Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sergejus Vitė rus Серге й Ю льевич Ви ттеGimė 1849 m birželio 29 d TbilisisMirė 1915 m kovo 13 d 65 metai PetrogradasTėv
Sergejus Vitė
| Sergejus Vitė rus. Серге́й Ю́льевич Ви́тте | |
|---|---|
| Gimė | 1849 m. birželio 29 d. Tbilisis |
| Mirė | 1915 m. kovo 13 d. (65 metai) Petrogradas |
| Tėvas | Julius Vitė |
| Motina | Jekaterina Fadejeva |
| Veikla | Rusijos imperijos ministras pirmininkas |
| Vikiteka | Sergejus Vitė |
| Parašas | |
Sergejus Vitė (rus. Серге́й Ю́льевич Ви́тте); 1849 m. birželio 29 d. Tbilisyje – 1915 m. kovo 13 d. Petrograde) – Rusijos ministras pirmininkas (1903–1906 m.) valdant imperatoriui Nikolajui II.
Biografija
Baltvokiečių kilmės. Tėvas, Kuršo bajoras Julius Vitė, dar jaunystėje perėjo iš liuteronų į pravoslavų tikėjimą ir persikėlė į Saratovo guberniją, kur susituokė su Saratovo gubernatoriaus dukra J. Fadejeva. S. Vitė gimė Tbilisyje, baigė Kišiniovo gimnaziją. 1870 m. baigė Odesos universiteto fizikos matematikos fakultetą. Trumpai dirbo Odesos gubernatoriaus kanceliarijoje ir perėjo dirbti į Odesos geležinkelių valdybą. Nuo 1879 m. persikėlė į Sankt Peterburgą, kur dirbo Rusijos imperijos Pietvakarių geležinkelių valdyboje. Nuo 1886 m. vadovavo Pietvakarių geležinkelių valdybai. Nuo 1889 m. paskirtas vadovauti Rusijos imperijos Geležinkelių reikalų departamentui prie Finansų ministerijos. Šiose pareigose daug dėmesio skyrė, kad dalį Rusijos geležinkelių atkarpų valstybė išpirktų iš privataus kapitalo įmonių. 1889 m. išleido knygą, kurioje įrodinėjo, kad Rusijai būtina sukurti stiprią nacionalinę pramonę. 1891 m., jam ir D. Mendelejevui vadovaujant, Rusijos imperijoje buvo priimtas specialus aktas – Rusijos imperijos mokesčių tarifas, paskatinęs pramonės plėtrą valstybėje. Nuo 1892 m. vasario iki rugpjūčio dirbo Rusijos imperijos susisiekimo ministru. 1892 m. rugpjūčio 30 d. paskirtas Rusijos imperijos finansų ministru. Šiose pareigose itin rėmė Transsibiro geležinkelio tiesimą, 1894 m. įvedė degtinės monopolį. 1896 m. tapo Rusijos imperijos valstybės sekretoriumi. 1897 m. S. Vitės pastangomis Rusijoje buvo atlikta pinigų reforma, kurios metu įvestas aukso standartas, leidęs šaliai turėti stiprią, auksu padengtą valiutą. 1899 m. S. Vitė tapo tikruoju slaptuoju patarėju. 1903 m. paskirtas Rusijos imperijos ministrų komiteto pirmininku. Nuo 1903 m. iki 1904 m. parengė žemės ūkio reformos principus, kuriais vėliau buvo pasiremta vykdant Stolypino reformą. Pasisakė prieš Rusijos-Japonijos karą, dalyvavo taikos derybose su Japonijos imperija ir 1905 m. pasirašė Portsmuto taikos sutartį. Už tai Nikolajus II jam suteikė grafo titulą. Vadovavo 1905–1907 m. Rusijos revoliucijos numalšinimui. Jo iniciatyva 1905 m. buvo parengtas , kuriuo Rusijos gyventojams buvo suteiktos pagrindinės laisvės bei suformuota Rusijos imperijos Valstybės Dūma. Nuo 1905 m. spalio iki 1906 m. balandžio 22 d. dirbo reformuotos Rusijos imperijos Ministrų tarybos pirmininku. Savo noru atsistatydino iš šių pareigų. 1907 m. buvo įvykdytas nesėkmingas pasikėsinimas į jo gyvybę. 1915 m. kovo 13 d. mirė nuo meningito.
Šaltiniai
- Vitte Sergej (Sergejus Vitė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 328 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sergejus Vitė, Kas yra Sergejus Vitė? Ką reiškia Sergejus Vitė?
Sergejus Vite rus Serge j Yu levich Vi tteGime 1849 m birzelio 29 d TbilisisMire 1915 m kovo 13 d 65 metai PetrogradasTevas Julius ViteMotina Jekaterina FadejevaVeikla Rusijos imperijos ministras pirmininkasVikiteka Sergejus ViteParasas Sergejus Vite rus Serge j Yu levich Vi tte 1849 m birzelio 29 d Tbilisyje 1915 m kovo 13 d Petrograde Rusijos ministras pirmininkas 1903 1906 m valdant imperatoriui Nikolajui II BiografijaBaltvokieciu kilmes Tevas Kurso bajoras Julius Vite dar jaunysteje perejo is liuteronu į pravoslavu tikejima ir persikele į Saratovo gubernija kur susituoke su Saratovo gubernatoriaus dukra J Fadejeva S Vite gime Tbilisyje baige Kisiniovo gimnazija 1870 m baige Odesos universiteto fizikos matematikos fakulteta Trumpai dirbo Odesos gubernatoriaus kanceliarijoje ir perejo dirbti į Odesos gelezinkeliu valdyba Nuo 1879 m persikele į Sankt Peterburga kur dirbo Rusijos imperijos Pietvakariu gelezinkeliu valdyboje Nuo 1886 m vadovavo Pietvakariu gelezinkeliu valdybai Nuo 1889 m paskirtas vadovauti Rusijos imperijos Gelezinkeliu reikalu departamentui prie Finansu ministerijos Siose pareigose daug demesio skyre kad dalį Rusijos gelezinkeliu atkarpu valstybe ispirktu is privataus kapitalo įmoniu 1889 m isleido knyga kurioje įrodinejo kad Rusijai butina sukurti stipria nacionaline pramone 1891 m jam ir D Mendelejevui vadovaujant Rusijos imperijoje buvo priimtas specialus aktas Rusijos imperijos mokesciu tarifas paskatines pramones pletra valstybeje Nuo 1892 m vasario iki rugpjucio dirbo Rusijos imperijos susisiekimo ministru 1892 m rugpjucio 30 d paskirtas Rusijos imperijos finansu ministru Siose pareigose itin reme Transsibiro gelezinkelio tiesima 1894 m įvede degtines monopolį 1896 m tapo Rusijos imperijos valstybes sekretoriumi 1897 m S Vites pastangomis Rusijoje buvo atlikta pinigu reforma kurios metu įvestas aukso standartas leides saliai tureti stipria auksu padengta valiuta 1899 m S Vite tapo tikruoju slaptuoju patareju 1903 m paskirtas Rusijos imperijos ministru komiteto pirmininku Nuo 1903 m iki 1904 m parenge zemes ukio reformos principus kuriais veliau buvo pasiremta vykdant Stolypino reforma Pasisake pries Rusijos Japonijos kara dalyvavo taikos derybose su Japonijos imperija ir 1905 m pasirase Portsmuto taikos sutartį Uz tai Nikolajus II jam suteike grafo titula Vadovavo 1905 1907 m Rusijos revoliucijos numalsinimui Jo iniciatyva 1905 m buvo parengtas kuriuo Rusijos gyventojams buvo suteiktos pagrindines laisves bei suformuota Rusijos imperijos Valstybes Duma Nuo 1905 m spalio iki 1906 m balandzio 22 d dirbo reformuotos Rusijos imperijos Ministru tarybos pirmininku Savo noru atsistatydino is siu pareigu 1907 m buvo įvykdytas nesekmingas pasikesinimas į jo gyvybe 1915 m kovo 13 d mire nuo meningito SaltiniaiVitte Sergej Sergejus Vite Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 328 psl