Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Janas Dlugošas lenk Jan DługoszJano Dlugošo portretas nutapytas Walery Eljasz Radzikowskiego 1889 m VieniavaGimė 1415 m
Janas Dlugošas
| Janas Dlugošas lenk. Jan Długosz | |
|---|---|
| Jano Dlugošo portretas, nutapytas Walery Eljasz-Radzikowskiego, 1889 m. | |
| Vieniava | |
| Gimė | 1415 m. gruodžio 1 d. Bžežnica |
| Mirė | 1480 m. gegužės 19 d. (64 metai) Krokuva |
| Tėvas | Jonas Dlugošas iš Niedzielsko |
| Veikla | lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas. |
| Vikiteka | Janas Dlugošas |
Janas Dlugošas (lenk. Jan Długosz; 1415 m. gruodžio 1 d. Bžežnica, – 1480 m. gegužės 19 d. Krokuva) – lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas.
Biografija
Bajoras, kilęs iš Vieniavos herbo giminės. Tėvas Jonas Dlugošas iš Niedzielsko, riteris, Žalgirio mūšio dalyvis. Mūšyje jis paėmė į nelaisvę Brandenburgo komtūrą Markvardą Zalsbachą ir už tai gavo valdyti Bžežnicos seniūniją. Su dviem žmonomis jis turėjo 12 vaikų, iš kurių trys turėjo Jano vardą. Vyriausiasis tapo lenkų istoriografijos tėvu.
Janas mokėsi Novy Korčino (dab. Švento Kryžiaus vaivadija), kurio seniūnas iš pradžių buvo tėvas, parapinėje mokykloje. 1428–1431 m. studijavo Krokuvos universitete, tačiau jokio laipsnio neapsigynė. Nuo 1431 m. būsimojo kardinolo dvariškis, viešasis notaras, 1439–1455 m. sekretorius, kancleris. Globėjui 1455 m. mirus perėjo į tarnybą karaliaus rūmuose.
1435–1478 m. dalyvavo įvairiose diplomatinėse misijose bei derybose su Roma, Vokiečių ordinu, Čekija, Vengrija. Nuo 1467 m. Kazimiero Jogailaičio sūnų auklėtojas.
Nuo 1436 m. Krokuvos kanauninkas, 1440 m. įšventintas kunigu. 1479 m. karaliaus nominuotas Lvovo arkivyskupu, bet mirė nesulaukęs popiežiaus patvirtinimo.
Istorikas
J. Dlugošas sukaupė vertingų, dažniausiai nepasiekusių mūsų laikų, dokumentų ir nuorašų rinkinių apie Lenkijos ir Vokiečių ordino santykius 1339–1422 m. (Lites ac res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum 1440–1480, išleista 1855–1856 m., priedai 1880 m., 3 t. 1890–1935 m.), Žalgirio mūšyje paimtų kryžiuočių vėliavų aprašymus (Banderia Prutenorum), Lenkijos herbų aprašus ir atvaizdus (Insignia seu clenodia incliti Regni Poloniae 1458–1480, išleista 1851 m., 1885 m., 1931 m.), Krokuvos vyskupijos beneficinių aktų knygą (Liber beneficiorum dioecesis Cracoviensis 1470–1480, išleista 1863–1864 m.) Parengė šv. Stanislovo (išleista 1511 m.), šv. Kunigundos (Kingos, išleista 1887 m.), Krokuvos, Plocko, Poznanės vyskupų bei Gniezno arkivyskupų, kardinolo Z. Olešnickio ir kitų gyvenimų aprašymus (Vitae episcoporum Poloniae, išleista 1887 m.).
Daug rašė apie Lietuvą, apibūdino senąją lietuvių religiją.
Kronika
Svarbiausias veikalas – 12 knygų Lenkijos kronika nuo legendinių laikų iki 1480 m. „Garbingos Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos“ (Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae 1455–1480 m., pradėta leisti 1615 m., visas leidimas 1701–1703 m. ir 1873–1878 m., vertimas lenkų kalba Roczniki, czyli kroniki sławnego Królestwa Polskiego 1867–1869 m. Naujas kritiškas leidimas pradėtas 1964 m., jo lenkiškas vertimas – 1961–2006 m. Lietuvių kalba fragmentai spausdinti 1955 m., 1996 m.
Kronikoje gausiai panaudotos daugelis istorinių šaltinių – lenkų kronikos, lietuvių, Rusios, čekų, vengrų, kryžiuočių ir kt. metraščiai bei kronikos, įvairūs jam prieinami dokumentai, amžininkų liudijimai. Spėjama, kad žinių surinko ir iš Krokuvoje studijuojančių lietuvių, Lietuvoje gyvenusių Kazimiero Jogailaičio dvariškių.
Medžiaga išdėstyta išlikusių Livijaus dekadų pavyzdžiu. Nors yra chronologijos, genealogijos, toponimikos ir kitų netikslumų, politinių aktualijų sukeltų nuostatų, šis veikalas – vienas svarbiausių ir nuosekliausių Lietuvos istorinių šaltinių, ypač nuo 1382 m. Pirmoji žinia apie lietuvius datuojama 1205 m.
Vienas pirmųjų išdėstė romėniškąją lietuvių kilmės teoriją. Smulkiai aprašyti Vytauto ir Jogailos nesutarimai, 1387 m. Aukštaičių ir 1413–1417 m. Žemaičių krikštas, 1410 m. Žalgirio mūšis. Greta objektyvių, kitais šaltiniais patvirtintų žinių, Kronikoje yra tendencingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politikos vertinimų, spėjama, daugiausia dėl globėjo Z. Olešnickio įtakos. Kronika padarė poveikį daugeliui Vidurio Rytų Europos viduramžių istoriografų.
Ištraukos
Ištraukos apie lietuvių kilmę iš romėnų:
997 metai: „<...> Nes prūsai, lietuviai ir žemaičiai buvo, kaip žinoma, vienodų papročių, kalbos ir giminės, ir, kai Italijoje prasidėjo pilietiniai karai tarp Cezario ir Pompėjaus ir Italija verkė, jie, palikę senas gyvenamąsias vietas, atvyko į tas žemes, kuriose dabar ir gyvena ir įkūrė savo gyvenvietes tuščiose vietose, apsuptose upių, pelkių, įkūrė Romos pavyzdžiu pagrindinį miestą Romovę ir pasodino ten vyriausiąjį žynį. Ir nors šios tautos skiriasi žodžių tarimu, jos, kaip lenkai, čekai ir rusai, daug kuo artimi.“
„Nors ir mažai žinoma, kadangi niekas iš rašytojų nepaliko duomenų, kokiu būdu ir iš kur lietuvių ir žemaičių tautos atvyko į šias šiaurines vietas, kuriose dabar ir gyvena, o taip pat iš kokios tautos jie yra kilę, taičiau atrodo teisingas spėjimas, kuris veda link išvados (turint omenyje garsinę kalbos sudėtį, taip ir sutampančias kalbos dalis), kad lietuviai ir žemaičiai – lotynų kilmės.“
Ištraukos apie Lietuvos krikštą:
1387 metai: „Kadangi lenkų karalius Vladislovas [Jogaila], sudarydamas sutartį su Lenkijos karalyste ir karaliene Jadvyga, įsipareigojo lietuvių tautą ir šalį iš stabmeldystės ir pagonybės nukreipti į tikrąjį Dievą ir katalikų tikėjimą ir kadangi karalius visa širdimi siekė platinti katalikišką tikėjimą, jis vyksta į Lietuvą. Atvykęs į Lietuvą, karalius Pelenų dieną ruošia suvažiavimą Vilniuje. <...> Daugelį dienų lenkų karalius Vladislovas, padedamas katalikų kunigaikščių, dėjo daug pastangų, kad riteriai ir paprasti žmonės, atsisakę neteisingų dievų, kuriems jie ...iki tol lenkėsi, sutiko gerbti vienintelį tikrąjį Dievą ir lenktis jam bei turėti krikščionišką tikėjimą. Barbarai, betgi, priešinosi ir pareiškė, kad iš jų pusės būtų nesąžininga, priešingai protėvių papročiams, išduoti save, palikti ir apleisti savo dievus, iš kurių pagrindiniai buvo: ugnis, kurią jie laikė amžina, ją degindavo žyniai dieną ir naktį; miškai, kuriuos jie laikė šventais; žalčiai ir gyvatės, kuriuose, pagonių tikėjimu, gyvena dievai. <...> Ši ugnis, barbarų laikoma amžina ir saugojama Vilniuje, pagrindiniame mieste ir tautos sostinėje <...> Be to tam tikrose vietose, kur buvo reikalinga, įkūrė septynias parapines bažnyčias, būtent: Vilkomirgėje, Maišiagaloje, Nemenčinėje, Medininkuose, Krėvoje, Obolcuose ir Hainoje. Visos parapijos įkurtos pagonių lietuvių gyvenamose vietose.“
Ištraukos apie Žemaitiją:
1405 metai: „Po to lietuvių kunigaikštis Aleksandras Vytautas, nusileisdamas kryžiuočių reikalavimams ir pavargęs nuo jų, sudaro taiką, greičiau būtiną, negu garbingą; jis sutinka atsisakyti nuo Žemaičių žemės ir jėga priversti žemaičius pripažinti magistro ir Ordino valdžią, nors lenkų karalius Vladislovas [Jogaila] tam smarkiai prieštaravo ir priešinosi; <...> žemaičiai ateidavo iš miškų pas kunigaikštį Aleksandrą [Vytautą] ir jo karius su verksmu ir gailestingais maldavimais, kad neleistų juos atskirti nuo savo kunigaikštystės ir nuo lietuvių, su kuriais jie sudarė vieną gentį ir tautą kaip pagal kalbos panašumą, taip ir pagal papročius (nes Žemaitija jų kalboje reiškia „žemutinę“ žemę, gavusi šį pavadinimai skirtingai nuo Lietuvos, kurią abi gentys vadina „aukštutine“), kadangi, kalbėjo jie, būdami jo savais ir patikimais valdiniais ir draugais, jie jokiu būdu nenori pripažinti teutonų riterių valdžios...“
1409 metai: „Tokiu būdu, magistras ir Ordinas, kaip tapo žinoma, taip buvo įžeisti Žemaitijos sugražinimu (įvykdytu kunigaikščio Aleksandro Vytauto) į Lietuvos sudėtį, kad, nors ir nepasiryžo atvirai kariauti su lenkais, užgniaužė pyktį ir persipildė verdančiu pykčiu.“
Požiūris į Lietuvą
Janas Dlugošas savo Kronikoje menkina lietuvius, dažnai siekdamas iškelti lenkų įvaizdį. Jis apibūdina Lietuvos kraštą kaip „ištisą dykvietę – kur vien tik žvėrys gali išgyventi“. Anot jo, išskyrus du vasaros mėnesius, Lietuvoje viešpatauja žiaurūs šalčiai, dėl kurių lietuviai gausiai miršta ir masiškai nušąla nosis, todėl jie priversti kūrenti laužus, idant dirbtinai sukurta šiluma subrandintų kitaip neprinokstančius javus. Jo teigimu, patys lietuviai „pati primityviausia tauta tarp Šiaurės tautų“, tarpusavyje kalbanti šiek tiek pagadinta lotynų kalba, nes yra kilę iš senovės romėnų. Iki Jogailos pakrikštijimo garbinę tuos pačius pagoniškus dievus, kokius garbino „lietuvių protėviai – romėnai, kažkada persikraustę iš Romos imperijos į nederlingas Lietuvos žemes“.
Išnašos
- Janas Dlugošas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 31 psl.
- „Analai arba šlovingos Lenkijos karalystės kronika“. lt.litviny.net. Suarchyvuotas originalas 2022-01-20. Nuoroda tikrinta 2022-06-16.
- Dlugošas, Janas (1981). „Dešimta knyga“. Roczniki czyli Kroniki slawnego Krolewstwa Polskiego (lenkų). Varšuva. pp. 215–221.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
Šaltiniai
- „Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae“ XIX a. publikacija originalo kalba (pavadinimu Historia Polonica).
- Joannis Dlugossii, Senioris Canonici Cracoviensis, Opera omnia. Cracoviae, 1873. T. 10, Historiae Polonicae libri XII. T. 1: Libri 1-4 (iki 1139 m.)
- Joannis Dlugossii, Senioris Canonici Cracoviensis, Opera omnia. Cracoviae, 1873. T. 11, Historiae Polonicae libri XII. T. 2: Libri 5-8 (1140-1299 m.)
- Joannis Dlugossii, Senioris Canonici Cracoviensis, Opera omnia. Cracoviae, 1876. T. 12, Historiae Polonicae libri XII. T. 3: Libri 9-10 (1300-1409 m.)
- Joannis Dlugossii, Senioris Canonici Cracoviensis, Opera omnia. Cracoviae, 1877. T. 13, Historiae Polonicae libri XII. T. 4: Libri 11-12 (1410-1444 m.)
- Joannis Dlugossii, Senioris Canonici Cracoviensis, Opera omnia. Cracoviae, 1878. T. 14, Historiae Polonicae libri XII. T. 5: Liber 12 (continiatio) (1445-1480 m.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Janas Dlugošas, Kas yra Janas Dlugošas? Ką reiškia Janas Dlugošas?
Janas Dlugosas lenk Jan DlugoszJano Dlugoso portretas nutapytas Walery Eljasz Radzikowskiego 1889 m VieniavaGime 1415 m gruodzio 1 d BzeznicaMire 1480 m geguzes 19 d 64 metai KrokuvaTevas Jonas Dlugosas is NiedzielskoVeikla lenku kronikininkas istorikas ir diplomatas Vikiteka Janas Dlugosas Janas Dlugosas lenk Jan Dlugosz 1415 m gruodzio 1 d Bzeznica 1480 m geguzes 19 d Krokuva lenku kronikininkas istorikas ir diplomatas BiografijaBajoras kiles is Vieniavos herbo gimines Tevas Jonas Dlugosas is Niedzielsko riteris Zalgirio musio dalyvis Musyje jis paeme į nelaisve Brandenburgo komtura Markvarda Zalsbacha ir uz tai gavo valdyti Bzeznicos seniunija Su dviem zmonomis jis turejo 12 vaiku is kuriu trys turejo Jano varda Vyriausiasis tapo lenku istoriografijos tevu Janas mokesi Novy Korcino dab Svento Kryziaus vaivadija kurio seniunas is pradziu buvo tevas parapineje mokykloje 1428 1431 m studijavo Krokuvos universitete taciau jokio laipsnio neapsigyne Nuo 1431 m busimojo kardinolo dvariskis viesasis notaras 1439 1455 m sekretorius kancleris Globejui 1455 m mirus perejo į tarnyba karaliaus rumuose 1435 1478 m dalyvavo įvairiose diplomatinese misijose bei derybose su Roma Vokieciu ordinu Cekija Vengrija Nuo 1467 m Kazimiero Jogailaicio sunu aukletojas Nuo 1436 m Krokuvos kanauninkas 1440 m įsventintas kunigu 1479 m karaliaus nominuotas Lvovo arkivyskupu bet mire nesulaukes popieziaus patvirtinimo Istorikas Jan Dlugosz Antoniego Gramatyki paveikslo reprodukcija J Dlugosas sukaupe vertingu dazniausiai nepasiekusiu musu laiku dokumentu ir nuorasu rinkiniu apie Lenkijos ir Vokieciu ordino santykius 1339 1422 m Lites ac res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum 1440 1480 isleista 1855 1856 m priedai 1880 m 3 t 1890 1935 m Zalgirio musyje paimtu kryziuociu veliavu aprasymus Banderia Prutenorum Lenkijos herbu aprasus ir atvaizdus Insignia seu clenodia incliti Regni Poloniae 1458 1480 isleista 1851 m 1885 m 1931 m Krokuvos vyskupijos beneficiniu aktu knyga Liber beneficiorum dioecesis Cracoviensis 1470 1480 isleista 1863 1864 m Parenge sv Stanislovo isleista 1511 m sv Kunigundos Kingos isleista 1887 m Krokuvos Plocko Poznanes vyskupu bei Gniezno arkivyskupu kardinolo Z Olesnickio ir kitu gyvenimu aprasymus Vitae episcoporum Poloniae isleista 1887 m Daug rase apie Lietuva apibudino senaja lietuviu religija Kronika Svarbiausias veikalas 12 knygu Lenkijos kronika nuo legendiniu laiku iki 1480 m Garbingos Lenkijos karalystes metrasciai arba kronikos Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae 1455 1480 m pradeta leisti 1615 m visas leidimas 1701 1703 m ir 1873 1878 m vertimas lenku kalba Roczniki czyli kroniki slawnego Krolestwa Polskiego 1867 1869 m Naujas kritiskas leidimas pradetas 1964 m jo lenkiskas vertimas 1961 2006 m Lietuviu kalba fragmentai spausdinti 1955 m 1996 m Kronikoje gausiai panaudotos daugelis istoriniu saltiniu lenku kronikos lietuviu Rusios ceku vengru kryziuociu ir kt metrasciai bei kronikos įvairus jam prieinami dokumentai amzininku liudijimai Spejama kad ziniu surinko ir is Krokuvoje studijuojanciu lietuviu Lietuvoje gyvenusiu Kazimiero Jogailaicio dvariskiu Medziaga isdestyta islikusiu Livijaus dekadu pavyzdziu Nors yra chronologijos genealogijos toponimikos ir kitu netikslumu politiniu aktualiju sukeltu nuostatu sis veikalas vienas svarbiausiu ir nuosekliausiu Lietuvos istoriniu saltiniu ypac nuo 1382 m Pirmoji zinia apie lietuvius datuojama 1205 m Vienas pirmuju isdeste romeniskaja lietuviu kilmes teorija Smulkiai aprasyti Vytauto ir Jogailos nesutarimai 1387 m Aukstaiciu ir 1413 1417 m Zemaiciu krikstas 1410 m Zalgirio musis Greta objektyviu kitais saltiniais patvirtintu ziniu Kronikoje yra tendencingu Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes politikos vertinimu spejama daugiausia del globejo Z Olesnickio įtakos Kronika padare poveikį daugeliui Vidurio Rytu Europos viduramziu istoriografu Istraukos Istraukos apie lietuviu kilme is romenu 997 metai lt gt Nes prusai lietuviai ir zemaiciai buvo kaip zinoma vienodu paprociu kalbos ir gimines ir kai Italijoje prasidejo pilietiniai karai tarp Cezario ir Pompejaus ir Italija verke jie palike senas gyvenamasias vietas atvyko į tas zemes kuriose dabar ir gyvena ir įkure savo gyvenvietes tusciose vietose apsuptose upiu pelkiu įkure Romos pavyzdziu pagrindinį miesta Romove ir pasodino ten vyriausiajį zynį Ir nors sios tautos skiriasi zodziu tarimu jos kaip lenkai cekai ir rusai daug kuo artimi Nors ir mazai zinoma kadangi niekas is rasytoju nepaliko duomenu kokiu budu ir is kur lietuviu ir zemaiciu tautos atvyko į sias siaurines vietas kuriose dabar ir gyvena o taip pat is kokios tautos jie yra kile taiciau atrodo teisingas spejimas kuris veda link isvados turint omenyje garsine kalbos sudetį taip ir sutampancias kalbos dalis kad lietuviai ir zemaiciai lotynu kilmes Istraukos apie Lietuvos kriksta 1387 metai Kadangi lenku karalius Vladislovas Jogaila sudarydamas sutartį su Lenkijos karalyste ir karaliene Jadvyga įsipareigojo lietuviu tauta ir salį is stabmeldystes ir pagonybes nukreipti į tikrajį Dieva ir kataliku tikejima ir kadangi karalius visa sirdimi sieke platinti katalikiska tikejima jis vyksta į Lietuva Atvykes į Lietuva karalius Pelenu diena ruosia suvaziavima Vilniuje lt gt Daugelį dienu lenku karalius Vladislovas padedamas kataliku kunigaiksciu dejo daug pastangu kad riteriai ir paprasti zmones atsisake neteisingu dievu kuriems jie iki tol lenkesi sutiko gerbti vienintelį tikrajį Dieva ir lenktis jam bei tureti krikscioniska tikejima Barbarai betgi priesinosi ir pareiske kad is ju puses butu nesazininga priesingai proteviu paprociams isduoti save palikti ir apleisti savo dievus is kuriu pagrindiniai buvo ugnis kuria jie laike amzina ja degindavo zyniai diena ir naktį miskai kuriuos jie laike sventais zalciai ir gyvates kuriuose pagoniu tikejimu gyvena dievai lt gt Si ugnis barbaru laikoma amzina ir saugojama Vilniuje pagrindiniame mieste ir tautos sostineje lt gt Be to tam tikrose vietose kur buvo reikalinga įkure septynias parapines baznycias butent Vilkomirgeje Maisiagaloje Nemencineje Medininkuose Krevoje Obolcuose ir Hainoje Visos parapijos įkurtos pagoniu lietuviu gyvenamose vietose Istraukos apie Zemaitija 1405 metai Po to lietuviu kunigaikstis Aleksandras Vytautas nusileisdamas kryziuociu reikalavimams ir pavarges nuo ju sudaro taika greiciau butina negu garbinga jis sutinka atsisakyti nuo Zemaiciu zemes ir jega priversti zemaicius pripazinti magistro ir Ordino valdzia nors lenku karalius Vladislovas Jogaila tam smarkiai priestaravo ir priesinosi lt gt zemaiciai ateidavo is misku pas kunigaikstį Aleksandra Vytauta ir jo karius su verksmu ir gailestingais maldavimais kad neleistu juos atskirti nuo savo kunigaikstystes ir nuo lietuviu su kuriais jie sudare viena gentį ir tauta kaip pagal kalbos panasuma taip ir pagal paprocius nes Zemaitija ju kalboje reiskia zemutine zeme gavusi sį pavadinimai skirtingai nuo Lietuvos kuria abi gentys vadina aukstutine kadangi kalbejo jie budami jo savais ir patikimais valdiniais ir draugais jie jokiu budu nenori pripazinti teutonu riteriu valdzios 1409 metai Tokiu budu magistras ir Ordinas kaip tapo zinoma taip buvo įzeisti Zemaitijos sugrazinimu įvykdytu kunigaikscio Aleksandro Vytauto į Lietuvos sudetį kad nors ir nepasiryzo atvirai kariauti su lenkais uzgniauze pyktį ir persipilde verdanciu pykciu Poziuris į LietuvaJanas Dlugosas savo Kronikoje menkina lietuvius daznai siekdamas iskelti lenku įvaizdį Jis apibudina Lietuvos krasta kaip istisa dykviete kur vien tik zverys gali isgyventi Anot jo isskyrus du vasaros menesius Lietuvoje viespatauja ziaurus salciai del kuriu lietuviai gausiai mirsta ir masiskai nusala nosis todel jie priversti kurenti lauzus idant dirbtinai sukurta siluma subrandintu kitaip neprinokstancius javus Jo teigimu patys lietuviai pati primityviausia tauta tarp Siaures tautu tarpusavyje kalbanti siek tiek pagadinta lotynu kalba nes yra kile is senoves romenu Iki Jogailos pakrikstijimo garbine tuos pacius pagoniskus dievus kokius garbino lietuviu proteviai romenai kazkada persikrauste is Romos imperijos į nederlingas Lietuvos zemes Janas Dlugosas Krokuvos stelojeIsnasosJanas Dlugosas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 31 psl Analai arba slovingos Lenkijos karalystes kronika lt litviny net Suarchyvuotas originalas 2022 01 20 Nuoroda tikrinta 2022 06 16 Dlugosas Janas 1981 Desimta knyga Roczniki czyli Kroniki slawnego Krolewstwa Polskiego lenku Varsuva pp 215 221 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Saltiniai Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae XIX a publikacija originalo kalba pavadinimu Historia Polonica Joannis Dlugossii Senioris Canonici Cracoviensis Opera omnia Cracoviae 1873 T 10 Historiae Polonicae libri XII T 1 Libri 1 4 iki 1139 m Joannis Dlugossii Senioris Canonici Cracoviensis Opera omnia Cracoviae 1873 T 11 Historiae Polonicae libri XII T 2 Libri 5 8 1140 1299 m Joannis Dlugossii Senioris Canonici Cracoviensis Opera omnia Cracoviae 1876 T 12 Historiae Polonicae libri XII T 3 Libri 9 10 1300 1409 m Joannis Dlugossii Senioris Canonici Cracoviensis Opera omnia Cracoviae 1877 T 13 Historiae Polonicae libri XII T 4 Libri 11 12 1410 1444 m Joannis Dlugossii Senioris Canonici Cracoviensis Opera omnia Cracoviae 1878 T 14 Historiae Polonicae libri XII T 5 Liber 12 continiatio 1445 1480 m