Vladimiras ToporovasVladimiras Toporovas 2003 m Visas vardas Влади мир Никола евич Топоро вGimė 1928 m liepos 5 d Maskva
Vladimiras Toporovas

Vladimiras Toporovas | |
---|---|
Vladimiras Toporovas 2003 m. | |
Visas vardas | Влади́мир Никола́евич Топоро́в |
Gimė | 1928 m. liepos 5 d. Maskva |
Mirė | 2005 m. gruodžio 5 d. (77 metai) Maskva |
Palaidotas (-a) | Piatnicų kapinės |
Tautybė | rusas |
Sutuoktinis (-ė) | Tatjana Jelizarenkova |
Vaikai | Tatjana, Ana |
Veikla | kalbininkas, mitologas, religijotyrininkas |
Sritis | indoeuropiečių mitologija, indoeuropeistika, baltų-slavų kalbos ir kt. |
Vladimiras Toporovas (rus. Владимир Николаевич Топоров; 1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Biografija
1951 m. baigė Maskvos universitetą ( mokinys). Nuo 1954 m. dirbo Rusijos mokslų akademijos Slavistikos ir balkanistikos institute.
Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys (nuo 1990 m.), Latvijos mokslų akademijos garbės narys (1990 m.), Filologijos mokslų daktaras (1988 m.), Vilniaus universiteto garbės daktaras (1994 m.).
Veikla
Vladimiras Toporovas tyrė baltų ir slavų kalbų santykius, paskelbė mokslo darbų iš indų filologijos, indoeuropeistikos, poetikos, mitologijos, semiotikos, rusų literatūros istorijos, baltų kalbų etimologijos, toponimikos, veiksmažodžio istorijos tyrimų. Iškėlė mintį, kad slavų prokalbė galėjo susiformuoti iš periferinių baltiškojo tipo dialektų.
Labai daug nusipelnė lietuvių kalbos istorijai ir kultūrai, tyrinėjo pasaulio tautų kultūras, jų istoriją, folklorą ir mitologiją. Yra žinomas baltiškųjų toponimų ir baltų mitologijos studijomis, parengė daugiatomį prūsų kalbos žodyną. V. Toporovas įnešė svarų indėlį rekonstruojant pirmines baltiškas formas, pagal kurias atkuriama baltų prokalbė. 7-ajame dešimtmetyje su O. Trubačiovu tyrė baltiškus vandenvardžius Dniepro baseine, jų čia rado apie 800.
1991 m. sausio 13 d., protestuodamas prieš brutalų jėgos panaudojimą Lietuvoje, Vladimiras Toporovas atsisakė jam suteiktos TSRS valstybinės premijos (už „Pasaulio tautų mitologijos enciklopediją“) ir ragino Lietuvos piliečius neatsitraukti nuo išsikeltų idealų ir siekių.
Vladimiras Toporovas buvo ne tik Rusijos mokslų akademijos narys, bet ir Latvijos mokslų akademijos garbės narys. Už nuopelnus baltistikai jis tapo Vilniaus universiteto garbės daktaru bei yra žinomas kaip daugelio kitų pasaulio universitetų garbės daktaras.
Citatos
Baltų, ypač lietuvių, kultūros tradicijoje paradoksaliai dera dvi, atrodytų, priešingos galimybės – nuostabiai išlikęs archajinis palikimas ir ne mažiau nuostabus gebėjimas prie šių archajinių vaizdinių pritaikyti šiuolaikinio gyvenimo turinį.
|
Monografijos
- Санскрит. Москва: Изд-во вост. лит-ры. 1960 (su V. V. Ivanovu).
- Локатив в славянских языках. Москва: Изд-во АН СССР, 1961.
- Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья. Москва: Изд-во АН СССР, 1962 (su O. N. Trubačiovu).
- Язык пали. Москва: Наука. 1965 (su T. J. Jelizarenkova).
- Славянские языковые моделирующие семиотические системы: Древний период. Москва: Наука, 1965 (su V. V. Ivanovu).
- Исследования в области славянских древностей: Лексические и фразеологические вопросы реконструкции текстов. Москва: Наука, 1974 (su V. V. Ivanovu)
- Прусский язык (t. 1–5, 1975–1989, nebaigta).
- Ахматова и Блок: (К проблеме построения поэтического диалога: „блоковский“ текст Ахматовой). Berkeley, 1981.
- Неомифологизм в русской литературе нач.20 в.: Роман А.А.Кондратьева „На берегах Ярыни“. Trento, 1990.
- Святость и святые в русской духовной культуре. Москва: Шк. «Языки рус. культуры», 1995–1998.
- Предыстория литературы у славян: Опыт реконструкции: Введение к курсу истории славянских литератур. Москва: РГГУ, 1998.
- Странный Тургенев: Четыре главы. Москва: 1998.
- Начало литовской письменности. Мартинас Мажвидас в контексте времени (К 450-летию со дня выхода в свет первой литовской книги). Москва: Baltos lankos / Дом Юргиса Балтрушайтиса, 2001.
Literatūra
- Nikolajus Michailovas. Vladimiras Toporovas (1928 07 05–2005 12 05). – Baltistica XLI(1), 2006. – p. 157–159.
- Vladimiras Toporovas ir Lietuva (sud. A. Sabaliauskas, J. Zabarskaitė). – V.: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – 468 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-704-72-0
- Vladimiras Toporovas. Pirmykštis pasaulėvaizdis (bendra apžvalga), Liaudies kultūra, 2002, Nr. 3, p. 50–60.
- Pasakojimai apie akademiką Vladimirą Toporovą Archyvuota kopija 2017-09-05 iš Wayback Machine projekto., LRT laida „Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė“
Išnašos
- Algirdas Sabaliauskas. Vladimir Toporov. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- Mallory; Adams, J. P.; Douglas Q. (1997). Encyclopedia of Indo-European culture. London: Fitzroy Dearborn Publishers. pp. 49. ISBN 9781884964985.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - Fortson, B. (2004). Indo-European language and culture. An Introduction. Padstow: Blackwell Publishing. pp. 378–379.
- Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. 2020-08-10, Muziejuedukacija.lt (tikrinta 2023-06-26).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladimiras Toporovas, Kas yra Vladimiras Toporovas? Ką reiškia Vladimiras Toporovas?
Vladimiras ToporovasVladimiras Toporovas 2003 m Visas vardas Vladi mir Nikola evich Toporo vGime 1928 m liepos 5 d MaskvaMire 2005 m gruodzio 5 d 77 metai MaskvaPalaidotas a Piatnicu kapinesTautybe rusasSutuoktinis e Tatjana JelizarenkovaVaikai Tatjana AnaVeikla kalbininkas mitologas religijotyrininkasSritis indoeuropieciu mitologija indoeuropeistika baltu slavu kalbos ir kt Vladimiras Toporovas rus Vladimir Nikolaevich Toporov 1928 m liepos 5 d Maskvoje 2005 m gruodzio 5 d Maskvoje vienas zymiausiu pasaulio baltistu Rusijos mokslu akademijos tikrasis narys profesorius Biografija1951 m baige Maskvos universiteta mokinys Nuo 1954 m dirbo Rusijos mokslu akademijos Slavistikos ir balkanistikos institute Rusijos mokslu akademijos tikrasis narys nuo 1990 m Latvijos mokslu akademijos garbes narys 1990 m Filologijos mokslu daktaras 1988 m Vilniaus universiteto garbes daktaras 1994 m VeiklaVladimiras Toporovas tyre baltu ir slavu kalbu santykius paskelbe mokslo darbu is indu filologijos indoeuropeistikos poetikos mitologijos semiotikos rusu literaturos istorijos baltu kalbu etimologijos toponimikos veiksmazodzio istorijos tyrimu Iskele mintį kad slavu prokalbe galejo susiformuoti is periferiniu baltiskojo tipo dialektu Labai daug nusipelne lietuviu kalbos istorijai ir kulturai tyrinejo pasaulio tautu kulturas ju istorija folklora ir mitologija Yra zinomas baltiskuju toponimu ir baltu mitologijos studijomis parenge daugiatomį prusu kalbos zodyna V Toporovas įnese svaru indelį rekonstruojant pirmines baltiskas formas pagal kurias atkuriama baltu prokalbe 7 ajame desimtmetyje su O Trubaciovu tyre baltiskus vandenvardzius Dniepro baseine ju cia rado apie 800 1991 m sausio 13 d protestuodamas pries brutalu jegos panaudojima Lietuvoje Vladimiras Toporovas atsisake jam suteiktos TSRS valstybines premijos uz Pasaulio tautu mitologijos enciklopedija ir ragino Lietuvos piliecius neatsitraukti nuo issikeltu idealu ir siekiu Vladimiras Toporovas buvo ne tik Rusijos mokslu akademijos narys bet ir Latvijos mokslu akademijos garbes narys Uz nuopelnus baltistikai jis tapo Vilniaus universiteto garbes daktaru bei yra zinomas kaip daugelio kitu pasaulio universitetu garbes daktaras CitatosBaltu ypac lietuviu kulturos tradicijoje paradoksaliai dera dvi atrodytu priesingos galimybes nuostabiai islikes archajinis palikimas ir ne maziau nuostabus gebejimas prie siu archajiniu vaizdiniu pritaikyti siuolaikinio gyvenimo turinį MonografijosSanskrit Moskva Izd vo vost lit ry 1960 su V V Ivanovu Lokativ v slavyanskih yazykah Moskva Izd vo AN SSSR 1961 Lingvisticheskij analiz gidronimov Verhnego Podneprovya Moskva Izd vo AN SSSR 1962 su O N Trubaciovu Yazyk pali Moskva Nauka 1965 su T J Jelizarenkova Slavyanskie yazykovye modeliruyushie semioticheskie sistemy Drevnij period Moskva Nauka 1965 su V V Ivanovu Issledovaniya v oblasti slavyanskih drevnostej Leksicheskie i frazeologicheskie voprosy rekonstrukcii tekstov Moskva Nauka 1974 su V V Ivanovu Prusskij yazyk t 1 5 1975 1989 nebaigta Ahmatova i Blok K probleme postroeniya poeticheskogo dialoga blokovskij tekst Ahmatovoj Berkeley 1981 Neomifologizm v russkoj literature nach 20 v Roman A A Kondrateva Na beregah Yaryni Trento 1990 Svyatost i svyatye v russkoj duhovnoj kulture Moskva Shk Yazyki rus kultury 1995 1998 Predystoriya literatury u slavyan Opyt rekonstrukcii Vvedenie k kursu istorii slavyanskih literatur Moskva RGGU 1998 Strannyj Turgenev Chetyre glavy Moskva 1998 Nachalo litovskoj pismennosti Martinas Mazhvidas v kontekste vremeni K 450 letiyu so dnya vyhoda v svet pervoj litovskoj knigi Moskva Baltos lankos Dom Yurgisa Baltrushajtisa 2001 LiteraturaNikolajus Michailovas Vladimiras Toporovas 1928 07 05 2005 12 05 Baltistica XLI 1 2006 p 157 159 Vladimiras Toporovas ir Lietuva sud A Sabaliauskas J Zabarskaite V Lietuviu kalbos institutas 2008 468 p iliustr ISBN 978 9955 704 72 0 Vladimiras Toporovas Pirmykstis pasaulevaizdis bendra apzvalga Liaudies kultura 2002 Nr 3 p 50 60 Pasakojimai apie akademika Vladimira Toporova Archyvuota kopija 2017 09 05 is Wayback Machine projekto LRT laida Kulturu kryzkele Rusu gatve IsnasosAlgirdas Sabaliauskas Vladimir Toporov Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 Mallory Adams J P Douglas Q 1997 Encyclopedia of Indo European culture London Fitzroy Dearborn Publishers pp 49 ISBN 9781884964985 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link Fortson B 2004 Indo European language and culture An Introduction Padstow Blackwell Publishing pp 378 379 Nacionaliniame M K Ciurlionio dailes muziejuje 2020 08 10 Muziejuedukacija lt tikrinta 2023 06 26