Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Lietuvos ir lietuvių kilmės teorijos
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Lietuvos ir lietuvių kilmės teorijos buvo dalis nuo ankstyvųjų laikų iki modernaus mokslo atsiradimo Europoje populiarių tautos kilmės legendų. Tradiciškai yra keturios lietuvių kilmės teorijos: romėniškoji, gotiškoji, trakiškoji ir sarmatiškoji.
Romėniškoji kilmės teorija
Viena ankstyviausių ir ilgą laiką populiariausių lietuvių kilmės legendų kalba apie lietuvių kilmę iš kelių šimtų romėnų šeimų pabėgusių į Lietuvą Nerono arba Atilos laikais.
Šios legendos ir vėliau susiformavusios teorijos kūrėju laikomas lenkų istorikas Janas Dlugošas (Jan Dlugosz, 1415–1480). Lotynų kalba parašytoje „Lenkijos istorijoje", pasakodamas apie Adalberto-Vaitiekaus apaštalavimą Prūsijoje 997 m. ir aprašydamas prūsų tikėjimą bei papročius, jis teigė, kad prūsų kalba panaši į lietuvių ir kad ji kilusi iš lotynų kalbos.
Antrą kartą J. Dlugošas apie lietuvius gana plačiai užsimena, aprašydamas Lietuvos krikštą 1387 metais. Čia jis tiesiai sako, kad lietuviai ir žemaičiai kilę iš romėnų. Tai rodanti bendra abiejų tautų kalba. Jei lietuvių kalba turinti žodžių, skiriančių ją nuo lotynų kalbos, tai tik todėl, kad lietuviai ilgai gyvenę lenkų, čekų ir rusų kaimynystėje ir iš jų perėmę kai kuriuos žodžius. Artimą giminystę rodanti ne tik kalba, bet ir religija. Senovės romėnų ir lietuvių tikėjimai bei papročiai buvę bendri, jie garbinę tuos pačius dievus ir laikęsi vienodų kulto apeigų. Turėję ugnies dievą Vulkaną, Jupiterį, arba Perkūną, ir deginę mergaičių saugomą amžiną šventąją ugnį. Mergaites ir ugnį prižiūrėjęs žynys, kuris, demono pamokytas, patarimo ieškantiems skelbdavęs dviprasmiškas pranašystes. J. Dlugošui atrodė, kad lotyniškas lietuvių tėvynės pavadinimas esąs iškreiptas Italia, nes prieš žodį pridedama raidė l ir sakoma l‘ Italia. Ateiviai iš Romos vadinosi litalais, o rusai ir lenkai, kad lengviau būtų ištarti, įterpę garsą u ir gavę Lituania arba Litva, nes v nuo u nebuvo skiriama.
J. Dlugošas rašė ne tik apie Lietuvos, bet ir apie jos sostinės Vilniaus vardą, kuris, jo nuomone, sietinas su Romos italų išeivių vadu Viliumi. Palemono vardo J. Dlugošas nežinojo. Šis vardas pasirodo XVI a. Lietuvos metraščiuose. Lietuvių kildinimas iš romėnų istoriografijoje siejamas su Palemono, Romos kunigaikščio, Nerono giminaičio, ir jo bajorų atkeliavimo į Lietuvą legenda.
J. Dlugošas pirmasis paskelbė, kad lietuviai kilę iš romėnų, bet šios legendos kilmė iki šiol tebėra neaiški. Atsakymo į šį klausimą ieškojo daugelis XIX ir XX a. istorikų. J. Jakubovskis (1874–1938) manė, kad ypatingas susidomėjimas lietuvių kilme kilo 1447–1453 m., kai Lietuvos didįjį kunigaikšti Kazimierą Jogailaitį renkant Lenkijos karaliumi buvo kilęs aštrus ginčas. Lietuvos bajorų atstovai sutiko turėti bendrą valdovą, bet atkakliai priešinosi aiškinimui, kad 1385 m. Krėvos unija bei Jogailos valia Lietuva buvusi prijungta prie Lenkijos ir todėl nebegalinti būti savarankiška. Lietuvos metraštyje sakoma, jog dėl to kilusios tokios aistros, kad Lietuvos bajorai grąžino lenkams 1413 m. Horodlės susitarimo proga gautus herbus ir ėmę vartoti senuosius savo herbus, lyg ir pabrėždami, kad kilme jie pranašesni už lenkų šlėktas. Tada, J. Jakubovskio manymu, ir buvo pradėta ieškoti tolimos ir garbingos lietuvių bajorų praeities.
V. Kameneckis (1883–1964) nesutiko su J. Jakubovskiu dėl hipotezės atsiradimo laiko. Jo nuomone, pradžios reikia ieškoti ne XV, o XVI a., nes P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“, apimančioje 1190–1330 m., minima Ramovė, arba Ramuva, siejama su Romos vardu ir kalbama apie jos žynį krivį – tuos vardus perėmęs J. Dlugošas ir įrašęs į savo istoriją. Krivio ir Romuvos vardais negalima pasinaudoti kaip gija, vedančia į legendos pradžią.
A. Briukneris (1856–1939) įrodinėjo, kad legenda atsiradusi apie 1432 m. ir net pasakė jos kūrėjo pavardę. Tai buvęs žemaičių bajoras J. Butrimas, Vytauto dvaro maršalka, daug keliavęs ir mokslus išėjęs Vakarų Europoje. Jis sugalvojęs kildinti lietuvius iš romėnų, nes rėmęs Vytauto siekius atpalaiduoti Lietuvą nuo Lenkijos, aukštinęs lietuvių savarankiškumą ir, be to, buvęs mokyčiausias bajoras. Kito tokio išsilavinusio lietuvio XV a. pradžioje A. Briukneris, matyt, nežinojo.
I. Jonynas (1884–1954), prieštaraudamas A. Briukneriui, pastebėjo, kad jeigu J. Butrimas būtų buvęs tos teorijos autorius, tai J. Dlugošas tikriausiai šitai būtų žinojęs ir pats, būdamas lietuviams nedraugiškas, būtų išjuokęs ir pačią teoriją, ir jos autorių. I. Jonynas padarė prielaidą, kad ta teorija galėjo atsirasti Vytautui pirmą kartą pabėgus pas kryžiuočius. Tuomet kas nors iš kryžiuočių susidomėjęs lietuvių kalba ir buvęs nustebintas kai kurių jos žodžių ir formų panašumo į lotynų kalbą. Panašumo atradimas turėjo patikti Vytautui ir jo bajorams, nes žadino jų lietuvišką savimeilę. Jogailos ir Vytauto kilmės aiškinimais Lenkijos ponai, tarp jų ir J. Dlugošas, galėjo būti visai patenkinti, nes reikėjo pateisinti karalaitės Jadvygos vedybas su pagoniu valdovu. Lietuvos didieji kunigaikščiai ir jų įtakingieji bajorai buvo kildinami iš galingų Romos patricijų Kolumnų ir Ursinų giminės. Vadinasi, Jogaila, nors ir pagonis, bet garbingos kilmės.
Gotiškoji kilmės teorija
Erazmas Stela knygoje „Dvi knygos apie Prūsų kilmę“ aiškino, kad Prūsija yra nuo seno germanų gyvenama šalis. Jo aiškinimu, prūsų ir lietuvių protėvių reikia ieškoti tarp barbarų, nukariautose žemėse sukūrusių savo valstybes.
Trakiškoji kilmės teorija
J. Basanavičius, gyvendamas Bulgarijoje, pastebėjo, jog vietinių gyventojų paveldas ir papročiai turi daug panašumo su lietuvių kultūra, kalba, vietovardžiais ir papročiais. Taip pat pastebėjo, kad lietuvių pasakose ir dainose minima gamta esanti visai nepanaši į mūsiškę – joje daug gyvulių ir augalų, kurių Lietuvoje nėra. J. Basanavičius rado ryšį tarp lietuvių ir Balkanų senovės tautų ir teigė, jog lietuvių protėviai yra trakai, frygų ir dakų amžininkai bei bendrininkai. Savo pažiūras jis išdėstė net keliose knygose. Apskritai jis laikėsi pažiūros, kad lietuvių protėviai daug senesni už romėnus ir kad jų tėvynės reikia ieškoti senovės Rytuose (Trakijoje arba net Hetijoje).
Pirma lietuviška frazė, kurią J. Basanavičius išgirdo bulgariškai, buvo: „Kakvo sakaš – ką sakau”.
- J. Basanavičiaus knygos:
„Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon”; 1921 m. studija „Apie trakų prygų tautystę”.
I. Duridanovas apie šių kalbų santykį sako: „Iš šio sutapimų pasiskirstymo galima daryti išvadą, kad baltų, dakų ir trakų genčių priešistorės laikais – apytikriai trečiame tūkstantmetyje – gyventa kaimynystėje, kad pirmieji buvo apsigyvenę šalia dakų ir trakų. Kur iš tikrųjų būta baltų seniausių gyvenamųjų vietų tuo metu, kai jie artimai susisiekė su dakais ir trakais, tebėra klausimas, kurį turi paaiškinti tolesni tyrimai”. Pastarasis iš dalies palaikė J. Basanavičiaus idėją apie trakų ir baltų giminystę.
- I. Duridanovo knygos:
Duridanov I. Thrakisch-dakische Studien. I. Die Thrakisch – und dakisch-baltischen Sprachbeziehungen. – Sofia, 1969 [Linguistique balkanique, XIII, 2]. „Ueber die Sprachverwandschaft der alten Traken und heutigen Litauer“.
Sarmatiškoji kilmės teorija
Sarmatiškoji kilmės versija buvo paplitusi Abiejų Tautų Respublikoje nuo XVI iki XIX a. Pagal ją Abiejų Tautų Respublikos šlėkta kildinta iš Herodoto V a. pr. m. e. minimų senovės karių sarmatų.
Kilmės iš sarmatų teorija (sarmatizmas) tuo laikotarpiu tapo vyraujančia ideologija ir šlėktų kultūrą bei gyvenimo būdą įtakojančiu faktoriumi. Sarmatiškąja kilme grindžiami papročiai, politinis šlėktų statusas, „rytietiška“ apranga ir išvaizda integravo multietninę valstybės bajoriją, suteikė jai vienybės jausmą.
Šaltiniai
- „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: psl.
- „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos ir lietuvių kilmės teorijos, Kas yra Lietuvos ir lietuvių kilmės teorijos? Ką reiškia Lietuvos ir lietuvių kilmės teorijos?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Lietuvos ir lietuviu kilmes teorijos buvo dalis nuo ankstyvuju laiku iki modernaus mokslo atsiradimo Europoje populiariu tautos kilmes legendu Tradiciskai yra keturios lietuviu kilmes teorijos romeniskoji gotiskoji trakiskoji ir sarmatiskoji Romeniskoji kilmes teorijaViena ankstyviausiu ir ilga laika populiariausiu lietuviu kilmes legendu kalba apie lietuviu kilme is keliu simtu romenu seimu pabegusiu į Lietuva Nerono arba Atilos laikais Sios legendos ir veliau susiformavusios teorijos kureju laikomas lenku istorikas Janas Dlugosas Jan Dlugosz 1415 1480 Lotynu kalba parasytoje Lenkijos istorijoje pasakodamas apie Adalberto Vaitiekaus apastalavima Prusijoje 997 m ir aprasydamas prusu tikejima bei paprocius jis teige kad prusu kalba panasi į lietuviu ir kad ji kilusi is lotynu kalbos Antra karta J Dlugosas apie lietuvius gana placiai uzsimena aprasydamas Lietuvos kriksta 1387 metais Cia jis tiesiai sako kad lietuviai ir zemaiciai kile is romenu Tai rodanti bendra abieju tautu kalba Jei lietuviu kalba turinti zodziu skirianciu ja nuo lotynu kalbos tai tik todel kad lietuviai ilgai gyvene lenku ceku ir rusu kaimynysteje ir is ju pereme kai kuriuos zodzius Artima giminyste rodanti ne tik kalba bet ir religija Senoves romenu ir lietuviu tikejimai bei paprociai buve bendri jie garbine tuos pacius dievus ir laikesi vienodu kulto apeigu Tureje ugnies dieva Vulkana Jupiterį arba Perkuna ir degine mergaiciu saugoma amzina sventaja ugnį Mergaites ir ugnį priziurejes zynys kuris demono pamokytas patarimo ieskantiems skelbdaves dviprasmiskas pranasystes J Dlugosui atrode kad lotyniskas lietuviu tevynes pavadinimas esas iskreiptas Italia nes pries zodį pridedama raide l ir sakoma l Italia Ateiviai is Romos vadinosi litalais o rusai ir lenkai kad lengviau butu istarti įterpe garsa u ir gave Lituania arba Litva nes v nuo u nebuvo skiriama J Dlugosas rase ne tik apie Lietuvos bet ir apie jos sostines Vilniaus varda kuris jo nuomone sietinas su Romos italu iseiviu vadu Viliumi Palemono vardo J Dlugosas nezinojo Sis vardas pasirodo XVI a Lietuvos metrasciuose Lietuviu kildinimas is romenu istoriografijoje siejamas su Palemono Romos kunigaikscio Nerono giminaicio ir jo bajoru atkeliavimo į Lietuva legenda J Dlugosas pirmasis paskelbe kad lietuviai kile is romenu bet sios legendos kilme iki siol tebera neaiski Atsakymo į sį klausima ieskojo daugelis XIX ir XX a istoriku J Jakubovskis 1874 1938 mane kad ypatingas susidomejimas lietuviu kilme kilo 1447 1453 m kai Lietuvos didįjį kunigaiksti Kazimiera Jogailaitį renkant Lenkijos karaliumi buvo kiles astrus gincas Lietuvos bajoru atstovai sutiko tureti bendra valdova bet atkakliai priesinosi aiskinimui kad 1385 m Krevos unija bei Jogailos valia Lietuva buvusi prijungta prie Lenkijos ir todel nebegalinti buti savarankiska Lietuvos metrastyje sakoma jog del to kilusios tokios aistros kad Lietuvos bajorai grazino lenkams 1413 m Horodles susitarimo proga gautus herbus ir eme vartoti senuosius savo herbus lyg ir pabrezdami kad kilme jie pranasesni uz lenku slektas Tada J Jakubovskio manymu ir buvo pradeta ieskoti tolimos ir garbingos lietuviu bajoru praeities V Kameneckis 1883 1964 nesutiko su J Jakubovskiu del hipotezes atsiradimo laiko Jo nuomone pradzios reikia ieskoti ne XV o XVI a nes P Dusburgiecio Prusijos zemes kronikoje apimancioje 1190 1330 m minima Ramove arba Ramuva siejama su Romos vardu ir kalbama apie jos zynį krivį tuos vardus peremes J Dlugosas ir įrases į savo istorija Krivio ir Romuvos vardais negalima pasinaudoti kaip gija vedancia į legendos pradzia A Briukneris 1856 1939 įrodinejo kad legenda atsiradusi apie 1432 m ir net pasake jos kurejo pavarde Tai buves zemaiciu bajoras J Butrimas Vytauto dvaro marsalka daug keliaves ir mokslus isejes Vakaru Europoje Jis sugalvojes kildinti lietuvius is romenu nes remes Vytauto siekius atpalaiduoti Lietuva nuo Lenkijos aukstines lietuviu savarankiskuma ir be to buves mokyciausias bajoras Kito tokio issilavinusio lietuvio XV a pradzioje A Briukneris matyt nezinojo I Jonynas 1884 1954 priestaraudamas A Briukneriui pastebejo kad jeigu J Butrimas butu buves tos teorijos autorius tai J Dlugosas tikriausiai sitai butu zinojes ir pats budamas lietuviams nedraugiskas butu isjuokes ir pacia teorija ir jos autoriu I Jonynas padare prielaida kad ta teorija galejo atsirasti Vytautui pirma karta pabegus pas kryziuocius Tuomet kas nors is kryziuociu susidomejes lietuviu kalba ir buves nustebintas kai kuriu jos zodziu ir formu panasumo į lotynu kalba Panasumo atradimas turejo patikti Vytautui ir jo bajorams nes zadino ju lietuviska savimeile Jogailos ir Vytauto kilmes aiskinimais Lenkijos ponai tarp ju ir J Dlugosas galejo buti visai patenkinti nes reikejo pateisinti karalaites Jadvygos vedybas su pagoniu valdovu Lietuvos didieji kunigaiksciai ir ju įtakingieji bajorai buvo kildinami is galingu Romos patriciju Kolumnu ir Ursinu gimines Vadinasi Jogaila nors ir pagonis bet garbingos kilmes Gotiskoji kilmes teorijaErazmas Stela knygoje Dvi knygos apie Prusu kilme aiskino kad Prusija yra nuo seno germanu gyvenama salis Jo aiskinimu prusu ir lietuviu proteviu reikia ieskoti tarp barbaru nukariautose zemese sukurusiu savo valstybes Trakiskoji kilmes teorijaJ Basanavicius gyvendamas Bulgarijoje pastebejo jog vietiniu gyventoju paveldas ir paprociai turi daug panasumo su lietuviu kultura kalba vietovardziais ir paprociais Taip pat pastebejo kad lietuviu pasakose ir dainose minima gamta esanti visai nepanasi į musiske joje daug gyvuliu ir augalu kuriu Lietuvoje nera J Basanavicius rado rysį tarp lietuviu ir Balkanu senoves tautu ir teige jog lietuviu proteviai yra trakai frygu ir daku amzininkai bei bendrininkai Savo paziuras jis isdeste net keliose knygose Apskritai jis laikesi paziuros kad lietuviu proteviai daug senesni uz romenus ir kad ju tevynes reikia ieskoti senoves Rytuose Trakijoje arba net Hetijoje Pirma lietuviska fraze kuria J Basanavicius isgirdo bulgariskai buvo Kakvo sakas ka sakau J Basanaviciaus knygos Apie traku prygu tautyste ir ju atsikelima Lietuvon 1921 m studija Apie traku prygu tautyste I Duridanovas apie siu kalbu santykį sako Is sio sutapimu pasiskirstymo galima daryti isvada kad baltu daku ir traku genciu priesistores laikais apytikriai treciame tukstantmetyje gyventa kaimynysteje kad pirmieji buvo apsigyvene salia daku ir traku Kur is tikruju buta baltu seniausiu gyvenamuju vietu tuo metu kai jie artimai susisieke su dakais ir trakais tebera klausimas kurį turi paaiskinti tolesni tyrimai Pastarasis is dalies palaike J Basanaviciaus ideja apie traku ir baltu giminyste I Duridanovo knygos Duridanov I Thrakisch dakische Studien I Die Thrakisch und dakisch baltischen Sprachbeziehungen Sofia 1969 Linguistique balkanique XIII 2 Ueber die Sprachverwandschaft der alten Traken und heutigen Litauer Sarmatiskoji kilmes teorijaSarmatiskoji kilmes versija buvo paplitusi Abieju Tautu Respublikoje nuo XVI iki XIX a Pagal ja Abieju Tautu Respublikos slekta kildinta is Herodoto V a pr m e minimu senoves kariu sarmatu Kilmes is sarmatu teorija sarmatizmas tuo laikotarpiu tapo vyraujancia ideologija ir slektu kultura bei gyvenimo buda įtakojanciu faktoriumi Sarmatiskaja kilme grindziami paprociai politinis slektu statusas rytietiska apranga ir isvaizda integravo multietnine valstybes bajorija suteike jai vienybes jausma Saltiniai Baltu religijos ir mitologijos saltiniai I t Norbertas Velius Mokslo ir enciklopediju leidykla 1996 T 1 psl Baltu religijos ir mitologijos saltiniai I t Norbertas Velius Mokslo ir enciklopediju leidykla 1996 T 2 psl Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Sis straipsnis apie Lietuva yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį