Didžioji Permė rus Пермь Великая kom Ыджыт Перем Permės žemė istorinė sritis dabartinėje Rusijoje buvusi į vakarus nuo š
Didžioji Permė

Didžioji Permė (rus. Пермь Великая, kom. Ыджыт Перем), Permės žemė – istorinė sritis dabartinėje Rusijoje, buvusi į vakarus nuo šiaurinio Uralo.
Rusijos istorinė žemė Permė (Перем) | |
---|---|
Herbas | |
Šalis | Rusija (Permė) |
Tautos | permiai, vėliau komiai |
Laikotarpis | IX–XI a. Naugardo duoklininkė XII–XV a. Rusijos dalis nuo 1472 m. |
Miestai | |
Rusijos istoriniai regionai: Karelija, Ingrija, Dvina, Permė, , Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, |
Pavadinimai
Žemės į vakarus nuo Uralo iki Pečioros, Vyčegdos, Kamos ir Volgos upių įvairiais laikais vadintos skirtingai. Viduramžiais – Biarmija, senoviniuose rusų metraščiuose ir sutartyse – Permė (rus. Пермь), Peremė (Перемь), Permija (Пермия). XVI–XVII a. raštininkų knygose, valdovo raštuose ir kituose dokumentuose vartotas pavadinimas Didžioji Permė (Пермь Великая) reiškė visą tą kraštą, kurio sostinė, manoma, buvo (rus. Чердынь). „Didžiojo Brėžinio knygoje“ (1627 m.) minima Senoji Permė buvo Ust Vymės (rus. Усть-Вымь) miestas ant Vyčegdos kranto, o Mažoji Permė ar Permca (Пермь Малая ar Пермца) – zyrių valsčius apylinkėse.
Pavadinimas Didžioji Permė aptinkamas ir šventojo Stefano Permiečio (Стефан Пермский) gyvenimo aprašyme, sudarytame 1396–1397 m., bet jis reiškė tik dalį Permės žemės.
Iš kur kilęs žodis Permė (rus. Пермь) irgi nėra aišku. Pagal vienus šaltinius jis kilęs iš kom. парма 'kalnas; miškinga aukštuma', kas galbūt susiję su aukštu Poliudo (rus. Полюд) kalnu netoli Čerdynės, pagal kitus – nuo päärma 'pakraštys', pagal trečius – tai pakitęs žodis Biarmija.
Geografija
Dėl neaiškumų pirminiuose šaltiniuose sunku apibrėžti Didžiosios Permės ribas įvairiais laikais. Geografine prasme žodis Permė naudotas vadinti žemėms, kur gyveno kalbantieji permės kalbomis.
Maždaug aišku, kad senovinė Permija, t. y. zyrių (permių) kraštas, šiaurėje ribojosi su samodais (vadinamoji ), rytuose Uralo kalnai skyrė nuo chantų ir mansių gyvenamos Jugros. Pietuose ji ribojosi su Pavolgiu (baškirais ir udmurtais), vakaruose – su Didžiuoju Ustiugu, Vologda ir Baltąja jūra (jos skyrė nuo Dvinos žemės). Permės žemė daugiausia buvo siejama su Vyčegdos ir Kamos baseinais, dėl to geografiškai dar vadinama .
Istorija
Permės regionas tapatinamas su vikingų šaltiniuose IX a. minima Biarmija, į kurią vikingai rengė prekybinius žygius. Ji buvo svarbi tarpininkė tarp Arkties vandenyno pakrančių ir
Rusų dokumentuose Peremė pirmą kartą paminėta „Būtųjų laikų pasakojime“ (rus. Повесть временных лет) kaip neslavų tauta, taip pat 1263 m. raštuose, naugardiečių duotose didžiajam kunigaikščiui Jaroslavui Jaroslavičiui. Jau tuo metu Permės žemės buvo dalinai priklausomos nuo Naugardo. Vėliau Naugardo administravime Permė buvo traktuojama kaip Permės valsčius, vienas iš administracinių vienetų, nepavaldžių .
Spėjama, kad naugardiečiai iš Didžiosios Permės gyventojų dar XII a. pradžioje ėmė rinkti duoklę, bet savo gyvenviečių ten neturėjo. Istoriniuose šaltiniuose Permė dar kartą paminėta 1332 m. rašant apie legendinį .
Nuo XIV pabaigos, kai zyrių švietėjas šventasis 1383 m. buvo paskirtas pirmuoju Permės vyskupu, Permės kraštas patraukė Maskvos didžiųjų kunigaikščių dėmesį. Tuo metu stipriausias Permės komių valstybinis darinys buvo Didžiosios Permės kunigaikštystė, kurios sostinė buvo Čerdynė. Iki 1472 m. ši kunigaikštystė buvo Naugardo duoklininkė.
1472 m., Ivanas III, pasinaudojęs Maskvos pirkliams padarytų įžeidimų pretekstu į Permės žemę pasiuntė kunigaikščio (rus. Фёдор Пёстрый) vadovaujamą kariuomenę, kuri kunigaikštystę ir visą kraštą pajungė Maskvos valdžiai. Jie (buvusi Didžiosios Permės sostinė) pastatė rusų tvirtovę. Tais pačiais metais Čerdynės Bogoslovsko vienuolyno pirmą kartą paminėti kelių Permės kunigaikščių ir kunigaikštienių vardai. Ivanas III iki savo valdymo pabaigos nominaliu Permės krašto valdytoju paliko Michailą Permietį, nors tikrieji krašto valdytojai tiek civiliniu, tiek dvasiniu požiūriu buvo Permės vyskupai.
Maskvos didieji kunigaikščiai Permės žemėse statė miestus, vietos gyventojams naugardieNaugardsuteikdavo duoklinių nuolaidų ir t. t. XVI–XVII a., pagal raštininkų knygų sudarytojus Jachontovą ir Michailą Kaisarovą, Didžiojoje Permėje buvo trys apygardos:
- Permės arba Čerdynės – pagrindinis miestas Čerdynė;
- Usoljės – atsiradusi XV a. (centras Usoljė-Kamskojė, dabartinis Solikamskas);
- Stroganovų tėvonijos.
Nuo pirmųjų rusų valdžios metų permiečiai turėjo dalyvauti Maskvos vaivadų žygiuose į Jugrą (1483, 1485, 1499 m.), prieš mansius (1484 m.). O Permę puldinėjo mansiai ir totoriai (1481, 1505, 1531, 1539, 1547, 1572, 1573 ir 1581 m.). Ypatingai daug žalos Permei padarė 1581 m. Pelymo kunigaikščio Kicheko puolimas, vykdytas su Sibiro ir kitais totoriais, chantais, mansiais ir baškirais.
Nuorodos
- Пермская губерния[neveikianti nuoroda] (Enciklopedinis Brokhauzo ir Efrono žodynas)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji Permė, Kas yra Didžioji Permė? Ką reiškia Didžioji Permė?
Didzioji Perme rus Perm Velikaya kom Ydzhyt Perem Permes zeme istorine sritis dabartineje Rusijoje buvusi į vakarus nuo siaurinio Uralo Rusijos istorine zeme Perme Perem HerbasSalis Rusija Perme Tautos permiai veliau komiaiLaikotarpis IX XI a Naugardo duoklininke XII XV a Rusijos dalis nuo 1472 m MiestaiRusijos istoriniai regionai Karelija Ingrija Dvina Perme Jugra Pavolgys Ponto stepe PavadinimaiZemes į vakarus nuo Uralo iki Pecioros Vycegdos Kamos ir Volgos upiu įvairiais laikais vadintos skirtingai Viduramziais Biarmija senoviniuose rusu metrasciuose ir sutartyse Perme rus Perm Pereme Perem Permija Permiya XVI XVII a rastininku knygose valdovo rastuose ir kituose dokumentuose vartotas pavadinimas Didzioji Perme Perm Velikaya reiske visa ta krasta kurio sostine manoma buvo rus Cherdyn Didziojo Brezinio knygoje 1627 m minima Senoji Perme buvo Ust Vymes rus Ust Vym miestas ant Vycegdos kranto o Mazoji Perme ar Permca Perm Malaya ar Permca zyriu valscius apylinkese Pavadinimas Didzioji Perme aptinkamas ir sventojo Stefano Permiecio Stefan Permskij gyvenimo aprasyme sudarytame 1396 1397 m bet jis reiske tik dalį Permes zemes Is kur kiles zodis Perme rus Perm irgi nera aisku Pagal vienus saltinius jis kiles is kom parma kalnas miskinga aukstuma kas galbut susije su aukstu Poliudo rus Polyud kalnu netoli Cerdynes pagal kitus nuo paarma pakrastys pagal trecius tai pakites zodis Biarmija GeografijaDel neaiskumu pirminiuose saltiniuose sunku apibrezti Didziosios Permes ribas įvairiais laikais Geografine prasme zodis Perme naudotas vadinti zemems kur gyveno kalbantieji permes kalbomis Mazdaug aisku kad senovine Permija t y zyriu permiu krastas siaureje ribojosi su samodais vadinamoji rytuose Uralo kalnai skyre nuo chantu ir mansiu gyvenamos Jugros Pietuose ji ribojosi su Pavolgiu baskirais ir udmurtais vakaruose su Didziuoju Ustiugu Vologda ir Baltaja jura jos skyre nuo Dvinos zemes Permes zeme daugiausia buvo siejama su Vycegdos ir Kamos baseinais del to geografiskai dar vadinama IstorijaPagrindiniai straipsniai Biarmija Naugardo respublika ir Didziosios Permes kunigaikstyste Permes regionas tapatinamas su vikingu saltiniuose IX a minima Biarmija į kuria vikingai renge prekybinius zygius Ji buvo svarbi tarpininke tarp Arkties vandenyno pakranciu ir Rusu dokumentuose Pereme pirma karta pamineta Butuju laiku pasakojime rus Povest vremennyh let kaip neslavu tauta taip pat 1263 m rastuose naugardieciu duotose didziajam kunigaiksciui Jaroslavui Jaroslaviciui Jau tuo metu Permes zemes buvo dalinai priklausomos nuo Naugardo Veliau Naugardo administravime Perme buvo traktuojama kaip Permes valscius vienas is administraciniu vienetu nepavaldziu Spejama kad naugardieciai is Didziosios Permes gyventoju dar XII a pradzioje eme rinkti duokle bet savo gyvenvieciu ten neturejo Istoriniuose saltiniuose Perme dar karta pamineta 1332 m rasant apie legendinį Nuo XIV pabaigos kai zyriu svietejas sventasis 1383 m buvo paskirtas pirmuoju Permes vyskupu Permes krastas patrauke Maskvos didziuju kunigaiksciu demesį Tuo metu stipriausias Permes komiu valstybinis darinys buvo Didziosios Permes kunigaikstyste kurios sostine buvo Cerdyne Iki 1472 m si kunigaikstyste buvo Naugardo duoklininke 1472 m Ivanas III pasinaudojes Maskvos pirkliams padarytu įzeidimu pretekstu į Permes zeme pasiunte kunigaikscio rus Fyodor Pyostryj vadovaujama kariuomene kuri kunigaikstyste ir visa krasta pajunge Maskvos valdziai Jie buvusi Didziosios Permes sostine pastate rusu tvirtove Tais paciais metais Cerdynes Bogoslovsko vienuolyno pirma karta pamineti keliu Permes kunigaiksciu ir kunigaikstieniu vardai Ivanas III iki savo valdymo pabaigos nominaliu Permes krasto valdytoju paliko Michaila Permietį nors tikrieji krasto valdytojai tiek civiliniu tiek dvasiniu poziuriu buvo Permes vyskupai Maskvos didieji kunigaiksciai Permes zemese state miestus vietos gyventojams naugardieNaugardsuteikdavo duokliniu nuolaidu ir t t XVI XVII a pagal rastininku knygu sudarytojus Jachontova ir Michaila Kaisarova Didziojoje Permeje buvo trys apygardos Permes arba Cerdynes pagrindinis miestas Cerdyne Usoljes atsiradusi XV a centras Usolje Kamskoje dabartinis Solikamskas Stroganovu tevonijos Nuo pirmuju rusu valdzios metu permieciai turejo dalyvauti Maskvos vaivadu zygiuose į Jugra 1483 1485 1499 m pries mansius 1484 m O Perme puldinejo mansiai ir totoriai 1481 1505 1531 1539 1547 1572 1573 ir 1581 m Ypatingai daug zalos Permei padare 1581 m Pelymo kunigaikscio Kicheko puolimas vykdytas su Sibiro ir kitais totoriais chantais mansiais ir baskirais NuorodosPermskaya guberniya neveikianti nuoroda Enciklopedinis Brokhauzo ir Efrono zodynas