Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Albert CamusKamiu 1957 m Gimė 1913 m lapkričio 7 d Dreanas buv Mondovi Prancūzijos AlžyrasMirė 1960 m sausio 4 d 46 meta
Albert Camus
| Albert Camus | |
|---|---|
| Kamiu 1957 m. | |
| Gimė | 1913 m. lapkričio 7 d. Dreanas (buv. Mondovi), Prancūzijos Alžyras |
| Mirė | 1960 m. sausio 4 d. (46 metai) , Burgundija, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | kapinės, Vokliūzas |
| Tautybė | prancūzas |
| Sutuoktinis (-ė) | Simone Hie (nuo 1934 m. iki 1940 m.), Francine Faure (nuo 1940 m. iki 1960 m.) |
| Vaikai | Catherine Camus, Jean Camus |
| Veikla | rašytojas, filosofas, dramaturgas, žurnalistas |
| Išsilavinimas | filosofas |
| Alma mater | |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Albert Camus |
Alberas Kamiu (pranc. Albert Camus, 1913 m. lapkričio 7 d. – 1960 m. sausio 4 d.) – prancūzų rašytojas, eseistas, žurnalistas, filosofas.
Albertas Camus 1957 m. gavo Nobelio premiją ir yra antras jauniausias laureatas istorijoje. Jo žymiausi kūriniai: romanai „Svetimas“, „Maras“, „Krytis“, esė „Sizifo mitas“ ir „Maištaujantis žmogus“. Camus gimė Prancūzijos Alžyre. Vaikystę praleido neturtingame kvartale, po to studijavo Alžyro universitete. Vokiečiams įsiveržus į Prancūziją Antrojo pasaulinio karo metu, Camus buvo Paryžiuje. Karo metu jis prisijungė prie prancūzų pasipriešinimo judėjimo, dirbo vyriausiuoju redaktoriumi pogrindiniame laikraštyje „Combat“. Buvo vedęs du kartus, bet taip pat turėjo daug nesantuokinių ryšių. Camus buvo politiškai aktyvus. Nors laikėsi kairiųjų pažiūrų, jis kritikavo Josifą Staliną ir Tarybų Sąjungą dėl totalitarizmo. Camus priklausė įvairioms organizacijoms, kurios siekė Europos susivienijimo. Alžyro karo metu Camus liko neutralus ir pasisakė už multikultūrinį ir pliuralistinį Alžyrą. Camus kūryba prisidėjo prie naujos filosofinės srovės – absurdizmo, atsiradimo. Nors Camus buvo siejamas su filosofine egzistencializmo srove, pats rašytojas neigė priklausąs šiam judėjimui.
Biografija
Ankstyvieji metai ir kūryba Alžyre
Albertas Camus gimė 1913 m. lapkričio 7 d. Sen Polio kaime, netoli Mondovi miesto (šiuo metu Dreanas), Prancūzijos Alžyre, Lucieno Camus ir Catherine Hélène Camus (Sintès) šeimoje. A. Camus tėvas Lucienas Camus buvo antros kartos alžyrietis, kurio tėvai atvyko į Alžyrą iš Elzaso (Prancūzija) 1871 m. A. Camus tėvas dirbo žemės ūkio darbininku. A. Camus motina buvo atvykusi iš Maljorkos, ispanų kilmės. A. Camus tėvas žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu mūšyje prie Marnos, kai A. Camus nebuvo sulaukęs vienerių metų. Po tėvo mirties A. Camus, jo motina ir vyresnysis brolis Lucienas persikėlė į Alžyro darbininkų kvartalą Belkūrą, kur jie apsigyveno kartu su A. Camus dėde ir močiute. A. Camus motina Catherine buvo neraštinga, iš dalies kurčia, turėjo kalbos defektą ir dirbo namų tvarkytoja bei gamyklos darbininke, kad išlaikytų šeimą. Camus gyveno su mama iki septyniolikos metų.
Nuo 1918 iki 1923 m. A. Camus lankė pradinę mokyklą. Padedamas mokytojo Louiso Germaino, kuris įžvelgė berniuko talentą, 1923 m. A. Camus gavo stipendiją Alžyro licėjuje. Mokykloje A. Camus pradėjo aktyviai sportuoti, daug skaitė, išmoko anglų ir lotynų kalbas, susidomėjo teatru. 1930 m. jam buvo nustatyta tuberkuliozė, nutraukusi A. Camus sportinę veiklą ir privertusi stabdyti mokslus; liga ne kartą atsinaujino ir vėlesniais metais. Jau mokykloje susidomėjo filosofija, svarstė galimybę tapti rašytoju. Nuo 1933 m. studijavo Filosofijos fakultete, baigė jį 1936 m. Jo diplominis darbas buvo – „Neoplatonizmas ir krikščioniškoji metafizika“. Tuo laikotarpiu A. Camus skaitė Epiktetą, Pascalį, Kierkegaard'ą, Malraux, Gide'ą, Proustą, Dostojevskį, Nietzschę, Šestovą, Husserlį. Studijų metu užsimezgė Camus draugystė su dėstytoju Žanu Grenjeru, susirašinėjimas su juo truko iki pat rašytojo mirties.
1934 m. A. Camus vedė Simone Hié, netrukus pradėjo gyventi atskirai, bet oficialiai išsiskyrė tik 1940 m., kai Camus vedė antrą kartą. Santykiai su pirmąja žmona nutrūko, nes paaiškėjo, kad ji buvo neištikima, be to, piktnaudžiavo narkotikais. 1934–1935 m. A. Camus trumpam buvo įstojęs į Alžyro komunistų partiją, kuri rėmė arabų nacionalinę kovą. Komunistai pavedė jam vadovauti partinei grupei Belkūre, bet netrukus pasikeitė partijos kursas, tuomet Camus apkaltino partines kolegas oportunizmu ir buvo pašalintas iš partijos narių. 1936 m. kartu su kitais jaunais intelektualais įsteigė teatro trupę Théâtre du Travail (vėliau pervadinta į Théâtre de l’Equipe), dirbo joje kaip scenaristas, režisierius ir aktorius. Šiame teatre buvo inscenizuoti Malraux, Gide'o, Dostojevskio kūriniai, vaidintos Vildraco, Aischilo, Puškino, Gorkio pjesės.
1935–1937 m. A. Camus aplankė Italiją, Ispaniją, Vieną, Prahą.
1937 m. buvo išleista pirmoji A. Camus publikacija – penkių esė rinkinys „Išvirkščioji ir geroji pusės“ (L’Envers et l’Endroit), jose atsispindi ankstyvojo autoriaus gyvenimo etapo akimirkos, pateikti Camus motinos, močiutės ir dėdės portretai. Šiose esė Alžyro gamtos grožis priešpriešinamas žmonių gyvenimo vargams.1938 m. išleistas antras esė rinkinys – „Jungtuvės“ (Noces). Pastarosiose esė Camus kalba apie laimės pojūtį, kurį kelia Alžyro gamtos vaizdai. Abu šie rinkiniai laikomi rašytojo vėlesnio pasaulėvaizdžio užuomazga.
1938 m. A. Camus užbaigė romaną „Laiminga mirtis“ (La Mort Heureuse), tačiau jo nepaskelbė.
1938 m. A. Camus parašė savo pirmąją ir garsiausia laikomą pjesę – „Kaligula“ (pirmą kartą pastatyta 1945 m. Paryžiuje, Hébertot teatre). Pjesės pagrindinis herojus Romos imperatorius Kaligula maištauja prieš nusistovėjusias taisykles, vertybes ir beprasmybę, yra pasiruošęs sunaikinti tiek save, tiek viską aplinkui siekdamas visiškos laisvės.
Nuo 1938 m. pradėjo bendradarbiauti su laikraščiu „Alger républicain“. Šiam laikraščiui vadovavo Pascalis Pia, jame A. Camus rašė įvairaus pobūdžio straipsnių, jame paskelbė ir liaupsinančią J. P. Sartre’o romano „Šleikštulys“ (La Nausée) apžvalgą. Po A. Camus žurnalistinių reportažų apie musulmonų Kabilijoje engimą jis buvo priverstas išvykti iš Alžyro.
Kūrybinė viršūnė ir gyvenimas Paryžiuje
1940 m. A. Camus atvyko į Paryžių ir pradėjo dirbti vyriausiuoju redaktoriumi laikraštyje „Paris-soir“. Netrukus, vokiečiams okupavus dalį Prancūzijos teritorijos, įskaitant Paryžių, laikraščio „Paris-soir“ redakcija persikėlė į Lioną, kur persikėlė ir A. Camus. Ten 1940 m. gruodžio 3 d. jis vedė Francine Faure. Tais pačiais metais buvo atleistas iš darbo ir kartu su žmona grįžo į Alžyrą (Oraną). Alžyre A. Camus dirbo mokytoju, bet jam paūmėjo tuberkuliozė ir gydytojai rekomendavo išsikelti iš drėgno Šiaurės Afrikos klimato. Tuomet pora persikėlė į Prancūzijos Alpes.
1942 m. A. Camus grįžo į Paryžių, Prancūzijos okupacijos metu buvo Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo dalyvis, dirbo kaip vyriausiasis redaktorius Paryžiaus pogrindiniame laikraštyje „Combat“, šiame laikraštyje tęsė darbą ir pasibaigus nacių okupacijai (1944–1947 m.). Laikraščio „Combat“ direktoriaus pareigas ėjo dar Alžyro laikų Camus bičiulis Pascalis Pia. Paryžiuje 1943 m. A. Camus susitiko su Jean’u Paul’u Sartre, Simone de Beauvoir. Kartu su Jean’u Paul’u Sartre dirbo laikraštyje „Combat“, jiedu tapo draugais. Šiuo laikotarpiu A. Camus tapo Gallimard Publishing redaktoriumi (juo buvo iki pat mirties).
1942 m. A. Camus paskelbė prieš karą pradėtą rašyti romaną „Svetimas“ ir esė „Sizifo mitas“. Šiuos kūrinius išleido autoritetinga leidykla Gallimard po to, kai apie A. Camus romaną „Svetimas“ teigiamai atsiliepė rašytojas André Malraux. Į A. Malraux rankas romano rankraštis pateko A. Camus bičiulio Pascalio Pia dėka. Esė Sizifo mitas rašytojas nagrinėja absurdo idėją, lygindamas gyvenimą su Sizifo darbu, svarsto savižudybės galimybę. Tačiau galiausiai autorius atmeta ją kaip nepriimtiną. Romanas Svetimas laikomas Sizifo mito ir absurdo idėjos literatūrine iliustracija. Šiame romane kalbama apie visuomenės ir tarnautojo Meursault susvetimėjimą. Meursault be rimtos priežasties nužudo arabą ir nuteisiamas myriop ne tiek dėl įvykdytos žmogžudystės, kiek dėl to, kad neatitinka visuomenės elgesio normų (neverkė motinos laidotuvėse, kitą dieną po laidotuvių maudėsi jūroje ir mylėjosi, bendravo su įtartinais asmenimis).
Pasibaigus karui, A. Camus toliau gyveno Paryžiuje su žmona Francine Faure, 1945 m. jiems gimė dvyniai: Jean ir Catherine.
1946 m. lankėsi JAV, kur skaitė paskaitą Kolumbijos universitete, surengė spaudos konferenciją prancūzų kultūros centre (pastarajam tuo metu vadovavo ir Camus pristatė etnologas Claude Lévi-Strauss).
1947 m. buvo išleistas romanas „Maras“ (La Peste). A. Camus užrašai, susiję su šiuo romanu, randami jau Alžyro laikotarpio dienoraščiuose. Šis kūrinys – tai tikroviškas maro epidemijos aprašymas, pateiktas fikcinio įvykių liudytojo. Maras šiame kūrinyje interpretuojamas įvairiai, yra nuomonių, kad jis simbolizuoja karą, mirtį, blogį apskritai. Šis romanas iliustruoja A. Camus metafizinio ir moralinio „maišto“ idėją; bendras pasipriešinimas marui yra viena iš maišto formų, toks maištas sustiprina žmogiškąjį solidarumą kovoje su blogiu ir sukuria prasmę absurdo akivaizdoje. Kaip pripažino pats autorius pokalbyje su Roland’u Barthes’u, romanu siekta alegoriškai pavaizduoti prancūzų rezistencijos istoriją karo metu. Šiam Camus romanui padarė įtaką Hermano Melville'io knyga Mobis Dikas.
1948 m. Marigny teatre pastatyta A. Camus pjesė „Apgulties būklė“, o 1949 m. Hébertot teatre pastatyta jo pjesė „Teisieji“. Pjesė „Teisieji“ nesusilaukė palankaus kritikų vertinimo, jai priekaištauta, kad pjesės personažams trūko gyvastingumo, ir kad jie tiesiog atspindėjo tam tikras autoriui rūpėjusias idėjas.
1951 m. išleista esė „Maištaujantis žmogus“ (L’Homme révolté). Šioje esė autorius teigia, kad moralinis maištas neišvengiamas norint gyventi autentiškai, tačiau politinio smurto ir terorizmo pateisinti negalima. Pastarajame darbe A. Camus kritikavo komunizmą ir dėl to susilaukė priešiškos daugelio kolegų reakcijos, po esė paskelbimo nutrūko ryšiai ir su J. P. Sartre’u.
1953 m. A. Camus buvo pavesta surengti antrąjį „Dramatinio meno festivalį“ po atviru dangumi. Festivalį atidarė pjesė „Kryžiaus pagerbimas“ (La devoción de la Cruz). Pjesę iš ispanų kalbos išvertė Camus. Šiuo laikotarpiu A. Camus daug dėmesio skyrė teatrinei veiklai. Dirbdamas su aktoriais, jis juto brolybės jausmą, kuris jį įkvėpė primindamas prancūzų rezistencijos laikus Antrojo pasaulinio karo metais.
1955 m. apsilankė Graikijoje, apie kelionę į Graikiją jis svajojo visą gyvenimą. Atėnuose Camus skaitė paskaitą „Tragedijos ateitis“.
1954 m. prasidėjus Alžyro nepriklausomybės karui Camus vėl įsitraukė į žurnalistinę veiklą, mat savo pažiūras tuo metu norėjo išsakyti viešai. Camus savo straipsniuose savaitraščiui L'Express kvietė konflikto šalis dialogui. 1956 m. jis buvo pakviestas į Alžyrą viešam pasisakymui. Camus sutiko ir išdėstė savo pasiūlymą, kad tarp konfliktuojančių šalių turėtų būti pasiektas susitarimas nedaryti žalos civiliams gyventojams. Tačiau oponentai teigė, kad tai neįmanoma, nes tokio susitarimo nepavyktų laikytis, be to, nebuvo patikimų būdų atskirti sukilėlius nuo civilių. Po to, kai Camus planas dėl Alžyro žlugo, jis toliau vengė viešai pasisakinėti Alžyro karo klausimais. Tačiau 1958 m. jausdamas visuomenės spaudimą jis vėl prabyla išleisdamas per dvidešimt metų parašytus tekstus Alžyro tema: „Alžyro kronikas“. Vis dėlto, nors ir skatindamas prancūzus elgtis humaniškai ir sąžiningai su alžyriečiais, siūlydamas reformas, Camus nepalaikė Alžyro nepriklausomybės idėjos.
1956 m. išleistas A. Camus romanas „Krytis“. Šis kūrinys – buvusio advokato Jean’o-Baptiste’o Clamence’o monologas neįvardytam pašnekovui ir, netiesiogiai – skaitytojui. Romanas vaizduoja advokatą, kuris gynė beturčius ir buvo patenkintas savo gyvenimu iki vieno lemtingo įvykio, kuris apvertė jo pasaulėžiūrą. Galėdamas išgelbėti savižudę moterį, jis to nepadaro. Šioje situacijoje herojus pradeda matyti savo gyvenimą kitoje šviesoje, ir monologe save kaltina ir juodina.
1957 m. Camus išleido novelių rinkinį „Tremtis ir karalystė“ („L'Exil et le royaume“). Romanas „Krytis“ iš pradžių taip pat buvo sumanytas kaip viena iš šio rinkinio novelių apie tremtį, bet galiausiai peraugo į atskirą romaną. Tremties tema buvo pasirinkta neatsitiktinai – gyvendamas Paryžiuje jis jautėsi tarsi tremtyje.
1960 m. sausio 4 d., kelyje tarp Senso ir Paryžiaus, vežamas draugo ir leidėjo Michel’io Gallimard’o, A. Camus žuvo autoavarijoje. Avariją patyrusiame automobilyje policija rado nebaigto A. Camus autobiografinio romano Pirmasis žmogus (Le premier homme) rankraštį, parašytoje dalyje daug sąsajų su A. Camus vaikyste Alžyre. Yra nuomonių, kad jo mirtis buvo nulemta Sovietų Sąjungos KGB veiksmų. A. Camus vardu pavadinta Mondovio, rašytojo gimtojo miestelio pagrindinė gatvė.
Kūrybos bruožai
A. Camus asmeninis planas kūryboje apėmė tris stadijas: pirmą stadiją, negaciją ir absurdą, atspindi romanas „Svetimas“, pjesės „Kaligula“ ir „Nesusipratimas“, esė „Sizifo mitas“. Pozityviąja antrąją teigimo ir maišto stadiją reprezentuoja romanas „Maras“, pjesės „Apgulties padėtis“ ir „Teisieji“, esė „Maištaujantis Žmogus“. Paskutinė trečioji stadija buvo apie būseną tarp teigimo ir neigimo – apie meilę. Trečiajam kūrybos ciklui turėjo priklausyti nebaigtas romanas „Pirmasis žmogus“.
A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip , neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba. Todėl pasak A. Kamiu, „Kūrėjo paskirtis tarnauti: tiesai ir laisvei“, nes tik suvokęs ir patyręs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.
A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų primetimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi, peikdamas „atrodymą“, taip pat parodo, kad žmogus yra atsakingas už savo poelgius, atsakingas sau. Vienintelė žmogaus priedermė – meilė – tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės (t. y. amžinojo gyvenimo, ruošimosi amžinajam gyvenimui – vienintelis rojus ir kartu pragaras yra čia ir dabar), nei švelnus artimo (esančio šalia ir brangaus) žmogaus žvilgsnis, apkabinimas.
A. Kamiu kūryboje labai svarbią vietą užima gamta (ypač jūra, Alžyras). A. Kamiu paprašius paminėti keletą pirmų pasitaikiusių žodžių, vienas iš jų buvo – jūra. A. Kamiu labai svarbi jungtis su gamta, tuo jis priartėja prie senosios graikiškosios tradicijos[reikalingas šaltinis].
Kūryba
- Esė rinkiniai: „Išvirkščioji ir geroji pusė“ (L’Envers et l’Endroit, 1937 m.), „Jungtuvės“ (Les noces, 1938 m.), „Vasara“ (L'Été, 1954 m.).
- Filosofinės esė: „Sizifo mitas“ (Le Mythe de Sisyphe, 1943 m.), „Maištaujantis Žmogus“ (L’Homme révolté, 1951 m.).
- Pjesės: „Kaligula“ (Caligula, 1944 m.), „Nesusipratimas“ (Le Malentendu, 1944 m.), „Apgulties padėtis“ (L'État de siège, 1948 m.), „Teisieji“ (Les Justes, 1949 m.).
- Novelių rinkinys: „Tremtis ir karalystė“ (L'Exil et le royaume, 1957 m.).
- Romanai: „Laiminga mirtis“ (1938 m.), „Svetimas“ (L’Étranger, 1942 m.), „Maras“ (La Peste, 1947 m.), „Krytis“ (La Chute, 1956 m.).
Apdovanojimai
Būdamas 44 metų, 1957 m. spalio 17 d., A. Camus gavo Nobelio literatūros premiją ir tapo antru jauniausiu Nobelio premijos laureatu.
Savo kalbą, pasakytą Nobelio premijos teikimo ceremonijoje, jis dedikavo mokytojui Louisui Germainui. Nobelio premija rašytojui buvo suteikta “už reikšmingą literatūrinį indėlį, kuris su įžvalgiu rimtumu nušviečia žmogiškosios sąžinės problemą mūsų laikais”.
Vikicitatos
Šaltiniai
- Albert Camus. Encyclopédie Larousse en ligne. [Žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]
- Simpson, David. Albert Camus. Internet Encyclopedia of Philosophy. [Žiūrėta 2021 m. vasario 15 d.]
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 7 p.
- Cruickshank, John. Albert Camus. Encyclopedia Britannica, 2021 m. sausio 1 d. [žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 12 p.
- Čepinskienė, Galina. Albert Camus. Visuotinė lietuvių enciklopedija – 2002. [žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 21 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 10 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 13 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 19 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 23 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 10 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 29 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 30 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 11 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 14 p.
- Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Šviesa, 1992, 163 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 10 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 57 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 58 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 13 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 13 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 59 p.
- Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Šviesa, 1992, 160 p.
- Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Šviesa, 1992, 162 p.
- Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Šviesa, 1992, 161 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 15 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 100 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 78 p.
- Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Šviesa, 1992, 164 p.
- Venclova, Tomas. Dostojevskio mokinys. Pertrūkis tikrovėje. Straipsniai apie literatūrą ir kultūrą – Lietuviių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, 447 p.
- Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Šviesa, 1992, 164 p.
- Venclova, Tomas. Dostojevskio mokinys. Pertrūkis tikrovėje. Straipsniai apie literatūrą ir kultūrą – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, 448 p.
- Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Šviesa, 1992, 166 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 13 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 112 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 126 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 128 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 132 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 132 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 138 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 139 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 139 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 140 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 141 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 142 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 142 p.
- Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Šviesa, 1992, 168 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 154 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 151 p.
- Tauragienė, Violeta. Aiškumo šviesa. Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Esė - Baltos lankos, 1993, 11 p.
- Willsher, Kim. Albert Camus might have been killed by the KGB for criticising the Soviet Union, claims newspaper. The Guardian – 2011 m. rugpjūčio 7 d.
- Flood, Alison. New book claims Albert Camus was murdered by the KGB. The Guardian, 2019 gruodžio 5 d.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 166 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 161 p., 163 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 9 p.
- Zėndig, Brigita. Alberas Kamiu – Europa, 1995, 155 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Albert Camus, Kas yra Albert Camus? Ką reiškia Albert Camus?
Albert CamusKamiu 1957 m Gime 1913 m lapkricio 7 d Dreanas buv Mondovi Prancuzijos AlzyrasMire 1960 m sausio 4 d 46 metai Burgundija PrancuzijaPalaidotas a kapines VokliuzasTautybe prancuzasSutuoktinis e Simone Hie nuo 1934 m iki 1940 m Francine Faure nuo 1940 m iki 1960 m Vaikai Catherine Camus Jean CamusVeikla rasytojas filosofas dramaturgas zurnalistasIssilavinimas filosofasAlma materZymus apdovanojimaiNobelio literaturos premijaVikiteka Albert Camus Alberas Kamiu pranc Albert Camus 1913 m lapkricio 7 d 1960 m sausio 4 d prancuzu rasytojas eseistas zurnalistas filosofas A Camus su vyresniuoju broliu Lucienu apie 1920 m Albertas Camus 1957 m gavo Nobelio premija ir yra antras jauniausias laureatas istorijoje Jo zymiausi kuriniai romanai Svetimas Maras Krytis ese Sizifo mitas ir Maistaujantis zmogus Camus gime Prancuzijos Alzyre Vaikyste praleido neturtingame kvartale po to studijavo Alzyro universitete Vokieciams įsiverzus į Prancuzija Antrojo pasaulinio karo metu Camus buvo Paryziuje Karo metu jis prisijunge prie prancuzu pasipriesinimo judejimo dirbo vyriausiuoju redaktoriumi pogrindiniame laikrastyje Combat Buvo vedes du kartus bet taip pat turejo daug nesantuokiniu rysiu Camus buvo politiskai aktyvus Nors laikesi kairiuju paziuru jis kritikavo Josifa Stalina ir Tarybu Sajunga del totalitarizmo Camus priklause įvairioms organizacijoms kurios sieke Europos susivienijimo Alzyro karo metu Camus liko neutralus ir pasisake uz multikulturinį ir pliuralistinį Alzyra Camus kuryba prisidejo prie naujos filosofines sroves absurdizmo atsiradimo Nors Camus buvo siejamas su filosofine egzistencializmo srove pats rasytojas neige priklausas siam judejimui BiografijaAnkstyvieji metai ir kuryba Alzyre Albertas Camus gime 1913 m lapkricio 7 d Sen Polio kaime netoli Mondovi miesto siuo metu Dreanas Prancuzijos Alzyre Lucieno Camus ir Catherine Helene Camus Sintes seimoje A Camus tevas Lucienas Camus buvo antros kartos alzyrietis kurio tevai atvyko į Alzyra is Elzaso Prancuzija 1871 m A Camus tevas dirbo zemes ukio darbininku A Camus motina buvo atvykusi is Maljorkos ispanu kilmes A Camus tevas zuvo Pirmojo pasaulinio karo metu musyje prie Marnos kai A Camus nebuvo sulaukes vieneriu metu Po tevo mirties A Camus jo motina ir vyresnysis brolis Lucienas persikele į Alzyro darbininku kvartala Belkura kur jie apsigyveno kartu su A Camus dede ir mociute A Camus motina Catherine buvo nerastinga is dalies kurcia turejo kalbos defekta ir dirbo namu tvarkytoja bei gamyklos darbininke kad islaikytu seima Camus gyveno su mama iki septyniolikos metu Nuo 1918 iki 1923 m A Camus lanke pradine mokykla Padedamas mokytojo Louiso Germaino kuris įzvelge berniuko talenta 1923 m A Camus gavo stipendija Alzyro licejuje Mokykloje A Camus pradejo aktyviai sportuoti daug skaite ismoko anglu ir lotynu kalbas susidomejo teatru 1930 m jam buvo nustatyta tuberkulioze nutraukusi A Camus sportine veikla ir privertusi stabdyti mokslus liga ne karta atsinaujino ir velesniais metais Jau mokykloje susidomejo filosofija svarste galimybe tapti rasytoju Nuo 1933 m studijavo Filosofijos fakultete baige jį 1936 m Jo diplominis darbas buvo Neoplatonizmas ir krikscioniskoji metafizika Tuo laikotarpiu A Camus skaite Epikteta Pascalį Kierkegaard a Malraux Gide a Prousta Dostojevskį Nietzsche Sestova Husserlį Studiju metu uzsimezge Camus draugyste su destytoju Zanu Grenjeru susirasinejimas su juo truko iki pat rasytojo mirties 1934 m A Camus vede Simone Hie netrukus pradejo gyventi atskirai bet oficialiai issiskyre tik 1940 m kai Camus vede antra karta Santykiai su pirmaja zmona nutruko nes paaiskejo kad ji buvo neistikima be to piktnaudziavo narkotikais 1934 1935 m A Camus trumpam buvo įstojes į Alzyro komunistu partija kuri reme arabu nacionaline kova Komunistai pavede jam vadovauti partinei grupei Belkure bet netrukus pasikeite partijos kursas tuomet Camus apkaltino partines kolegas oportunizmu ir buvo pasalintas is partijos nariu 1936 m kartu su kitais jaunais intelektualais įsteige teatro trupe Theatre du Travail veliau pervadinta į Theatre de l Equipe dirbo joje kaip scenaristas rezisierius ir aktorius Siame teatre buvo inscenizuoti Malraux Gide o Dostojevskio kuriniai vaidintos Vildraco Aischilo Puskino Gorkio pjeses 1935 1937 m A Camus aplanke Italija Ispanija Viena Praha 1937 m buvo isleista pirmoji A Camus publikacija penkiu ese rinkinys Isvirkscioji ir geroji puses L Envers et l Endroit jose atsispindi ankstyvojo autoriaus gyvenimo etapo akimirkos pateikti Camus motinos mociutes ir dedes portretai Siose ese Alzyro gamtos grozis priespriesinamas zmoniu gyvenimo vargams 1938 m isleistas antras ese rinkinys Jungtuves Noces Pastarosiose ese Camus kalba apie laimes pojutį kurį kelia Alzyro gamtos vaizdai Abu sie rinkiniai laikomi rasytojo velesnio pasaulevaizdzio uzuomazga 1938 m A Camus uzbaige romana Laiminga mirtis La Mort Heureuse taciau jo nepaskelbe 1938 m A Camus parase savo pirmaja ir garsiausia laikoma pjese Kaligula pirma karta pastatyta 1945 m Paryziuje Hebertot teatre Pjeses pagrindinis herojus Romos imperatorius Kaligula maistauja pries nusistovejusias taisykles vertybes ir beprasmybe yra pasiruoses sunaikinti tiek save tiek viska aplinkui siekdamas visiskos laisves Nuo 1938 m pradejo bendradarbiauti su laikrasciu Alger republicain Siam laikrasciui vadovavo Pascalis Pia jame A Camus rase įvairaus pobudzio straipsniu jame paskelbe ir liaupsinancia J P Sartre o romano Sleikstulys La Nausee apzvalga Po A Camus zurnalistiniu reportazu apie musulmonu Kabilijoje engima jis buvo priverstas isvykti is Alzyro Kurybine virsune ir gyvenimas Paryziuje Romano Maras pirmo leidimo virselis 1947 m 1940 m A Camus atvyko į Paryziu ir pradejo dirbti vyriausiuoju redaktoriumi laikrastyje Paris soir Netrukus vokieciams okupavus dalį Prancuzijos teritorijos įskaitant Paryziu laikrascio Paris soir redakcija persikele į Liona kur persikele ir A Camus Ten 1940 m gruodzio 3 d jis vede Francine Faure Tais paciais metais buvo atleistas is darbo ir kartu su zmona grįzo į Alzyra Orana Alzyre A Camus dirbo mokytoju bet jam paumejo tuberkulioze ir gydytojai rekomendavo issikelti is dregno Siaures Afrikos klimato Tuomet pora persikele į Prancuzijos Alpes 1942 m A Camus grįzo į Paryziu Prancuzijos okupacijos metu buvo Prancuzijos pasipriesinimo judejimo dalyvis dirbo kaip vyriausiasis redaktorius Paryziaus pogrindiniame laikrastyje Combat siame laikrastyje tese darba ir pasibaigus naciu okupacijai 1944 1947 m Laikrascio Combat direktoriaus pareigas ejo dar Alzyro laiku Camus biciulis Pascalis Pia Paryziuje 1943 m A Camus susitiko su Jean u Paul u Sartre Simone de Beauvoir Kartu su Jean u Paul u Sartre dirbo laikrastyje Combat jiedu tapo draugais Siuo laikotarpiu A Camus tapo Gallimard Publishing redaktoriumi juo buvo iki pat mirties 1942 m A Camus paskelbe pries kara pradeta rasyti romana Svetimas ir ese Sizifo mitas Siuos kurinius isleido autoritetinga leidykla Gallimard po to kai apie A Camus romana Svetimas teigiamai atsiliepe rasytojas Andre Malraux Į A Malraux rankas romano rankrastis pateko A Camus biciulio Pascalio Pia deka Ese Sizifo mitas rasytojas nagrineja absurdo ideja lygindamas gyvenima su Sizifo darbu svarsto savizudybes galimybe Taciau galiausiai autorius atmeta ja kaip nepriimtina Romanas Svetimas laikomas Sizifo mito ir absurdo idejos literaturine iliustracija Siame romane kalbama apie visuomenes ir tarnautojo Meursault susvetimejima Meursault be rimtos priezasties nuzudo araba ir nuteisiamas myriop ne tiek del įvykdytos zmogzudystes kiek del to kad neatitinka visuomenes elgesio normu neverke motinos laidotuvese kita diena po laidotuviu maudesi juroje ir mylejosi bendravo su įtartinais asmenimis Pasibaigus karui A Camus toliau gyveno Paryziuje su zmona Francine Faure 1945 m jiems gime dvyniai Jean ir Catherine 1946 m lankesi JAV kur skaite paskaita Kolumbijos universitete surenge spaudos konferencija prancuzu kulturos centre pastarajam tuo metu vadovavo ir Camus pristate etnologas Claude Levi Strauss 1947 m buvo isleistas romanas Maras La Peste A Camus uzrasai susije su siuo romanu randami jau Alzyro laikotarpio dienorasciuose Sis kurinys tai tikroviskas maro epidemijos aprasymas pateiktas fikcinio įvykiu liudytojo Maras siame kurinyje interpretuojamas įvairiai yra nuomoniu kad jis simbolizuoja kara mirtį blogį apskritai Sis romanas iliustruoja A Camus metafizinio ir moralinio maisto ideja bendras pasipriesinimas marui yra viena is maisto formu toks maistas sustiprina zmogiskajį solidaruma kovoje su blogiu ir sukuria prasme absurdo akivaizdoje Kaip pripazino pats autorius pokalbyje su Roland u Barthes u romanu siekta alegoriskai pavaizduoti prancuzu rezistencijos istorija karo metu Siam Camus romanui padare įtaka Hermano Melville io knyga Mobis Dikas 1948 m Marigny teatre pastatyta A Camus pjese Apgulties bukle o 1949 m Hebertot teatre pastatyta jo pjese Teisieji Pjese Teisieji nesusilauke palankaus kritiku vertinimo jai priekaistauta kad pjeses personazams truko gyvastingumo ir kad jie tiesiog atspindejo tam tikras autoriui rupejusias idejas 1951 m isleista ese Maistaujantis zmogus L Homme revolte Sioje ese autorius teigia kad moralinis maistas neisvengiamas norint gyventi autentiskai taciau politinio smurto ir terorizmo pateisinti negalima Pastarajame darbe A Camus kritikavo komunizma ir del to susilauke priesiskos daugelio kolegu reakcijos po ese paskelbimo nutruko rysiai ir su J P Sartre u 1953 m A Camus buvo pavesta surengti antrajį Dramatinio meno festivalį po atviru dangumi Festivalį atidare pjese Kryziaus pagerbimas La devocion de la Cruz Pjese is ispanu kalbos isverte Camus Siuo laikotarpiu A Camus daug demesio skyre teatrinei veiklai Dirbdamas su aktoriais jis juto brolybes jausma kuris jį įkvepe primindamas prancuzu rezistencijos laikus Antrojo pasaulinio karo metais 1955 m apsilanke Graikijoje apie kelione į Graikija jis svajojo visa gyvenima Atenuose Camus skaite paskaita Tragedijos ateitis 1954 m prasidejus Alzyro nepriklausomybes karui Camus vel įsitrauke į zurnalistine veikla mat savo paziuras tuo metu norejo issakyti viesai Camus savo straipsniuose savaitrasciui L Express kviete konflikto salis dialogui 1956 m jis buvo pakviestas į Alzyra viesam pasisakymui Camus sutiko ir isdeste savo pasiulyma kad tarp konfliktuojanciu saliu turetu buti pasiektas susitarimas nedaryti zalos civiliams gyventojams Taciau oponentai teige kad tai neįmanoma nes tokio susitarimo nepavyktu laikytis be to nebuvo patikimu budu atskirti sukilelius nuo civiliu Po to kai Camus planas del Alzyro zlugo jis toliau venge viesai pasisakineti Alzyro karo klausimais Taciau 1958 m jausdamas visuomenes spaudima jis vel prabyla isleisdamas per dvidesimt metu parasytus tekstus Alzyro tema Alzyro kronikas Vis delto nors ir skatindamas prancuzus elgtis humaniskai ir saziningai su alzyrieciais siulydamas reformas Camus nepalaike Alzyro nepriklausomybes idejos 1956 m isleistas A Camus romanas Krytis Sis kurinys buvusio advokato Jean o Baptiste o Clamence o monologas neįvardytam pasnekovui ir netiesiogiai skaitytojui Romanas vaizduoja advokata kuris gyne beturcius ir buvo patenkintas savo gyvenimu iki vieno lemtingo įvykio kuris apverte jo pasauleziura Galedamas isgelbeti savizude moterį jis to nepadaro Sioje situacijoje herojus pradeda matyti savo gyvenima kitoje sviesoje ir monologe save kaltina ir juodina 1957 m Camus isleido noveliu rinkinį Tremtis ir karalyste L Exil et le royaume Romanas Krytis is pradziu taip pat buvo sumanytas kaip viena is sio rinkinio noveliu apie tremtį bet galiausiai peraugo į atskira romana Tremties tema buvo pasirinkta neatsitiktinai gyvendamas Paryziuje jis jautesi tarsi tremtyje 1960 m sausio 4 d kelyje tarp Senso ir Paryziaus vezamas draugo ir leidejo Michel io Gallimard o A Camus zuvo autoavarijoje Avarija patyrusiame automobilyje policija rado nebaigto A Camus autobiografinio romano Pirmasis zmogus Le premier homme rankrastį parasytoje dalyje daug sasaju su A Camus vaikyste Alzyre Yra nuomoniu kad jo mirtis buvo nulemta Sovietu Sajungos KGB veiksmu A Camus vardu pavadinta Mondovio rasytojo gimtojo miestelio pagrindine gatve Kurybos bruozaiAlbero Kamiu antkapis A Camus asmeninis planas kuryboje apeme tris stadijas pirma stadija negacija ir absurda atspindi romanas Svetimas pjeses Kaligula ir Nesusipratimas ese Sizifo mitas Pozityviaja antraja teigimo ir maisto stadija reprezentuoja romanas Maras pjeses Apgulties padetis ir Teisieji ese Maistaujantis Zmogus Paskutine trecioji stadija buvo apie busena tarp teigimo ir neigimo apie meile Treciajam kurybos ciklui turejo priklausyti nebaigtas romanas Pirmasis zmogus A Kamiu savo kuryboje zmogaus gyvenima traktuoja kaip neturintį jokios aukstesnes prasmes Zmogus svetimas ir priesiskas pasauliui nes pasaulis savo ruoztu priesiskas svetimas ir nepavaldus zmogui Beviltiskumui ir absurdui galima priesintis tik maistaujant protestuojant ir kuriant Vienintele pateisinama maisto forma kuryba Todel pasak A Kamiu Kurejo paskirtis tarnauti tiesai ir laisvei nes tik suvokes ir patyres absurda zmogus gali patirti nors ir trumpa taciau prasminga dziaugsmo akimirka A Kamiu atkreipia demesį į visuomenes normu ir įstatymu primetima zmogui pabrezia buvima savimi peikdamas atrodyma taip pat parodo kad zmogus yra atsakingas uz savo poelgius atsakingas sau Vienintele zmogaus priederme meile tai tuo paciu ir vienintele paguoda pasaulyje neturinciame jokios aukstesnes prasmes t y amzinojo gyvenimo ruosimosi amzinajam gyvenimui vienintelis rojus ir kartu pragaras yra cia ir dabar nei svelnus artimo esancio salia ir brangaus zmogaus zvilgsnis apkabinimas A Kamiu kuryboje labai svarbia vieta uzima gamta ypac jura Alzyras A Kamiu paprasius pamineti keleta pirmu pasitaikiusiu zodziu vienas is ju buvo jura A Kamiu labai svarbi jungtis su gamta tuo jis priarteja prie senosios graikiskosios tradicijos reikalingas saltinis KurybaEse rinkiniai Isvirkscioji ir geroji puse L Envers et l Endroit 1937 m Jungtuves Les noces 1938 m Vasara L Ete 1954 m Filosofines ese Sizifo mitas Le Mythe de Sisyphe 1943 m Maistaujantis Zmogus L Homme revolte 1951 m Pjeses Kaligula Caligula 1944 m Nesusipratimas Le Malentendu 1944 m Apgulties padetis L Etat de siege 1948 m Teisieji Les Justes 1949 m Noveliu rinkinys Tremtis ir karalyste L Exil et le royaume 1957 m Romanai Laiminga mirtis 1938 m Svetimas L Etranger 1942 m Maras La Peste 1947 m Krytis La Chute 1956 m ApdovanojimaiBudamas 44 metu 1957 m spalio 17 d A Camus gavo Nobelio literaturos premija ir tapo antru jauniausiu Nobelio premijos laureatu Savo kalba pasakyta Nobelio premijos teikimo ceremonijoje jis dedikavo mokytojui Louisui Germainui Nobelio premija rasytojui buvo suteikta uz reiksminga literaturinį indelį kuris su įzvalgiu rimtumu nusviecia zmogiskosios sazines problema musu laikais VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Albert CamusSaltiniaiAlbert Camus Encyclopedie Larousse en ligne Ziureta 2021 m vasario 14 d Simpson David Albert Camus Internet Encyclopedia of Philosophy Ziureta 2021 m vasario 15 d Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 7 p Cruickshank John Albert Camus Encyclopedia Britannica 2021 m sausio 1 d ziureta 2021 m vasario 14 d Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 12 p Cepinskiene Galina Albert Camus Visuotine lietuviu enciklopedija 2002 ziureta 2021 m vasario 14 d Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 21 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 10 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 13 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 19 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 23 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 10 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 29 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 30 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 11 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 14 p Druckiene Genovaite Albero Kamiu kuryba XX amziaus visuotine literatura Straipsniu rinkinys Sudare Marija Ausrine Pavilioniene Sviesa 1992 163 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 10 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 57 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 58 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 13 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 13 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 59 p Druckiene Genovaite Albero Kamiu kuryba XX amziaus visuotine literatura Straipsniu rinkinys Sudare Marija Ausrine Pavilioniene Sviesa 1992 160 p Druckiene Genovaite Albero Kamiu kuryba XX amziaus visuotine literatura Straipsniu rinkinys Sudare Marija Ausrine Pavilioniene Sviesa 1992 162 p Druckiene Genovaite Albero Kamiu kuryba XX amziaus visuotine literatura Straipsniu rinkinys Sudare Marija Ausrine Pavilioniene Sviesa 1992 161 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 15 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 100 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 78 p Druckiene Genovaite Albero Kamiu kuryba XX amziaus visuotine literatura Straipsniu rinkinys Sudare Marija Ausrine Pavilioniene Sviesa 1992 164 p Venclova Tomas Dostojevskio mokinys Pertrukis tikroveje Straipsniai apie literatura ir kultura Lietuviiu literaturos ir tautosakos institutas 2013 447 p Druckiene Genovaite Albero Kamiu kuryba XX amziaus visuotine literatura Straipsniu rinkinys Sudare Marija Ausrine Pavilioniene Sviesa 1992 164 p Venclova Tomas Dostojevskio mokinys Pertrukis tikroveje Straipsniai apie literatura ir kultura Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas 2013 448 p Druckiene Genovaite Albero Kamiu kuryba XX amziaus visuotine literatura Straipsniu rinkinys Sudare Marija Ausrine Pavilioniene Sviesa 1992 166 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 13 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 112 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 126 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 128 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 132 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 132 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 138 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 139 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 139 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 140 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 141 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 142 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 142 p Druckiene Genovaite Albero Kamiu kuryba XX amziaus visuotine literatura Straipsniu rinkinys Sudare Marija Ausrine Pavilioniene Sviesa 1992 168 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 154 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 151 p Tauragiene Violeta Aiskumo sviesa Įvadas Alberto Camus knygai Rinktiniai Ese Baltos lankos 1993 11 p Willsher Kim Albert Camus might have been killed by the KGB for criticising the Soviet Union claims newspaper The Guardian 2011 m rugpjucio 7 d Flood Alison New book claims Albert Camus was murdered by the KGB The Guardian 2019 gruodzio 5 d Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 166 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 161 p 163 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 9 p Zendig Brigita Alberas Kamiu Europa 1995 155 p