Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Paflagonija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Senovės Mažosios Azijos regionas Paflagonija (Παφλαγονία) | |
| Vieta | Šiaurės Anatolija |
| Valstybingumo laikotarpis: | V a. – 183 m. pr. m. e. |
| Tautos | |
| Didžiausi miestai | Sinopė, Gangra |
| Romos provincija | Pontas |
Paflagonija (gr. Παφλαγονία) – istorinis regionas Mažojoje Azijoje, pietinėje Juodosios jūros pakrantėje. Į vakarus nuo Paflagonijos buvo Bitinija, į rytus – Pontas. Nuo Frygijos (vėliau – Galatijos) skyrė Bitinijos Olimpo kalnų atšaka. Pagal Straboną regiono vakarinė riba buvo Partenijaus upė (Parthenius), o rytinė – Halyso upė.
Geografija
Didžioji Paflagonijos dalis yra labai kalnuota, bet joje yra derlingų slėnių, kuriuose labai deri lazdynų riešutai ir vaisiai (ypač slyvos, vyšnios ir kriaušės). Kalnai labai miškingi, kuriuose gausiai auga .
Paflagonijos pakrantę nuo senovės buvo kolonizavę graikai. Pakrantės miestai:
- Vienas žymiausių graikų miestų Paflagonijoje buvo Sinopas, įkurtas kolonistų iš Mileto apie 630 m. pr. m. e.
- Amastris (Amastris), įsikūręs už kelių mylių į rytus nuo Partenijaus, iškilo valdant Makedonijos monarchams.
- Amisas (Amisus) buvo Sinopo miesto kolonija. Jis buvo ryčiau Halyso upės (t. y., buvo jau už Paflagonijos ribų pagal Straboną) ir buvo tapęs savo tėvinio miesto varžovu.
Toliau nuo jūros buvę miestai:
- Žinomiausias krašto gilumos miestas buvo Gangra. Senovėje jis buvo Paflagonijos karalių sostinė, vėliau vadinosi Germanikopolis (Germanicopolis). Miestas buvo netoli sienos su Galatija.
- Pompėjopolis (Pompeiopolis) buvo Amnijo upės slėnyje. Netoli šio miesto buvo arseno sulfido mineralo realgaro kasyklos. Šį mineralą, kurį Strabonas vadino sandaraku (sandarake), eksportuodavo per Sinopo uostą.
Istorija
Paflagonijos gyventojai () istorijos knygose praktiškai neminimi, tačiau jie buvo viena senoviškiausių Anatolijos tautų. Hetitų laikais Paflagonijoje gyveno tauta kaškėjai, kurių etniniai ryšiai su paflagoniečiais neaiškūs. Spėjama, kad jie buvo giminingi gretimos Kapadokijos gyventojams, kalbėjusiems viena iš indoeuropiečių kalbų (Anatolijos grupė).
Paflagonija nuo seniausių laikų buvo artimai politiškai susijusi su stipresne Frygija. Ją nuo XIII a. pr. m. e. valdė Frygijos Tantalidų dinastijos atšaka, kildinama iš Tantalo sūnaus Pelopso. Nuo X a. pr. m. e. Paflagonija priklausė Frygijai. Herodotas minėjo paflagoniečius kaip VII a. pr. m. e. Lydijos karaliaus Krezo (Croesus) užkariautą tautą.
Didelis paflagonų dalinys dalyvavo 480 m. pr. m. e. Kserkso kariuomenėje. Ksenofontas rašė, kad paflagonus valdo savas kunigaikštis. Gali būti, kad tuo metu jie buvo laisvi, nes jų šalį nuo gretimų kraštų skyrė aukšti kalnagūbriai ir sunkios perėjos. Tuometinės Paflagonijos valdovai, atrodo, priklausė Pylaimenų (Pylaimenes) dinastijos. Tai rodytų, kad ši giminė kilusi iš Iliadoje minimo paflagoniečių vado su tokiu pačiu vardu.
Ponto valdžioje
IV a. pr. m. e. Paflagoniją užvaldė Makedonijos karaliai. Mirus Aleksandrui Didžiajam, Paflagonija kartu su Kapadokija ir Mysija tapo Eumeno (Eumenes) valda. Tačiau tiesiogiai šalį ir toliau valdė vietiniai kunigaikščiai, kol šalį pajungė Ponto karalystė. Ponto karalystės dinastija tapo didžiosios Paflagonijos dalies šeimininkais dar Mitridato Ktisto (Mithridates Ctistes; 302–266 m. pr. m. e.) laikais. Paflagoniją jie užvaldė visiškai 183 m. pr. m. e., kai Farnacas (Pharnaces) užvaldė Sinopą.
Paflagonija liko Ponto valdžioje iki Mitridato žlugimo 65 m. pr. m. e.
Romos valdžioje
Pompėjus prijungė pakrantinius Paflagonijos rajonus kartu su didžiąja Ponto dalimi prie Romos provincijos Bitinijos ir Ponto. Vidinė Paflagonijos dalis liko valdoma vietinių vadų, kol šių dinastija išnyko ir visa Paflagonija tapo Romos imperijos dalimi.
Po to geografai Paflagonijos pavadinimą išlaikė, nors jos ribų geografas Klaudijus Ptolemėjus jau griežtai nenurodė. Paflagonija kaip atskira Paflagonijos provincija vėl pasirodė III a. pabaigoje, Diokletiano reformų metu, Bitiniją ir Pontą padalinus į 3 dalis. VII a. provinciją panaikinus, Pflagonijos vietovardis nunyko.
Nuorodos
- PART 10: Paphlagonia Archyvuota kopija 2006-11-01 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paflagonija, Kas yra Paflagonija? Ką reiškia Paflagonija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Senoves Mazosios Azijos regionas Paflagonija Paflagonia Vieta Siaures AnatolijaValstybingumo laikotarpis V a 183 m pr m e TautosDidziausi miestai Sinope GangraRomos provincija Pontas Paflagonija gr Paflagonia istorinis regionas Mazojoje Azijoje pietineje Juodosios juros pakranteje Į vakarus nuo Paflagonijos buvo Bitinija į rytus Pontas Nuo Frygijos veliau Galatijos skyre Bitinijos Olimpo kalnu atsaka Pagal Strabona regiono vakarine riba buvo Partenijaus upe Parthenius o rytine Halyso upe GeografijaDidzioji Paflagonijos dalis yra labai kalnuota bet joje yra derlingu sleniu kuriuose labai deri lazdynu riesutai ir vaisiai ypac slyvos vysnios ir kriauses Kalnai labai miskingi kuriuose gausiai auga Paflagonijos pakrante nuo senoves buvo kolonizave graikai Pakrantes miestai Vienas zymiausiu graiku miestu Paflagonijoje buvo Sinopas įkurtas kolonistu is Mileto apie 630 m pr m e Amastris Amastris įsikures uz keliu myliu į rytus nuo Partenijaus iskilo valdant Makedonijos monarchams Amisas Amisus buvo Sinopo miesto kolonija Jis buvo ryciau Halyso upes t y buvo jau uz Paflagonijos ribu pagal Strabona ir buvo tapes savo tevinio miesto varzovu Toliau nuo juros buve miestai Zinomiausias krasto gilumos miestas buvo Gangra Senoveje jis buvo Paflagonijos karaliu sostine veliau vadinosi Germanikopolis Germanicopolis Miestas buvo netoli sienos su Galatija Pompejopolis Pompeiopolis buvo Amnijo upes slenyje Netoli sio miesto buvo arseno sulfido mineralo realgaro kasyklos Sį minerala kurį Strabonas vadino sandaraku sandarake eksportuodavo per Sinopo uosta IstorijaPaflagonijos gyventojai istorijos knygose praktiskai neminimi taciau jie buvo viena senoviskiausiu Anatolijos tautu Hetitu laikais Paflagonijoje gyveno tauta kaskejai kuriu etniniai rysiai su paflagonieciais neaiskus Spejama kad jie buvo giminingi gretimos Kapadokijos gyventojams kalbejusiems viena is indoeuropieciu kalbu Anatolijos grupe Paflagonija nuo seniausiu laiku buvo artimai politiskai susijusi su stipresne Frygija Ja nuo XIII a pr m e valde Frygijos Tantalidu dinastijos atsaka kildinama is Tantalo sunaus Pelopso Nuo X a pr m e Paflagonija priklause Frygijai Herodotas minejo paflagoniecius kaip VII a pr m e Lydijos karaliaus Krezo Croesus uzkariauta tauta Didelis paflagonu dalinys dalyvavo 480 m pr m e Kserkso kariuomeneje Ksenofontas rase kad paflagonus valdo savas kunigaikstis Gali buti kad tuo metu jie buvo laisvi nes ju salį nuo gretimu krastu skyre auksti kalnagubriai ir sunkios perejos Tuometines Paflagonijos valdovai atrodo priklause Pylaimenu Pylaimenes dinastijos Tai rodytu kad si gimine kilusi is Iliadoje minimo paflagonieciu vado su tokiu paciu vardu Ponto valdzioje IV a pr m e Paflagonija uzvalde Makedonijos karaliai Mirus Aleksandrui Didziajam Paflagonija kartu su Kapadokija ir Mysija tapo Eumeno Eumenes valda Taciau tiesiogiai salį ir toliau valde vietiniai kunigaiksciai kol salį pajunge Ponto karalyste Ponto karalystes dinastija tapo didziosios Paflagonijos dalies seimininkais dar Mitridato Ktisto Mithridates Ctistes 302 266 m pr m e laikais Paflagonija jie uzvalde visiskai 183 m pr m e kai Farnacas Pharnaces uzvalde Sinopa Paflagonija liko Ponto valdzioje iki Mitridato zlugimo 65 m pr m e Romos valdzioje Pompejus prijunge pakrantinius Paflagonijos rajonus kartu su didziaja Ponto dalimi prie Romos provincijos Bitinijos ir Ponto Vidine Paflagonijos dalis liko valdoma vietiniu vadu kol siu dinastija isnyko ir visa Paflagonija tapo Romos imperijos dalimi Po to geografai Paflagonijos pavadinima islaike nors jos ribu geografas Klaudijus Ptolemejus jau grieztai nenurode Paflagonija kaip atskira Paflagonijos provincija vel pasirode III a pabaigoje Diokletiano reformu metu Bitinija ir Ponta padalinus į 3 dalis VII a provincija panaikinus Pflagonijos vietovardis nunyko NuorodosPART 10 Paphlagonia Archyvuota kopija 2006 11 01 is Wayback Machine projekto