Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
1905 1907 m revoliucija prieš Rusijos Imperijos valdžią nukreiptų masinių politinių ir socialinių neramumų banga prasidė
1905–1907 m. Rusijos revoliucija
1905-1907 m. revoliucija – prieš Rusijos Imperijos valdžią nukreiptų masinių politinių ir socialinių neramumų banga, prasidėjusi 1905 m. Ši revoliucija turėjo ženklų poveikį Lietuvai. Aktyvūs veiksmai nuo pat revoliucijos pradžios vyko ir Lietuvoje, Vilniuje ir kituose miestuose buvo streikuojama. Revoliucijai buvo charakteringas spontaniškumas, jai tiesiogiai niekas nevadovavo, ši revoliucija neturėjo vieningų tikslų.
| Rusijos istorija |
| : |
| Naugardo Rusia, Rusios kaganatas |
| Kijevo Rusia (Riurikaičiai) |
| Rusios kunigaikštystės: |
| Naugardas, Pskovas, Vladimiras-Suzdalė |
| Mongolų imperija () |
| Maskvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Romanovų dinastija |
| Rusijos imperija |
| Rusijos revoliucijos: |
| 1905–1907 m., Vasario, Spalio |
| Rusijos pilietinis karas |
| (Rusijos TFSR) |
| Rusija |
| Rusijos istoriniai regionai: |
| Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, , Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, |
| 1905 m. Rusijos revoliucija | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Barikados per | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
Rusijos imperija
| Revoliucijonieriai
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
|
| ||||||
| Nuostoliai | |||||||
|
| ||||||
| Revoliucionieriai nužudė 17.000 civilių | |||||||
Eiga
Socialinės-politinės prielaidos revoliucijai įvykti klostėsi nuo 1904 – 1905 m. Rusijos – Japonijos karo. Postūmis revoliucijai prasidėti buvo taikios darbininkų demonstracijos Sankt Peterburge sušaudymas 1905 metų sausio (9) 22 d. (vadinamasis „Kruvinasis sekmadienis“). Vėliau plėtėsi valstiečių neramumai, darbininkų bruzdėjimai, revoliucija persimetė į kariuomenę ir laivyną (šarvuočio „Potiomkinas“, Vladivostoko sukilimai). Savo reikalavimus pradėjo kelti ir buržuazija. Kūrėsi profesinės ir profesinės-politinės sąjungos, darbininkų deputatų tarybos, stiprėjo socialdemokratų partija bei eserai, įsikūrė kadetai. 1905 m. rugpjūčio 6 d. imperatorius Nikolajus II pasirašė Valstybės Dūmos (parlamento) įsteigimo manifestą.
Iki 1905 m. rudens Rusijos imperinė valdžia praktiškai prarado Lietuvos regiono kontrolę, nors 1905 m. gegužės 3 d. Vilniaus gubernijoje, rugpjūčio 28 d. Kauno gubernijoje ir lapkričio 12 d. Suvalkų gubernijoje buvo įvesta sustiprintos apsaugos padėtis. 1905 m gruodžio 4-5 d. Vilniuje susirinko Didysis Vilniaus Seimas, kuriame dalyvavo 2000 atstovų, kurių daugiau nei pusė buvo valstiečiai. Jame reikalauta Lietuvos autonomijos bei kt. teisių ir laisvių.
Revoliucija faktiškai buvo nuslopinta 1906 m., nors revoliuciniai veiksmai tęsėsi iki 1907 m. Imperatorius buvo priverstas pažadėti ženklių nuolaidų, kurios reiškė absoliutinės monarchijos silpninimą ir tam tikrų konstitucinės monarchijos elementų įvedimą.
Šaltiniai
- Clodfelter, M. (2017). Warfare and Armed Conflicts: A Statistical Encyclopedia of Casualty and Other Figures, 1492–2015. McFarland. p. 340. ISBN 9781476625850.
- Borisyuk 2023, p. 77.
- Rusijos 1905–1907 revoliucija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1905–1907 m. Rusijos revoliucija, Kas yra 1905–1907 m. Rusijos revoliucija? Ką reiškia 1905–1907 m. Rusijos revoliucija?
1905 1907 m revoliucija pries Rusijos Imperijos valdzia nukreiptu masiniu politiniu ir socialiniu neramumu banga prasidejusi 1905 m Si revoliucija turejo zenklu poveikį Lietuvai Aktyvus veiksmai nuo pat revoliucijos pradzios vyko ir Lietuvoje Vilniuje ir kituose miestuose buvo streikuojama Revoliucijai buvo charakteringas spontaniskumas jai tiesiogiai niekas nevadovavo si revoliucija neturejo vieningu tikslu Rusijos istorija Naugardo Rusia Rusios kaganatasKijevo Rusia Riurikaiciai Rusios kunigaikstystes Naugardas Pskovas Vladimiras SuzdaleMongolu imperija Maskvos Didzioji KunigaikstysteRomanovu dinastijaRusijos imperijaRusijos revoliucijos 1905 1907 m Vasario SpalioRusijos pilietinis karas Rusijos TFSR RusijaRusijos istoriniai regionai Rusia Karelija Ingrija Zavolocje Perme Jugra Pavolgys Ponto stepe 1905 m Rusijos revoliucijaBarikados perData 1905 sausio 22d 1907 birzelio 16 d 2 metai 4 menesiai ir 25 dienos Vieta Rusijos imperijaRezultatas Valdzios demokratizavimas Nikolajus II islaiko sosta Priimta Konstitucija Įkurta Valstybes Duma Konflikto salysRusijos imperija Rusijos kariuomene Ochranka Rusijos bajorija Bajoru susirinkimas Revoliucijonieriai Sankt Peterburgo sovietas Maskvos miesto Duma Citos respublika Rusijos socialistu revoliucionieriu partija Rusijos socialdemokratu darbininku partija KagalasVadovai ir kariniai vadaiNikolajus II Sergejus Vite Levas Trockis Pavelas MiliukovasNuostoliai3 611 zuvo arba suzeisti 15 000 zuvo20 000 suzeisti38 000 paimti į nelaisve1 karo laivas pasidave RumunijaiRevoliucionieriai nuzude 17 000 civiliuEigaSocialines politines prielaidos revoliucijai įvykti klostesi nuo 1904 1905 m Rusijos Japonijos karo Postumis revoliucijai prasideti buvo taikios darbininku demonstracijos Sankt Peterburge susaudymas 1905 metu sausio 9 22 d vadinamasis Kruvinasis sekmadienis Veliau pletesi valstieciu neramumai darbininku bruzdejimai revoliucija persimete į kariuomene ir laivyna sarvuocio Potiomkinas Vladivostoko sukilimai Savo reikalavimus pradejo kelti ir burzuazija Kuresi profesines ir profesines politines sajungos darbininku deputatu tarybos stiprejo socialdemokratu partija bei eserai įsikure kadetai 1905 m rugpjucio 6 d imperatorius Nikolajus II pasirase Valstybes Dumos parlamento įsteigimo manifesta Iki 1905 m rudens Rusijos imperine valdzia praktiskai prarado Lietuvos regiono kontrole nors 1905 m geguzes 3 d Vilniaus gubernijoje rugpjucio 28 d Kauno gubernijoje ir lapkricio 12 d Suvalku gubernijoje buvo įvesta sustiprintos apsaugos padetis 1905 m gruodzio 4 5 d Vilniuje susirinko Didysis Vilniaus Seimas kuriame dalyvavo 2000 atstovu kuriu daugiau nei puse buvo valstieciai Jame reikalauta Lietuvos autonomijos bei kt teisiu ir laisviu Revoliucija faktiskai buvo nuslopinta 1906 m nors revoliuciniai veiksmai tesesi iki 1907 m Imperatorius buvo priverstas pazadeti zenkliu nuolaidu kurios reiske absoliutines monarchijos silpninima ir tam tikru konstitucines monarchijos elementu įvedima SaltiniaiVikiteka 1905 1907 m Rusijos revoliucija vaizdine ir garsine medziagaClodfelter M 2017 Warfare and Armed Conflicts A Statistical Encyclopedia of Casualty and Other Figures 1492 2015 McFarland p 340 ISBN 9781476625850 Borisyuk 2023 p 77 sfn error no target CITEREFBorisyuk2023 Rusijos 1905 1907 revoliucija Visuotine lietuviu enciklopedija T XX Rev Sal Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį