| Žemaičių vyskupija | |
|---|---|
| Dioecesis Samogitensis | |
| Katalikų bažnyčios vyskupija | |
| Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pagrindinė bažnyčia) | |
| Valstybė(s) | vakarų Lietuva |
| Provincija | Gniezno metropolija |
| Dekanatai | 10 |
| Įkurta | 1417 |
| Panaikinta | 1926 (paversta arkivyskupija) |
| Vikiteka | Žemaičių vyskupija |
| Gniezno metropolija Gniezno, Krokuvos, Vroclavo, Poznanės, Plocko, Vilniaus, Žemaičių, Varšuvos, Lucko, Infliantų, Smolensko, | |
Žemaičių vyskupija (XV–XVI a. Medininkų vyskupija; 1840–1915 m. Telšių vyskupija) – 1417–1926 m. Žemaitijoje veikusi vyskupija. Teritorija apėmė vakarinę LDK dalį ir beveik sutapo su Žemaičių seniūnija. Centras – Medininkai (Varniai), nuo 1864 m. – Kaunas. 1920–1922 m. leista Žemaičių vyskupijos kronika.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tai buvo viena iš dviejų katalikiškų vyskupijų (kita – Vilniaus vyskupija), abi buvo pavaldžios Gniezno arkivykupijai. Rusijos imperijos sudėtyje Žemaičių vyskupija didžiąja dalimi sutapo su Kauno gubernija ir buvo pavaldi Mogiliavo arkivyskupijai.
Suskirstymas
Žemaičių vyskupijos dekanatų ir parapijų ribos daug kartų keitėsi. XVI a. viduryje buvo 43 parapijos, iki 1563 m. nustatytos parapijų ribos. 1587 m. vyskupija suskirstyta į 3 dekanatus (Luokės dekanatas, Viduklės dekanatas, Virbalio dekanatas). 1593–1597 m. vyskupijos bažnyčių sąraše nurodytos 55 parapinės bažnyčios ir 2 filijos. 1636 m. suskirstyta į 6 dekanatus (Joniškio dekanatas, Kražių dekanatas, Rietavo dekanatas, Skuodo dekanatas, Šeduvos dekanatas, Virbalio dekanatas), tada veikė 98 bažnyčios (iš jų 84 parapinės). Po 1740 m. vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius vyskupiją padalijo į 10 dekanatų (Alsėdžių dekanatas, Joniškio dekanatas, Krakių dekanatas, Rietavo dekanatas, Skuodo dekanatas, Šeduvos dekanatas, Šiluvos dekanatas, Varnių dekanatas, Veliuonos dekanatas, Viekšnių dekanatas). 1752 m. veikė 133 bažnyčios (tarp jų 107 parapinės), dar 9 bažnyčios priklausė vienuolynams.
1755 m. vyskupijoje buvo 10 dekanatų, juose veikė šios bažnyčios:
- Alsėdžių dekanatas: Alsėdžiai, Eigirdžiai, Kantaučiai, Nevarėnai, Pikeliai, Plateliai, Seda, Telšiai, Tirkšliai, Žemaičių Kalvarija, Žemalė, Židikai;
- Joniškio dekanatas: Gruzdžiai, Joniškis, Meškuičiai, Šakyna, Šiauliai, Žagarė;
- Krakių dekanatas: Ariogala, Baisogala, Butkiškė, Čekiškė, Dotnuva, Grinkiškis, Josvainiai, Kėdainiai, Krakės Pašušvys, Surviliškis;
- Rietavo dekanatas: Gardamas, Gargždai, Kuliai, Kvėdarna, Plungė, Rietavas, Švėkšna, Vainutas, Veiviržėnai, Žvingiai;
- Skuodo dekanatas: Darbėnai, Ylakiai, Kartena, Kretinga, Laukžemė, Lenkimai, Mosėdis, Palanga, Salantai, Skuodas;
- Šeduvos dekanatas: Joniškėlis, Klovainiai, Lygumai, Linkuva, Pakruojis, Pašvitinys, Pušalotas, Radviliškis, Rozalimas, Saločiai, Smilgiai, Šeduva, Šiaulėnai;
- Šiluvos dekanatas: Betygala, Girkalnis, Kelmė, Lyduvėnai, Lioliai, Pašaltuonys, Raseiniai, Šiluva, Tytuvėnai, Viduklė;
- Varnių dekanatas: Batakiai, Gaurė, Kaltinėnai, Kražiai, Laukuva, Luokė, Nemakščiai, Pajūris, Pavandenė, Šilalė, Tauragė, Tverai, Upyna, Užventis, Varniai, Žarėnai;
- Veliuonos dekanatas: Gelgaudiškis, Jurbarkas, Naumiestis, Plokščiai, Seredžius, Skirsnemunė, Veliuona, Vilkija, Virbalis, Zapyškis;
- Viekšnių dekanatas: Akmenė, Kuršėnai, Kurtuvėnai, Laižuva, Papilė, Raudėnai, Šaukėnai, Tryškiai, Viekšniai.
1774 m. vyskupijoje su katedra buvo 163 bažnyčios ir viešos koplyčios, iš jų 96 parapinės (9 vienuolynų), 40 filijų, 12 viešų koplyčių, 14 vienuolynų neparapinių bažnyčių, veikė 23 vienuolynai. 1795 m. iš vyskupijos ribų išbraukta Užnemunė, todėl Veliuonos dekanatas labai sumažėjo (liko tik dalis dešiniajame Nemuno krante), buvo panaikintas Krakių dekanatas ir sudarytas naujas Batakių dekanatas.
1830 m. vyskupijoje buvo 11 dekanatų (Alsėdžių dekanatas, Batakių dekanatas, Joniškio dekanatas, Krakių dekanatas, Rietavo dekanatas, Skuodo dekanatas, Šeduvos dekanatas, Šiluvos dekanatas, Varnių dekanatas, Veliuonos dekanatas, Viekšnių dekanatas).1849 m. gruodžio 27 d. Žemaičių vyskupija apėmė Kauno ir Kuršo gubernijas, prie jos prijungti Vilniaus vyskupijos latviški Kuršo ir Žiemgalos dekanatai, taip pat Breslaujos, Kauno, Kupiškio, Obelių, Ukmergės, Upytės dekanatai arba jų dalys, Pabaisko dekanato 2 parapijos. Iš viso vyskupijai priklausė 94 parapijos, joje buvo 19 dekanatų (Alsėdžių dekanatas, Batakių dekanatas, Joniškio dekanatas, Kauno dekanatas, Krakių dekanatas, Kuršo dekanatas, Obelių dekanatas, Panevėžio dekanatas, Rietavo dekanatas, Skuodo dekanatas, Šeduvos dekanatas, Šiluvos dekanatas, Ukmergės dekanatas, Utenos dekanatas, Varnių dekanatas, Veliuonos dekanatas, Viekšnių dekanatas, Zarasų dekanatas, Žiemgalos dekanatas), jie išliko iki 1915 m. 1852 m. be katedros buvo 213 parapinių bažnyčių, 116 filijų ir 14 koplyčių, turėjusių nuolatinius kunigus.
Po 1920 m. nuo vyskupijos atsiskyrė Latvijos parapijos, be to, 1920 m. Lenkija užėmė Zarasų dekanato 6 parapijas ir 7 filijas (jos 1925 m. prijungtos prie Vilniaus arkivyskpijos). 1924 m. sausio 1 d. Žemaičių vyskupija padalinta į 32 dekanatus.
Istorija
1413 m. Vytautas Didysis ir Jogaila su lenkų kunigais krikštijo žemaičius, tačiau dėl Teutonų ordino magistro priešinimosi vyskupija nebuvo įsteigta. Ginčas dėl žemaičių priklausomybės ordinui atsidūrė Konstanco susirinkime. Vytauto ir Jogailos vardu 1414 m. į Konstancą atsiųsta delegacija, kurios dauguma narių buvo lenkai. Byla užsitęsė, 1415 m. pabaigoje į Konstancą atvyko ir žemaičių delegacija, kuri 1416 m. pradžioje posėdyje pateikė skundą dėl kryžiuočių daromas skriaudas neva krikšto tikslais. 1416 m. rugsėjį Konstanco susirinkimas paskyrė Lvovo arkivyskupą Joną ir Vilniaus vyskupą Petrą baigti žemaičių krikštą ir įgaliojo juos steigti vyskupiją. 1417 m. vasarą susirinkimo paskirti delegatai su Vytautu ir jo palyda atvyko į Žemaitiją, kur apie 3 mėnesius krikštijo gyventojus. Vyskupijos centru parinkti Medininkai (Varniai).
1417 m. spalio 23 d. Vytauto aktu patvirtintas vyskupijos įsteigimo faktas, o spalio 24 d. Konstanco susirinkimo atstovas Vilniaus katedros kleboną Motiejų Vilnietį (Trakiškį) konsekravo vyskupu ir paskyrė į Žemaitiją – tai oficiali vyskupijos įsteigimo data. Steigimo dokumentuose vyskupijos ribos nenurodytos, bet spėjama, kad apėmė Žemaitijos seniūnijos teritoriją. 1421 m. birželio 22 d. Žemaičių vyskupui Vytautas dovanojo Viržuvėnų, Moivėnų, Krakių valsčius, dalį Varnių valsčiaus, Kaltinėnų, Kražių, Viduklės, Raseinių ir Medininkų valsčius, Alsėdžių ir pusę Biržulio ežero. Kapitulai skirta dalis Baltininkų valsčiaus ir Stervo ežeras. Vėliau vyskupo ir kapitulos valdos keitėsi.
Vėliau vyskupija apėmė visą Žemaitijos seniūniją ir dalį Upytės pavieto. XVI a. imta vadinti Medininkų arba Žemaičių vyskupija. XVI a. pabaigoje minimos parapinės mokyklos Ariogaloje, Betygaloje, Krakėse, Kražiuose, Raseiniuose, Varniuose, Veliuonoje, Viduklėje.
Po 1795 m. vyskupija atiteko Mogiliavo arkivyskupijai, 1795 m. ji sumažėjo Užnemunėje likusia Veliuonos dekanato dalimi. 1798 m. spalio 16 d. priskirta Mogiliavo arkivyskupijai, 1799 m. dalis teritorijos perduota naujai Vygrių vyskupijai. Caro valdžia 1840 m. Žemaičių vyskupiją pavadino Telšių vyskupija, bet pavadinimas neprigijo. 1848 m. liepos 3 d. Rusijos imperijoje vėl buvo keičiamos vyskupijų ribos, Žemaičių vyskupijai atiteko Breslaujos, Kauno, Kupiškio, Kuršo, Obelių, Ukmergės, Upytės, Žiemgalos dekanatai ir dvi Pabaisko dekanato parapijos. 1854 m. caro valdžia planavo vyskupijos centrą perkelti iš Varnių į Kauną, bet dėl techninių kliūčių to neįgyvendino. Po 1863 m. sukilimo caro patvirtintu nutarimu, nesuderinus su popiežiumi, Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių 1864 m. iškeltas į Kauną, bet tik 1883 m. popiežius Leonas XIII įteisino Žemaičių vyskupijos centro perkėlimą, oficialios perkėlimo iškilmės įvyko tik 1895 m.
1920 m. birželio 9 d. dalis teritorijos perduota Rygos vyskupijai, o 1921 m. perimta dalis Augustavo vyskupijos teritorijos. 1926 m. balandžio 4 d. Žemaičių vyskupija panaikinta, o jos teritorijoje įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija, kurioje suformuotos Kauno arkivyskupija ir jai pavaldžios Vilkaviškio vyskupija, Telšių vyskupija ir Panevėžio vyskupija.
Žemaičių vyskupai
Žemaitijos vyskupijos istorija traukia daugelio istorikų dėmesį. Vis dėlto klausimų, į kuriuos neatsakyta, lieka dar nemažai, nes trūksta dokumentų, kurie paaiškintų atskirus faktus, įvykius ilgoje Žemaičių vyskupijos gyvavimo istorijoje. Tas pats ir kalbant apie Žemaitijos vyskupus. Jų sąrašą yra pateikęs Motiejus Valančius, tačiau vėlesni istorikų tyrinėjimai parodė, kad jame išspausdinta vyskupų eilė nėra visai teisinga, ypač supainiota XV a. ir iš dalies XVI a. vyskupų eilė ir vyskupavimo datos.
Žemaičių vyskupų sąrašo sudarymui, dirbdamas Vatikano archyvuose, daug dėmesio yra skyręs istorikas Zenonas Ivinskis. Jo surinkti faktai apie Žemaičių vyskupus iki XVIII a. išspausdinti 1987 m. Romoje išleistoje Z. Ivinskio knygoje „Krikščionybė Lietuvoje“. Čia, kaip yra nurodęs Z. Ivinskis, visos pavardės dokumentuotos autentiškai pagal Vatikano archyvų šaltinius.
Žemaičių vyskupų charakteristiką, rašydamas habilitacinį darbą „Žemaičių vyskupija nuo XV iki XVII a. pradžios: sandara ir aprūpinimas“ yra tyrinėjęs ir lenkų istorikas G. Blaščikas (Blaszczyk). Konkretų XV–XVI a. Žemaičių vyskupų sąrašą pateikia ir 1984 m. Romoje išleisto „Codex mednicensis seu Samogitiae dioecesis” I dalis (sudarė Paulius Jatulis). Remiantis juo bei Z. Ivinskio ir G. Blaščiko pateiktais faktais, sudarytas šis Žemaičių vyskupų sąrašas.
Vieną naujausių, šiuo metu labiausiai vertinamų Žemaičių vyskupų sąrašų, išspausdintą 1996 m. Vilniuje, Lietuvos katalikų mokslo akademijos „Metraštyje“, t. 10. parengė akademikas, profesorius, kunigas Paulius Rabikauskas SJ.
| Nuo | Iki | Vyskupas | Nuotrauka | Svarbi veikla |
|---|---|---|---|---|
| 1417 m. spalio 24 d. | 1422 m. gegužės 4 d. | Motiejus I Vilnietis | ||
| 1423 m. liepos 25 d. | 1434 m. | Mikalojus I Trakiškis–Dziržgavičius (Romedanas) | ||
| 1434 m. rugsėjo 20 d. | 1435 m. | Petras Lvoviškis | Turėjo tituliarines Žemaičių vyskupo pareigas, tačiau Žemaičių vyskupijos faktiškai niekada nevaldė. | |
| 1434 m. | 1435 m. | Martynas I Luokiškis | ||
| 1436 m. gegužės 18 d. | 1439 m. birželio 8 d. | Jokūbas Trakiškis ar Vilnietis | ||
| 1439 m. birželio 11 d. | 1453 m. | Baltramiejus I Pultuskietis | Kyla abejonių ir dėl šio asmens buvimo Žemaičių vyskupu, nors yra išlikusių dokumentų, patvirtinančių, kad jis buvo renkamas kapituloje. Kai kas mano, jog jis tapatinamas su Petru Lvoviškiu. Pagal turimus šaltinius, tiek vieną, tiek ir antrą žemaičiai išvarė iš savo diecezijos | |
| 1453 m. gruodžio 19 d. | 1464 m. vasario 25 d. | Jurgis Vilnietis | ||
| 1464 m. rugpjūčio 8 d. | 1470 m. balandžio 24 d. | Motiejus II Topolietis | ||
| 1471 m. vasario 13 d. | 1482 m. | Baltramiejus Svirenkavičius | ||
| 1483 m. vasario 21 d. | 1492 m. | Martynas II iš Žemaičių | Trūksta dokumentų, patvirtinančių, kad jis tikrai buvo Žemaičių vyskupu | |
| 1492 m. spalio 8 d. | 1515 m. | Martynas III (Jonaitis) | Lintfaras tai ne pavardė, o popiežiaus raštininko klaidingas žodžio Lituanus variantas | |
| 1515 m. liepos 6 d. | 1529 | Mikalojus Radvila | vyskupo teisės suteiktos 1521 m. liepos 18 d. | |
| 1531 m. vasario 15 d. | 1533 m. sausio 19 d. | Mikalojus III Viežgaila | ||
| Jurgis Talatas (Talaitis) 1533 m. balandžio 8 d. karaliaus nominuotas Žemaičių vyskupu, tačiau prieš rugpjūčio mėn. mirė nesulaukęs paskyrimo, Žemaičių vyskupu nebuvo konsekruotas | ||||
| 1534 m. balandžio 13 d. | 1555 m. liepos 18 d. | Vaclovas Virbickis | ||
| 1556 m. balandžio 13 d. | 1563 m. apie lapkričio 16 d. | Jonas Domanovskis | ||
| 1564 m. birželio 21 d. | 1564 m. rugsėjo mėn. | Stanislovas Narkuskis | ||
| 1565 m. birželio 8 d. | 1567 m. rugpjūčio 22 d. | Viktorinas Virbickis | ||
| 1567 m. lapkričio 14 d. | 1574 m. liepos mėn. | Jurgis Petkūnas (Petkevičius) | ||
| 1576 m. sausio 16 d. | 1609 m. balandžio 6 d. | Merkelis Giedraitis | ||
| 1610 m. kovo 29 d. | 1618 m. lapkričio 26 d. | Mikalojus Pacas | mirė 1624 m. rugsėjo 6 d. | |
| 1618 m. lapkričio 26 d. | 1626 m. vasario 13 d. | Stanislovas Kiška | ||
| 1626 m. liepos 20 d. | 1631 m. kovo 24 d. | Abraomas Voina (Vainius) | ||
| 1631 m. birželio 11 d. | 1633 m. sausio 28 d. | Merkelis Geišas | ||
| 1633 m. gruodžio 19 d. | 1649 m. gruodžio 9 d. | Jurgis Tiškevičius | ||
| 1649 m. liepos 9 d. | 1659 m. vasario 5 d. | Petras Parčevskis | ||
| 1660 m. sausio 12 d. | 1667 m. liepos 18 d. | Aleksandras Kazimieras Sapiega | ||
| 1667 m. spalio 3 d. | 1695 | Kazimieras Pacas | ||
| 1695 m. rugsėjo 19 d. | 1708 m. liepos 4 d. | Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas | ||
| 1710 m. liepos 21 d. | 1713 m. gruodžio 6 d. | Jonas Mikalojus Zgierskis | ||
| 1715 m. sausio 21 d. | 1715 m. spalio 15 d. | Povilas Pranciškus Sapiega, O. Cist. | ||
| 1716 m. gruodžio 7 d. | 1735 m. gruodžio 7 d. | Aleksandras Mikalojus Gorainis | ||
| 1736 m. lapkričio 19 d. | 1739 m. gruodžio 10 d. | Juozapas Mykolas Karpis | ||
| 1740 m. rugsėjo 16 d. | 1762 m. sausio 31 d. | Antanas Domininkas Tiškevičius | ||
| 1762 m. balandžio 19 d. | 1778 m. sausio 11 d. | Jonas Dominykas Lopacinskis | ||
| 1778 m. kovo 30 d. | 1802 m. gegužės 13 d. | Steponas Jonas Giedraitis | ||
| 1802 m. gegužės 13 d. | 1838 m. liepos 17 d. | Juozapas Arnulfas Giedraitis | ||
| Simonas Mikalojus Giedraitis | Žemaičių vyskupijos sufraganas nuo 1812 m., po 1831 m. sukilimo numalšinimo iki 1844 m. valdė Žemaitijos vyskupiją kaip administratorius. Popiežius į šias pareigas jo nebuvo patvirtinęs | |||
| Jonas Krizostomas Gintila | 1844 m. caro Nikalojaus I paskirtas į vyskupo nominato pareigas ir nuo to laiko iki 1850 m. valdė Žemaičių vyskupiją. Popiežius jo Žemaitijos vyskupu nebuvo patvirtinęs | |||
| 1849 m. rugsėjo 26 d. | 1875 m. gegužės 29 d. | Motiejus Valančius | ||
| 1875 m. gegužės 30 d. | 1882 m. gruodžio mėn. | adm. Aleksandras Kazimieras Beresnevičius | ||
| 1883 m. kovo 5 d. | 1908 m. gegužės 2 d. | Mečislovas Leonardas Paliulionis | ||
| 1910 m. balandžio 7 d. | 1913 m. rugsėjo 17 d. | Gasparas Felicijonas Cirtautas | ||
| 1914 m. vasario 27 d. | 1926 m. vasario 22 d. | Pranciškus Karevičius |
Vyskupai sufraganai
- 1628–1643 m. Jonas Višomirskis (Jan Wyszomirski)
- 1643–1647 m. Jonas Kazakevičius (Jan Kozakiewicz)
- 1647–1649 m. Jurgis Sapžinskis (Jerzy Sęporzyński)
- 1651–1677 m. Stanislovas Jackus Sviesickis (Stanisław Jacek Święcicki)
- 1680–1701 m. Benediktas Žuchovskis (Benedykt Żuchowski)
- 1701 m. Joachimas Skirmantas (Joachim Skirmunt)
- 1718–1730 m. Mykolas Jonas Zenkovičius (Michał Jan Zienkowicz)
- 1731–1774 m. Aleksandras Kazimieras Gorainis (Aleksander Horain)
- 1760–1762 m. Jonas Šemeta (Jan Szemiot)
- 1765–1803 m. Mykolas Chominskis (Michał Chomiński)
- 1776–1786 m. Juozapas Leonas Lopacinskis (Józef Leon Łopaciński)
- 1782–1816 m. Antoninas Malinovskis (Antonin Malinowski)
- 1786–1796 m. Tadas Juozapas Bukota (Tadeusz Józef Bukaty)
- 1791–1802 m. Juozapas Arnulfas Giedraitis (Józef Arnulf Giedroyć) (koadiutorius)
- 1824–1829 m. Ignotas Giedraitis (Ignacy Giedroyć) (koadiutorius)
- 1804–1838 m. Simonas Giedraitis (Szymon Michał Giedroyć) (koadiutorius nuo 1829)
- 1848–1849 m. Kazimieras Dmochovskis (Kazimierz Dmochowski)
- 1858–1883 m. Aleksandras Kazimieras Beresnevičius (Aleksander Kazimierz Bereśniewicz)
- 1884–1897 m. Antanas Baranauskas (Antoni Baranowski)
- 1897–1910 m. Gasparas Cirtautas (Gaspar Felicjan Cyrtowt)
- 1919–1926 m. Juozapas Skvireckas (Józef Skwirecki)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žemaičių vyskupija, Kas yra Žemaičių vyskupija? Ką reiškia Žemaičių vyskupija?