Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Žužanų kaganatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žoužanų kaganatas – klajoklių žoužanų sukurta gentinė konfederacija, susiformavusi V a. pradžioje ir iki VI a. kontroliavusi Mongolijos plynaukštę, Džungariją, Žetisu ir Turfaną dab. Mongolijoje, Kazachijoje, šiaurės Kinijoje ir pietų Sibire.
| Žoužanų kaganatas | ||||
| buvusi gentinė konfederacija | ||||
| ||||
| Konfederacija apie 500 m. | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Konsoliduojamas | 402 m., 402 | |||
| - Tiurkai paima valdžią | 552 m. | |||
Pavadinimai
Tuometiniai žoužanų etnonimai buvo minimi kinų šaltiniuose, bet jie įvairuoja. Žoužanai buvo vadinami žoužan (kin. 柔然, pinyin: Róurán), žuanžuan (kin. 蠕蠕, pinyin: Ruǎnruǎn, liet. besiraitantys kirminai), žužu (kin. 茹茹, pinyin: Rúrú), ar tantan (kin. 檀檀, pinyin: Tántán). Iš šių pavadinimų yra kilę vėlesni rusiški, kazachiški etnonimai žužanai (kaz. Жужан), o mongolų kalboje jie yra žinomi kaip nirunai (mong. Нирун).
Istorija
Žoužanai yra viena iš mažiausiai žinomų etninių grupių, kontroliavusių Mongolų plynaukštę. Ji kilo iš seniau Mongolų plynaukštę kontroliavusių šianbų - buvo viena jų genčių. Tačiau nėra įmanoma tiksliai pasakyti, ar jų kalba priklausė mongolų grupei, ar tiurkų. III a. suskilus Šianbų konfederacijai, būsimieji žoužanai sudarė dalį šianbų tabgačų klano. IV a. daliai tabgačų masiškai migruojant į pietus, t. y. į Kinijos imperijos teritorijas, ir ten įkūrus savo valstybę , žoužanams susidarė palankios sąlygos perimti hegemoniją Mongolijos plynaukštėje.
IV a. pradžioje buvęs tabgačų vergas (kin. 木骨閭, pinyin: Mùgŭlǘ) konsolidavo atskiras tabgačų gentis šiaurėje ir jų tarpe įtvirtino savo dinastiją Judziulu (kin. 郁久閭, pinyin: Yùjiŭlǘ). Jis laikomas žoužanų įkūrėju. Po jo valdžia buvo išlaikyta tos pačios šeimos rankose. Galiausiai 402 m. (kin. 社崙, pinyin: Shèlún) galutinai paskelbė nepriklausomybę, nugalėjo nuožmias gaoče (proto-tiurkų) gentis šiaurėje, titulavosi kaganu Qiudoufa ir įkūrė Žoužanų kaganatą. Tai buvo pirmą kartą panaudotas kagano titulas istorijoje.
Šeluno laikais kaganatas valdė dideles nuo Karašahro vakaruose iki Kogurio (Korėjos) rytuose, nuo Baikalo šiaurėje iki kalnų pietuose. Vėlesnių kaganų laikais kaganato interesai kirtosi su kidaniais rytuose (Mandžiūrijoje), Šiaurės Vei pietuose, eftalitais pietvakariuose (Sogde ir Ferganoje), vakaruose.
Nuo VI a. pradžios kaganatas susidūrė su vidiniais sunkumais, dėl atskirų valdomų genčių sukilimų. Ypač nepaklusnios buvo šiaurinės gentys gaoče (ar tiele), kurių tarpe buvo gok-tiurkai. 552 m. gok-tiurkų vadas sutriuškino žoužanų kagano Čiliantoubingdoufa armiją, ir šis nusižudė. Tai realiai pabaigė kaganato egzistenciją, ir jo teritorijas paveldėjo Tiurkų kaganatas. Žoužanų diduomenė pabėgo į , kur žoužanai oficialiai savo vadus dar turėjo iki 555 m. Tais metais Vakarų Vei, sudariusi sąjungą su tiurkais, išdavė žoužanų diduomenę, ir sostinėje Čangane buvo nužudyti 3000 svarbiausių diduomenės vyrų. Po to žoužanų tapatybė sumenko, jų likučiai susimaišė su tiurkais.
Valdovų sąrašas
| Mongolijos istorija |
| Šiongnu (imperija), Dinglingai |
| Šianbai (konfederacija) |
| Tabgačai, Tiele |
| Žoužanų kaganatas |
| Tiurkų kaganatas |
| Uigūrų kaganatas |
| Kirgizai (Kaganatas) |
| Kidaniai () |
| Mongolų imperija |
| Juan dinastija |
| Čing dinastija |
| Mongolijos Liaudies Respublika |
| Mongolija |
- Vadai iki kaganato:
- Mùgǔlǘ (木骨閭);
- Chēlùhuì (車鹿會);
- Tǔnúgūi (吐奴傀);
- Bátí (跋提);
- Dìsùyuán (地粟袁);
- Pǐhóubá (匹侯跋);
- Màngētí (縵紇提);
- Héduōhàn (曷多汗);
- (丘豆伐) 402–410
- (藹苦蓋) 410–414
- (牟汗紇升蓋) 414–429
- (敕連) 429–444
- (處) 444–450
- (受羅部真) 450–485
- (伏名敦) 485–492
- (侯其伏代庫者) 492–506
- (佗汗) 506–508
- (豆羅伏跋豆伐) 508–520
- (敕連頭兵豆伐) 520–552
- (彌偶可社句) 521–524
- Vadai po kaganato:
- Tiěfá (鐵伐)552–553
- Dēngzhù (登注) 553
- Kāngtí (康提) 553
- Ānluóchén (菴羅辰) 553–554
- Dèng Shūzǐ (鄧叔子) 555
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žužanų kaganatas, Kas yra Žužanų kaganatas? Ką reiškia Žužanų kaganatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zouzanu kaganatas klajokliu zouzanu sukurta gentine konfederacija susiformavusi V a pradzioje ir iki VI a kontroliavusi Mongolijos plynaukste Dzungarija Zetisu ir Turfana dab Mongolijoje Kazachijoje siaures Kinijoje ir pietu Sibire Zouzanu kaganatasbuvusi gentine konfederacija 402 552 Location ofKonfederacija apie 500 m Sostine NenurodytaValdymo forma MonarchijaEra Viduramziai Konsoliduojamas 402 m 402 Tiurkai paima valdzia 552 m PavadinimaiTuometiniai zouzanu etnonimai buvo minimi kinu saltiniuose bet jie įvairuoja Zouzanai buvo vadinami zouzan kin 柔然 pinyin Rouran zuanzuan kin 蠕蠕 pinyin Ruǎnruǎn liet besiraitantys kirminai zuzu kin 茹茹 pinyin Ruru ar tantan kin 檀檀 pinyin Tantan Is siu pavadinimu yra kile velesni rusiski kazachiski etnonimai zuzanai kaz Zhuzhan o mongolu kalboje jie yra zinomi kaip nirunai mong Nirun IstorijaZouzanu kaganatas apie 500 m Zouzanai yra viena is maziausiai zinomu etniniu grupiu kontroliavusiu Mongolu plynaukste Ji kilo is seniau Mongolu plynaukste kontroliavusiu sianbu buvo viena ju genciu Taciau nera įmanoma tiksliai pasakyti ar ju kalba priklause mongolu grupei ar tiurku III a suskilus Sianbu konfederacijai busimieji zouzanai sudare dalį sianbu tabgacu klano IV a daliai tabgacu masiskai migruojant į pietus t y į Kinijos imperijos teritorijas ir ten įkurus savo valstybe zouzanams susidare palankios salygos perimti hegemonija Mongolijos plynauksteje IV a pradzioje buves tabgacu vergas kin 木骨閭 pinyin Mugŭlǘ konsolidavo atskiras tabgacu gentis siaureje ir ju tarpe įtvirtino savo dinastija Judziulu kin 郁久閭 pinyin Yujiŭlǘ Jis laikomas zouzanu įkureju Po jo valdzia buvo islaikyta tos pacios seimos rankose Galiausiai 402 m kin 社崙 pinyin Shelun galutinai paskelbe nepriklausomybe nugalejo nuozmias gaoce proto tiurku gentis siaureje titulavosi kaganu Qiudoufa ir įkure Zouzanu kaganata Tai buvo pirma karta panaudotas kagano titulas istorijoje Seluno laikais kaganatas valde dideles nuo Karasahro vakaruose iki Kogurio Korejos rytuose nuo Baikalo siaureje iki kalnu pietuose Velesniu kaganu laikais kaganato interesai kirtosi su kidaniais rytuose Mandziurijoje Siaures Vei pietuose eftalitais pietvakariuose Sogde ir Ferganoje vakaruose Nuo VI a pradzios kaganatas susidure su vidiniais sunkumais del atskiru valdomu genciu sukilimu Ypac nepaklusnios buvo siaurines gentys gaoce ar tiele kuriu tarpe buvo gok tiurkai 552 m gok tiurku vadas sutriuskino zouzanu kagano Ciliantoubingdoufa armija ir sis nusizude Tai realiai pabaige kaganato egzistencija ir jo teritorijas paveldejo Tiurku kaganatas Zouzanu diduomene pabego į kur zouzanai oficialiai savo vadus dar turejo iki 555 m Tais metais Vakaru Vei sudariusi sajunga su tiurkais isdave zouzanu diduomene ir sostineje Cangane buvo nuzudyti 3000 svarbiausiu diduomenes vyru Po to zouzanu tapatybe sumenko ju likuciai susimaise su tiurkais Valdovu sarasasMongolijos istorijaSiongnu imperija DinglingaiSianbai konfederacija Tabgacai TieleZouzanu kaganatasTiurku kaganatasUiguru kaganatasKirgizai Kaganatas Kidaniai Mongolu imperijaJuan dinastijaCing dinastijaMongolijos Liaudies RespublikaMongolijaVadai iki kaganato Mugǔlǘ 木骨閭 Cheluhui 車鹿會 Tǔnugui 吐奴傀 Bati 跋提 Disuyuan 地粟袁 Pǐhouba 匹侯跋 Mangeti 縵紇提 Heduōhan 曷多汗 丘豆伐 402 410 藹苦蓋 410 414 牟汗紇升蓋 414 429 敕連 429 444 處 444 450 受羅部真 450 485 伏名敦 485 492 侯其伏代庫者 492 506 佗汗 506 508 豆羅伏跋豆伐 508 520 敕連頭兵豆伐 520 552 彌偶可社句 521 524 Vadai po kaganato Tiefa 鐵伐 552 553 Dengzhu 登注 553 Kangti 康提 553 Anluochen 菴羅辰 553 554 Deng Shuzǐ 鄧叔子 555