
- Hawaii Statehood - Honolulu Star-Bulletin, HAWAII: Honolulu, Hawaii No binding – Seth Kaller Inc., www.abebooks.co.uk. Archyvuote 2017-02-13. Nuoroda tikrinta 2020-02-10.
- Commemorating 50 Years of Statehood, archive.lingle.hawaii.gov., State of Hawaii. 2009 m. kovo 18 d. Archyvuota 2014-03-21. Nuoroda tikrinta 2020-02-10.
Šaltiniai
- History, Hawaii State, United States, Encyclopaedia Britannica (anlg.)
- Havajai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gork-Ime). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2005
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Havajų istorija, Kas yra Havajų istorija? Ką reiškia Havajų istorija?
Havaju istorija Havaju salyno istorija nuo pirmuju zmoniu įsikurimo iki siu laiku Pirmieji gyventojai polinezieciai atvyko į salas apie IV V a 1778 m jas atrado kapitonas Dzeimsas Kukas 1810 m salos suvienytos į Havaju karalyste kuri gyvavo iki 1893 m 1900 m Havajai tapo Jungtiniu Amerikos Valstiju teritorija nuo 1959 m valstija Polinezijos istorijaMalaju polinezieciu migracijaArcheologines kulturos moai Tui TongaHavajai Rarotonga Kolonijos Britu kolonijos Prancuzu Polinezija Vokietijos SamoaDabartiniai politiniai vienetai Naujoji Zelandija Havajai Kuko Salos Samoa Tonga Pirmieji gyventojaiDel tikslaus laiko kada pirmieji zmones apsigyveno Havaju salose mokslininkai nesutaria Manoma kad pirmieji gyventojai polinezieciai is Markizo salu į negyvenamus Havajus atvyko IV V a o VIII IX a vyko antroji migracijos banga is Taicio Atvykeliai is pradziu įsikurdavo pakrantese veliau kelesi ir į salu giluma Gyventoju pamazu daugejo formavosi vadu vadovaujami valstybiniai dariniai Havajieciu visuomene buvo padalinta į 4 klases primenancias Indijos kastu sistema vadus zynius bendruomenininkus ir vergus Havaju Maui Kauai ir Oahu salos kiekviena turejo savo hierarchija kurios virsuneje buvo vadas kildinamas is dievybiu Vadai tarpusavyje kariavo ir stengesi praplesti savo įtakos zonas konfliktai nesiliove iki pat Havaju suvienijimo 1810 m Europieciu atvykimasDzono Veberio 1787 m paveikslas Sendvico salu vadas Manoma kad pirmieji europieciai aplanke Havajus buvo ispanai 1542 m plauke is Akapulko Naujojoje Ispanijoje dabartine Meksika į Filipinus Ispanu archyvuose saugomas jurinis zemelapis kuriame pavaizduotos salos kuriu geografine platuma sutampa su Havajais bet ilguma nurodyta apie 10 laipsniu į rytus nuo Havaju Maui sala zemelapyje vadinama La Desgraciada Nelaimingoji sala o sala panasi į Havajus vadinama La Mesa Stalo sala Į Kahoolave Lanai ir Molokai panasios salos vadinamos Los Monjes Vienuoliu salomis Tikslu savo marsruta is Meksikos į Filipinus ispanai laike paslaptyje nuo kitu juriniu valstybiu o Havaju salomis nesidomejo tokiu budu Havajai ilga laika issaugojo savo nepriklausomybe Dzono Veberio 1779 m piesinys Owyhee karalius vezantis dovanas kapitonui Kukui Pirmuoju europieciu atradusiu Havaju salas laikomas anglu keliautojas Dzeimsas Kukas issilaipines Kauai saloje 1778 m sausio 20 d Naujai atrastas zemes Kukas pavadino Sendvico salomis savo remejo Sendvico grafo Dzono Montagu John Montagu garbei XIX a sis pavadinimas palaipsniui nustotas vartoti salas imta vadinti didziausios salos vardu Po metu grįzdamas Kukas apsilanke salose dar karta ir per konflikta buvo nuzudytas ciabuviu Po Kuko vizito ir knygu apie jo keliones publikavimo Havaju salos pritrauke daug europieciu ir amerikieciu lankytoju keliautoju prekiautoju banginiu medziotoju nuotykiu ieskotoju Sie lankytojai atnese ligu kurioms daugelį simtmeciu izoliacijoje gyvene havajieciai neturejo atsparumo Iki 1820 m del ligu bado ir genciu karu salu gyventoju sumazejo daugiau nei perpus Havaju karalystePagrindinis straipsnis Havaju karalyste Kamehamehu dinastija Paminklas karaliui Kamehamehai I suvienijusiam HavajusIolani rumai Havaju karaliu rezidencija nuo 1845 iki 1893 m 1795 m po 15 metu trukusiu karu Havaju salos vadas veliau Havaju karalius Kamehameha I pasinaudodamas europieciu ginklais ir parama suvienijo Havaju Oahu Maui Molokai ir Lanai salas į Havaju karalyste 1810 m prie karalystes savanoriskai prisijunge ir Kauai bei Niihau salos Kamehameha I valde Havajus iki savo mirties 1819 m o jo tiesioginiai palikuonys Kamehamehu dinastija iki 1872 m Valdant į salas atvyko amerikieciu protestantu misionieriai dauguma havajieciu prieme krikscionybe o valdymo metu priemus 1840 m konstitucija Havajai tapo krikscioniska konstitucine monarchija Misionieriai draude alkoholį azartinius losimus daugpatyste darba sekmadieniais sokti Civilizuodami vietinius gyventojus jie is pagrindu pakeite havajieciu kultura Pagal kalbos skambesį sukure havajieciu abecele kurioje buvo tik 12 raidziu Viena pirmuju knygu isverstu į havajieciu kalba buvo Biblija Po misionieriu atvykimo nedideles bet galingos baltuju mazumos įtaka monarchijai vis didejo Nuo 1835 m amerikieciu verslininkai nuomavo zeme ir steige cukranendriu plantacijas Per 30 metu plantaciju įsteigta visose 4 didziausiose salose cukrus is pagrindu pakeite salu ekonomika Plantaciju savininkai remiami misionieriu reikalavo karaliui zemes nuosavybes teisiu Po trumpos britu okupacijos 1843 m karalius pasidave spaudimui ir 1848 m savo baltuju patareju siulymu pakeite Havaju tradicine kolektyvines zemes nuosavybes sistema įdiegdamas privatine nuosavybe Havaju zemes buvo perdalintos 23 atiteko karaliui 40 padalinta 245 vadams ir seniunams 37 paskelbta valstybine nuosavybe ir numatyta skirti bendruomenininkams dirbusiems zeme Kad įsigytu zemes bendruomenininkai turejo dvejus metus laiko pareiksti į ja teise taciau dauguma to nepadare ir vyriausybe pardave zeme uzsienieciams ir cukranendriu korporacijoms 1843 m lapkricio 28 d Londone Didziosios Britanijos ir Prancuzijos vyriausybes pasirase deklaracija kurioje pripazino Havaju nepriklausomybe 1849 m Havajus oficialiai pripazino ir Jungtines Amerikos Valstijos 1875 m Havajai ir JAV sudare laisvosios prekybos sutartį pagal kuria JAV mainais uz havajietisko cukraus prekyba savo salyje be muito mokescio gavo ypatingas ekonomines privilegijas kokiu neturejo kitos salys Havajuose 1887 m atnaujinus sutartį JAV gavo teise įsteigti Havajuose Perl Harboro karinio juru laivyno baze Karalius KalakauaKalakaua dinastija Karalius mire bevaikis ir nepaliko įpediniu Tauta karaliumi isrinko Lunalila karaliaus Kamehamehos I vaikaitį Po metu Lunalilas mire ir renkant nauja valdova salyje kilo neramumai Amerikieciu ir britu kariuomenes issilaipino salose ir atnaujino tvarka Įstatymu leidybos asambleja 1874 m vasario 12 d karaliumi isrinko Havaju karalystes 100 doleriu banknotas Kalakaua del savo islaidumo ir bandymu atgaivinti havajieciu kultura prarado plantatoriu pasitikejima Turtingu baltuju mazumos spaudziamas Kalakaua 1887 m pasirase konstitucija kuri labai apribojo jo valdzia ir nustate balsavimo teise pagal valdoma turta Kadangi 1887 m konstitucija pasirasyta grasinant jegos panaudojimu ji neoficialiai vadinama Durtuvu konstitucija 1893 m kai Kalakaua įpedine paskutine Havaju karaliene Liliuokalani paskelbe planuojanti pakeisti konstitucija ir sustiprinti savo valdzia amerikieciu ir europieciu verslininku grupe suformavo Saugumo komiteta ir padedama JAV juru pestininku pereme valdzia Po nesekmingo bandymo atnaujinti valdzia karalienei skirtas namu arestas o 1895 m sausio 24 d ji buvo priversta atsisakyti sosto Havaju respublikaPaskutine Havaju karaliene Liliuokalani Po 1893 m sausio 17 d perversmo Saugumo komitetas is savo nariu suformavo laikinaja Havaju vyriausybe JAV prezidento Stiveno Groverio Klivlando administracija is pradziu perversmo nepripazino ir atsisake aneksuoti Havaju teritorija Prezidento reikalavima grazinti karaliene į valdzia Laikinoji vyriausybe atmete 1893 m lapkricio 16 d JAV ministras ambasadorius Havajuose Albertas Vilisas Albert Willis supazindino karaliene su prezidento reikalavimu suteikti visiems perversmo dalyviams amnestija mainais į jos valdzios atnaujinima Karaliene prezidento reikalavima kategoriskai atmete ir pareiske kad perversmo dalyvius reikia nuteisti o ju zemes konfiskuoti Pasak Viliso karaliene reikalavo jiems mirties bausmes Nors karaliene veliau paneige kad butu reikalavusi tokios bausmes savo parama prezidento administracijoje ji prarado 1894 m liepos 4 d Klivlando administracija pripazino Havaju respublika Ta pacia diena Laikinoji vyriausybe baige savo darba perduodama įgaliojimus Respublikos prezidentui Havaju pilietybe turinciam teisininkui Sanfordui Balardui Doului Sanford Ballard Dole Havaju respublika gyvavo neilgai Naujasis JAV prezidentas Viljamas Makinlis 1898 m patvirtino Havaju aneksija ir 1900 m Havajai tapo Jungtiniu Amerikos Valstiju teritorija Havaju teritorijaįkurta Jungtiniu Valstiju Kongreso konstituciniu aktu kurį prezidentas Makinlis patvirtino 1900 m balandzio 30 d Konstitucinis aktas įsteige Havaju gubernatoriaus posta visuotiniuose rinkimuose renkama dvieju palatu Teritorijos įstatymu leidybos organa ir Teritorijos auksciausiajį teisma 1899 m karikatura vaizduojanti Jungtines Valstijas ju teritorijas ir kontroliuojamus regionus su neklauzadomis mokiniais Filipinais Havajais Puerto Riku ir Kuba Nepaisant keleto bandymu paversti teritorija JAV valstija Havajai islaike teritorijos statusa beveik 60 metu Plantaciju savininkai ir stambieji verslininkai buvo patenkinti teritorijos statusu kuris leido jiems įvezti pigia darbo jega is uzsienio ko negalejo JAV valstijos Pirmieji kinu darbininkai į Havajus pradeti vezti jau netrukus po Kuko vizito o 1899 m kai Puerto Riko cukranendriu plantacijas nusiaube uraganas darbams Havajuose pradeti verbuoti puertorikieciai 1903 1924 m atvyko darbininku korejieciu Iki 1940 m Havajuose sparciai daugejo gyventoju vystesi plantaciju ukis kurio pagrinda sudare cukranendriu ir ananasu auginimas JAV vidinei rinkai stiprejo transporto ir kariniai rysiai su JAV Perl Harboro uzpuolimas 1941 m gruodzio 7 d Po Pirmojo pasaulinio karo Oahu salos Perl Harboro įlankoje buvo svarbiausia Jungtiniu Valstiju Ramiojo vandenyno karinio juru laivyno baze 1941 m gruodzio 7 d ja netiketai uzpuolus Japonijos imperijos karinems pajegoms JAV įsitrauke į Antrajį pasaulinį kara Salose suaktyvejo karine veikla iki karo pabaigos įvesta karine padetis 1942 m vasara japonai planavo uzimti Midvejaus atola bet buvo amerikieciu sumusti Midvejaus musyje XX a sestajame desimtmetyje plantatoriu įtaka sumazejo kai imigrantu darbininku palikuonys gime Havajuose ir gave JAV pilietybe pradejo dalyvauti rinkimuose ir balsuoti pries plantatoriu remiama Havaju Respublikonu partija Naujoji rinkeju dauguma balsuodavo uz Havaju Demokratu partija kuri dominavo Havaju politikoje daugiau nei 40 ateinanciu metu Siekdami pilnateises Havaju atstovybes JAV Kongrese ir rinkiku kolegijoje sie rinkejai aktyviai palaike Havaju siekį tapti JAV valstija Havaju valstijaIki pokarinio darbininku judejimo Havajuose didele įtaka turejo plantaciju savininkai Nuotraukoje jaunos havajieciu moterys delioja ananasus į skardines 1928 m 1959 m kova JAV Kongresas prieme Havaju įstojimo akta kuris po prezidento Dvaito Eizenhauerio pasirasymo tapo įstatymu Aktas valstijos sudetyje nenumate Palmyros atolo kuris anksciau buvo Havaju karalystes Havaju respublikos ir Havaju teritorijos dalis 1959 m birzelio 27 d referendume 94 3 havajieciu rinkeju pasisake uz valstija 5 7 balsavo pries Havajai tapo penkiasdesimtaja JAV valstija Per ateinancius desimtmecius sparciai augo Havaju ekonomika ir gyventoju skaicius vystesi turizmas Valstija pritrauke investiciju daugiausiai is JAV zemynines dalies ir Japonijos Isaugo nekilnojamo turto kainos pragyvenimo islaidos Buvusiose etniniu havajieciu zemese buvo vystomi projektai steigiami valstybiniai gamtos parkai Devintajame desimtmetyje valstijoje pradejo kurtis nepriklausomybes judejimas Dalis etniniu havajieciu siekia visiskos nepriklausomybes dalis panasiu teisiu pripazinimo kaip Amerikos indenams 1993 m JAV prezidentas Bilas Klintonas atsiprase havajieciu uz Jungtiniu Valstiju vaidmenį pries simtmetį nuverciant Havaju monarchija XX a paskutiniajame desimtmetyje Havajai patyre uzsitesusia ekonomine recesija bet desimtmecio pabaigoje ekonomika atsigavo XXI a pr turizmas islieka svarbiausia Havaju ekonomikos saka turistus traukia ne tik siltas salu klimatas ir egzotiskas grozis bet ir pasaulinio lygio kurortai kuriu skaicius nuolat auga IsnasosBarbara A West Hawaiians Encyclopedia of the Peoples of Asia and Oceania 2009 m p 270 Nuoroda tikrinta 2020 02 09 Hawaiʻi Nature Notes US National Park Service 1959 m birzelis Arhyvuota 2012 11 08 Nuoroda tikrinta 2020 02 10 To express the policy of the United States regarding the United States relationship with Native Hawaiians and for other purposes report to accompany S 2899 United States Congress Senate United States Senate Committee on Indian Affairs 1993 U S G P O 2000 2000 Washington D C p 7 Arhyvuota 2015 09 03 Kathie Walling Kamehameha Dynasty Hawaii for Visitors Nuoroda tikrinta 2020 02 10 Doak Robin Santos Hawaii The Aloha State World Almanac Library p 10 2003 m sausio 1 d ISBN 978 0 8368 5149 6 Nuoroda tikrinta 2020 02 09 Doak Robin Santos Hawaii The Aloha State World Almanac Library p 11 2003 m sausio 1 d ISBN 978 0 8368 5149 6 Nuoroda tikrinta 2020 02 09 The Mahele Archyvuota kopija 2020 12 24 is Wayback Machine projekto HawaiiHistory org Nuoroda tikrinta 2020 02 09 The Kalakaua dynasty Ulukau The Hawaiian kingdom T 3 1874 1893 Nuoroda tikrinta 2020 02 10 Warren Zimmermann First Great Triumph How Five Americans Made Their Country a World Power Farrar Straus and Giroux p 290 2004 m ISBN 9780374528935 Hawaii Statehood Honolulu Star Bulletin HAWAII Honolulu Hawaii No binding Seth Kaller Inc www abebooks co uk Archyvuote 2017 02 13 Nuoroda tikrinta 2020 02 10 Commemorating 50 Years of Statehood archive lingle hawaii gov State of Hawaii 2009 m kovo 18 d Archyvuota 2014 03 21 Nuoroda tikrinta 2020 02 10 SaltiniaiHistory Hawaii State United States Encyclopaedia Britannica anlg Havajai Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gork Ime Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos centras 2005 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu