Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sarmatizmas lenk sarmatyzm lenkų šlėktos bajorijos ideologija ir gyvenimo būdo filosofija kurios esmė tvirtinimas kad vi
Sarmatizmas
Sarmatizmas (lenk. sarmatyzm) – lenkų šlėktos (bajorijos) ideologija ir gyvenimo būdo filosofija, kurios esmė – tvirtinimas, kad visa lenkų šlėkta yra kilusi iš sarmatų genčių ir kad tik ji, šlėkta, esanti tauta. Valstiečiai, šlėktos supratimu, į šią tautą neįėjo. Ši ideologija atsirado XVI-XVII amžių sandūroje, labiausiai reiškėsi XVI-XVIII amžiuose. Visoje Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Respublikoje vyraujant lenkų kultūrai, sarmatizmo ideologiją perėmė ir slaviškoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bajorijos dalis. Ideologija ėmė keistis tvirtinant, kad visi slavai yra kilę iš sarmatų. Ideologija reiškėsi politikoje, mene, aprangoje, karyboje, net . Buvo sekama turkiškomis ir totoriškomis tradicijomis arba jos buvo kopijuojamos. Tarp lietuvių šlėktos (bajorijos) sarmatizmo ideologija nebuvo paplitusi. Lietuvių ir žemaičių bajorija save laikė romėnų palikuonimis, o sarmatai buvo romėnų priešai, todėl sarmatizmo ideologija buvo svetima lietuvių ir žemaičių šlėktai (bajorijai). Visiškai sulenkėjusioji lietuvių bajorijos dalis lenkų savimonę ir šią ideologiją perėmė.
Terminas retrospektyvus, pati šlėkta neturėjo savo gyvensenos, kultūros įvardinimo. Sąvoka sarmatizmas (bałwany sarmatyzmu) pirmą kartą pavartota 1765 m. Varšuvoje leistame laikraštyje „Monitor“. Švietimo epochoje sąvoka sarmatizmas įgijo neigiamą reikšmę: reformų, ketverių metų seimo šalininkai savo oponentus vadindavo sarmatais. Franciszek Zabłocki 1785 m. komedijoje „Sarmatyzm“ išjuokė ideologiją kaip pasenusią ir barbarišką. 1807-1814 m. Samuel Bogumił Linde leistame lenkų kalbos žodyne sąvoka sarmatyzm apibūdinta kaip gerų manierų nebuvimą, grubumą.
Ideologijos atsiradimas
Viduramžiais buvo iš naujo atrasti antikos kartografo Klaudijo Ptolemėjaus žemėlapiai, kuriuose teritorija į šiaurę nuo Juodosios jūros buvo vadinama Sarmatija.
Pirmasis, kuris teigė, kad lenkai yra kilę iš sarmatų, buvo lenkų istorikas Janas Dlugošas. Jo manymu sarmatai buvo Nojaus sūnaus Jafeto palikuonys. Savo raštuose J. Dlugošas Baltijos jūrą vadino Sarmatų jūra, o Karpatų kalnus - Sarmatų kalnais. Teiginius kartojo kiti istorikai: , , Marcin Kromer, Motiejus Strijkovskis. Istorikas karalių Zigmantą Augustą pavadino Sarmatijos valdovu, t. y. visa Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Respublika buvo suvokiama kaip Sarmatija. Amžininkų supratimu, Sarmatijos centras buvo Nesvyžius .
Šie istorikų darbai tebuvo tautos kilmės ieškojimas, būdingas tam laikotarpiui. Sarmatizmo ideologijai susiformuoti didelę įtaką padarė Mikołaj Zebrzydowski vadovaujamas rokošas (1606-1609).
Ideologijos ir gyvenimo būdo bruožai
Sarmatizmas buvo Rytų ir Vakarų kultūrų mišinys. Iš Vakarų buvo perimta riterių kultūra ir žavėjimasis antikos pasauliu. Iš Rytų perimta apranga, tingėjimo pateisinimas, bodėjimasis miestu ir ilgas šventimas.
Buvo suformuluotas idealios valstybės ir santvarkos modelis, pagrįstas šlėktos laisve. Ši aukso laisvė (aurea libertas arba złota wolnośc) buvo pagrindinis sarmatizmo ideologijos elementas. Šlėktos nuomone, aukso laisvė saugojo tautą, t. y. juos, nuo karaliaus tironijos. Gindama šią laisvę, šlėkta prireikus turi paaukoti net savo gyvybę. Didelę įtaką ideologijai darė katalikų bažnyčia, kuri Lenkiją, vėliau – visą Respubliką, vaizdavo kaip krikščionybės bastioną (antemurale christianitatis), skydą prieš turkus, totorius bei Maskvos . Buvo sukurtas idealaus bajoro : tai – doras, mylintis tėvynę pilietis, dalyvaujantis seimeliuose, būtinai katalikas, ginantis laisvę nuo tironijos, ramiai gyvenantis kaime, besižavintis gamta, draugiškai sugyvenantis su kaimynais, gerbiantis moteris, prireikusi ginantis tėvynę ir laisvę. Bendravimas su kaimynais, saviškiais ir gyvenimo kaime idealizavimas buvo pavirtęs kultu.
Sarmatizmo ideologijai buvo būdingas tvirtinimas, kad Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Respublikos politinė santvarka su tokiais reiškiniais, kaip liberum veto ar laisvas karaliaus rinkimas, yra tobuliausia pasaulyje. Ideologija tapo net : kunigas Wojciech Dębołęcki teigė, kad Adomas ir Ieva kalbėjo lenkiškai. Šlėkta ėmė manyt, neva Lenkija yra krikščionybės bastionas, o lenkai esą naujoji išrinktoji tauta.
Sarmatizmo ideologija buvo neatsiejama nuo puošnių ceremonijų. Ceremonijos vykdavo savitiksliškai, buvo sakomos iškilmingos prakalbos. Didelis dėmesys buvo kreipiamas į išvaizdą. Bajorų šarvai buvo puošiami povo plunksnomis. 1633 atvykęs į Romą Lenkijos karalystės kancleris surengė puošniausią prisistatymą Romos istorijoje: žirgai prieš įjojant į miestą buvo pakaustyti auksinėmis pasagomis. Raiteliai mėtė auksines monetas į stebėtojų minią, procesiją lydėjo šimtai kupranugarių ir belaisviai iš egzotiškų rytų šalių .
Politika
Tvirtinimas apie bajorų sarmatišką kilmę skatino ekspansiją į rytus. Pasigirsdavo nuomonių apie Abiejų tautų Respublikos teises į žemes prie Okos, Volgos ir Dono upių, nes esą šlėkta yra sarmatų palikuonys, o šios žemės buvo apgyvendintos sarmatų genčių.
Sarmatizmo epochos mintys
- Nierządem Polska stoi - Lenkija laikosi netvarkos dėka.
- Za króla Sasa - jedz, pij i popuszczaj pasa. - Valdant karaliui saksui, valgyk, gerk ir atsileisk sagtį.
Menas
Tapyboje labai populiarūs tapo reprezentaciniai šlėktos portretai, vadinamasis sarmatiškas portetas (portet sarmatycki). Juose puošniame fone realistiškai pavaizduotas bajoras tapomas visu ūgiu, apsirengęs puošnia apranga, vieną rankos laikąs ant liemens, portreto viršuje, šone, arba be jo buvo įrašomos pareigos ir vardas. Kitas paveikslų tipas buvo vadinamasis karstinis portretas (portet trumienny): ant šešiakampio ar aštuonkampio švino arba alavo skardos lakšto buvo nutapomas mirusio portretas ir pritvirtinamas prie karsto.
Apranga
Sarmatiškoji apranga ėmė formuotis XVI amžiaus pabaigoje. Didelę įtaką turėjo vengro Stepono Batoro populiarumas. Sekdami jo vengrišką apsirengimą bajorai ėmė jį kopijuoti. Įtaką aprangai darė turkiški, totoriški, net persiški drabužiai. Drabužiai buvo teatrališki, ryškių spalvų. Pagrindinis drabužis - žiponas, ant viršaus dėvimas , kuris perrišamas kontušo juosta. Per ceremoniją iš paskos eidavo puošnų ginklą nešantis tarnas.
Literatūra
Žymiausi sarmatizmo epochos rašytojai ir kartu ideologai buvo: Hieronim Morsztyn (1581-1623?), Jerzy Ossoliński (1595-1650), Samuel Twardowski (1600-1661), Wacław Potocki (1621-1696), Jan Chryzostom Pasek (1636-1701), Wacław Potocki (1621-1696), Józef Baka (1707-1780). Darbų gausumu pasižymėjo (1620-1679), paradoksaliai gyvenimo neigiamybes traktavęs kaip Respublikos nepriklausomybės ramsčius. Jų darbuose šlovinamas riteriškumas, aukso laisvė, liberum veto, jausmingumas, didvyriškumas. Grožinėje literatūroje paplito eiliuoti pasakojimai (gawęda). Literatūros istorikų manymu sarmatizmo epochos tradicijos lenkų literatūroje buvo tęsiamos ir po padalijimų, net iki šių dienų. 1953 m. Witold Gombrowicz romanas Trans-Atlantic buvo parašytas senoviniu gawęda stiliumi. Adomo Mickevičiaus Pan Tadeusz (1834) ar Henryk Sienkiewicz istorinė trilogija: (1905) turi tuos pačius sarmatizmo epochos bruožus: gėrimasi bajorų aukso laisve, net anarchizmu, idealizuojamas gyvenimas kaime, žavimasi bajorų drąsa.
Šaltiniai
- http://istorija.net/istorija/sarmatia/sarmatia.htm Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Тамара Габрусь. Адлюстраванне ідэалогіі славянскага сарматызму ў беларускім сакральным дойлідстве // Гісторыя, культуралогія, мастацтвазнаўства. 2001. ISBN 985-6638-35-6. P. 330
- Janina Rosicka. Polish enlightment debate on economic and social order. // Cuadernos de cc.ee. y ee. N° 38, 2000. P. 126 pasiekamas čia: http://externos.uma.es/cuadernos/pdfs/pdf440.pdf Archyvuota kopija 2009-12-21 iš Wayback Machine projekto.
- Krzysztof Mrowcewicz. Europeans and Sarmatians - Polish Baroque // Ten centuries of Polish literature. Warszawa, 2004. Akademia Humanistyczna. ISBN 83-89348-36-5. P. 78. Pasiekiamas čia:
- Krzysztof Mrowcewicz. Europeans and Sarmatians - Polish Baroque // Ten centuries of Polish literature. Warszawa, 2004. Akademia Humanistyczna. ISBN 83-89348-36-5. P. 79. Pasiekiamas čia:
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sarmatizmas, Kas yra Sarmatizmas? Ką reiškia Sarmatizmas?
Sarmatizmas lenk sarmatyzm lenku slektos bajorijos ideologija ir gyvenimo budo filosofija kurios esme tvirtinimas kad visa lenku slekta yra kilusi is sarmatu genciu ir kad tik ji slekta esanti tauta Valstieciai slektos supratimu į sia tauta neįejo Si ideologija atsirado XVI XVII amziu sanduroje labiausiai reiskesi XVI XVIII amziuose Visoje Lenkijos Karalystes ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos Respublikoje vyraujant lenku kulturai sarmatizmo ideologija pereme ir slaviskoji Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos bajorijos dalis Ideologija eme keistis tvirtinant kad visi slavai yra kile is sarmatu Ideologija reiskesi politikoje mene aprangoje karyboje net Buvo sekama turkiskomis ir totoriskomis tradicijomis arba jos buvo kopijuojamos Tarp lietuviu slektos bajorijos sarmatizmo ideologija nebuvo paplitusi Lietuviu ir zemaiciu bajorija save laike romenu palikuonimis o sarmatai buvo romenu priesai todel sarmatizmo ideologija buvo svetima lietuviu ir zemaiciu slektai bajorijai Visiskai sulenkejusioji lietuviu bajorijos dalis lenku savimone ir sia ideologija pereme Lenku slekta sarmatiskaja apranga ir budinga laikysena Ant kontuso juostos arba Slucko juostos pakabintas kardas karabela Terminas retrospektyvus pati slekta neturejo savo gyvensenos kulturos įvardinimo Savoka sarmatizmas balwany sarmatyzmu pirma karta pavartota 1765 m Varsuvoje leistame laikrastyje Monitor Svietimo epochoje savoka sarmatizmas įgijo neigiama reiksme reformu ketveriu metu seimo salininkai savo oponentus vadindavo sarmatais Franciszek Zablocki 1785 m komedijoje Sarmatyzm isjuoke ideologija kaip pasenusia ir barbariska 1807 1814 m Samuel Bogumil Linde leistame lenku kalbos zodyne savoka sarmatyzm apibudinta kaip geru manieru nebuvima grubuma Ideologijos atsiradimasViduramziais buvo is naujo atrasti antikos kartografo Klaudijo Ptolemejaus zemelapiai kuriuose teritorija į siaure nuo Juodosios juros buvo vadinama Sarmatija Pirmasis kuris teige kad lenkai yra kile is sarmatu buvo lenku istorikas Janas Dlugosas Jo manymu sarmatai buvo Nojaus sunaus Jafeto palikuonys Savo rastuose J Dlugosas Baltijos jura vadino Sarmatu jura o Karpatu kalnus Sarmatu kalnais Teiginius kartojo kiti istorikai Marcin Kromer Motiejus Strijkovskis Istorikas karaliu Zigmanta Augusta pavadino Sarmatijos valdovu t y visa Lenkijos karalystes ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos Respublika buvo suvokiama kaip Sarmatija Amzininku supratimu Sarmatijos centras buvo Nesvyzius Sie istoriku darbai tebuvo tautos kilmes ieskojimas budingas tam laikotarpiui Sarmatizmo ideologijai susiformuoti didele įtaka padare Mikolaj Zebrzydowski vadovaujamas rokosas 1606 1609 Ideologijos ir gyvenimo budo bruozaiSarmatizmas buvo Rytu ir Vakaru kulturu misinys Is Vakaru buvo perimta riteriu kultura ir zavejimasis antikos pasauliu Is Rytu perimta apranga tingejimo pateisinimas bodejimasis miestu ir ilgas sventimas Buvo suformuluotas idealios valstybes ir santvarkos modelis pagrįstas slektos laisve Si aukso laisve aurea libertas arba zlota wolnosc buvo pagrindinis sarmatizmo ideologijos elementas Slektos nuomone aukso laisve saugojo tauta t y juos nuo karaliaus tironijos Gindama sia laisve slekta prireikus turi paaukoti net savo gyvybe Didele įtaka ideologijai dare kataliku baznycia kuri Lenkija veliau visa Respublika vaizdavo kaip krikscionybes bastiona antemurale christianitatis skyda pries turkus totorius bei Maskvos Buvo sukurtas idealaus bajoro tai doras mylintis tevyne pilietis dalyvaujantis seimeliuose butinai katalikas ginantis laisve nuo tironijos ramiai gyvenantis kaime besizavintis gamta draugiskai sugyvenantis su kaimynais gerbiantis moteris prireikusi ginantis tevyne ir laisve Bendravimas su kaimynais saviskiais ir gyvenimo kaime idealizavimas buvo pavirtes kultu Sarmatizmo ideologijai buvo budingas tvirtinimas kad Lenkijos karalystes ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos Respublikos politine santvarka su tokiais reiskiniais kaip liberum veto ar laisvas karaliaus rinkimas yra tobuliausia pasaulyje Ideologija tapo net kunigas Wojciech Debolecki teige kad Adomas ir Ieva kalbejo lenkiskai Slekta eme manyt neva Lenkija yra krikscionybes bastionas o lenkai esa naujoji isrinktoji tauta Sarmatizmo ideologija buvo neatsiejama nuo puosniu ceremoniju Ceremonijos vykdavo savitiksliskai buvo sakomos iskilmingos prakalbos Didelis demesys buvo kreipiamas į isvaizda Bajoru sarvai buvo puosiami povo plunksnomis 1633 atvykes į Roma Lenkijos karalystes kancleris surenge puosniausia prisistatyma Romos istorijoje zirgai pries įjojant į miesta buvo pakaustyti auksinemis pasagomis Raiteliai mete auksines monetas į stebetoju minia procesija lydejo simtai kupranugariu ir belaisviai is egzotisku rytu saliu PolitikaTvirtinimas apie bajoru sarmatiska kilme skatino ekspansija į rytus Pasigirsdavo nuomoniu apie Abieju tautu Respublikos teises į zemes prie Okos Volgos ir Dono upiu nes esa slekta yra sarmatu palikuonys o sios zemes buvo apgyvendintos sarmatu genciu Sarmatizmo epochos mintysNierzadem Polska stoi Lenkija laikosi netvarkos deka Za krola Sasa jedz pij i popuszczaj pasa Valdant karaliui saksui valgyk gerk ir atsileisk sagtį MenasStanislaw Woysza os karstinis portretas 1677 Tapyboje labai populiarus tapo reprezentaciniai slektos portretai vadinamasis sarmatiskas portetas portet sarmatycki Juose puosniame fone realistiskai pavaizduotas bajoras tapomas visu ugiu apsirenges puosnia apranga viena rankos laikas ant liemens portreto virsuje sone arba be jo buvo įrasomos pareigos ir vardas Kitas paveikslu tipas buvo vadinamasis karstinis portretas portet trumienny ant sesiakampio ar astuonkampio svino arba alavo skardos laksto buvo nutapomas mirusio portretas ir pritvirtinamas prie karsto AprangaSarmatiskoji apranga eme formuotis XVI amziaus pabaigoje Didele įtaka turejo vengro Stepono Batoro populiarumas Sekdami jo vengriska apsirengima bajorai eme jį kopijuoti Įtaka aprangai dare turkiski totoriski net persiski drabuziai Drabuziai buvo teatraliski ryskiu spalvu Pagrindinis drabuzis ziponas ant virsaus devimas kuris perrisamas kontuso juosta Per ceremonija is paskos eidavo puosnu ginkla nesantis tarnas LiteraturaZymiausi sarmatizmo epochos rasytojai ir kartu ideologai buvo Hieronim Morsztyn 1581 1623 Jerzy Ossolinski 1595 1650 Samuel Twardowski 1600 1661 Waclaw Potocki 1621 1696 Jan Chryzostom Pasek 1636 1701 Waclaw Potocki 1621 1696 Jozef Baka 1707 1780 Darbu gausumu pasizymejo 1620 1679 paradoksaliai gyvenimo neigiamybes traktaves kaip Respublikos nepriklausomybes ramscius Ju darbuose slovinamas riteriskumas aukso laisve liberum veto jausmingumas didvyriskumas Grozineje literaturoje paplito eiliuoti pasakojimai gaweda Literaturos istoriku manymu sarmatizmo epochos tradicijos lenku literaturoje buvo tesiamos ir po padalijimu net iki siu dienu 1953 m Witold Gombrowicz romanas Trans Atlantic buvo parasytas senoviniu gaweda stiliumi Adomo Mickeviciaus Pan Tadeusz 1834 ar Henryk Sienkiewicz istorine trilogija 1905 turi tuos pacius sarmatizmo epochos bruozus gerimasi bajoru aukso laisve net anarchizmu idealizuojamas gyvenimas kaime zavimasi bajoru drasa Saltiniaihttp istorija net istorija sarmatia sarmatia htm Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Tamara Gabrus Adlyustravanne idealogii slavyanskaga sarmatyzmu y belaruskim sakralnym dojlidstve Gistoryya kulturalogiya mastactvaznaystva 2001 ISBN 985 6638 35 6 P 330 Janina Rosicka Polish enlightment debate on economic and social order Cuadernos de cc ee y ee N 38 2000 P 126 pasiekamas cia http externos uma es cuadernos pdfs pdf440 pdf Archyvuota kopija 2009 12 21 is Wayback Machine projekto Krzysztof Mrowcewicz Europeans and Sarmatians Polish Baroque Ten centuries of Polish literature Warszawa 2004 Akademia Humanistyczna ISBN 83 89348 36 5 P 78 Pasiekiamas cia Krzysztof Mrowcewicz Europeans and Sarmatians Polish Baroque Ten centuries of Polish literature Warszawa 2004 Akademia Humanistyczna ISBN 83 89348 36 5 P 79 Pasiekiamas cia