Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Siro hetitai

  • Pagrindinis puslapis
  • Siro hetitai
Siro hetitai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Siro-hetitai (kitaip Neo-Hetitai) - mokslininkų bendrai vadinamos etninės grupės, kultūros ir valstybės, egzistavusios maždaug 1180-700 m. pr. m. e. Mažosios Azijos pietrytinėje dalyje ir greta prisiglaudusiose teritorijose dab. Turkijoje ir Sirijoje.

Senovės Sirijos istorija
Ebla, Nagaras, Maris
Akado imperija > III Ūro dinastija
Amoritų miestai valstybės:
Ugaritas, Alalachas, Jamchadas, Katna, Kadešas, Karchemišas
Mitanijos imperija
Hetitų imperija
Siro-hetitai (Aramėjai)
Asirija > Babilonija
Persija > Makedonija
Seleukidų imperija
Romos imperija (Sirija)
Sirijos istorija

Istorija

Prielaidos siro-hetitų valstybių susiformavimui 1180 m. pr. m. e. susidarė žlugus Hetitų imperijai. Iki tol per II tūkst. pr. m. e. hetitai valdė šį kraštą tiek politiškai, tiek kultūriškai. Taip vadinamojo Bronzos amžiaus žlugimo metu Hetitų imperija subyrėjo, nunyko miestai, dauguma gyventojų pasitraukė į kaimus. Šis procesas siejamas su antpuoliais ir geležies amžiaus pradžia.

Subyrėjus imperijai, hetitų kontrolė susitraukė iki Kapadokijos, tuo tarpu jų seniau kontroliuoti kraštai pietryčiuose tapo nepriklausomi kaip daugybė smulkių siro-hetitų valstybių. Dauguma jų turėjo savo valdovų linijas ir pripažino istorinį tęstinumą su valstybėmis, nepriklausomomis dar iki Hetitų užkariavimo. Kai kurių valstybių dinastijos savo ištakas siejo su hetitų imperijos valdovų dinastija.

Nuo maždaug X a. pr. m. e. kai kuriose siro-hetitų valstybėse (ypač pietinėse) įsitvirtino aramėjai ir aramėjiškos kilmės dinastijos. Valstybių egzistenciją VII a. pr. m. e. baigė Asirijos imperija, nukariavusi ir integravusi šį kraštą į savo valstybę.

Kultūra

Siro-hetitų valstybių gyventojai greičiausiai buvo labai mišrios kilmės, čia maišėsi semitiškas, indoeuropietiškas (hetitams giminingų luvių) ir huritiškas substratai. Oficialiems įrašams buvo naudojami , vėlesniuoju laikotarpiui juos vis labiau išstūmė finikiečių raštas ir aramėjų raštas.

Nepaisant visuotinio kultūrinio nuosmukio Artimuosiuose Rytuose, siro-hetitų valstybės kultūriškai klestėjo. Buvo vykdomos šventyklų statybos, išliko didingi reljefai ir skulptūros. Mene didžia dalimi buvo tęsiamos hetitų tradicijos, vaizduojami mitologiniai personažai, labai paplitę liūtų įvaizdžiai. Žymiausi statiniai - Ain Daros šventykla dievui Ištarui-Šavuškai, Alepo Audros dievo šventykla ir kt.

Sąrašas

Siro-hetitų valstybes priimta skirstyti į dvi grupes - šiaurines ir pietines.

  • Šiaurinės siro-hetitų valstybės:
    • - didelė luvių valstybė nederlinguose Likaonijos regionuose su sostine Tuwanuwa;
    • - luvių valstybė su sostine Melidu. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Išuvos;
    • - luvių valstybė aukštutinėje Kilikijoje. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios ;
    • - luvių valstybė žemutinėje Kilikijoje. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios ;
    • - luvių valstybė su sostine Markasi;
    • - luvių valstybė;
    • Karchemišas - luvių valstybė su sostine to paties pavadinimo mieste, atsikūrusi vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Karchemišo.
  • Pietinės siro-hetitų valstybės:
    • - semitų valstybė su sostine ;
    • - semitų valstybė su sostine ;
    • Bit Bahiani - semitų valstybė su sostine Guzanoje;
    • Patina - semitų valstybė su sostine Kinalua. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Alalacho;
    • Bit Agusi - semitų valstybė su sostine Arpade. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Jamchado;
    • - semitų valstybė su sostine , vėliau Alepe;
    • Hamath - piečiausia semitų valstybė su sostine to paties pavadinimo mieste (dab. Hama). Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Katnos.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 06 Lie, 2025 / 11:33

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Siro hetitai, Kas yra Siro hetitai? Ką reiškia Siro hetitai?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Siro hetitai kitaip Neo Hetitai mokslininku bendrai vadinamos etnines grupes kulturos ir valstybes egzistavusios mazdaug 1180 700 m pr m e Mazosios Azijos pietrytineje dalyje ir greta prisiglaudusiose teritorijose dab Turkijoje ir Sirijoje Senoves Sirijos istorijaEbla Nagaras MarisAkado imperija gt III uro dinastijaAmoritu miestai valstybes Ugaritas Alalachas Jamchadas Katna Kadesas KarchemisasMitanijos imperijaHetitu imperijaSiro hetitai Aramejai Asirija gt BabilonijaPersija gt MakedonijaSeleukidu imperijaRomos imperija Sirija Sirijos istorijaIstorijaPrielaidos siro hetitu valstybiu susiformavimui 1180 m pr m e susidare zlugus Hetitu imperijai Iki tol per II tukst pr m e hetitai valde sį krasta tiek politiskai tiek kulturiskai Taip vadinamojo Bronzos amziaus zlugimo metu Hetitu imperija subyrejo nunyko miestai dauguma gyventoju pasitrauke į kaimus Sis procesas siejamas su antpuoliais ir gelezies amziaus pradzia Subyrejus imperijai hetitu kontrole susitrauke iki Kapadokijos tuo tarpu ju seniau kontroliuoti krastai pietryciuose tapo nepriklausomi kaip daugybe smulkiu siro hetitu valstybiu Dauguma ju turejo savo valdovu linijas ir pripazino istorinį testinuma su valstybemis nepriklausomomis dar iki Hetitu uzkariavimo Kai kuriu valstybiu dinastijos savo istakas siejo su hetitu imperijos valdovu dinastija Nuo mazdaug X a pr m e kai kuriose siro hetitu valstybese ypac pietinese įsitvirtino aramejai ir aramejiskos kilmes dinastijos Valstybiu egzistencija VII a pr m e baige Asirijos imperija nukariavusi ir integravusi sį krasta į savo valstybe KulturaAin Daros sventyklos liutas Siro hetitu valstybiu gyventojai greiciausiai buvo labai misrios kilmes cia maisesi semitiskas indoeuropietiskas hetitams giminingu luviu ir huritiskas substratai Oficialiems įrasams buvo naudojami velesniuoju laikotarpiui juos vis labiau isstume finikieciu rastas ir arameju rastas Nepaisant visuotinio kulturinio nuosmukio Artimuosiuose Rytuose siro hetitu valstybes kulturiskai klestejo Buvo vykdomos sventyklu statybos isliko didingi reljefai ir skulpturos Mene didzia dalimi buvo tesiamos hetitu tradicijos vaizduojami mitologiniai personazai labai paplite liutu įvaizdziai Zymiausi statiniai Ain Daros sventykla dievui Istarui Savuskai Alepo Audros dievo sventykla ir kt SarasasSiro hetitu valstybes Siro hetitu valstybes priimta skirstyti į dvi grupes siaurines ir pietines Siaurines siro hetitu valstybes didele luviu valstybe nederlinguose Likaonijos regionuose su sostine Tuwanuwa luviu valstybe su sostine Melidu Susikure vietoj II tukst pr m e egzistavusios Isuvos luviu valstybe aukstutineje Kilikijoje Susikure vietoj II tukst pr m e egzistavusios luviu valstybe zemutineje Kilikijoje Susikure vietoj II tukst pr m e egzistavusios luviu valstybe su sostine Markasi luviu valstybe Karchemisas luviu valstybe su sostine to paties pavadinimo mieste atsikurusi vietoj II tukst pr m e egzistavusio Karchemiso Pietines siro hetitu valstybes semitu valstybe su sostine semitu valstybe su sostine Bit Bahiani semitu valstybe su sostine Guzanoje Patina semitu valstybe su sostine Kinalua Susikure vietoj II tukst pr m e egzistavusio Alalacho Bit Agusi semitu valstybe su sostine Arpade Susikure vietoj II tukst pr m e egzistavusio Jamchado semitu valstybe su sostine veliau Alepe Hamath pieciausia semitu valstybe su sostine to paties pavadinimo mieste dab Hama Susikure vietoj II tukst pr m e egzistavusios Katnos

Naujausi straipsniai
  • Liepa 05, 2025

    Musulmonų brolija

  • Liepa 06, 2025

    Musašio žemė

  • Liepa 06, 2025

    Mursija (regionas)

  • Liepa 06, 2025

    Mpumalanga

  • Liepa 06, 2025

    Miškingumas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje