Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kazimieras Narbutas tikroji pavardė lenk Kazimierz Narbutt Danielius Narbutas 1738 m sausio 3 d arba Lydos apskritis 180
Kazimieras Narbutas
Kazimieras Narbutas (tikroji pavardė lenk. Kazimierz Narbutt, Danielius Narbutas, 1738 m. sausio 3 d. arba , Lydos apskritis – 1807 m. kovo 17 d. Radivoniškės, Lydos apskritis) – Lietuvos ir Lenkijos filosofas.
| Kazimieras Narbutas | |
|---|---|
| Narbutai | |
| Herbas „Traby“ | |
| Gimė | 1738 m. sausio 3 d. arba , Lydos apskritis |
| Mirė | 1807 m. kovo 17 d. (69 metai) Radivoniškės, Lydos apskritis |
| Veikla | filosofas |
| Išsilavinimas | teisės mokslų daktaras |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Kazimieras Narbutas |
Biografija
Gimė vidutinio bajoro, aktyviai dalyvavusio krašto politiniame gyvenime, šeimoje. 1755 m. stodamas į pijorus gavo Kazimiero vardą. 1755–1757 m. studijavo Pinsko apskrities Lubiešovo pijorų seminarijoje, 1757–1759 m. Dombrovicų (dab. Dubrovicai, Rovno sritis, Ukraina) pijorų kolegijoje. Baigęs žemesniąją pijorų mokyklą, 1759 m. jis įstojo į , kurioje studijavo filosofiją, matematiką, užsienio kalbas. Pijorų mokyklos pasaulietiniams mokslams buvo palankesnės negu jėzuitų – prie savo mokyklų pijorai kūrė bibliotekas, laboratorijas, botanikos sodus. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių Narbutas, baigęs Vilniaus pijorų kolegiją, užuot studijavęs Vilniaus akademijoje išvyko mokytis į užsienį. Ketverius metus Romoje jis klausėsi filosofijos, teologijos ir kitų mokslų paskaitų. 1761 m. įšventintas kunigu.
Nuo 1764 m. Dombrovicų pijorų kolegijos filosofijos, istorijos, retorikos, prancūzų kalbos dėstytojas, kolegijos rektorius. 1767–1771 m. Vilniaus pijorų kolegijos dėstytojas, rektorius, kurį laiką vadovavo Vilniaus pijorų spaustuvei. 1772–1774 m. lankėsi Prancūzijoje, gyveno Paryžiuje, bendravo su , lankėsi Vokietijoje. 1774–1794 m. gyveno Varšuvoje, dirbo Edukacinės komisijos vadovėlių rengimo draugijoje, rūpinosi, kad vadovėliai atitiktų naujųjų amžių dvasią, švietimo reikalavimus. Krokuvos akademija jam suteikė teisės mokslų daktaro laipsnį.
Mėgo poeziją, pats parašė nemažą pluoštą eilėraščių, dažnai juos spausdino nenurodydamas pavardės.
Mokslinė veikla
Filosofijoje ir logikoje rėmėsi idėjomis, kurias skleidė Renė Dekartas, , . Jo netenkino . Jį domino teorinės filosofijos problemos ir gamtos mokslai. Teigė samprotavimų laisvę, sveikojo proto, kuriuo pagrįsta filosofijos laisvė ir religijos sambūvį. Sekdamas Šviečiamojo amžiaus vyraujančia ribota nuostata, logiką traktavo kaip pažinimo teoriją, grindžiamą psichologiniais elementais. Abejonę laikė būtina pažinimo dalimi. Pabrėžė patyrimo vaidmenį – daiktų požymiai randami patyrimu ir indukciškai apibendrinami. Mąstymo klaidų ieškojo ir socialinėje tikrovėje. Etiką apibrėžė kaip prigimtinės moralės teoriją, politiką – kaip prigimtinės teisės teoriją, jas laikė dorovinio ir pilietinio atsinaujinimo teoriniu pagrindu. Ekonomines reformas siūlė įgyvendinti taikant gamtos mokslus.
1769 m. Narbutas parašė reikšmingiausią savo veikalą „Logika, arba Mąstymo ir daiktų apgalvojimo mokslas“, vėliau išėjo dar keturi šio veikalo leidimai. Tai pirmas originalus logikos vadovėlis lenkų kalba. Jame Narbutas trumpai išdėstė savo pažiūras pagrindiniais filosofijos klausimais, propagavo Švietimo epochos racionalistų pažinimo teorijos principus. Logikos pratarmėje pabrėžė filosofinės literatūros leidimo gimtąja kalba svarbą, vėliau šią mintį jis ne kartą kėlė Edukacinėje komisijoje. Jis pradininkas to sąjūdžio, kurį vėliau tęsė Teodoras Narbutas, Simonas Stanevičius, Liudvikas Adomas Jucevičius, Simonas Daukantas, tik jiems rašyti gimtąja kalba reiškė rašyti lietuviškai.
Įvertinimas
- 1793 m. Šv. Stanislovo ordinas
Bibliografija
- Logika aba Mąstymo ir daiktų apgalvojimo mokslas (Logika, czyli rozważania i rozsądzania rzeczy nauką), 1769 m., 4 leidimas 1791 m., lietuvių kalba 1989 m.
- Rinktiniai filosofijos teiginiai, 1771 m., lietuvių kalba 1989 m.
- Raštai, redagavo Aldona Radžvilienė. – Vilnius: Mintis, 1990. – ISBN 9785417003325
Šaltiniai
- Romanas Plečkaitis. Kazimieras Narbutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 52 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazimieras Narbutas, Kas yra Kazimieras Narbutas? Ką reiškia Kazimieras Narbutas?
Kazimieras Narbutas tikroji pavarde lenk Kazimierz Narbutt Danielius Narbutas 1738 m sausio 3 d arba Lydos apskritis 1807 m kovo 17 d Radivoniskes Lydos apskritis Lietuvos ir Lenkijos filosofas Kazimieras NarbutasNarbutaiHerbas Traby Gime 1738 m sausio 3 d arba Lydos apskritisMire 1807 m kovo 17 d 69 metai Radivoniskes Lydos apskritisVeikla filosofasIssilavinimas teises mokslu daktarasZymus apdovanojimaiSv Stanislovo ordinasVikiteka Kazimieras NarbutasBiografijaGime vidutinio bajoro aktyviai dalyvavusio krasto politiniame gyvenime seimoje 1755 m stodamas į pijorus gavo Kazimiero varda 1755 1757 m studijavo Pinsko apskrities Lubiesovo pijoru seminarijoje 1757 1759 m Dombrovicu dab Dubrovicai Rovno sritis Ukraina pijoru kolegijoje Baiges zemesniaja pijoru mokykla 1759 m jis įstojo į kurioje studijavo filosofija matematika uzsienio kalbas Pijoru mokyklos pasaulietiniams mokslams buvo palankesnes negu jezuitu prie savo mokyklu pijorai kure bibliotekas laboratorijas botanikos sodus Tai buvo viena is priezasciu del kuriu Narbutas baiges Vilniaus pijoru kolegija uzuot studijaves Vilniaus akademijoje isvyko mokytis į uzsienį Ketverius metus Romoje jis klausesi filosofijos teologijos ir kitu mokslu paskaitu 1761 m įsventintas kunigu Nuo 1764 m Dombrovicu pijoru kolegijos filosofijos istorijos retorikos prancuzu kalbos destytojas kolegijos rektorius 1767 1771 m Vilniaus pijoru kolegijos destytojas rektorius kurį laika vadovavo Vilniaus pijoru spaustuvei 1772 1774 m lankesi Prancuzijoje gyveno Paryziuje bendravo su lankesi Vokietijoje 1774 1794 m gyveno Varsuvoje dirbo Edukacines komisijos vadoveliu rengimo draugijoje rupinosi kad vadoveliai atitiktu naujuju amziu dvasia svietimo reikalavimus Krokuvos akademija jam suteike teises mokslu daktaro laipsnį Mego poezija pats parase nemaza pluosta eilerasciu daznai juos spausdino nenurodydamas pavardes Moksline veiklaFilosofijoje ir logikoje remesi idejomis kurias skleide Rene Dekartas Jo netenkino Jį domino teorines filosofijos problemos ir gamtos mokslai Teige samprotavimu laisve sveikojo proto kuriuo pagrįsta filosofijos laisve ir religijos sambuvį Sekdamas Svieciamojo amziaus vyraujancia ribota nuostata logika traktavo kaip pazinimo teorija grindziama psichologiniais elementais Abejone laike butina pazinimo dalimi Pabreze patyrimo vaidmenį daiktu pozymiai randami patyrimu ir indukciskai apibendrinami Mastymo klaidu ieskojo ir socialineje tikroveje Etika apibreze kaip prigimtines morales teorija politika kaip prigimtines teises teorija jas laike dorovinio ir pilietinio atsinaujinimo teoriniu pagrindu Ekonomines reformas siule įgyvendinti taikant gamtos mokslus 1769 m Narbutas parase reiksmingiausia savo veikala Logika arba Mastymo ir daiktu apgalvojimo mokslas veliau isejo dar keturi sio veikalo leidimai Tai pirmas originalus logikos vadovelis lenku kalba Jame Narbutas trumpai isdeste savo paziuras pagrindiniais filosofijos klausimais propagavo Svietimo epochos racionalistu pazinimo teorijos principus Logikos pratarmeje pabreze filosofines literaturos leidimo gimtaja kalba svarba veliau sia mintį jis ne karta kele Edukacineje komisijoje Jis pradininkas to sajudzio kurį veliau tese Teodoras Narbutas Simonas Stanevicius Liudvikas Adomas Jucevicius Simonas Daukantas tik jiems rasyti gimtaja kalba reiske rasyti lietuviskai Įvertinimas1793 m Sv Stanislovo ordinasBibliografijaLogika aba Mastymo ir daiktu apgalvojimo mokslas Logika czyli rozwazania i rozsadzania rzeczy nauka 1769 m 4 leidimas 1791 m lietuviu kalba 1989 m Rinktiniai filosofijos teiginiai 1771 m lietuviu kalba 1989 m Rastai redagavo Aldona Radzviliene Vilnius Mintis 1990 ISBN 9785417003325SaltiniaiRomanas Pleckaitis Kazimieras Narbutas Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 52 psl