Ankstyvasis Samguk laikotarpis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ankstyvasis Samguk laikotarpis (kor. 원삼국시대 = Won-samguk-sidae, handža: 原三國時代) – Korėjos istorijos laikotarpis 108 m. pr. m. e. – 313 m. Kartais dar vadinamas Samhan laikotarpiu, pažymint tris tuo metu Korėjos pietuose egzistavusias konfederacijas – .

Korėjos istorija
Įvykių chronologija
Godžiosonas
Ankstyvasis Samguk laikotarpis:
, ,
Samguk laikotarpis:
Šila, , Kogūrija
:
Šila, Balhė
:
Šila, ,
Džiosono dinastija
Japonijos okupacija Korėjoje
Korėjos padalijimas:
Pietų Korėja, Šiaurės Korėja
Korėjos karas

Nors Samguk reiškia Trys karalystės, tuo metu Korėjos pusiasalyje egzistavo daugybė valstybėlių, tarp kurių trys stipriausios apjungė visas kitas, taip pereinant į tikrąjį Samguk laikotarpį.

Laikotarpio pradžia paprastai laikoma Han Kinijos invazija į Korėją, o pabaiga – data, kuomet buvo užimtas paskutinis kinų administracinis centras Lelang.

Istorija

Kinų administracija

108 m. pr. m. e. Kinijos kariuomenei įsiveržus į Godžiosoną, šis pralaimėjo, ir Kinija Korėjoje įkūrė savo administracinius padalinius 郡 jun. Jų buvo keturi:

• 玄菟 (Pinyin: Xuantu, kor. ??),
• 樂浪 (Pinyin: Lelang, kor. Nangnang) – dabartinio Pchenjano teritorijoje,
• 臨屯 (Pinyin: Lintun, kor. Imdun) – padalinys į rytus nuo Lelango,
• 真番 (Pinyin: Zhenfan, kor. ??) – piečiausias padalinys į pietus nuo Lelango.

Po imperatoriaus Vudi mirties buvo panaikinti Lintun ir Zhenfan (priskirti Lelang), o Xuantu perkeltas į Liaodong.

Kinų valdomose teritorijose labai stipriai plito kinų kultūra, kėlėsi kinai iš Jan ir Či valstybių.

Šiaurės valstybės

Kinų administracija neapėmė viso pusiasalio. Šiaurės rytuose Godžiosono palikuonys, greičiausiai priklausę tai pačiai tautai, ar bent jau artimoms lingvistiškai tautoms, sukūrė savo valstybes:

• (夫餘 Buyeo);
• (沃沮 Okjeo);
• (東濊 Dongye);

Dar egzistavo ir daugybė smulkesnių vastybėlių, tokių kaip Guda, Galsa, Gema, Hangin ir kt. I a. pr. m. e. nuo Bujo atsiskyrė Kogūrija, kuri koncentravosi aplink dab. Jian miestą, nuo šios – , kuri koncentravosi aplink dab. Seulą. Šios dvi valstybės suvaidins svarbų vaidmenį Korėjos istorijoje.

Pietų valstybės

Pagrindinis straipsnis – .

Korėjos pietinė dalis Godžiosono laikais greičiausiai nepriklausė šiai valstybei, ir visuomet turėjo skirtingą identitetą. Tai buvo ir lingvistiškai atskiros tautos, kinų šaltiniuose įvardintos kaip han (韓), iš ko kilo ir dabartinis Pietų Korėjos pavadinimas – Hanguk (韓国).

Spėjama, kad III a. pr. m. e. iš Godžiosono pabėgęs valdovas (išstumtas uzurpatoriaus iš Jan valstybės) pabėgo į Korėjos pietus ir čia įkūrė valstybę Dzin (辰 Jin), kurios tikrumu neretai abejojama. Šiaip ar taip, Jau greičiausiai tuo metu čia formavosi miestai valstybės, kurie apie mūsų eros pradžią buvo suvienyti į tris konfederacijas – (kor. 三韓 = Samhan, liet. "Trys han valstybės"). Tai buvo:

• Mahanas (馬韓 Mahan) – vakaruose, kuri ilgainiui įjungė ir šiaurėje esančią ;
• Džinhanas (辰韓 Jinhan) – rytuose, iš kurios išsivystė Šilos karalystė;
• Bjonhanas (弁韓 Byeonhan) – per vidurį, iš kurios išsivystė Gajos konfederacija;

Laikotarpio pabaiga

Per visą laikotarpį reiškėsi vienijimo tendencijos, kurios iš esmės baigėsi apie IV a. vidurį. Čia nugalėtojomis išėjo trys valstybės:

• Kogūrija, kuri pamažėle apjungė kitas šiaurines kaimynes, o 313 m. išvijo kinus iš paskutinio jų administracinio centro Lelange ir užvaldė visą Korėjos pusiasalio šiaurę.
• , kuri, būdama viena iš Mahano konfederacijos narių, nuo pirmųjų m. e. amžių užvaldė savo kaimynes, o III a. viduryje galutinai suvienijo Korėjos pietvakarinę dalį.
• Saro, viena iš Džinhano konfederacijos narių, valdovo Nemul (356-402) laikais panaikino federacijos sistemą ir tapo vienvalde visoje buvusioje Džinhano teritorijoje. Ji vėliau vadinama Šila.

Tokiu būdu prasidėjo Samguk laikotarpis.

Kultūra

Šis laikotarpis susijęs su klestinčia geležies kultūra bei intensyviais santykiais su Kinija, kurie padėjo pagrindus vėlesniam laikotarpiui.