Joachimas Lelevelis lenk Joachim LelewelJoachimas Lelevelis po 1831 m Gimė 1786 m kovo 22 d Varšuvoje LenkijaMirė 1861 m
Joachimas Lelevelis

Joachimas Lelevelis lenk. Joachim Lelewel | |
---|---|
Joachimas Lelevelis po 1831 m. | |
Gimė | 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje, Lenkija |
Mirė | 1861 m. gegužės 29 d. (75 metai) Paryžius, Prancūzija |
Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
Tėvas | Karolis Mauricijus Tadas Lelevelis |
Motina | Ieva Šeliuta-Cecišovska |
Veikla | lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius |
Išsilavinimas | Varšuvos pijorų mokykla |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Vikiteka | Joachimas Lelevelis |
Parašas | |
Joachimas Lelevelis (pilnas vardas – Joachimas Juozapas Benediktas Lelevelis, lenk. Joachim Lelewel, 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje, Lenkija – 1861 m. gegužės 29 d. Paryžius, Prancūzija) – lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius.
Vaikystė ir studijų metai
Joachimas Lelevelis gimė 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje ekonomisto, Edukacinės komisijos Vilniuje darbuotojo Karolio Mauricijaus Tado Lelevelio ir Ievos Šeliutos-Cecišovskos šeimoje. Pats Lelevelis yra teigęs, jog jo tėvas prūso ir saksonietės sūnus, o senelis – ukrainietis ar rusas. Joachimo Lelevelio senelis Henrikas Lelevelis (Henryk Loelhoeffel von Lowensprung) buvo baigęs Vilniaus universitetą ir ėjo daktaro pareigas Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Augusto III dvare. Lenkų istorikas Henrikas Senkevičius buvo Lelevelių giminaitis.
Vaikystėje Joachimas Lelevelis mokėsi vyskupo K.Cecišovskio namuose, kurio bibliotekoje buvo radęs Adomo Naruševičiaus raštus. Šio istoriko raštai ir pažadino Lelevelio susidomėjimą istorija. Vėliau jis įstojo į Varšuvos pijorų mokyklą, kurią baigęs, 1804 m. įstojo mokytis į Vilniaus universitetą, studijavo klasikinę filologiją, universitetą baigė 1808 metais.
1807 m. Vilniuje Juozapo Zavadskio spaustuvėje pasirodė pirmasis Joachimo Lelevelio darbas „Apie senųjų Skandinavijos gyventojų padavimus ir religiją". Maždaug tuo pačiu metu Lelevelis parašė ir pirmą darbą apie lietuvių kilmę „Rzut oka na dawnosč Litewskich narodow".
Gyvenimas ir veikla Vilniuje
Nuo 1809 m. Joachimas Lelevelis lenkų kultūros veikėjo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės istorijos tyrinėtojo, licėjaus direktoriaus Tadeušo Čackio buvo pakviestas dėstyti Kremeneco licėjuje. Šioje mokykloje Lelevelis užėmė profesoriaus pareigas.
1810 m. Joachimas Lelevelis baigė rašyti knygos apie pirmųjų lenkų karalių santykius su vokiečių valdovais pagrindinę dalį.
1815 m. Joachimas Lelevelis laimėjo konkursą ir po aštuonerių metų pauzės (po profesoriaus mirties istorija Vilniaus universitete 8 metus nebuvo dėstoma) užėmė Vilniaus universiteto visuotinės istorijos katedros profesoriaus pavaduotojo vietą. Į Joachimo Lelevelio visuotinės istorijos kurso paskaitas susirinkdavo nuo 150 iki 400 klausytojų, studentai stovėdavo ir klausydavo net sausakimšame koridoriuje.
Joachimo Lelevelio novatoriškos paskaitos bei pažiūros darė didelę įtaką studentams, ypač Adomui Mickevičiui ir jo bendraminčiams filomatams bei filaretams. Joachimas Lelevelis buvo šių slaptų draugijų idėjinis vadas ir jų narių patarėjas. Su Adomu Mickevičiumi bendravo visą likusį gyvenimą. Dėstydamas istorijos kursą Joachimas Lelevelis vadovavosi Šviečiamojo amžiaus istorikų mokykla, kuri plėtojosi Getingeno universitete.Jis ragino istorijos moksle atsisakyti istorinių faktų supinimo su legendomis, t. y. pirmasis Vilniaus universitete reikalavo istorinius faktus remti šaltiniais.
Joachimo Lelevelio studentais buvo Adomas Mickevičius, Simonas Stanevičius. Adomas Mickevičius iš dėkingumo Joachimui Leleveliui sukūrė eilėraštį, kuris išspausdintas 1822 m. Mickevičiaus poezijos rinktinėje.
1815–1817 m. Lelevelis redagavo laikraštį „Tygodnik Wilenski" („Vilniaus savaitraštis"), įsteigtą 1804 m. tuomet dar būsimųjų profesorių L.Brodovskio ir J.Tvardovskio.
1818 m. Joachimas Lelevelis stažavosi Lenkijoje, dirbo bibliotekoje. Gyvenimo Varšuvoje metu paskelbė iki 150 mokslinių darbų iš istorijos. Grįžo į Vilnių 1822 m. pradžioje. Į pirmą Joachimo Lelevelio paskaitą 1822 m., jam grįžus, susirinko pusantro tūkstančio klausytojų. Pagal kitus autorius susirinko tiek žmonių, kad jie netilpo auditorijoje, paskaitą teko atidėti. Pats J.Lelevelis tėvui rašė, jog susirinko apie 300 klausytojų. Nuo 1822 iki 1824 m. Lelevelis ėjo Vilniaus universiteto Visuotinės istorijos katedros profesoriaus pareigas.. Savo skaitytų 1822–1824 m. Vilniaus universitete paskaitų seksternus Lelevelis išleido 1850 metais. Pablogėjus universiteto moralinių ir politinių mokslų fakulteto dekano Andriaus Benedikto Klongevičiaus sveikatai ir jam pasitraukus iš pareigų, naujuoju dekanu buvo išrinktas Joachimas Lelevelis. Tačiau eiti šių pareigų Lelevelis nesuspėjo, nes susekus slaptas studentų organizacijas ir prasidėjus filomatų bei filaretų bylų procesui, Lelevelis iš Vilniaus universiteto profesoriaus pareigų buvo atleistas.
Tolesnis gyvenimas ir veikla Varšuvoje, Paryžiuje, Briuselyje
Pašalintas iš Vilniaus universiteto Joachimas Lelevelis persikėlė gyventi į Varšuvą. Čia jis užmezgė ryšius su slaptomis Lenkijos patriotinėmis organizacijomis. 1828 m. Joachimas Lelevelis buvo išrinktas Lenkijos Karalystės Seimo nariu ir juo išbuvo iki 1831 m. Prasidėjus 1831 m. sukilimui, Lelevelis buvo Patriotų draugijos Varšuvoje pirmininkas, sukilėlių vyriausybės narys.
1831 m. spalio mėn. Lelevelis apsigyveno Paryžiuje. 1831 m. jis vadovavo lenkų tautiniam komitetui, 1832 m. – slaptai organizacijai „Liaudies kerštas" („Zemsta Ludu„). 1833 m. prancūzų vyriausybės jis buvo ištremtas iš Prancūzijos, apsigyveno Briuselyje. Pralaimėjus „1848 m. Tautų pavasariui“ Lelevelis pasitraukė iš politinės veiklos.
Joachimas Lelevelis mirė 1861 m. gegužės 29 d. Paryžiuje, buvo palaidotas Monmartro kapinėse. Vykdant jo testamentinę valią, 1929 m. Joachimo Lelevelio palaikai buvo parvežti iš Paryžiaus Monmartro kapinių ir perlaidoti Rasų kapinėse šalia koplyčios.
Palikimo išsaugojimas
1859 m. Paryžiuje jau sunkiai sirgdamas Joachimas Lelevelis savo per visą gyvenimą surinktą senųjų žemėlapių, atlasų kolekciją testamentu užrašė Vilniaus universitetui, kai šis bus atkurtas. Šią kolekciją iš Paryžiaus Vilniaus universiteto biblioteka gavo 1925–1926 metais.
Vilniuje Joachimo Lelevelio vardu pavadinta vidurinė mokykla (Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla).
Vilniuje yra Joachimo Lelevelio vardo gatvė. Vilniaus universiteto bibliotekoje salė pavadinta jo vardu.
Žymesnieji darbai
- 1807 Edda Skandinawska;
- 1823–1826 Bibliograficznych Ksiag dwoje, 2 tomai;
- 1835 Numismatique du moyen age, 2 tomai;
- 1840 Études numismatiques;
- 1844 Histoire de Pologne, 2 tomai;
- 1846–1851 La Pologne au moyen age, 2 tomai;
- 1851 Géographie des Arabes;
- 1852–1857 La Géographie du moyen age, 5 tomai;
- 1853–1876 Polska, 20 tomų;
- 1861 Histoire de la Lithuanie.
Galerija
- Namas, kuriame Varšuvoje gimė Joachimas Lelevelis (Mazovijos bibliotekos eksponatas)
- Joachimo Lelevelio antkapinis paminklas (Rasų kapinės, Vilnius)
- Paminklas Joachimui Leleveliui Krokuvoje
- Atminimo lenta, skirta Joachimui Leleveliui, Varšuvoje, Dlugo g. 4.
- Atminimo lenta, skirta Joachimui Leleveliui, Paryžiuje
- Adomas Mickevičius (Joachimo Lelevelio piešinys)
- eskizas, skirtas Lelevelio medaliui (1844 m.)
Išnašos
- Joachimas Lelewelis. Dvejetas bibliografinių knygų. Tomas I. Alma Braziūnienė (pratarmė). Vilnius: Versus Aureus, 2011. ISBN 978-9955-34-339-4.
- Algirdas Šidlauskas. Istorija Vilniaus universitete XIX a. pirmojoje pusėje. Vilnius: Mokslas, 1986.
- Korespondencja Joachima Lelewela z Karolem Sienkiewiczem.-Rocznik Towarzystwa Historyczno-Literackiego w Paryzu. Poznan, 1872, p. 535.
- Mikolaj Glinski. The Man Behind Quo Vadis, 2016. Skelbta „Culture.pl"[1]
- Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
- Lelewel J. Edda, czyli Księga religii dawnych Skandynawii mieszkancow. Wilno, 1807.[2]
- Lelewel J. Rzut oka na dawnošč litewskich narodow i związki ich z Herulami: Wyklad przeciw Naruszewiczowy przez Joachima Lelewela Mazura. Wilno, 1808.
- Anna Bogusz, KatarzynaKról-Goździk, KatarzynaPodniesińska, MałgorzataSkwarczyńska, Janina Wilkosz. Zapomniana kolekcja: matrycegraficzne Joachima Lelewela wzbiorach Muzeum Narodowego wKrakowie, cz. 1. 2018.Niepodległość i Pamięć 25/4 (64), 287–328. [3]
- Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994 m. ISBN 5-417-00676-9, p. 449.
- Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokyklos informacija[neveikianti nuoroda]
- Lelewel J. O związkach z niemcami krolow polskich, tytule ich krolewkim: Polska wiekow šrednich. Poznan, 1856.
- Henryk Sloczynski. Pod Znakiem Fetyszu Genezy – Pierwotnie objavieniei początki Polski w koncepcji Joachima Lelewela. Uniwersytet Jagiellonski. Historika. Studia Metodologiczne, T.46, 2016, PL ISSN 0073-277X. [4][neveikianti nuoroda]
- L.Vladimirovas, K.Jablonskis, J.Jurginis, J.Bulavas. Vilniaus universitetas. Redagavo J.Bulavas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vilnius: 1956.
- Федута, Александр. Иоахим Лелевель – свидетель и историк „процесса филоматов"/ Составитель Федута А. И.. – Вильна 1823–1824: Перекрестки памяти. – Минск: Лимариус, 2008. – С. 9. – 244 с. – 400 экз. – ISBN 978-985-6740-82-7.
- Arnoldas Piročkinas. Devyneri Adomo Mickevičiaus metai. Vilnius: Vaga, 1995. ISBN 5-415-00355-X.
- Vytautas Skuodis. Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jų likimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. ISBN 9986-19-589-6.
- J.Kubilius ir kiti. Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.
- V.Girininkienė, A.Paulauskas. Rasos. Vilnius: Mintis, 1988, ISBN 5-417-0-092-2, p. 48.
- Sigitas Narbutas, Rūta Janonienė. Senasis Vilniaus universitetas 1579–1832. Vilnius: E.Karpavičiaus leidykla, 2009. ISBN 978-9955-878-04-9, p. 114.
- VUB informacija Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Joachimo Lelevelio biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [5]
- Joachimo Lelevelio biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [6]
- Vida Girininkienė. Epochų simboliai Rasų kapinėse. Skelbta „Lietuvos žinios", 2018. [7]
- A.Jancevičius. Vilniaus universitetui 400. Vilnius: Mokslas, 1979, p. 77.
- Vilniaus universiteto bibliotekos informacija apie Joachimo Lelevelio fondą. [8] Archyvuota kopija 2018-01-01 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Joachimo Lelevelio salė Archyvuota kopija 2009-05-30 iš Wayback Machine projekto. (VUB saugomas kartografinis rinkinys).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Joachimas Lelevelis, Kas yra Joachimas Lelevelis? Ką reiškia Joachimas Lelevelis?
Joachimas Lelevelis lenk Joachim LelewelJoachimas Lelevelis po 1831 m Gime 1786 m kovo 22 d Varsuvoje LenkijaMire 1861 m geguzes 29 d 75 metai Paryzius PrancuzijaPalaidotas a Senosiose Rasu kapineseTevas Karolis Mauricijus Tadas LelevelisMotina Ieva Seliuta CecisovskaVeikla lenku istorikas kartografas geografas kulturos mecenatas vienas is Europos numizmatikos pradininku pedagogas Vilniaus Krokuvos ir Briuselio universitetu profesorius graviuru meistras revoliucionieriusIssilavinimas Varsuvos pijoru mokyklaAlma mater Vilniaus universitetasVikiteka Joachimas LelevelisParasas Joachimas Lelevelis pilnas vardas Joachimas Juozapas Benediktas Lelevelis lenk Joachim Lelewel 1786 m kovo 22 d Varsuvoje Lenkija 1861 m geguzes 29 d Paryzius Prancuzija lenku istorikas kartografas geografas kulturos mecenatas vienas is Europos numizmatikos pradininku pedagogas Vilniaus Krokuvos ir Briuselio universitetu profesorius graviuru meistras revoliucionierius Vaikyste ir studiju metaiJoachimas Lelevelis gime 1786 m kovo 22 d Varsuvoje ekonomisto Edukacines komisijos Vilniuje darbuotojo Karolio Mauricijaus Tado Lelevelio ir Ievos Seliutos Cecisovskos seimoje Pats Lelevelis yra teiges jog jo tevas pruso ir saksonietes sunus o senelis ukrainietis ar rusas Joachimo Lelevelio senelis Henrikas Lelevelis Henryk Loelhoeffel von Lowensprung buvo baiges Vilniaus universiteta ir ejo daktaro pareigas Abieju Tautu Respublikos karaliaus Augusto III dvare Lenku istorikas Henrikas Senkevicius buvo Leleveliu giminaitis Vaikysteje Joachimas Lelevelis mokesi vyskupo K Cecisovskio namuose kurio bibliotekoje buvo rades Adomo Naruseviciaus rastus Sio istoriko rastai ir pazadino Lelevelio susidomejima istorija Veliau jis įstojo į Varsuvos pijoru mokykla kuria baiges 1804 m įstojo mokytis į Vilniaus universiteta studijavo klasikine filologija universiteta baige 1808 metais 1807 m Vilniuje Juozapo Zavadskio spaustuveje pasirode pirmasis Joachimo Lelevelio darbas Apie senuju Skandinavijos gyventoju padavimus ir religija Mazdaug tuo paciu metu Lelevelis parase ir pirma darba apie lietuviu kilme Rzut oka na dawnosc Litewskich narodow Gyvenimas ir veikla VilniujeVU bibliotekos J Lelevelio sale nuotraukos autorius Raimondas Malaiska 2009 Nuo 1809 m Joachimas Lelevelis lenku kulturos veikejo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teises istorijos tyrinetojo licejaus direktoriaus Tadeuso Cackio buvo pakviestas destyti Kremeneco licejuje Sioje mokykloje Lelevelis uzeme profesoriaus pareigas 1810 m Joachimas Lelevelis baige rasyti knygos apie pirmuju lenku karaliu santykius su vokieciu valdovais pagrindine dalį 1815 m Joachimas Lelevelis laimejo konkursa ir po astuoneriu metu pauzes po profesoriaus mirties istorija Vilniaus universitete 8 metus nebuvo destoma uzeme Vilniaus universiteto visuotines istorijos katedros profesoriaus pavaduotojo vieta Į Joachimo Lelevelio visuotines istorijos kurso paskaitas susirinkdavo nuo 150 iki 400 klausytoju studentai stovedavo ir klausydavo net sausakimsame koridoriuje Joachimo Lelevelio novatoriskos paskaitos bei paziuros dare didele įtaka studentams ypac Adomui Mickeviciui ir jo bendraminciams filomatams bei filaretams Joachimas Lelevelis buvo siu slaptu draugiju idejinis vadas ir ju nariu patarejas Su Adomu Mickeviciumi bendravo visa likusį gyvenima Destydamas istorijos kursa Joachimas Lelevelis vadovavosi Svieciamojo amziaus istoriku mokykla kuri pletojosi Getingeno universitete Jis ragino istorijos moksle atsisakyti istoriniu faktu supinimo su legendomis t y pirmasis Vilniaus universitete reikalavo istorinius faktus remti saltiniais Joachimo Lelevelio studentais buvo Adomas Mickevicius Simonas Stanevicius Adomas Mickevicius is dekingumo Joachimui Leleveliui sukure eilerastį kuris isspausdintas 1822 m Mickeviciaus poezijos rinktineje 1815 1817 m Lelevelis redagavo laikrastį Tygodnik Wilenski Vilniaus savaitrastis įsteigta 1804 m tuomet dar busimuju profesoriu L Brodovskio ir J Tvardovskio 1818 m Joachimas Lelevelis stazavosi Lenkijoje dirbo bibliotekoje Gyvenimo Varsuvoje metu paskelbe iki 150 moksliniu darbu is istorijos Grįzo į Vilniu 1822 m pradzioje Į pirma Joachimo Lelevelio paskaita 1822 m jam grįzus susirinko pusantro tukstancio klausytoju Pagal kitus autorius susirinko tiek zmoniu kad jie netilpo auditorijoje paskaita teko atideti Pats J Lelevelis tevui rase jog susirinko apie 300 klausytoju Nuo 1822 iki 1824 m Lelevelis ejo Vilniaus universiteto Visuotines istorijos katedros profesoriaus pareigas Savo skaitytu 1822 1824 m Vilniaus universitete paskaitu seksternus Lelevelis isleido 1850 metais Pablogejus universiteto moraliniu ir politiniu mokslu fakulteto dekano Andriaus Benedikto Klongeviciaus sveikatai ir jam pasitraukus is pareigu naujuoju dekanu buvo isrinktas Joachimas Lelevelis Taciau eiti siu pareigu Lelevelis nesuspejo nes susekus slaptas studentu organizacijas ir prasidejus filomatu bei filaretu bylu procesui Lelevelis is Vilniaus universiteto profesoriaus pareigu buvo atleistas Tolesnis gyvenimas ir veikla Varsuvoje Paryziuje BriuselyjeJoachimui Leleveliui priskiriama veliava ir devizas 1831 m lapkricio sukilimo metu Dievo vardu Uz jusu ir musu laisve Pasalintas is Vilniaus universiteto Joachimas Lelevelis persikele gyventi į Varsuva Cia jis uzmezge rysius su slaptomis Lenkijos patriotinemis organizacijomis 1828 m Joachimas Lelevelis buvo isrinktas Lenkijos Karalystes Seimo nariu ir juo isbuvo iki 1831 m Prasidejus 1831 m sukilimui Lelevelis buvo Patriotu draugijos Varsuvoje pirmininkas sukileliu vyriausybes narys 1831 m spalio men Lelevelis apsigyveno Paryziuje 1831 m jis vadovavo lenku tautiniam komitetui 1832 m slaptai organizacijai Liaudies kerstas Zemsta Ludu 1833 m prancuzu vyriausybes jis buvo istremtas is Prancuzijos apsigyveno Briuselyje Pralaimejus 1848 m Tautu pavasariui Lelevelis pasitrauke is politines veiklos Joachimas Lelevelis mire 1861 m geguzes 29 d Paryziuje buvo palaidotas Monmartro kapinese Vykdant jo testamentine valia 1929 m Joachimo Lelevelio palaikai buvo parvezti is Paryziaus Monmartro kapiniu ir perlaidoti Rasu kapinese salia koplycios Palikimo issaugojimas1859 m Paryziuje jau sunkiai sirgdamas Joachimas Lelevelis savo per visa gyvenima surinkta senuju zemelapiu atlasu kolekcija testamentu uzrase Vilniaus universitetui kai sis bus atkurtas Sia kolekcija is Paryziaus Vilniaus universiteto biblioteka gavo 1925 1926 metais Vilniuje Joachimo Lelevelio vardu pavadinta vidurine mokykla Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurine mokykla Vilniuje yra Joachimo Lelevelio vardo gatve Vilniaus universiteto bibliotekoje sale pavadinta jo vardu Zymesnieji darbai1807 Edda Skandinawska 1823 1826 Bibliograficznych Ksiag dwoje 2 tomai 1835 Numismatique du moyen age 2 tomai 1840 Etudes numismatiques 1844 Histoire de Pologne 2 tomai 1846 1851 La Pologne au moyen age 2 tomai 1851 Geographie des Arabes 1852 1857 La Geographie du moyen age 5 tomai 1853 1876 Polska 20 tomu 1861 Histoire de la Lithuanie GalerijaNamas kuriame Varsuvoje gime Joachimas Lelevelis Mazovijos bibliotekos eksponatas Joachimo Lelevelio antkapinis paminklas Rasu kapines Vilnius Paminklas Joachimui Leleveliui Krokuvoje Atminimo lenta skirta Joachimui Leleveliui Varsuvoje Dlugo g 4 Atminimo lenta skirta Joachimui Leleveliui Paryziuje Adomas Mickevicius Joachimo Lelevelio piesinys eskizas skirtas Lelevelio medaliui 1844 m IsnasosJoachimas Lelewelis Dvejetas bibliografiniu knygu Tomas I Alma Braziuniene pratarme Vilnius Versus Aureus 2011 ISBN 978 9955 34 339 4 Algirdas Sidlauskas Istorija Vilniaus universitete XIX a pirmojoje puseje Vilnius Mokslas 1986 Korespondencja Joachima Lelewela z Karolem Sienkiewiczem Rocznik Towarzystwa Historyczno Literackiego w Paryzu Poznan 1872 p 535 Mikolaj Glinski The Man Behind Quo Vadis 2016 Skelbta Culture pl 1 Tomas Venclova Vilniaus vardai Vilnius R Paknio leidykla 2017 ISBN 978 995 57367 21 Lelewel J Edda czyli Ksiega religii dawnych Skandynawii mieszkancow Wilno 1807 2 Lelewel J Rzut oka na dawnosc litewskich narodow i zwiazki ich z Herulami Wyklad przeciw Naruszewiczowy przez Joachima Lelewela Mazura Wilno 1808 Anna Bogusz KatarzynaKrol Gozdzik KatarzynaPodniesinska MalgorzataSkwarczynska Janina Wilkosz Zapomniana kolekcja matrycegraficzne Joachima Lelewela wzbiorach Muzeum Narodowego wKrakowie cz 1 2018 Niepodleglosc i Pamiec 25 4 64 287 328 3 Stanislovas Moravskis Keleri mano jaunystes metai Vilniuje atsiskyrelio atsiminimai Is lenku kalbos verte Reda Griskaite Mintis Vilnius 1994 m ISBN 5 417 00676 9 p 449 Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurine mokyklos informacija neveikianti nuoroda Lelewel J O zwiazkach z niemcami krolow polskich tytule ich krolewkim Polska wiekow srednich Poznan 1856 Henryk Sloczynski Pod Znakiem Fetyszu Genezy Pierwotnie objavieniei poczatki Polski w koncepcji Joachima Lelewela Uniwersytet Jagiellonski Historika Studia Metodologiczne T 46 2016 PL ISSN 0073 277X 4 neveikianti nuoroda L Vladimirovas K Jablonskis J Jurginis J Bulavas Vilniaus universitetas Redagavo J Bulavas Vilnius Valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla Vilnius 1956 Feduta Aleksandr Ioahim Lelevel svidetel i istorik processa filomatov Sostavitel Feduta A I Vilna 1823 1824 Perekrestki pamyati Minsk Limarius 2008 S 9 244 s 400 ekz ISBN 978 985 6740 82 7 Arnoldas Pirockinas Devyneri Adomo Mickeviciaus metai Vilnius Vaga 1995 ISBN 5 415 00355 X Vytautas Skuodis Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai ju likimai Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 2003 ISBN 9986 19 589 6 J Kubilius ir kiti Vilniaus universiteto istorija 1803 1940 Vilnius Mokslas 1977 V Girininkiene A Paulauskas Rasos Vilnius Mintis 1988 ISBN 5 417 0 092 2 p 48 Sigitas Narbutas Ruta Janoniene Senasis Vilniaus universitetas 1579 1832 Vilnius E Karpaviciaus leidykla 2009 ISBN 978 9955 878 04 9 p 114 VUB informacija Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Joachimo Lelevelio biografija Visuotineje lietuviu enciklopedijoje 5 Joachimo Lelevelio biografija Visuotineje lietuviu enciklopedijoje 6 Vida Girininkiene Epochu simboliai Rasu kapinese Skelbta Lietuvos zinios 2018 7 A Jancevicius Vilniaus universitetui 400 Vilnius Mokslas 1979 p 77 Vilniaus universiteto bibliotekos informacija apie Joachimo Lelevelio fonda 8 Archyvuota kopija 2018 01 01 is Wayback Machine projekto NuorodosJoachimo Lelevelio sale Archyvuota kopija 2009 05 30 is Wayback Machine projekto VUB saugomas kartografinis rinkinys