Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie istorinę asmenybę Apie filmą skaitykite straipsnyje Barbora Radvilaitė telefilmas Barbora Radvilaitė
Barbora Radvilaitė
- Šis straipsnis apie istorinę asmenybę. Apie filmą skaitykite straipsnyje Barbora Radvilaitė (telefilmas).
| Barbora Radvilaitė | |
|---|---|
| Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė | |
| Luko Kranacho Jaunesniojo portretas, apie 1553 m. | |
| Radvilos | |
| Herbas „Trimitai“ | |
| Gimė | 1520 m. gruodžio 6 d. Vilnius arba Dubingiai |
| Mirė | 1551 m. gegužės 8 d. (30 metų) Krokuva |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus katedroje |
| Tėvas | Jurgis Radvila I |
| Motina | Barbora Kola |
| Sutuoktinis (-ė) | Stanislovas Goštautas Žygimantas Augustas |
| Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė | |
| Valdė | 1548 m. – 1551 m. gegužės 8 d. |
| Vikiteka | Barbora Radvilaitė |
Barbora Radvilaitė (lenk. Barbara Radziwiłłówna; 1520/1523 m. gruodžio 6 d. – 1551 m. gegužės 8 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikė, Goštautų valdų paveldėtoja, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė konsortė (nuo 1550 m.).
Pasak amžininkų, Barbora buvusi labai graži moteris – tiems laikams aukšta (apie 162 cm), liekna, šviesiaplaukė ir baltų dantų. Tėvai jai suteikė gerą išsilavinimą, ji mokėjo kalbėti lietuviškai, rusėniškai ir lenkiškai. Gražuolė našlė karaliaus meiluže tapo greičiausiai 1543 m., o 1547 m. liepą ar rugpjūtį jie slapta susituokė. Paskelbus apie vedybas kilo skandalas; vedyboms įnirtingai priešinosi Lenkijos didikai, taip pat ir Lenkijos karalienė motina Bona Sforca. Nepaisant to, Žygimantas Augustas, padedamas Barboros pusbrolio Mikalojaus Radvilos Juodojo ir brolio Mikalojaus Radvilos Rudojo, atkakliai siekė vedybų pripažinimo ir Barboros karūnavimo Lenkijos karaliene. Galiausiai jiems tai pavyko ir Barbora buvo karūnuota Vavelio katedroje 1550 m. gruodžio 7 d. Tuo metu ji jau sirgo ir po penkių mėnesių mirė. Jos vedybų su Žygimantu Augustu metu Radvilų giminės politinė galia ir įtaka pasiekė didžiausias aukštumas.
Jos amžininkai, priešinęsi Barboros santuokai su karaliumi, dažniausiai ją vaizdavo negatyviai, kaltino Barborą Radvilaitę paleistuvyste ir raganavimu. Jos gyvenimas buvo apsuptas daugybės mitų ir gandų. Nuo XVIII a. Barboros Radvilaitės gyvenimas imtas vaizduoti romantinėje šviesoje kaip didžios ir tragiškos meilės istorija. Ji tapo posakio „meilė nugali viską“ pavyzdžiu, o besipriešinusi jos santykiams su Žygimantu Augustu Bona Sforca – tipišku neigiamu herojumi. Šiame įvaizdyje Barbora Radvilaitė tapo daugybės poemų, spektaklių, filmų ir kitų meno kūrinių heroje.
Biografija
Barbora Radvilaitė buvo jauniausia Vilniaus kašteliono ir Lietuvos didžiojo etmono Jurgio Radvilos bei Barboros Kolos iš Mažosios Lenkijos Stulpų giminės duktė. Žinoma, kad Barbora Radvilaitė gimė gruodžio 6 d., tačiau metai nėra tiksliai žinomi – 1520 arba 1523 m. Brolis Mikalojus Radvila Rudasis (~1515–1584), Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, vyresnė sesuo Ona (~1518–1556). Jos pusbrolis buvo Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris ir etmonas Mikalojus Radvila Juodasis.
Barbora gimė ir užaugo Vilniuje, ant Neries kranto stovinčiame dvare. Buvo gerai išmokslinta, be gudų ir lenkų kalbų, mokėjo lotynų ir italų kalbas, šiek tiek lietuviškai. Žaidė šachmatais, mėgo medžioti, puikiai šoko. Pagal atliktus Barboros griaučių tyrimus, manoma, kad ji buvo gero, harmoningo sudėjimo, aukšta (ūgis didesnis už vidutinį – 1,62 m). Buvo labai pamaldi, tačiau tolerantiškai žiūrėjo į plintančią reformaciją.
Radvilos XV–XVI a. tapo viena svarbiausių Lietuvos didikų giminių, turėjo didelę reikšmę valstybės gyvenime, drauge sukėlė konkuruojančių giminių pavydą ir nedraugiškumą. Tai atsiliepė ir Barboros Radvilaitės likimui.
Vedybos su Stanislovu Goštautu
1536 m. jos tėvas Rodūnėje sudarė sutartį su Goštautų šeima, pagal kurią ji turėjo ištekėti už Alberto Goštauto sūnaus Naugarduko vaivados Stanislovo Goštauto, kuris nuo 1539 m. tapo Trakų vaivada. Vedybos su 29 metų Stanislovu Goštautu įvyko 1537 m. gegužės 17 d. Geranainyse (netoli Vilniaus, dabar Baltarusija). 1540 m. mirė jos tėvas, o 1542 m. po trumpos ligos netikėtai mirė ir vyras. Su Stanislovo Goštauto mirtimi Lietuvoje išnyko XV–XVI a. garsi Goštautų giminė. Po vyro mirties Barbora apsigyveno su motina Geranainyse.
Vedybos su Žygimantu Augustu
Istorikai mano, kad Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas prasidėjo kunigaikščiui 1543 m. apsilankius Geranainyse. Nuo 1544 m. Žygimantas Augustas gyveno Vilniuje, gavęs iš tėvo savarankiškai valdyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Kol buvo gyva pirmoji Žygimanto Augusto žmona Elžbieta Habsburgaitė, santykiai su Barbora buvo riboti. 1545 m. sausio 15 d. mirus Žygimanto Augusto žmonai Elžbietai, Žygimantas Augustas pradėjo dažniau lankytis pas netoli gyvenusią Barborą, tarp jų užsimezgė artimi santykiai. Tuo tikslu Augustas net buvo padaręs slaptą įėjimą iš pilies į Radvilų rūmus. Pasklidus apie tai kalboms Mikalojus Radvila Rudasis bei pusbrolis Mikalojus Radvila Juodasis pareikalavo Žygimantą Augustą liautis lankiusis pas Barborą. Žygimantas Augustas su reikalavimu sutiko, tačiau pažado nesilaikė. Tada, pasak Lietuvos metraščio, Radvilos 1547 m. rugsėjo mėnesį sulaukė Žygimanto Augusto vizito pas seserį, pakvietė kunigą ir slaptai sutuokė karalių su Barbora Radvilaite. Santuokos liudytojai buvo tik Barboros brolis ir pusbrolis bei jų giminaitis Stanislovas Kęsgaila.
Po dviejų mėnesių Žygimantas Augustas išvyko į Lenkijos seimą Petrakave, tikėdamasis vestuvėms gauti savo tėvo ir Lenkijos ponų pritarimą. Atsargumo dėlei jis kėlė klausimą tik dėl vedybų galimumo, o ne pristatė tai kaip įvykusį faktą. Tuo metu Barborą Radvilaitę Žygimantas Augustas išsiuntė į Radvilų dvarą Dubingiuose, pavedęs ją Merkinės seniūno Stanislovo Davainio, kuris šiek tiek nusimanė apie mediciną, globai. Sunki kelionė į Dubingius, išsiskyrimas su vyru ir neaiški ateitis prastai paveikė Barborą Radvilaitę, kuri atvykusi į Dubingius, ankstyvai pagimdė. Nepaisant pastangų išlaikyti santykius paslaptyje, nedraugiškoje Radviloms aplinkoje plito įvairiausi gandai: pačią Barborą iš Lenkijos pasiekė žinia apie jos vyro neištikimybę, kurią Žygimanto Augusto nuomone paleido Lietuvos paiždininkio Hornostajaus žmona.
Žinia apie sūnaus santykius su Barbora Radvilaite Boną Sforcą pasiekė dar iki Augusto atvykimo į Lenkiją, tačiau ji tai slėpė. Žygimantas Augustas taip pat delsė tėvams paskelbti apie savo vedybas, tačiau apie tai papasakojo kai kuriems jam palankiems asmenims: Krokuvos vyskupui Jonui Tarnovskiui, didžiajam etmonui Stanislovui Laskiui, Seradzo vaivadai. Senasis karalius, kurį taip pat pasiekė gandai apie jo sūnaus ketinimą susituokti su Goštautiene, pareiškė, kad „tai netinkamas dalykas, ir taip negali būti“. Laiške, rašytame 1548 m. kovo mėnesį iš Krokuvos Trakų kaštelionui Jeronimui Chodkevičiui, karalius pareiškė, kad tokios vedybos galėtų užtraukti negarbę visai valstybei ir reikalavo, kad Lietuvos didikai parodytų jam savo uolumą bei atkalbėtų jaunąjį karalių nuo „nepadoraus“ sumanymo.
1548 m. balandžio 1 d. mirė Žygimantas Senasis. 1548 m. balandžio 17 d. Žygimantas Augustas Vilniuje Barborą Radvilaitę oficialiai pristatė kaip savo žmoną ir Lietuvos didžiąją kunigaikštienę. Tuomet jis išvyko į Lenkiją, kur perimdamas paveldėtą Lenkijos sostą paskelbė apie savo vedybas ir pareikalavo Barborą karūnuoti Lenkijos karaliene. Tam griežtai priešinosi Žygimanto Augusto motina Bona Sforca ir lenkų didikai, kurie bijojo didesnio Lietuvos savarankiškumo siekusių Radvilų įtakos didėjimo.
1549 m. vasario 13 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Barborai Radvilaitei užrašė Kauno pilį, Rumšiškes, Merkinę, Alytų, Nemunaitį, Birštoną, Žiežmarius, Stakliškes, Karmėlavą, Vilkiją, Skirsnemunę bei Veliuoną.
Barbora Radvilaitė karūnuota buvo tik 1550 m. gegužės 7 d. Krokuvoje. Po karūnacijos Barbora sunkiai susirgo ir 1551 m. mirė. Iškart po jos mirties pasklido gandai, kad ji galėjo būti nunuodyta Žygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos. Remiantis moksliniais tyrinėjimais, Radvilaitė galėjo sirgti gimdos arba gimdos kaklelio vėžiu. Pagal jos pačios pageidavimą jos kūnas buvo parvežtas į Vilnių ir palaidotas Vilniaus katedroje. XVIII a. viduryje, baiminatis rusų antpuolio, jos palaikai buvo paslėpti ir rasti tik 1931 m.
Vaizdavimas mene
Romantinė Barboros Radvilaitės meilės istorija ir ryški asmenybė tapo pagrindu keletui prozos, poezijos ir dramos kūrinių lenkų ir lietuvių kalbomis. Pasak vieno pasakojimo, lenkų burtininkas ponas Tvardovskis karaliaus prašymu buvo iššaukęs mylimosios dvasią. Tai tapo lenkų dailininko Voicecho Gersono paveikslo siužetu (paveikslas saugomas Nacionaliniame muziejuje Poznanėje). Buvo prieladų, kad Aušros vartų Dievo motinos stebuklingasis paveikslas išties buvęs Baboros Radvilaitės portretu.
Barborai Radvilaitei skirti lenkų dramaturgų Francišeko Venžiko (1811) ir Aloizo Felinskio (1823) dramos. 1937 m. pastatytas lenkų režisieriaus Jozefo Leiteso filmas „Barbora Radvilaitė“ (lenk. Barbara Radziwiłłówna), kuriame vaizduojama tragiška Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija. Filmas apdovanotas 1937 m. tarptautinio Venecijos kino festivalio prizu. 1983 m. Janušas Majevskis sukūrė filmą „Epitafija Barborai Radvilaitei“ (lenk. Epitafium dla Barbary Radziwiłłówny), taip pat įkvėptą Barboros romano su karaliumi Žygimantu. Barbora yra vienas iš pagrindinių veikėjų Lenkijos televijos seriale „Karalienė Bona“ (lenk. Królowa Bona).
1948 m. dramą „Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė“ publikavo Jonas Grinius. Siužetą trijų dalių dramoje „Barbora Radvilaitė“ (1971) panaudojo ir lietuvių dramaturgas Juozas Grušas (pirmą kartą pastatyta 1972 m. Jono Jurašo). Už šią dramą (taip pat ir už istorinę dramą „Švitrigaila“) J.Grušui buvo skirta Respublikinė premija (1976). 1979 m. Vilniuje Vokiečių gatvėje Barborai Radvilaitei pastatytas paminklas (skulptorius Vladas Vildžiūnas. 1982 m. pagal J.Grušo dramą sukurtas lietuvių režisieriaus Vidmanto Bačiulio televizijos filmas „Barbora Radvilaitė“.
Baltarusių poetė ir libretistė Tatjana Mušinskaja sukūrė libretą istoriniam baletui „Barbora Radvilaitė“. Baltarusių dramaturgas Aleksejus Dudarevas apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, meilę ir mirtį sukūrė draminę poemą „Juodoji Nesvyžiaus našlė“ (bltr. Чорная панна Нясвіжа, 1998).
1996 m. su Barboros atvaizdu išleistas Lietuvos pašto ženklas.
Išnašos
- Jankauskas, Rimantas (2013-04-20). „LDK istorija: Barboros Radvilaitės kūno rekonstrukcija – antropologinės charakteristikos šaltinis“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.
- Frost, Robert (2015). The Oxford History of Poland-Lithuania. Volume I: The Making of the Polish-Lithuanian Union, 1385-1569. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-820869-3. P.437–438.
- Ragauskienė, Raimonda (2013-12-27). "LDK istorija: Mitai apie Barborą Radvilaitę". Orbis Lituaniae. 15min. Tikrinta 2015-08-15.
- J. Kiaupienė, I. Lukšaitė Lietuvos istorija. V tomas. Vilnius:2013. P.156
- Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- „Barbora Radvilaitė – neblėstanti žvaigždė“. 15min.lt. 15min. 2012-05-08. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.
- http://kinfo.lt/renginys/xii-lenku-kino-savaite-barbora-radvilaite/[neveikianti nuoroda]
- http://www.imdb.com/title/tt0085498/
- A. Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė, Marius Iršėnas (ed.) The Lithuanian Millenium: History, Art and Culture, Vilnius:2015, P.587.
- http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/barbora_radvilaite__karaliene_keturiems_menesiams/,print.1
- http://www.kino-teatr.ru/kino/movie/sov/83399/annot/
Nuorodos
Barbora Radvilaitė Radvilų dinastija Gimė: 1520 m. gruodžio 6 d. Mirė: 1551 m. gegužės 8 d. (30 metų) | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Bona Sforza | Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1550–1551 m. | Po to: Kotryna Habsburgaitė |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Barbora Radvilaitė, Kas yra Barbora Radvilaitė? Ką reiškia Barbora Radvilaitė?
Sis straipsnis apie istorine asmenybe Apie filma skaitykite straipsnyje Barbora Radvilaite telefilmas Barbora RadvilaiteLenkijos karaliene ir Lietuvos didzioji kunigaikstieneLuko Kranacho Jaunesniojo portretas apie 1553 m RadvilosHerbas Trimitai Gime 1520 m gruodzio 6 d Vilnius arba DubingiaiMire 1551 m geguzes 8 d 30 metu KrokuvaPalaidotas a Vilniaus katedrojeTevas Jurgis Radvila IMotina Barbora KolaSutuoktinis e Stanislovas Gostautas Zygimantas AugustasLenkijos karaliene ir Lietuvos didzioji kunigaikstieneValde 1548 m 1551 m geguzes 8 d Vikiteka Barbora Radvilaite Barbora Radvilaite lenk Barbara Radziwillowna 1520 1523 m gruodzio 6 d 1551 m geguzes 8 d Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes didike Gostautu valdu paveldetoja antroji Lietuvos didziojo kunigaikscio Zygimanto Augusto zmona Lenkijos karaliene ir Lietuvos didzioji kunigaikstiene konsorte nuo 1550 m Pasak amzininku Barbora buvusi labai grazi moteris tiems laikams auksta apie 162 cm liekna sviesiaplauke ir baltu dantu Tevai jai suteike gera issilavinima ji mokejo kalbeti lietuviskai ruseniskai ir lenkiskai Grazuole nasle karaliaus meiluze tapo greiciausiai 1543 m o 1547 m liepa ar rugpjutį jie slapta susituoke Paskelbus apie vedybas kilo skandalas vedyboms įnirtingai priesinosi Lenkijos didikai taip pat ir Lenkijos karaliene motina Bona Sforca Nepaisant to Zygimantas Augustas padedamas Barboros pusbrolio Mikalojaus Radvilos Juodojo ir brolio Mikalojaus Radvilos Rudojo atkakliai sieke vedybu pripazinimo ir Barboros karunavimo Lenkijos karaliene Galiausiai jiems tai pavyko ir Barbora buvo karunuota Vavelio katedroje 1550 m gruodzio 7 d Tuo metu ji jau sirgo ir po penkiu menesiu mire Jos vedybu su Zygimantu Augustu metu Radvilu gimines politine galia ir įtaka pasieke didziausias aukstumas Jos amzininkai priesinesi Barboros santuokai su karaliumi dazniausiai ja vaizdavo negatyviai kaltino Barbora Radvilaite paleistuvyste ir raganavimu Jos gyvenimas buvo apsuptas daugybes mitu ir gandu Nuo XVIII a Barboros Radvilaites gyvenimas imtas vaizduoti romantineje sviesoje kaip didzios ir tragiskos meiles istorija Ji tapo posakio meile nugali viska pavyzdziu o besipriesinusi jos santykiams su Zygimantu Augustu Bona Sforca tipisku neigiamu herojumi Siame įvaizdyje Barbora Radvilaite tapo daugybes poemu spektakliu filmu ir kitu meno kuriniu heroje BiografijaBarbora Radvilaite apie 1551 m Luko Kranacho Jaunesniojo ratas Barbora Radvilaite buvo jauniausia Vilniaus kasteliono ir Lietuvos didziojo etmono Jurgio Radvilos bei Barboros Kolos is Mazosios Lenkijos Stulpu gimines dukte Zinoma kad Barbora Radvilaite gime gruodzio 6 d taciau metai nera tiksliai zinomi 1520 arba 1523 m Brolis Mikalojus Radvila Rudasis 1515 1584 Vilniaus vaivada ir LDK kancleris vyresne sesuo Ona 1518 1556 Jos pusbrolis buvo Vilniaus vaivada Lietuvos kancleris ir etmonas Mikalojus Radvila Juodasis Barbora gime ir uzaugo Vilniuje ant Neries kranto stovinciame dvare Buvo gerai ismokslinta be gudu ir lenku kalbu mokejo lotynu ir italu kalbas siek tiek lietuviskai Zaide sachmatais mego medzioti puikiai soko Pagal atliktus Barboros griauciu tyrimus manoma kad ji buvo gero harmoningo sudejimo auksta ugis didesnis uz vidutinį 1 62 m Buvo labai pamaldi taciau tolerantiskai ziurejo į plintancia reformacija Radvilos XV XVI a tapo viena svarbiausiu Lietuvos didiku giminiu turejo didele reiksme valstybes gyvenime drauge sukele konkuruojanciu giminiu pavyda ir nedraugiskuma Tai atsiliepe ir Barboros Radvilaites likimui Vedybos su Stanislovu Gostautu1536 m jos tevas Roduneje sudare sutartį su Gostautu seima pagal kuria ji turejo isteketi uz Alberto Gostauto sunaus Naugarduko vaivados Stanislovo Gostauto kuris nuo 1539 m tapo Traku vaivada Vedybos su 29 metu Stanislovu Gostautu įvyko 1537 m geguzes 17 d Geranainyse netoli Vilniaus dabar Baltarusija 1540 m mire jos tevas o 1542 m po trumpos ligos netiketai mire ir vyras Su Stanislovo Gostauto mirtimi Lietuvoje isnyko XV XVI a garsi Gostautu gimine Po vyro mirties Barbora apsigyveno su motina Geranainyse Vedybos su Zygimantu AugustuBarbora Radvilaite 1730 1737 m Nezinomas dailininkas pagal XVI a portreta Istorikai mano kad Zygimanto Augusto ir Barboros Radvilaites romanas prasidejo kunigaiksciui 1543 m apsilankius Geranainyse Nuo 1544 m Zygimantas Augustas gyveno Vilniuje gaves is tevo savarankiskai valdyti Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste Kol buvo gyva pirmoji Zygimanto Augusto zmona Elzbieta Habsburgaite santykiai su Barbora buvo riboti 1545 m sausio 15 d mirus Zygimanto Augusto zmonai Elzbietai Zygimantas Augustas pradejo dazniau lankytis pas netoli gyvenusia Barbora tarp ju uzsimezge artimi santykiai Tuo tikslu Augustas net buvo padares slapta įejima is pilies į Radvilu rumus Pasklidus apie tai kalboms Mikalojus Radvila Rudasis bei pusbrolis Mikalojus Radvila Juodasis pareikalavo Zygimanta Augusta liautis lankiusis pas Barbora Zygimantas Augustas su reikalavimu sutiko taciau pazado nesilaike Tada pasak Lietuvos metrascio Radvilos 1547 m rugsejo menesį sulauke Zygimanto Augusto vizito pas seserį pakviete kuniga ir slaptai sutuoke karaliu su Barbora Radvilaite Santuokos liudytojai buvo tik Barboros brolis ir pusbrolis bei ju giminaitis Stanislovas Kesgaila Po dvieju menesiu Zygimantas Augustas isvyko į Lenkijos seima Petrakave tikedamasis vestuvems gauti savo tevo ir Lenkijos ponu pritarima Atsargumo delei jis kele klausima tik del vedybu galimumo o ne pristate tai kaip įvykusį fakta Tuo metu Barbora Radvilaite Zygimantas Augustas issiunte į Radvilu dvara Dubingiuose pavedes ja Merkines seniuno Stanislovo Davainio kuris siek tiek nusimane apie medicina globai Sunki kelione į Dubingius issiskyrimas su vyru ir neaiski ateitis prastai paveike Barbora Radvilaite kuri atvykusi į Dubingius ankstyvai pagimde Nepaisant pastangu islaikyti santykius paslaptyje nedraugiskoje Radviloms aplinkoje plito įvairiausi gandai pacia Barbora is Lenkijos pasieke zinia apie jos vyro neistikimybe kuria Zygimanto Augusto nuomone paleido Lietuvos paizdininkio Hornostajaus zmona Zygimantas Augustas ir Barbora Radvilaite karaliskuosiuose rumuose Vilniuje 1867 Janas Mateika Zinia apie sunaus santykius su Barbora Radvilaite Bona Sforca pasieke dar iki Augusto atvykimo į Lenkija taciau ji tai slepe Zygimantas Augustas taip pat delse tevams paskelbti apie savo vedybas taciau apie tai papasakojo kai kuriems jam palankiems asmenims Krokuvos vyskupui Jonui Tarnovskiui didziajam etmonui Stanislovui Laskiui Seradzo vaivadai Senasis karalius kurį taip pat pasieke gandai apie jo sunaus ketinima susituokti su Gostautiene pareiske kad tai netinkamas dalykas ir taip negali buti Laiske rasytame 1548 m kovo menesį is Krokuvos Traku kastelionui Jeronimui Chodkeviciui karalius pareiske kad tokios vedybos galetu uztraukti negarbe visai valstybei ir reikalavo kad Lietuvos didikai parodytu jam savo uoluma bei atkalbetu jaunajį karaliu nuo nepadoraus sumanymo 1548 m balandzio 1 d mire Zygimantas Senasis 1548 m balandzio 17 d Zygimantas Augustas Vilniuje Barbora Radvilaite oficialiai pristate kaip savo zmona ir Lietuvos didziaja kunigaikstiene Tuomet jis isvyko į Lenkija kur perimdamas paveldeta Lenkijos sosta paskelbe apie savo vedybas ir pareikalavo Barbora karunuoti Lenkijos karaliene Tam grieztai priesinosi Zygimanto Augusto motina Bona Sforca ir lenku didikai kurie bijojo didesnio Lietuvos savarankiskumo siekusiu Radvilu įtakos didejimo Barboros Radvilaites mirtis 1860 m Jozefas Simleris 1549 m vasario 13 d Lietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Augustas Barborai Radvilaitei uzrase Kauno pilį Rumsiskes Merkine Alytu Nemunaitį Birstona Ziezmarius Stakliskes Karmelava Vilkija Skirsnemune bei Veliuona Barbora Radvilaite karunuota buvo tik 1550 m geguzes 7 d Krokuvoje Po karunacijos Barbora sunkiai susirgo ir 1551 m mire Iskart po jos mirties pasklido gandai kad ji galejo buti nunuodyta Zygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos Remiantis moksliniais tyrinejimais Radvilaite galejo sirgti gimdos arba gimdos kaklelio veziu Pagal jos pacios pageidavima jos kunas buvo parveztas į Vilniu ir palaidotas Vilniaus katedroje XVIII a viduryje baiminatis rusu antpuolio jos palaikai buvo paslepti ir rasti tik 1931 m Vaizdavimas meneBarboros Radvilaites smeklos pasirodymas Zygimantui Augustui 1886 m Voicechas Gersonas Romantine Barboros Radvilaites meiles istorija ir ryski asmenybe tapo pagrindu keletui prozos poezijos ir dramos kuriniu lenku ir lietuviu kalbomis Pasak vieno pasakojimo lenku burtininkas ponas Tvardovskis karaliaus prasymu buvo issaukes mylimosios dvasia Tai tapo lenku dailininko Voicecho Gersono paveikslo siuzetu paveikslas saugomas Nacionaliniame muziejuje Poznaneje Buvo prieladu kad Ausros vartu Dievo motinos stebuklingasis paveikslas isties buves Baboros Radvilaites portretu Kameja su Karalienes Barboros Radvilates atvaizdu dail Jacopo Caraglio apie 1550 m oniksas auksas Lietuvos pasto zenklas vaizduojantis Barbora Radvilaite 1996 m Kostas Katkus Barborai Radvilaitei skirti lenku dramaturgu Franciseko Venziko 1811 ir Aloizo Felinskio 1823 dramos 1937 m pastatytas lenku rezisieriaus Jozefo Leiteso filmas Barbora Radvilaite lenk Barbara Radziwillowna kuriame vaizduojama tragiska Zygimanto Augusto ir Barboros Radvilaites meiles istorija Filmas apdovanotas 1937 m tarptautinio Venecijos kino festivalio prizu 1983 m Janusas Majevskis sukure filma Epitafija Barborai Radvilaitei lenk Epitafium dla Barbary Radziwillowny taip pat įkvepta Barboros romano su karaliumi Zygimantu Barbora yra vienas is pagrindiniu veikeju Lenkijos televijos seriale Karaliene Bona lenk Krolowa Bona 1948 m drama Zygimantas Augustas ir Barbora Radvilaite publikavo Jonas Grinius Siuzeta triju daliu dramoje Barbora Radvilaite 1971 panaudojo ir lietuviu dramaturgas Juozas Grusas pirma karta pastatyta 1972 m Jono Juraso Uz sia drama taip pat ir uz istorine drama Svitrigaila J Grusui buvo skirta Respublikine premija 1976 1979 m Vilniuje Vokieciu gatveje Barborai Radvilaitei pastatytas paminklas skulptorius Vladas Vildziunas 1982 m pagal J Gruso drama sukurtas lietuviu rezisieriaus Vidmanto Baciulio televizijos filmas Barbora Radvilaite Baltarusiu poete ir libretiste Tatjana Musinskaja sukure libreta istoriniam baletui Barbora Radvilaite Baltarusiu dramaturgas Aleksejus Dudarevas apie Barboros Radvilaites gyvenima meile ir mirtį sukure dramine poema Juodoji Nesvyziaus nasle bltr Chornaya panna Nyasvizha 1998 1996 m su Barboros atvaizdu isleistas Lietuvos pasto zenklas IsnasosJankauskas Rimantas 2013 04 20 LDK istorija Barboros Radvilaites kuno rekonstrukcija antropologines charakteristikos saltinis 15min lt 15min Nuoroda tikrinta 2024 06 11 Frost Robert 2015 The Oxford History of Poland Lithuania Volume I The Making of the Polish Lithuanian Union 1385 1569 Oxford University Press ISBN 978 0 19 820869 3 P 437 438 Ragauskiene Raimonda 2013 12 27 LDK istorija Mitai apie Barbora Radvilaite Orbis Lituaniae 15min Tikrinta 2015 08 15 J Kiaupiene I Luksaite Lietuvos istorija V tomas Vilnius 2013 P 156 Lietuvos valdovai XIII XVIII a Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas Vilnius 2004 123 p Barbora Radvilaite neblestanti zvaigzde 15min lt 15min 2012 05 08 Nuoroda tikrinta 2024 06 11 http kinfo lt renginys xii lenku kino savaite barbora radvilaite neveikianti nuoroda http www imdb com title tt0085498 A Butrimas Ruta Janoniene Tojana Raciunaite Marius Irsenas ed The Lithuanian Millenium History Art and Culture Vilnius 2015 P 587 http www respublika lt lt naujienos kultura kulturos naujienos barbora radvilaite karaliene keturiems menesiams print 1 http www kino teatr ru kino movie sov 83399 annot NuorodosBarbora RadvilaiteRadvilu dinastijaGime 1520 m gruodzio 6 d Mire 1551 m geguzes 8 d 30 metu Karaliskieji titulaiPries tai Bona Sforza Lenkijos karaliene ir Lietuvos didzioji kunigaikstiene 1550 1551 m Po to Kotryna Habsburgaite