Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Fiodoras Dostojevskis
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Fiodoras Michailovičius Dostojevskis rus. Фёдор Миха́йлович Достое́вский | |
|---|---|
| Fiodoras Dostojevskis. Tapytojas – Vasilijus Perovas, 1872 | |
| Gimė | 1821 m. lapkričio 11 d. Maskva, Rusija |
| Mirė | 1881 m. vasario 9 d. (59 metai) Sankt Peterburgas, Rusija |
| Tėvas | Michailas Dostojevskis |
| Motina | Marija Dostojevskaja |
| Veikla | rašytojas |
| Vikiteka | Fiodoras Dostojevskis |
Fiodoras Michailovičius Dostojevskis (rus. Фёдор Миха́йлович Достое́вский, 1821 m. lapkričio 11 d., Maskva – 1881 m. vasario 9 d., Sankt Peterburgas, Rusija) – rusų literatūros klasikas, publicistas, filosofas.
Gyvenimo ir kūrybos kelias
Gimė 1821 m. lapkričio 11 d. Maskvoje, vargšų ligoninės gydytojo šeimoje. Po motinos mirties, būdamas penkiolikos metų, tėvo valia stojo į Peterburgo karo inžinerijos mokyklą. Ją baigęs metus tarnavo Rusijos valdžios įstaigose, o paskui atsidėjo literatūriniam darbui. 1845 m. parašė pirmąjį savo romaną „Vargo žmonės“, laiškų forma pasakojantį apie skurdaus Peterburgo valdininkėlio didelę ir taurią meilę.
F. Dostojevskio giminės šaknys siekė Abiejų Tautų Respubliką: senelis buvo vyresnysis unitų dvasininkas Podolėje (Vakarų Ukraina), kurią valdė Lenkija, o šeima skelbėsi kilusi iš XVII a. rusėnų bajorų. Giminės tėvonija buvo į šiaurės rytus nuo Pinsko (dabar Baltarusija) esančiame Dostojevo kaime. Į stačiatikybę iš unitų perėję Dostojevskiai buvo nuskurdę ir mažateisiai bajorai.
Motinos Marijos Nečajevos tėvas Fiodoras Nečajevas buvo Kalugos gubernijos Borovsko miesto III gildijos pirklys.
Katorga ir tremtis
1847 m. Dostojevskis suartėjo su socialistais – Peterburgo jaunimo grupe, kuri svarstė reformų atsilikusioje Rusijoje būtinybę, skaitė Vakarų Europos visuomenės reformatorių ir revoliucionierių raštus. Despotiškas carinės Rusijos režimas, išsigandęs Europoje tuo metu kilusios revoliucijų bangos, šią grupę įtarė rengiant sąmokslą. 1848 m. socialistai, su jais kartu ir Dostojevskis, buvo suimti ir po aštuonis mėnesius trukusio tardymo nuteisti sušaudyti. Šaltą 1849 m. gruodžio rytą būrelio nariai buvo nuvežti į Peterburgo Semionovo aikštę, sustatyti ant ešafoto, jiems užvilkti balti mirtininkų marškiniai, šventikas priėmė paskutinę išpažintį, kareiviai nutaikė šautuvus, bet staiga atšuoliavo pasiuntinys, atnešęs caro malonės raštą: sušaudymą pakeisti aštuoneriais metais katorgos ir tremties.
1849–1859 m. Dostojevskis praleido katorgoje ir tremtyje Sibire. Kaliniai gyveno susikimšę apirusiuose barakuose, su grandinėmis ant kojų, tvankumoje, apnikti parazitų, sunkiai dirbdami, neturėdami menkiausios galimybės pabūti vieni, pasimatyti su artimaisiais; buvo draudžiama skaityti ir rašyti. Tačiau pats jis teigė, kad Sibire jis pamatė „visą rusų liaudį“. 1854 m. katorgos režimas Dostojevskiui buvo palengvintas, pakeistas į tremtį; jis pagaliau galėjo skaityti ir rašyti.
Gyvenimas po tremties
1859 m. grįžęs į Peterburgą, Dostojevskis pasinėrė į literatūrą: leido žurnalus, parašė ir išspausdino romanus „Užrašai iš Mirusiųjų namų“ (1861), „Pažeminti ir nuskriaustieji“ (1861), „Užrašai iš pogrindžio“ (1864), „Nusikaltimas ir bausmė“ (1866).
Pasikeitė rašytojo pažiūros: jis įsitikino, kad socialistinės teorijos, revoliucinė prievarta negali pataisyti visuomenės ir žmogaus. Visą vėlesnį gyvenimą Dostojevskis liko ryžtingas revoliucijų priešininkas, konservatyvių, kartais net reakcingų pažiūrų. Tačiau Dostojevskio romanai, ypač žmogaus sielos gelmių meniniai atvaizdai, šias pažiūras daugsyk pranoksta.
1866 m., stokodamas pinigų, pasirašė sutartį su vienu leidėjų: jeigu rašytojas iki tų metų lapkričio pirmos nepristatysiąs jam naujo dvylikos spaudos lankų (apie 300 puslapių) apimties romano, leidėjas devynerius metus galėsiąs be atlyginimo leisti visus naujai parašytus jo kūrinius. Iki sutarties termino likus tik mėnesiui romanas dar net nebuvo pradėtas; tada Dostojevskis pasisamdė pagalbininkę. Sutartis buvo įvykdyta. 1867 m. jis vedė Aną Snitkiną, kuri iki pat jo mirties liko jam patikima atrama, nešė šeimos buities naštą, tvarkė jo kūrybos leidimo reikalus.
Gyvenimo pabaiga
Rašytojas mirė nuo plaučių ligos, kuri buvo apleista ir negydyta jau kelerius metus, nors jis dusdavo ir buvo sunku kvėpuoti. Jis taip pat sirgo epilepsija, kuri gyvenimo gale vis dažniau pasikartodavo. Taip pat ligai suvešėti pagelbėjo skaudžios vaikų netektys bei kitų giminaičių mirtys. Fiodoras Michailovičius Dostojevskis mirė 1881 m. sausio 28 d. Sankt Peterburge, įgijęs milžinišką autoritetą ir pripažinimą kaip rusų literatūros klasikas. Palaidotas 1881 m. vasario 1 d. Aleksandro Nevskio vienuolyno Tichvino kapinėse.
Kūriniai
- Vargo žmonės (1846)
- (1846)
- (1847)
- (1848)
- (1848)
- (1849)
- (1859)
- (1859)
- (1860)
- (1861)
- (1863)
- (1864)
- Nusikaltimas ir bausmė (1866)
- (1867)
- Idiotas (1868)
- (1870)
- (1872)
- (1875)
- Broliai Karamazovai (1880)
Šaltiniai
- Dagnė Beržaitė. Dostojevskij Fiodor (Fiodoras Dostojevskis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 93-94 psl.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fiodoras Dostojevskis, Kas yra Fiodoras Dostojevskis? Ką reiškia Fiodoras Dostojevskis?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Fiodoras Michailovicius Dostojevskis rus Fyodor Miha jlovich Dostoe vskijFiodoras Dostojevskis Tapytojas Vasilijus Perovas 1872Gime 1821 m lapkricio 11 d Maskva RusijaMire 1881 m vasario 9 d 59 metai Sankt Peterburgas RusijaTevas Michailas DostojevskisMotina Marija DostojevskajaVeikla rasytojasVikiteka Fiodoras Dostojevskis Fiodoras Michailovicius Dostojevskis rus Fyodor Miha jlovich Dostoe vskij 1821 m lapkricio 11 d Maskva 1881 m vasario 9 d Sankt Peterburgas Rusija rusu literaturos klasikas publicistas filosofas Gyvenimo ir kurybos keliasGime 1821 m lapkricio 11 d Maskvoje vargsu ligonines gydytojo seimoje Po motinos mirties budamas penkiolikos metu tevo valia stojo į Peterburgo karo inzinerijos mokykla Ja baiges metus tarnavo Rusijos valdzios įstaigose o paskui atsidejo literaturiniam darbui 1845 m parase pirmajį savo romana Vargo zmones laisku forma pasakojantį apie skurdaus Peterburgo valdininkelio didele ir tauria meile F Dostojevskio gimines saknys sieke Abieju Tautu Respublika senelis buvo vyresnysis unitu dvasininkas Podoleje Vakaru Ukraina kuria valde Lenkija o seima skelbesi kilusi is XVII a rusenu bajoru Gimines tevonija buvo į siaures rytus nuo Pinsko dabar Baltarusija esanciame Dostojevo kaime Į staciatikybe is unitu pereje Dostojevskiai buvo nuskurde ir mazateisiai bajorai Motinos Marijos Necajevos tevas Fiodoras Necajevas buvo Kalugos gubernijos Borovsko miesto III gildijos pirklys Katorga ir tremtis 1847 m Dostojevskis suartejo su socialistais Peterburgo jaunimo grupe kuri svarste reformu atsilikusioje Rusijoje butinybe skaite Vakaru Europos visuomenes reformatoriu ir revoliucionieriu rastus Despotiskas carines Rusijos rezimas issigandes Europoje tuo metu kilusios revoliuciju bangos sia grupe įtare rengiant samoksla 1848 m socialistai su jais kartu ir Dostojevskis buvo suimti ir po astuonis menesius trukusio tardymo nuteisti susaudyti Salta 1849 m gruodzio ryta burelio nariai buvo nuvezti į Peterburgo Semionovo aikste sustatyti ant esafoto jiems uzvilkti balti mirtininku marskiniai sventikas prieme paskutine ispazintį kareiviai nutaike sautuvus bet staiga atsuoliavo pasiuntinys atneses caro malones rasta susaudyma pakeisti astuoneriais metais katorgos ir tremties 1849 1859 m Dostojevskis praleido katorgoje ir tremtyje Sibire Kaliniai gyveno susikimse apirusiuose barakuose su grandinemis ant koju tvankumoje apnikti parazitu sunkiai dirbdami neturedami menkiausios galimybes pabuti vieni pasimatyti su artimaisiais buvo draudziama skaityti ir rasyti Taciau pats jis teige kad Sibire jis pamate visa rusu liaudį 1854 m katorgos rezimas Dostojevskiui buvo palengvintas pakeistas į tremtį jis pagaliau galejo skaityti ir rasyti Gyvenimas po tremties Dostojevskis 1863 m 1859 m grįzes į Peterburga Dostojevskis pasinere į literatura leido zurnalus parase ir isspausdino romanus Uzrasai is Mirusiuju namu 1861 Pazeminti ir nuskriaustieji 1861 Uzrasai is pogrindzio 1864 Nusikaltimas ir bausme 1866 Pasikeite rasytojo paziuros jis įsitikino kad socialistines teorijos revoliucine prievarta negali pataisyti visuomenes ir zmogaus Visa velesnį gyvenima Dostojevskis liko ryztingas revoliuciju priesininkas konservatyviu kartais net reakcingu paziuru Taciau Dostojevskio romanai ypac zmogaus sielos gelmiu meniniai atvaizdai sias paziuras daugsyk pranoksta 1866 m stokodamas pinigu pasirase sutartį su vienu leideju jeigu rasytojas iki tu metu lapkricio pirmos nepristatysias jam naujo dvylikos spaudos lanku apie 300 puslapiu apimties romano leidejas devynerius metus galesias be atlyginimo leisti visus naujai parasytus jo kurinius Iki sutarties termino likus tik menesiui romanas dar net nebuvo pradetas tada Dostojevskis pasisamde pagalbininke Sutartis buvo įvykdyta 1867 m jis vede Ana Snitkina kuri iki pat jo mirties liko jam patikima atrama nese seimos buities nasta tvarke jo kurybos leidimo reikalus Gyvenimo pabaiga Paminkline lenta Vilniuje Rasytojas mire nuo plauciu ligos kuri buvo apleista ir negydyta jau kelerius metus nors jis dusdavo ir buvo sunku kvepuoti Jis taip pat sirgo epilepsija kuri gyvenimo gale vis dazniau pasikartodavo Taip pat ligai suveseti pagelbejo skaudzios vaiku netektys bei kitu giminaiciu mirtys Fiodoras Michailovicius Dostojevskis mire 1881 m sausio 28 d Sankt Peterburge įgijes milziniska autoriteta ir pripazinima kaip rusu literaturos klasikas Palaidotas 1881 m vasario 1 d Aleksandro Nevskio vienuolyno Tichvino kapinese KuriniaiVargo zmones 1846 1846 1847 1848 1848 1849 1859 1859 1860 1861 1863 1864 Nusikaltimas ir bausme 1866 1867 Idiotas 1868 1870 1872 1875 Broliai Karamazovai 1880 SaltiniaiDagne Berzaite Dostojevskij Fiodor Fiodoras Dostojevskis Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 93 94 psl VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Fiodoras Dostojevskis Wikisource Puslapis Vikisaltiniuose Fiodoras Dostojevskis