Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ignatas Domeika isp Ignacio Domeyko bltr Ігнат Дамейка lenk Ignacy DomejkoHerbas Dangiel Gimė 1802 m liepos 31 d Nedzvia
Ignas Domeika
| Ignatas Domeika isp. Ignacio Domeyko bltr. Ігнат Дамейка lenk. Ignacy Domejko | |
|---|---|
| Herbas „ Dangiel“ | |
| Gimė | 1802 m. liepos 31 d. Nedzviadka, Naugarduko apskritis |
| Mirė | 1889 m. sausio 23 d. (86 metai) Čilės Santjagas |
| Tėvas | Antanas Ipolitas Domeika |
| Motina | Karolina |
| Sutuoktinis (-ė) | Enriketė Sotomajor |
| Veikla | geologas, mineralogas, etnologas |
| Vikiteka | Ignas Domeika |
| Parašas | |
Ignatas Domeika (isp. Ignacio Domeyko, bltr. Ігнат Дамейка, lenk. Ignacy Domejko; 1802 m. liepos 31 d. Nedzviadkoje – 1889 m. sausio 23 d. Čilės Santjage) – buvusios LDK ir Čilės geologas, mineralogas, etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis, Čilės universiteto Santjage rektorius, Čilės respublikos garbės pilietis.
Vaikystė
Gimė Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabar Baltarusija), lenkiakalbėje LDK bajorų šeimoje. Antrasis iš penkių vaikų šeimoje. Igno tėvas Antanas Ipolitas Domeika (1764–1809 m.) buvo Naugarduko zemstvos teismo pirmininkas. Motina Karolina (?–1832 m.) buvo kilusi iš tose vietose gyvenusios garsios Ancutų giminės. Jų šeimoje, be Ignoto, augo vyresnysis sūnus Adomas Jonas Kseveras Felicionas (1789–1832), jaunesnysis sūnus Kazimeras (1803–1875) ir dvi seserys – Marija (?-1834) bei Antanina (1805–1881).
Šaltiniai nurodo tris skirtingas I. Domeikos gimimo datas. 1816–1817 m. Vilniaus universiteto studentų registracijos knygoje nurodyta, kad I. Domeika gimė 1801 m. (be mėnesio ir dienos). Lenkų leidinyje „Słownik geograficzny…“ (1886 m.) pažymėta, kad jis gimė 1801 m. rugpjūčio 22 dieną. Ši data nurodyta ir lietuviškose enciklopedijose. Kitame lenkų leidinyje „Słownik bibliograficzny“ (1939 m.) yra rašoma, kad I. Domeika gimė 1802 m. liepos 3 dieną. Tikroji jo gimimo data vis dėlto yra 1802 m. liepos 31 d., patvirtinta dokumentais, rastais Vilniuje, Paryžiuje ir Čilėje, bei metrika, kurią I. Domeika buvo atsivežęs į Čilę.
Mokykla ir studijų metai
Nuo 1812 m. mokėsi Ščiutino pijorų mokykloje, kurią baigė 1816 m. Šioje mokykloje mokėsi ir ją baigė Stanislovas Bonifacas Jundzilas (įsteigęs Ščiutine botanikos sodą), Motiejus Dogelis, Kazimieras Narbutas ir kiti garsūs to meto mokslo ir visuomenės veikėjai.
Didelę įtaką Ignui Domeikai tuo laikotarpiu darė Anupras Petraškevičius (Pietraszkiewicz, 1793–1863), Ignoto ir jo brolio Adomo guvernantas, vėliau studijavęs Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyriuje. Jis buvo vienas Filomatų draugijos steigėjų, jos archyvo saugotoju, 1831 m. sukilimo dalyviu, Sibiro tremtinys.
Baigęs Ščiutino pijorų mokyklą 1816 m., tais pačiais metais atsikėlė į Vilnių (gyveno Pilies gatvėje, Biešo name) ir, būdamas vos keturiolikos metų amžiaus, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyrių. Klausė mineralogijos, matematikos, chemijos, geometrijos, gamtos istorijos, civilinės ir karinės architektūros, mechanikos, astronomijos, architektūros, geometrinės ir optinės taikomosios braižybos kursų, kuriuos skaitė Mykolas Pelka-Polinskis, Jonas Sniadeckis, , Andrius Sniadeckis, Karolis Podčašinskis, Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Feliksas Dževinskis, Ignotas Horodeckis ir kiti.
1822 m. birželio 25 d. Vilniaus universitete įgijo filosofijos magistro srityje laipsnį (magistrinis darbas „Kaip iki šiolei aiškinti diferencinio skaičiavimo principai ir kaip jie aiškintini dabartinės matematikos požiūriu“, lenk. Jak dotąd tlumaczono zasady rachunku rózniczkowego I jak w dzisiejszym stane matematiki należy je tłumaczyć). Po to dar lankė astronomo Petro Slavinskio, o 1823 m. – filosofo bei istoriko Joachimo Lelevelio paskaitas.
Dalyvavimas filomatų veikloje
Nuo 1819 m. aktyviai dalyvavo filomatų veikloje: 1819 m. lapkričio 23 d. priimtas nariu korespondentu, o 1820 m. gegužės 5 d. tapo tikruoju nariu. Jis tvarkė ir gausino draugijos biblioteką, organizavo susirinkimus, skaitė referatus, rašė recenzijas, dalyvavo diskusijose. 1823 m. caro administracijai represavus Filomatų draugiją, I. Domeika su kitais draugijos nariais 1823 m. lapkričio mėnesio viduryje buvo suimtas ir įkalintas . 1824 m. pradžioje paleistas į laisvę, privalėjo gyventi policijos prižiūrimas savo šeimos dvare, be teisės išvykti ar užimti kokias nors valstybines pareigas. 1830 m. policijos priežiūra buvo panaikinta, ir I. Domeika tapo Gardino seimelio nariu.
1831 m. sukilimas
Dalyvavo 1831 m. sukilime, kovėsi Chlapovskio daliniuose kartu su Dezideru Adomu Chlapovskiu, Emilija Pliateryte, ir . Buvo paskirtas adjutantu į prie Kauno veikusį, vien iš lietuvių suformuotą 25-jį pulką. Vėliau savo prisiminimuose jis rašė: „generalinis štabas buvo labai patenkintas mumis, lietuviais“. Po pralaimėto mūšio ties Šiauliais 1831 m. vasarą pasitraukė į Prūsiją, buvo internuotas Girdavoje ir Žuvininkuose, vėliau pasitraukė į Prancūziją. Paryžiuje, Sorbonos universitete klausė geologijos, matematikos, fizikos, chemijos, botanikos paskaitų ir nusprendė studijuoti geologiją, mineralogiją ir kalnakasybą. 1837 m. su pagyrimu baigė Paryžiaus kasybos mokyklą (École des Mines), taigi turėjo dviejų garsių mokyklų diplomus: Vilniaus universiteto plataus profilio gamtininko ir matematiko ir Paryžiaus kalnakasybos inžinieriaus.
Čilėje
1838 m. atvyko į Čilę. Iki 1847 m. buvo La Serenos aukštosios kasybos mokyklos, 1847–1883 m. Santjago universiteto profesorius, 1867–1883 m. universiteto rektorius.
1884 m., po 46-erių Čilėje praleistų metų, atvyko į tėvynę. Aplankė gimtąją Nedzviadką, Vilnių, Krokuvą, Varšuvą.
1850 m. vedė Enriketę Sotomajor. Jie pragyveno kartu 20 metų, iki jos ankstyvos mirties. Susilaukė keturių vaikų, iš kurių trys užaugo. Mirė 1889 m. sausio 23 d. Santjage.
Mokslinė ir pedagoginė veikla
Ignas Domeika daug dėmesio ir jėgų skyrė geografijos, mineralogijos ir etnologijos darbams: tyrė Čilės gamtą, atrado aukso, vario bei akmens anglies telkinių, parašė monografiją apie indėnus, įkūrė meteorologinių stočių tinklą, sudarė ir paskelbė pirmąjį Čilės geologijos žemėlapį. Santjago universitetui dovanojo savo surinktą tuo laiku unikalią mineralų kolekciją (daugiau nei 4 tūkstančiai pavyzdžių). Šiandien Paryžiaus kalnakasybos mokyklos muziejaus tipinių pavyzdžių sąrašuose yra 12 mineralų, kuriuos pirmą kartą aprašė ir dovanojo mokyklai I. Domeika, o iš viso jis surado arba prisidėjo prie suradimo maždaug 27 naujų mineralų rūšių arba jų atmainų.
Laikomas vienu iš Čilės mokymo sistemos reformatorių. 1852 m. buvo paskirtas Aukštojo mokslo reikalų delegatūros vadovu, tai yra šio švietimo baro organizatoriumi visoje šalyje. Labai aktyviai ėmėsi tvarkyti aukštojo mokslo reikalus – pertvarkė mokslo institucijas, stiprino kadrus ir materialinę bazę, inicijavo ir sėkmingai 1865 m. užbaigė naujo universiteto pastato statybą.
Publikavo apie 500 mokslo darbų. Stambiausios monografijos – mineralogijos vadovėlis Elementos de mineralojia (Mineralogijos pagrindai, pirmasis leidimas 1845 m.), etnologinė studija Araucania y sus habitantes (Araukanija ir jos gyventojai). Paskelbė darbų, straipsnių ir monografijų apie gėlo vandens išteklius Santjago apylinkėse, Čilės mineralinį vandenį, salietros ir guano telkinius, anglies klodus, vulkanų išsiveržimus, kuriuos pats stebėjo; aprašė solfataras – karštų dujų ir vandenų išsiveržimus ugnikalnių šlaituose. Parašė apybraižų apie Andų geologinę sandarą, kuriose spėjo, kad čia veikė milžiniškas spaudimas iš vakarų pusės, nuo vandenyno (moderni plokščių tektonikos teorija Andų susidarymą aiškina būtent Naskos plokštės ir Pietų Amerikos plokštės sąveika).
I. Domeika tyrė ir meteoritus, surastus Atakamos dykumoje: analizavo jų sudėtį, nustatė kosminę kilmę, aprašė vietas, kurioje šie buvo surasti. Meteoritų gabalus jis nusiuntė į Europos mokslo centrus, tarp jų ir meteoritą, jo pavadintą Vaca Muerte (Pastipusi karvė), kuriame rasti kol kas seniausi Saulės sistemoje cirkonai (amžius, nustatytas U-Pb metodu, yra 4563±15 mln. metų). Pagal šiuos aprašymus pastaraisiais metais surengtos La Serenos universiteto ekspedicijos rado daug naujų šių meteoritų nuolaužų.
Apie patį Igną Domeiką paskelbta daugiau kaip 4 tūkstančių publikacijų.
Atminimo įamžinimas
Pagerbiant Igno Domeikos atminimą, jo vardu pavadinta virš 75 objektų Žemėje ir kosmose, tarp kurių Domeikos kalnagūbris (isp. Cordillera de Domeyko) Anduose, Domeiko miestelis (Antofagastos provincija), uostas, (isp. Cerro de Domeyco), salietros kasykla Atakamos dykumoje, Lenkijos prekybinis laivas.
Jo vardu pavadintos gatvės Santjago, La Serenos ir Valdivijos miestuose, o jo namai Santjage – Casa Ignacio Domeyko. Taip pat jo vardu pavadintas vario rūdos mineralas (domeikitas), dvi fosilijos – Nautilus domeykus ir Amonitus domeykanus, lapių atmaina – Canis domeykanus, našlaičių rūšis Viola domeykoana Gay, jo vardu pavadintas asteroidas Nr. 2784 ir t. t.
2002 m. UNESCO paskelbė Ignoto Domeikos metais.
Šaltiniai
- Algirdas Gaigalas, Gediminas Motuza. Domeika Ignotas (Ignacy Domeyko). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 64 psl.
Nuorodos
- Ignas Domeika ir Lietuva
- Ignas Domeika Čilėje Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Ignas Domeika – pasaulio pilietis Archyvuota kopija 2006-05-12 iš Wayback Machine projekto.
- Igno Domeikos ikonografija lenkų kalba Archyvuota kopija 2007-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Igną Domeiką lenkiškai Archyvuota kopija 2018-03-15 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ignas Domeika, Kas yra Ignas Domeika? Ką reiškia Ignas Domeika?
Ignatas Domeika isp Ignacio Domeyko bltr Ignat Damejka lenk Ignacy DomejkoHerbas Dangiel Gime 1802 m liepos 31 d Nedzviadka Naugarduko apskritisMire 1889 m sausio 23 d 86 metai Ciles SantjagasTevas Antanas Ipolitas DomeikaMotina KarolinaSutuoktinis e Enrikete SotomajorVeikla geologas mineralogas etnologasVikiteka Ignas DomeikaParasas Ignatas Domeika isp Ignacio Domeyko bltr Ignat Damejka lenk Ignacy Domejko 1802 m liepos 31 d Nedzviadkoje 1889 m sausio 23 d Ciles Santjage buvusios LDK ir Ciles geologas mineralogas etnologas 1831 m sukilimo dalyvis Ciles universiteto Santjage rektorius Ciles respublikos garbes pilietis VaikysteDvaras kuriame gyveno Ignas Domeika Gime Nedzviadkoje Naugarduko apskrityje dabar Baltarusija lenkiakalbeje LDK bajoru seimoje Antrasis is penkiu vaiku seimoje Igno tevas Antanas Ipolitas Domeika 1764 1809 m buvo Naugarduko zemstvos teismo pirmininkas Motina Karolina 1832 m buvo kilusi is tose vietose gyvenusios garsios Ancutu gimines Ju seimoje be Ignoto augo vyresnysis sunus Adomas Jonas Kseveras Felicionas 1789 1832 jaunesnysis sunus Kazimeras 1803 1875 ir dvi seserys Marija 1834 bei Antanina 1805 1881 Saltiniai nurodo tris skirtingas I Domeikos gimimo datas 1816 1817 m Vilniaus universiteto studentu registracijos knygoje nurodyta kad I Domeika gime 1801 m be menesio ir dienos Lenku leidinyje Slownik geograficzny 1886 m pazymeta kad jis gime 1801 m rugpjucio 22 diena Si data nurodyta ir lietuviskose enciklopedijose Kitame lenku leidinyje Slownik bibliograficzny 1939 m yra rasoma kad I Domeika gime 1802 m liepos 3 diena Tikroji jo gimimo data vis delto yra 1802 m liepos 31 d patvirtinta dokumentais rastais Vilniuje Paryziuje ir Cileje bei metrika kuria I Domeika buvo atsivezes į Cile Mokykla ir studiju metaiNuo 1812 m mokesi Sciutino pijoru mokykloje kuria baige 1816 m Sioje mokykloje mokesi ir ja baige Stanislovas Bonifacas Jundzilas įsteiges Sciutine botanikos soda Motiejus Dogelis Kazimieras Narbutas ir kiti garsus to meto mokslo ir visuomenes veikejai Didele įtaka Ignui Domeikai tuo laikotarpiu dare Anupras Petraskevicius Pietraszkiewicz 1793 1863 Ignoto ir jo brolio Adomo guvernantas veliau studijaves Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyriuje Jis buvo vienas Filomatu draugijos steigeju jos archyvo saugotoju 1831 m sukilimo dalyviu Sibiro tremtinys Baiges Sciutino pijoru mokykla 1816 m tais paciais metais atsikele į Vilniu gyveno Pilies gatveje Bieso name ir budamas vos keturiolikos metu amziaus įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyriu Klause mineralogijos matematikos chemijos geometrijos gamtos istorijos civilines ir karines architekturos mechanikos astronomijos architekturos geometrines ir optines taikomosios braizybos kursu kuriuos skaite Mykolas Pelka Polinskis Jonas Sniadeckis Andrius Sniadeckis Karolis Podcasinskis Stanislovas Bonifacas Jundzilas Feliksas Dzevinskis Ignotas Horodeckis ir kiti 1822 m birzelio 25 d Vilniaus universitete įgijo filosofijos magistro srityje laipsnį magistrinis darbas Kaip iki siolei aiskinti diferencinio skaiciavimo principai ir kaip jie aiskintini dabartines matematikos poziuriu lenk Jak dotad tlumaczono zasady rachunku rozniczkowego I jak w dzisiejszym stane matematiki nalezy je tlumaczyc Po to dar lanke astronomo Petro Slavinskio o 1823 m filosofo bei istoriko Joachimo Lelevelio paskaitas Dalyvavimas filomatu veiklojeNuo 1819 m aktyviai dalyvavo filomatu veikloje 1819 m lapkricio 23 d priimtas nariu korespondentu o 1820 m geguzes 5 d tapo tikruoju nariu Jis tvarke ir gausino draugijos biblioteka organizavo susirinkimus skaite referatus rase recenzijas dalyvavo diskusijose 1823 m caro administracijai represavus Filomatu draugija I Domeika su kitais draugijos nariais 1823 m lapkricio menesio viduryje buvo suimtas ir įkalintas 1824 m pradzioje paleistas į laisve privalejo gyventi policijos priziurimas savo seimos dvare be teises isvykti ar uzimti kokias nors valstybines pareigas 1830 m policijos prieziura buvo panaikinta ir I Domeika tapo Gardino seimelio nariu 1831 m sukilimasIgnas Domeika su zmona Dalyvavo 1831 m sukilime kovesi Chlapovskio daliniuose kartu su Dezideru Adomu Chlapovskiu Emilija Pliateryte ir Buvo paskirtas adjutantu į prie Kauno veikusį vien is lietuviu suformuota 25 jį pulka Veliau savo prisiminimuose jis rase generalinis stabas buvo labai patenkintas mumis lietuviais Po pralaimeto musio ties Siauliais 1831 m vasara pasitrauke į Prusija buvo internuotas Girdavoje ir Zuvininkuose veliau pasitrauke į Prancuzija Paryziuje Sorbonos universitete klause geologijos matematikos fizikos chemijos botanikos paskaitu ir nusprende studijuoti geologija mineralogija ir kalnakasyba 1837 m su pagyrimu baige Paryziaus kasybos mokykla Ecole des Mines taigi turejo dvieju garsiu mokyklu diplomus Vilniaus universiteto plataus profilio gamtininko ir matematiko ir Paryziaus kalnakasybos inzinieriaus CilejeDomeikos kapas SantjagoBiustas prie universiteto pastato Santjage 1838 m atvyko į Cile Iki 1847 m buvo La Serenos aukstosios kasybos mokyklos 1847 1883 m Santjago universiteto profesorius 1867 1883 m universiteto rektorius 1884 m po 46 eriu Cileje praleistu metu atvyko į tevyne Aplanke gimtaja Nedzviadka Vilniu Krokuva Varsuva 1850 m vede Enrikete Sotomajor Jie pragyveno kartu 20 metu iki jos ankstyvos mirties Susilauke keturiu vaiku is kuriu trys uzaugo Mire 1889 m sausio 23 d Santjage Moksline ir pedagogine veiklaIgnas Domeika daug demesio ir jegu skyre geografijos mineralogijos ir etnologijos darbams tyre Ciles gamta atrado aukso vario bei akmens anglies telkiniu parase monografija apie indenus įkure meteorologiniu stociu tinkla sudare ir paskelbe pirmajį Ciles geologijos zemelapį Santjago universitetui dovanojo savo surinkta tuo laiku unikalia mineralu kolekcija daugiau nei 4 tukstanciai pavyzdziu Siandien Paryziaus kalnakasybos mokyklos muziejaus tipiniu pavyzdziu sarasuose yra 12 mineralu kuriuos pirma karta aprase ir dovanojo mokyklai I Domeika o is viso jis surado arba prisidejo prie suradimo mazdaug 27 nauju mineralu rusiu arba ju atmainu Laikomas vienu is Ciles mokymo sistemos reformatoriu 1852 m buvo paskirtas Aukstojo mokslo reikalu delegaturos vadovu tai yra sio svietimo baro organizatoriumi visoje salyje Labai aktyviai emesi tvarkyti aukstojo mokslo reikalus pertvarke mokslo institucijas stiprino kadrus ir materialine baze inicijavo ir sekmingai 1865 m uzbaige naujo universiteto pastato statyba Publikavo apie 500 mokslo darbu Stambiausios monografijos mineralogijos vadovelis Elementos de mineralojia Mineralogijos pagrindai pirmasis leidimas 1845 m etnologine studija Araucania y sus habitantes Araukanija ir jos gyventojai Paskelbe darbu straipsniu ir monografiju apie gelo vandens isteklius Santjago apylinkese Ciles mineralinį vandenį salietros ir guano telkinius anglies klodus vulkanu issiverzimus kuriuos pats stebejo aprase solfataras karstu duju ir vandenu issiverzimus ugnikalniu slaituose Parase apybraizu apie Andu geologine sandara kuriose spejo kad cia veike milziniskas spaudimas is vakaru puses nuo vandenyno moderni ploksciu tektonikos teorija Andu susidaryma aiskina butent Naskos plokstes ir Pietu Amerikos plokstes saveika I Domeika tyre ir meteoritus surastus Atakamos dykumoje analizavo ju sudetį nustate kosmine kilme aprase vietas kurioje sie buvo surasti Meteoritu gabalus jis nusiunte į Europos mokslo centrus tarp ju ir meteorita jo pavadinta Vaca Muerte Pastipusi karve kuriame rasti kol kas seniausi Saules sistemoje cirkonai amzius nustatytas U Pb metodu yra 4563 15 mln metu Pagal siuos aprasymus pastaraisiais metais surengtos La Serenos universiteto ekspedicijos rado daug nauju siu meteoritu nuolauzu Apie patį Igna Domeika paskelbta daugiau kaip 4 tukstanciu publikaciju Atminimo įamzinimasCiles pasto zenklas skirtas Igno Domeikos 200 metu jubiliejui Pagerbiant Igno Domeikos atminima jo vardu pavadinta virs 75 objektu Zemeje ir kosmose tarp kuriu Domeikos kalnagubris isp Cordillera de Domeyko Anduose Domeiko miestelis Antofagastos provincija uostas isp Cerro de Domeyco salietros kasykla Atakamos dykumoje Lenkijos prekybinis laivas Jo vardu pavadintos gatves Santjago La Serenos ir Valdivijos miestuose o jo namai Santjage Casa Ignacio Domeyko Taip pat jo vardu pavadintas vario rudos mineralas domeikitas dvi fosilijos Nautilus domeykus ir Amonitus domeykanus lapiu atmaina Canis domeykanus naslaiciu rusis Viola domeykoana Gay jo vardu pavadintas asteroidas Nr 2784 ir t t 2002 m UNESCO paskelbe Ignoto Domeikos metais SaltiniaiAlgirdas Gaigalas Gediminas Motuza Domeika Ignotas Ignacy Domeyko Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 64 psl NuorodosIgnas Domeika ir Lietuva Ignas Domeika Cileje Archyvuota kopija 2006 09 27 is Wayback Machine projekto Ignas Domeika pasaulio pilietis Archyvuota kopija 2006 05 12 is Wayback Machine projekto Igno Domeikos ikonografija lenku kalba Archyvuota kopija 2007 03 13 is Wayback Machine projekto Apie Igna Domeika lenkiskai Archyvuota kopija 2018 03 15 is Wayback Machine projekto