Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Geranáinys bltr Геранёны rus Геранёны agromiestelis vakarų Baltarusijoje 2 5 km į pietvakarius nuo Krakūnų Lietuvos Balt
Geranainys
Geranáinys (bltr. Геранёны, rus. Геранёны) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, 2,5 km į pietvakarius nuo Krakūnų Lietuvos-Baltarusijos pasienio užkardos, 29 km į šiaurės vakarus nuo Vijos, prie plento Ašmena–Lyda. Yra vidurinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, ambulatorija, paštas. Kolūkio ir apylinkės centras.
| Geranainys bltr. Геранёны, rus. Геранёны | |
|---|---|
| Goštautų pilis (Kanutas Ruseckas, 1846 m.) | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė | Baltarusija |
| Sritis | Gardino sritis |
| Rajonas | Vijos rajonas |
| Įkūrimo data | 1403 |
| Gyventojų | 1 500 |
| Vikiteka | Geranainys |
Geranainys buvo vienos svarbiausių XV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių – Goštautų – tėvonija. Prieš ištekėdama už Žygimanto Augusto Geranainyse gyveno Barbora Radvilaitė, Stanislovo Goštauto našlė.
Istorija
Pirmasis vietovardžio rašytinis paminėjimas datuojamas 1403 m., kryžiuočių kelių, šiuo atveju kelio vedančio iš Trobų iki Lydos, aprašymuose. Vietovė šiame dokumente vadinama Gastowtendorf, kaip Lietuvos didikų Goštautų rezidencija. Pirmasis dokumentuotas Geranainių savininkas – Petras Goštautas, paminėtas 1431 m., o 1433 m. jo brolis Jonas (Ivoška) Goštautas – Vilniaus vaivada. Rašytiniuose šaltiniuose Geranainys mieteliu pirmą kartą paminėti 1520 m., o 1613 m. kaip įtvirtinta vietovė (oppidum) pažymėti Tomo Makovskio sudarytame Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje.
Alberto Goštauto sūnus Stanislovas Goštautas 1537 m. gegužės 18 d. Geranainių pilyje vedė Barborą Radvilaitę, kuriai po jo mirties 1542 m. gruodžio 18 d. ir atiteko pilis. Pilyje ją, matyt, lankė Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, kurio mylimiausia žmona ji tapo 1547 m., o 1550 m. gegužės 7 d. karūnuota Lenkijos karaliene.
Po Barboros Radvilaitės mirties pilis ir prie jos įsikūręs Geranainių miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Apylinkes valdė didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai, kurie į valstybės iždą nuo valdos mokėjo nustatytą mokestį. Dvaro pajamos buvo skiriamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės artilerijai išlaikyti, miestelyje veikė parako gamykla. 1641–1644 m. Geranainių seniūnu buvo Mikalojus Kiška. 1730 m. pijorai įsteigė mokyklą, bet jėzuitai netrukus ją uždarė. 1748 m. Geranainiams suteiktos Magdeburgo teisės. XIX a. buvo miestelis Ašmenos apskrities Sedliškės valsčiuje.
1922–1939 m. miestelį valdė Lenkija, 1939 m. jis priskirtas Baltarusijos TSR.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1792 m. ir 2005 m. | ||||||
| 1792 m. | 1905 m. | 1970 m.sur. | 1996 m. | 2005 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 306 | 316 | 397 | 1 400 | 1 500 | ||
| ||||||
Lietuviai
Geranainių apylinkės priklausė lietuvių kalbos arealui. XVII a. – XVIII a. dėl karų, bado ir maro protrūkių gyventojų sudėtis keitėsi. Lietuvių kalbos vartojimo sferą čia, kaip ir visame lietuvių-gudų paribio ruože, ilgainiui suslavėję dvarai, lenkiška, vėliau rusiška mokykla ir lenkėjanti Bažnyčia. 1787 m. dekretu daugelyje vietos bažnyčių panaikintos pamaldos lietuvių kalba. Ji imta vis mažiau vartoti. XIX a. pirmoje pusėje ji vyravo iki linijos Žirmūnai–Trakeliai–Vija.
1857 m. P. Kepeno duomenimis pusė miestelio ir apylinkės gyventojų sudarė lietuviai, kiti buvo lenkai, kurių pusė – lietuvių kilmės. XX a. pradžioje lietuvių spaudos duomenimis, vieni čia dirbę dvasininkai manė, kad lietuvių yra apie 1/3 visų gyventojų, kiti, kad apie pusę, treti teigė, kad iš 3236 katalikų tik 300–400 kalba lietuviškai. Lietuviškai mokančių žmonių daugiausia buvo apylinkės šiaurės ir šiaurės vakarų dalyje, kaimuose, kurie siekė kitas tuo metu dar lietuviškas apylinkes. XX a. septintame dešimtmetyje dalis senųjų Geranainių gyventojų dar kalbėjo lietuviškai.
Žymūs žmonės
- Ignotas Karolis Korvin–Milevskis (1846–1926) – turtingas Vilniaus krašto žemvaldys, Korwin herbo grafas. Žinomas publicistas ir meno kūrinių kolekcionierius.
- 1911 m. sausio 11 d. Geranainyse gimę lietuvių tapytojas ir grafikas Vaclovas Kosciuška (mirė Vilniuje 1984 m. lapkričio 1 d.).
Paveldas
- Alberto Goštauto pilies griuvėsiai. Geranainiuose mūrinę pilį XVI a. pradžioje pastatė Vilniaus vaivada Albertas Goštautas, kuris iš Šv. Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo Geranainių grafo titulą. Pilis buvo viena pirmųjų privačių pilių Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir vienas ankstyviausių bandymų jungti senąją gotikinę fortifikacinę architektūrą su moderniomis architektūros idėjomis. Pilis turėjo gynybinius pylimus ir kitus apsauginius įtvirtinimus. Pylimai buvo tokio aukščio, kad pačios pilies beveik nebuvo matyti, todėl šaudant statinys nenukentėdavo. Be to, kelias į pilį ėjo per Šv. Mikalojaus bažnyčią, kuri pastatyta kaip sudedamoji gynybinės sistemos dalis, saugojusi vartus į rūmus. Toliau už griovių ant mažytės kalvelės buvo nedidelė pilaitė su apvaliais bokšteliais kampuose. Vėliau prie vienos iš vidinių sienų pastatytas dviejų aukštų rezidencinis pastatas. Tvirtovę juosė fosos, kurios pavasarį tirpstant sniegui ir lietingą rudenį prisipildydavo vandens. Per XVII a. vidurio karą su Maskva tvirtovė sugriauta, bet vėliau atstatyta. Galutinai pilis sugriauta XIX a. viduryje. Jos plytos panaudotos gretimos Lipniškėse vykdomoms statyboms. Iki mūsų dienų išliko tik pilies mūro fragmentų, pylimų ir gynybinių griovių pėdsakų.
- Šv. Mikalojaus bažnyčia. Pastatyta iki 1519 m. kartu su pilimi. Fundavo Albertas Goštautas. Pradžioje šventovė tarnavo kaip Goštautų pilies koplyčia. Sumūryta iš gotikinių plytų, tokių pat matmenų, kaip ir gretimos Vijos bažnyčios. Albertas Goštautas 1539 m. testamentu bažnyčiai padovanojo nemažai prabangių liturginių reikmenų. Dalis jų, pavyzdžiui, Geranainių didžioji monstrancija, vėliau pateko į Vilniaus katedros lobyną, kuris yra eksponuojamas Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje. 1537 m. gegužės 18 d. bažnyčioje vyko Barboros Radvilaitės ir Stanislovo Goštauto vestuvės.1779 m. kilus gaisrui, bažnyčios vidus ir dalis sienų sudegė. Todėl dar tais pačiais metais bažnyčia buvo perstatyta, jos išorė įgijo vėlyvojo baroko formų. Išliko šiuo laikotarpiu pastatytas didysis altorius su stebuklinguoju Antakalnio Jėzaus (Jęzaus Nazariečio) paveikslu, šoniniai altoriai, mūrinė sakykla, rokoko stiliaus vargonai, pagaminti Vilniaus dirbtuvėse, medinės XVIII a. II pusės klausyklos.
- Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (neišlikusi).
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Gieranony. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 558 psl. (lenk.)
- Aloyzas Vidugiris. Geranainys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 592 psl.
- Geranainys. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 474
- Vadovas po Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 255–256.
Nuorodos
- Geranainių nuotraukos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Geranainys, Kas yra Geranainys? Ką reiškia Geranainys?
Geranainys bltr Geranyony rus Geranyony agromiestelis vakaru Baltarusijoje 2 5 km į pietvakarius nuo Krakunu Lietuvos Baltarusijos pasienio uzkardos 29 km į siaures vakarus nuo Vijos prie plento Asmena Lyda Yra vidurine mokykla vaiku darzelis kulturos namai biblioteka ambulatorija pastas Kolukio ir apylinkes centras Geranainys bltr Geranyony rus Geranyony Gostautu pilis Kanutas Ruseckas 1846 m Geranainys54 06 54 s pl 25 34 44 r ilg 54 115 s pl 25 579 r ilg 54 115 25 579 Geranainys Laiko juosta UTC 3 Valstybe BaltarusijaSritis Gardino sritisRajonas Vijos rajonasĮkurimo data 1403Gyventoju 2005 1 500Vikiteka Geranainys Geranainys buvo vienos svarbiausiu XV XVI a Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes didiku giminiu Gostautu tevonija Pries istekedama uz Zygimanto Augusto Geranainyse gyveno Barbora Radvilaite Stanislovo Gostauto nasle Sv Mikalojaus baznyciaIstorijaKorvin Milevskiu dvaro rumai tarpukaryje Pirmasis vietovardzio rasytinis paminejimas datuojamas 1403 m kryziuociu keliu siuo atveju kelio vedancio is Trobu iki Lydos aprasymuose Vietove siame dokumente vadinama Gastowtendorf kaip Lietuvos didiku Gostautu rezidencija Pirmasis dokumentuotas Geranainiu savininkas Petras Gostautas paminetas 1431 m o 1433 m jo brolis Jonas Ivoska Gostautas Vilniaus vaivada Rasytiniuose saltiniuose Geranainys mieteliu pirma karta pamineti 1520 m o 1613 m kaip įtvirtinta vietove oppidum pazymeti Tomo Makovskio sudarytame Lietuvos didziosios kunigaikstystes zemelapyje Alberto Gostauto sunus Stanislovas Gostautas 1537 m geguzes 18 d Geranainiu pilyje vede Barbora Radvilaite kuriai po jo mirties 1542 m gruodzio 18 d ir atiteko pilis Pilyje ja matyt lanke Lietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Augustas kurio mylimiausia zmona ji tapo 1547 m o 1550 m geguzes 7 d karunuota Lenkijos karaliene Po Barboros Radvilaites mirties pilis ir prie jos įsikures Geranainiu miestelis atiteko Lietuvos didziajam kunigaiksciui Apylinkes valde didziojo kunigaikscio skiriami seniunai kurie į valstybes izda nuo valdos mokejo nustatyta mokestį Dvaro pajamos buvo skiriamos Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes artilerijai islaikyti miestelyje veike parako gamykla 1641 1644 m Geranainiu seniunu buvo Mikalojus Kiska 1730 m pijorai įsteige mokykla bet jezuitai netrukus ja uzdare 1748 m Geranainiams suteiktos Magdeburgo teises XIX a buvo miestelis Asmenos apskrities Sedliskes valsciuje 1922 1939 m miestelį valde Lenkija 1939 m jis priskirtas Baltarusijos TSR GyventojaiDemografine raida tarp 1792 m ir 2005 m 1792 m 1905 m 1970 m sur 1996 m 2005 m 306 316 397 1 400 1 500Demografines raidos histogramaLietuviai Geranainiu apylinkes priklause lietuviu kalbos arealui XVII a XVIII a del karu bado ir maro protrukiu gyventoju sudetis keitesi Lietuviu kalbos vartojimo sfera cia kaip ir visame lietuviu gudu paribio ruoze ilgainiui suslaveje dvarai lenkiska veliau rusiska mokykla ir lenkejanti Baznycia 1787 m dekretu daugelyje vietos baznyciu panaikintos pamaldos lietuviu kalba Ji imta vis maziau vartoti XIX a pirmoje puseje ji vyravo iki linijos Zirmunai Trakeliai Vija 1857 m P Kepeno duomenimis puse miestelio ir apylinkes gyventoju sudare lietuviai kiti buvo lenkai kuriu puse lietuviu kilmes XX a pradzioje lietuviu spaudos duomenimis vieni cia dirbe dvasininkai mane kad lietuviu yra apie 1 3 visu gyventoju kiti kad apie puse treti teige kad is 3236 kataliku tik 300 400 kalba lietuviskai Lietuviskai mokanciu zmoniu daugiausia buvo apylinkes siaures ir siaures vakaru dalyje kaimuose kurie sieke kitas tuo metu dar lietuviskas apylinkes XX a septintame desimtmetyje dalis senuju Geranainiu gyventoju dar kalbejo lietuviskai Zymus zmones Ignotas Karolis Korvin Milevskis 1846 1926 turtingas Vilniaus krasto zemvaldys Korwin herbo grafas Zinomas publicistas ir meno kuriniu kolekcionierius 1911 m sausio 11 d Geranainyse gime lietuviu tapytojas ir grafikas Vaclovas Kosciuska mire Vilniuje 1984 m lapkricio 1 d PaveldasAlberto Gostauto pilies griuvesiai Geranainiuose murine pilį XVI a pradzioje pastate Vilniaus vaivada Albertas Gostautas kuris is Sv Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo Geranainiu grafo titula Pilis buvo viena pirmuju privaciu piliu Lietuvos Didziojoje kunigaikstysteje ir vienas ankstyviausiu bandymu jungti senaja gotikine fortifikacine architektura su moderniomis architekturos idejomis Pilis turejo gynybinius pylimus ir kitus apsauginius įtvirtinimus Pylimai buvo tokio aukscio kad pacios pilies beveik nebuvo matyti todel saudant statinys nenukentedavo Be to kelias į pilį ejo per Sv Mikalojaus baznycia kuri pastatyta kaip sudedamoji gynybines sistemos dalis saugojusi vartus į rumus Toliau uz grioviu ant mazytes kalveles buvo nedidele pilaite su apvaliais boksteliais kampuose Veliau prie vienos is vidiniu sienu pastatytas dvieju aukstu rezidencinis pastatas Tvirtove juose fosos kurios pavasarį tirpstant sniegui ir lietinga rudenį prisipildydavo vandens Per XVII a vidurio kara su Maskva tvirtove sugriauta bet veliau atstatyta Galutinai pilis sugriauta XIX a viduryje Jos plytos panaudotos gretimos Lipniskese vykdomoms statyboms Iki musu dienu isliko tik pilies muro fragmentu pylimu ir gynybiniu grioviu pedsaku Sv Mikalojaus baznycia Pastatyta iki 1519 m kartu su pilimi Fundavo Albertas Gostautas Pradzioje sventove tarnavo kaip Gostautu pilies koplycia Sumuryta is gotikiniu plytu tokiu pat matmenu kaip ir gretimos Vijos baznycios Albertas Gostautas 1539 m testamentu baznyciai padovanojo nemazai prabangiu liturginiu reikmenu Dalis ju pavyzdziui Geranainiu didzioji monstrancija veliau pateko į Vilniaus katedros lobyna kuris yra eksponuojamas Baznytinio paveldo muziejuje Vilniuje 1537 m geguzes 18 d baznycioje vyko Barboros Radvilaites ir Stanislovo Gostauto vestuves 1779 m kilus gaisrui baznycios vidus ir dalis sienu sudege Todel dar tais paciais metais baznycia buvo perstatyta jos isore įgijo velyvojo baroko formu Isliko siuo laikotarpiu pastatytas didysis altorius su stebuklinguoju Antakalnio Jezaus Jezaus Nazariecio paveikslu soniniai altoriai murine sakykla rokoko stiliaus vargonai pagaminti Vilniaus dirbtuvese medines XVIII a II puses klausyklos Sv Jono Krikstytojo baznycia neislikusi SaltiniaiPasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Gieranony Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T II Derenek Gzack Warszawa 1881 558 psl lenk Aloyzas Vidugiris Geranainys Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 592 psl Geranainys Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas I tomas A K Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 ISBN 978 5 420 01689 3 psl 474 Vadovas po Lietuvos didziaja kunigaikstyste Vilnius 2012 p 255 256 NuorodosGeranainiu nuotraukos