Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kapadokijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kapadokijos karalystė, dar žinoma kaip Ariaratidų karalystė – helenistinė valstybė, egzistavusi Mažojoje Azijoje (dab. rytų Turkijos teritorijoje), istoriniame Kapadokijos regione.
| Kapadokijos karalystė | ||||
| Romos klientė (nuo 95 m. pr. m. e.) Ponto klientė (89-64 m. pr. m. e.) | ||||
| ||||
| Sostinė | Mazaka/Euzebija | |||
| Kalbos | graikų kalba | |||
| Politinė struktūra | Romos klientė (nuo 95 m. pr. m. e.) Ponto klientė (89-64 m. pr. m. e.) | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 331 m. pr. m. e. m. | |||
| - Atiteko Romai | 17 m. m. | |||
Raida
IV a. pr. m. e. Kapadokija buvo valdoma kaip Achemenidų imperijos . Paskutinis jos satrapas buvo . Satrapiją nukariavus Aleksandrui Makedoniečiui, Ariaratui 331 m. pr. m. e. pavyko paskelbti nepriklausomybę ir tituluotis pirmuoju Kapadokijos karaliumi. 323 m. pr. m. e., diadochams dalijantis valdžią, teisę į Kapadokiją gavo Aleksandro karvedys . Tačiau kadangi Ariaratas atsisakė paklusti, Perdikas jį užpuolė, nukryžiavo ir jėga pasodino savo vietininką Eumeną.
Ariarato sūnėnas Ariaratas II Armėnijoje išlaukė Eumeno mirties ir su Armėnijos karaliaus Ardoato pagalba atsiėmė Kapadokijos sostą. Tiesa, jis buvo priverstas pripažinti Seleukidų siuzerenitetą. Tačiau jo įpėdinis Ariamnas jau valdė nepriklausomai, o Ariaratas III vėl titulavosi karaliumi.
Valdant Ariaratui IV, Kapadokija užmezgė draugiškus ryšius su kaimynine Pergamo karalyste, o per šią – su Romos Respublika. Didžiausio suklestėjimo karalystė pasiekė valdant karaliui Ariaratui V, kuris tęsė draugišką politiką su Pergamu ir Roma, garsėjo kaip filosofas ir menų globėjas.
Jam mirus įpėdiniu liko mažametis sūnus, kuo pasinaudojo aplinkinių karalysčių valdovai. Pirmiausia Kapadokiją užpuolė Ponto karalystė, o po karaliaus mirties – Bitinijos karalystė. Bitinijos karalius Nikomedas III vedė karaliaus našlę, kad paimtų sostą, tačiau jį išvijo Ponto karalius . Šis kėlė valstybėje suirutę, keletą kartų sodindamas sau palankius mažamečius valdovus.
Tam tikrą stabilumą šalyje įnešė Roma, kuri 95 m. pr. m. e. į sostą pasodino Ariobarzaną I. Galutinis Ponto pralaimėjimas 63 m. pr. m. e. vėl sustiprino Kapadokijos pozicijas ir net išplėtė jos žemes Ponto sąskaita. Tačiau Roma nuolat kišosi į valstybės vidaus reikalus, galutinai paverdama ją protektoratu.
Kuomet Marko Antonijaus įsakymu buvo nužudytas Kapadokijos karalius Ariaratas X, 36 m. pr. m. e. į sostą buvo pasodintas Antonijaus kurtizanės sūnus . Tuo metu augo Romos imteresai regione ir buvo ieškoma preteksto panaikinti šią tolimą rytų karalystę. Kuomet Archelajas, pakviestas į Romą ir sulaikytas ten, mirė, Kapadokija paversta Kapadokijos provincija.
Dinastija
| Mažosios Azijos istorija |
| Hatai |
| Hetitų valstybė |
| kaškai, , palai, luviai |
| Siro-hetitai, kitos valstybės: |
| Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonija > Antigonidai |
| Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija |
| Romos imperija (Azija) |
| Bizantijos imperija |
| Turkijos istorija |
- , 331–322 pr. m. e.
- , 301–280 pr. m. e.
- , 280–230 pr. m. e.
- , 255–220 pr. m. e.
- Euzebas, 220–163 pr. m. e.
- Euzebas Filopatoras, 163–130 pr. m. e.
- , 157 pr. m. e.
- Epifanas Filopatoras, 130–116 pr. m. e.
- Filometoras, 116–101 pr. m. e.
- , 101–96 pr. m. e.
- , c. 95 pr. m. e.
- Filoromėjas, 95–~63 pr. m. e.
- Filopatoras, ~63–51 pr. m. e.
- Euzebas Filoromėjas, 51–42 pr. m. e.
- Euzebas Filadelfas, 42–36 pr. m. e.
- , 36 m. pr. m. e.–17 m. e. m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kapadokijos karalystė, Kas yra Kapadokijos karalystė? Ką reiškia Kapadokijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kapadokijos karalyste dar zinoma kaip Ariaratidu karalyste helenistine valstybe egzistavusi Mazojoje Azijoje dab rytu Turkijos teritorijoje istoriniame Kapadokijos regione Kapadokijos karalysteRomos kliente nuo 95 m pr m e Ponto kliente 89 64 m pr m e 331 m pr m e 17 m Sostine Mazaka EuzebijaKalbos graiku kalbaPolitine struktura Romos kliente nuo 95 m pr m e Ponto kliente 89 64 m pr m e Istorija Įkurimas 331 m pr m e m Atiteko Romai 17 m m RaidaIV a pr m e Kapadokija buvo valdoma kaip Achemenidu imperijos Paskutinis jos satrapas buvo Satrapija nukariavus Aleksandrui Makedonieciui Ariaratui 331 m pr m e pavyko paskelbti nepriklausomybe ir tituluotis pirmuoju Kapadokijos karaliumi 323 m pr m e diadochams dalijantis valdzia teise į Kapadokija gavo Aleksandro karvedys Taciau kadangi Ariaratas atsisake paklusti Perdikas jį uzpuole nukryziavo ir jega pasodino savo vietininka Eumena Ariarato sunenas Ariaratas II Armenijoje islauke Eumeno mirties ir su Armenijos karaliaus Ardoato pagalba atsieme Kapadokijos sosta Tiesa jis buvo priverstas pripazinti Seleukidu siuzereniteta Taciau jo įpedinis Ariamnas jau valde nepriklausomai o Ariaratas III vel titulavosi karaliumi Valdant Ariaratui IV Kapadokija uzmezge draugiskus rysius su kaimynine Pergamo karalyste o per sia su Romos Respublika Didziausio suklestejimo karalyste pasieke valdant karaliui Ariaratui V kuris tese draugiska politika su Pergamu ir Roma garsejo kaip filosofas ir menu globejas Jam mirus įpediniu liko mazametis sunus kuo pasinaudojo aplinkiniu karalysciu valdovai Pirmiausia Kapadokija uzpuole Ponto karalyste o po karaliaus mirties Bitinijos karalyste Bitinijos karalius Nikomedas III vede karaliaus nasle kad paimtu sosta taciau jį isvijo Ponto karalius Sis kele valstybeje suirute keleta kartu sodindamas sau palankius mazamecius valdovus Tam tikra stabiluma salyje įnese Roma kuri 95 m pr m e į sosta pasodino Ariobarzana I Galutinis Ponto pralaimejimas 63 m pr m e vel sustiprino Kapadokijos pozicijas ir net isplete jos zemes Ponto saskaita Taciau Roma nuolat kisosi į valstybes vidaus reikalus galutinai paverdama ja protektoratu Kuomet Marko Antonijaus įsakymu buvo nuzudytas Kapadokijos karalius Ariaratas X 36 m pr m e į sosta buvo pasodintas Antonijaus kurtizanes sunus Tuo metu augo Romos imteresai regione ir buvo ieskoma preteksto panaikinti sia tolima rytu karalyste Kuomet Archelajas pakviestas į Roma ir sulaikytas ten mire Kapadokija paversta Kapadokijos provincija DinastijaMazosios Azijos istorijaHataiHetitu valstybekaskai palai luviaiSiro hetitai kitos valstybes Kapadokija Lydija Pontas Karija Likija Kilikija Kipras Pamfilija Likaonija Pisidija Mysija Troada Aeolide Jonija FrygijaAchemenidu imperijaMakedonija gt AntigonidaiSeleukidai Galatija Kapadokija Bitinija Paflagonija Pergamas Pontas ArmenijaRomos imperija Azija Bizantijos imperijaTurkijos istorija 331 322 pr m e 301 280 pr m e 280 230 pr m e 255 220 pr m e Euzebas 220 163 pr m e Euzebas Filopatoras 163 130 pr m e 157 pr m e Epifanas Filopatoras 130 116 pr m e Filometoras 116 101 pr m e 101 96 pr m e c 95 pr m e Filoromejas 95 63 pr m e Filopatoras 63 51 pr m e Euzebas Filoromejas 51 42 pr m e Euzebas Filadelfas 42 36 pr m e 36 m pr m e 17 m e m