Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos krikštas procesas kurio metu senovės lietuvių tikėjimas buvo pakeistas krikščionybe Oficialiai Lietuva pakrikšt
Lietuvos krikštas
Lietuvos krikštas – procesas, kurio metu senovės lietuvių tikėjimas buvo pakeistas krikščionybe. Oficialiai Lietuva pakrikštyta 1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo iniciatyva.
Pirmieji krikštijimo bandymai
Kadangi baltų gyvenamieji plotai driekėsi tarp miškų ir pelkių, atokiau nuo ankstyvųjų Europos krikščionybės centrų, bandymai pakrikštyti baltus prasidėjo palyginti vėlai. Patys pirmieji istoriniuose šaltinuose minimi bandymai – nesėkmingos X a. pab. – XI a. pr. vykusios Adalberto ir Brunono misijos prūsų ir jotvingių žemėse. XII a. pab. prasidėjus krikščioniškoms misijoms Latvijoje ir XIII a. Prūsijoje Lietuva išliko vienintelė baltų teritorija, kuri nebuvo paliesta krikščionybės. Tačiau plečiantis Lietuvos valstybei į rytus ir susidūrus su jau pakrikštyta Kijevo Rusia, dalis rytų Lietuvos didikų jau tada perėmė stačiatikybę. 1251 m. Lietuvos valdovas Mindaugas priėmė katalikų tikėjimą, o 1253 m. liepos 17 d. bule popiežius Inocentas IV Lietuvą paskelbė karalyste, pavaldžia Romos vyskupui. Tačiau po sėkmingo 1260 m. Durbės mūšio Mindaugas grįžo prie senovės lietuvių religijos ir krikščionybės plitimas Lietuvoje nutrūko. Vėliau iki pat Vytauto ir Jogailos dauguma valdovų vedė derybas dėl krikšto su įvairiomis šalimis (išskyrus Vaišelgą, kuris buvo stačiatikis). LDK teritorijoje veikė visiška tikėjimo laisvė.[reikalingas šaltinis]
Krikšto pradžia
Lietuvos krikštas datuojamas 1251 m., kai krikštijosi jos valdovas Mindaugas. Bet plačiau katalikiškasis krikštas nepaplito, todėl jis buvo pakartotas XIV a. pab., kai kontroversiškai vertinamoje Krėvos sutartyje (1385 m.) tuometis Lietuvos valdovas Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą. 1386 m. vasario 15 d. Vavelio katedroje pakrikštytas pats Jogaila, taip pat karališkosios šeimos nariai (tarp jų Vytautas Didysis ir Švitrigaila), Lietuvos didikai, į Vilnių paskirtas vyskupas .
1387 m. Jogaila grįžo į Lietuvą ir pradėjo jos gyventojų krikštą. Pirmiausia pakrikštyti Vilniaus ir jo apylinkių didikai, valstiečiai. 1387 m. vasario 17 d. patvirtino bajorams katalikams jų valdomą žemę tėvonijų teisėmis, 1387 m. vasario 22 d. privilegija uždraudė katalikams tuoktis su stačiatikiais, o mišriose šeimose pastariesiems įsakė priimti katalikybę. Vilniuje sunaikinta romovė, pasak Jano Dlugošo, Jogailos įsakymu buvo užgesinta šventoji ugnis, išverstas aukuras, vietoje jo pastatyta Vilniaus katedra. Pavasarį pradėta Aukštaitijos kristianizacija, imtos steigti parapijos. Bažnyčios įkurtos Vilkmergėje, Lydoje, Maišiagaloje, Krėvoje, Nemenčinėje, ir . Krikštytojai pradėjo masinį šventųjų giraičių kirtimą, žalčių užmušinėjimą. Jogaila žmonėms dalino iš Lenkijos atvežtus drabužius, mokė krikščioniškųjų tikėjimo tiesų, vykdė masinį krikštą, suvarydamas žmones į būrius ir kiekvieno būrio žmonėms parinkdamas po tokį patį vardą. Karius ir kilminguosius krikštijo atskirai. 1389 m. balandžio 19 d. popiežius Urbonas VI pripažino LDK kaip krikščionišką valstybę.
Žemaitijos krikštas
Po sėkmingo lietuviams Žalgirio mūšio 1411 m. pasirašyta Torūnės taika, kuria Teutonų ordinas grąžino Žemaitiją LDK. Ji buvo paskutinė pagoniška kunigaikštystės žemė. 1413 m. pradėtas Žemaitijos krikštas. Vytautas su Jogaila Dubysos upe pasiekė Betygalą, kur pradėjo pirmąjį žemaičių krikštą. Jogailos nurodymu sunaikintas prie Nevėžio buvęs bokštas, kuriame degusi šventoji ugnis. Pradėti kirsti šventieji miškai, naikinti aukurai. Jogaila Žemaitijos seniūnu paskyrė uolų kataliką Kęsgailą, kuris turėjo rūpintis regiono krikštijimu. 1416 m. pradėta parapinių bažnyčių statyba, o 1417 m. spalio 23 d. įkurta žemaičių vyskupija, kurios vyskupu tapo Motiejus Trakiškis. 1464 m. Medininkuose (Varniuose) pastatyta katedra. XV a. pr. Lietuvoje aktyviai veikė misionierius Jeronimas Prahiškis, jam pradėjus kirsti šventąsias giraites Vytautas jį išsiuntė iš šalies.
Krikštijant Žemaitiją, nė vienas dvasininkas, atvykęs į Žemaitiją kartu su karaliumi Jogaila, negalėjo susikalbėti su žemaičiais, todėl pats karalius Jogaila mokė žemaičius apie katalikybę, taigi jis gebėjo bendrauti žemaičių tarme.
Senojo tikėjimo nykimas
Nepaisant krikštijimo vajaus, tiek žyniai, tiek paprasti valstiečiai, tęsę baltiškąsias tradicijas, nebuvo persekiojami ar žudomi. Kilmingieji, didikai politiniais sumetimais tapo uolūs katalikai, tačiau provincijos gyventojai, ypač gyvenę atokiau nuo bažnyčių, iki pat XV a. vidurio tebepraktikavo lietuvių religiją. Išmirus paskutinei kartai, gyvavusiai iki krikščionybės įvedimo, prasidėjo lietuvių religijos nykimas. Kadangi nebeliko žynių, tikėjimo tradiciją tęsė patys gyventojai, tačiau jų apeigos iš masinių pradėjo siaurėti iki giminės ar šeimos, pakito dievų hierarchija, dievų specializacija beveik išimtinai rėmėsi žemdirbyste, namų ūkiu. Religija susimaišė su pasakomis, sakmėmis, išliko tik dalis ritualų, švenčių.
Galutinai senasis lietuvių tikėjimas (tiksliau, jo reliktai) išnyko XVI a., kuomet į LDK atsiųstas jėzuitų ordinas. Vienuoliai ėmėsi naikinti bet kokias senojo tikėjimo liekanas, netgi papročius, tradicijas. Jėzuitai savo tarpusavio laiškuose reiškė didelį pasipiktinimą naminių gyvulių aukojimais, ąžuolų garbinimu, maldomis Saulei ir Mėnuliui, burtais, žolininkyste, amuletais. XVIII a. jau buvo išnykę senieji dievų vardai, kaip rašo jėzuitai, buvo garbinamos tokios abstrakcijos kaip saulė, žaibas, ugnis, mėnulis, duona.
Literatūra
- Historia Polonica, Jan Długosz, XV a.
- Baronas, Darius. Žemaičių krikštas: tyrimai ir refleksija. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija. 33–34 p. ISBN 978-9986-592-71-6.
- Gintaras Beresnevičius, Lietuvių religija ir mitologija, 2004.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos krikštas, Kas yra Lietuvos krikštas? Ką reiškia Lietuvos krikštas?
Lietuvos krikstas procesas kurio metu senoves lietuviu tikejimas buvo pakeistas krikscionybe Oficialiai Lietuva pakrikstyta 1387 m Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didziojo kunigaikscio Jogailos bei Lietuvos didziojo kunigaikscio Vytauto Didziojo iniciatyva Lietuvos krikstui skirtas pasto zenklasPirmieji krikstijimo bandymaiNukryziuotas Jezus su sv Marija ir sv Juozapu XIV a freska Vilniaus katedrojeLietuvos kriksto jubiliejui skirtas paminklas Plungeje Kadangi baltu gyvenamieji plotai driekesi tarp misku ir pelkiu atokiau nuo ankstyvuju Europos krikscionybes centru bandymai pakrikstyti baltus prasidejo palyginti velai Patys pirmieji istoriniuose saltinuose minimi bandymai nesekmingos X a pab XI a pr vykusios Adalberto ir Brunono misijos prusu ir jotvingiu zemese XII a pab prasidejus krikscioniskoms misijoms Latvijoje ir XIII a Prusijoje Lietuva isliko vienintele baltu teritorija kuri nebuvo paliesta krikscionybes Taciau pleciantis Lietuvos valstybei į rytus ir susidurus su jau pakrikstyta Kijevo Rusia dalis rytu Lietuvos didiku jau tada pereme staciatikybe 1251 m Lietuvos valdovas Mindaugas prieme kataliku tikejima o 1253 m liepos 17 d bule popiezius Inocentas IV Lietuva paskelbe karalyste pavaldzia Romos vyskupui Taciau po sekmingo 1260 m Durbes musio Mindaugas grįzo prie senoves lietuviu religijos ir krikscionybes plitimas Lietuvoje nutruko Veliau iki pat Vytauto ir Jogailos dauguma valdovu vede derybas del kriksto su įvairiomis salimis isskyrus Vaiselga kuris buvo staciatikis LDK teritorijoje veike visiska tikejimo laisve reikalingas saltinis Kriksto pradziaLietuvos krikstas datuojamas 1251 m kai krikstijosi jos valdovas Mindaugas Bet placiau katalikiskasis krikstas nepaplito todel jis buvo pakartotas XIV a pab kai kontroversiskai vertinamoje Krevos sutartyje 1385 m tuometis Lietuvos valdovas Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos kriksta 1386 m vasario 15 d Vavelio katedroje pakrikstytas pats Jogaila taip pat karaliskosios seimos nariai tarp ju Vytautas Didysis ir Svitrigaila Lietuvos didikai į Vilniu paskirtas vyskupas 1387 m Jogaila grįzo į Lietuva ir pradejo jos gyventoju kriksta Pirmiausia pakrikstyti Vilniaus ir jo apylinkiu didikai valstieciai 1387 m vasario 17 d patvirtino bajorams katalikams ju valdoma zeme tevoniju teisemis 1387 m vasario 22 d privilegija uzdraude katalikams tuoktis su staciatikiais o misriose seimose pastariesiems įsake priimti katalikybe Vilniuje sunaikinta romove pasak Jano Dlugoso Jogailos įsakymu buvo uzgesinta sventoji ugnis isverstas aukuras vietoje jo pastatyta Vilniaus katedra Pavasarį pradeta Aukstaitijos kristianizacija imtos steigti parapijos Baznycios įkurtos Vilkmergeje Lydoje Maisiagaloje Krevoje Nemencineje ir Krikstytojai pradejo masinį sventuju giraiciu kirtima zalciu uzmusinejima Jogaila zmonems dalino is Lenkijos atveztus drabuzius moke krikscioniskuju tikejimo tiesu vykde masinį kriksta suvarydamas zmones į burius ir kiekvieno burio zmonems parinkdamas po tokį patį varda Karius ir kilminguosius krikstijo atskirai 1389 m balandzio 19 d popiezius Urbonas VI pripazino LDK kaip krikscioniska valstybe Zemaitijos krikstasPo sekmingo lietuviams Zalgirio musio 1411 m pasirasyta Torunes taika kuria Teutonu ordinas grazino Zemaitija LDK Ji buvo paskutine pagoniska kunigaikstystes zeme 1413 m pradetas Zemaitijos krikstas Vytautas su Jogaila Dubysos upe pasieke Betygala kur pradejo pirmajį zemaiciu kriksta Jogailos nurodymu sunaikintas prie Nevezio buves bokstas kuriame degusi sventoji ugnis Pradeti kirsti sventieji miskai naikinti aukurai Jogaila Zemaitijos seniunu paskyre uolu katalika Kesgaila kuris turejo rupintis regiono krikstijimu 1416 m pradeta parapiniu baznyciu statyba o 1417 m spalio 23 d įkurta zemaiciu vyskupija kurios vyskupu tapo Motiejus Trakiskis 1464 m Medininkuose Varniuose pastatyta katedra XV a pr Lietuvoje aktyviai veike misionierius Jeronimas Prahiskis jam pradejus kirsti sventasias giraites Vytautas jį issiunte is salies Krikstijant Zemaitija ne vienas dvasininkas atvykes į Zemaitija kartu su karaliumi Jogaila negalejo susikalbeti su zemaiciais todel pats karalius Jogaila moke zemaicius apie katalikybe taigi jis gebejo bendrauti zemaiciu tarme Senojo tikejimo nykimasNepaisant krikstijimo vajaus tiek zyniai tiek paprasti valstieciai tese baltiskasias tradicijas nebuvo persekiojami ar zudomi Kilmingieji didikai politiniais sumetimais tapo uolus katalikai taciau provincijos gyventojai ypac gyvene atokiau nuo baznyciu iki pat XV a vidurio tebepraktikavo lietuviu religija Ismirus paskutinei kartai gyvavusiai iki krikscionybes įvedimo prasidejo lietuviu religijos nykimas Kadangi nebeliko zyniu tikejimo tradicija tese patys gyventojai taciau ju apeigos is masiniu pradejo siaureti iki gimines ar seimos pakito dievu hierarchija dievu specializacija beveik isimtinai remesi zemdirbyste namu ukiu Religija susimaise su pasakomis sakmemis isliko tik dalis ritualu svenciu Galutinai senasis lietuviu tikejimas tiksliau jo reliktai isnyko XVI a kuomet į LDK atsiustas jezuitu ordinas Vienuoliai emesi naikinti bet kokias senojo tikejimo liekanas netgi paprocius tradicijas Jezuitai savo tarpusavio laiskuose reiske didelį pasipiktinima naminiu gyvuliu aukojimais azuolu garbinimu maldomis Saulei ir Menuliui burtais zolininkyste amuletais XVIII a jau buvo isnyke senieji dievu vardai kaip raso jezuitai buvo garbinamos tokios abstrakcijos kaip saule zaibas ugnis menulis duona LiteraturaHistoria Polonica Jan Dlugosz XV a Baronas Darius Zemaiciu krikstas tyrimai ir refleksija Vilnius Lietuviu kataliku mokslo akademija 33 34 p ISBN 978 9986 592 71 6 Gintaras Beresnevicius Lietuviu religija ir mitologija 2004