Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pergamo karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pergamo karalystė, dar žinoma kaip Atalidų karalystė – helenistinė valstybė, egzistavusi Mažojoje Azijoje (dab. vakarų Turkijos teritorijoje). Jos centras buvo Pergamo miestas Mizijos istoriniame regione, tačiau didžiausio išsiplėtimo laikais karalystė taip pat valdė Lidijos, Frygijos, Likaonijos, Pamfilijos, Pisidijos istorinius regionus.
| Pergamo karalystė | ||||
| Romos klientė (III a.-133 m. pr. m. e.) | ||||
| ||||
| Karalystė 188 m. pr. m. e. (pažymėta rausvai) | ||||
| Sostinė | Pergamas | |||
| Kalbos | graikų kalba | |||
| Politinė struktūra | Romos klientė (III a.-133 m. pr. m. e.) | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 282 m. pr. m. e. m. | |||
| - Dovanota Romai | 133 m. pr. m. e. m. | |||
Raida
Karalystės įkūrėjas buvo , karys, kuris tarnavo vienam iš diadochų – . Po Seleuko ir Lisimacho pergalės prieš 301 m. pr. m. e., Lisimachas gavo visą vakarinę Mažąją Aziją ir paskyrė Fileterą Pergamo tvirtovės valdytoju.
Nors netrukus visą Mažąją Aziją jau valdė Seleukidai, permainingais laikais Fileteras sugebėjo išsaugoti autonomiją Pergame. Maža to, jis plėtė savo įtaką į aplinkines gyvenvietes, gindamas juos nuo antpuolių. Todėl nuo 282 m. pr. m. e. jis jau laikomas nepriklausomu mažos karalystės valdovu. Kadangi jo tėvo vardas buvo Atalas, jo pradėtoji dinastija vadinama Atalidais.
Pats Fileteras buvo eunuchas, todėl karalystę perdavė savo sūnėnu Eumenui I. Šis 261 m. pr. m. e. sumušė Seleukidų armiją, taip galutinai nutraukdamas nominalią priklausomybę. Ją simbolizavo ir Pergame pradėtos kaldinti monetos su vietos valdovų atvaizdais.
Didžiausio suklestėjimo karalystė pasiekė valdant karaliui Atalui I, kuris galiausiai sutramdė besiveržiančius galatus, taip pat sėkmingai kariavo su Makedonija, iš kurios paveržė kai kurias Egėjo jūros salas. Jam valdant Pergamas tapo viena iš galingiausių helenistinių karalysčių Mažojoje Azijoje, o pats Atalas pirmą kartą oficialiai titulavosi karaliumi.
Atalo sūnus Eumenas II artimai bendradarbiavo su Roma kovoti prieš savo priešus Makedonijos Antigonidus ir Sirijos Seleukidus. 190 m. pr. m. e. Magnezijos mūšyje jungtinės Pergamo-Romos pajėgos šventė pergalę, už ką Roma Pergamui perdavė valdyti milžiniškas teritorijas: Lidiją, Frygiją, Pisidiją, Pamfiliją. Taip valstybės teritorija išaugo daugiau nei dvigubai. 171 m. pr. m. e. Pergamas dalyvavo Romos pusėje Trečiajame Makedonijos kare.
Eumeno brolis Atalas II, sėdęs į sostą toliau stiprino ir plėtė savo valstybę kovodamas su Bitinija ir sudarydamas sąjungą su Kapadokija. Jis įkūrė naujus miestus Filadelfiją (dab. Alašehiras) ir Ataliją.
Paskutinis Pergamo karalius buvo Atalas III, kuris mažai domėjosi valstybės valdymu. Neturėdamas vyriškos lyties įpėdinio, po mirties 133 m. pr. m. e. jis užrašė savo karalystę Romos Respublikai. Ši karalystės vietoje įkūrė Azijos provinciją. Kadangi romėnų valdžia krašte tvirtinosi lėtai, netikras Eumeno II sūnus Aristonikas pasiskelbė karaliumi ir titulavosi Eumenu III. 129 m. pr. m. e. jis pralaimėjo ir romėnų paimtas į nelaisvę.
Kultūra
Pergamo karalystė džiaugėsi santykine taika ir ramybe, dėl ko jos valdovai galėjo vystyti menus ir kultūrą. Valstybėje graikų poliai džiaugėsi didele autonomija. Valdant Atalidams nežymus miestelis Pergamas tapo svarbiu Helenistinės kultūros židiniu. Čia buvo antroji pagal dydį Helenistinio pasaulio biblioteka (didžiausia buvo Aleksandrijoje), kas lėmė Pergamo tapimą mokslo centru. Taip pat vyko nuolatiniai kultūriniai mainai su graikų miestais Delfais, Delu, Atėnais.
Pats miestas buvo išpuoštas graikiškos kultūros statiniais. Svarbiausias jų – Pergamo altorius, žymėjęs Atalidų pergalę prieš galatus. Pagamintas iš marmuro, altorius turi daug skulptūrų, kurios laikomos helenistinio stiliaus brandos viršūne.
Dinastija
| Mažosios Azijos istorija |
| Hatai |
| Hetitų valstybė |
| kaškai, , palai, luviai |
| Siro-hetitai, kitos valstybės: |
| Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonija > Antigonidai |
| Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija |
| Romos imperija (Azija) |
| Bizantijos imperija |
| Turkijos istorija |
- (282 m. pr. m. e.–263 m. pr. m. e.)
- (263 m. pr. m. e.–241 m. pr. m. e.)
- Soteras (241 m. pr. m. e.–197 m. pr. m. e.)
- (197 m. pr. m. e.–159 m. pr. m. e.)
- Filadelfas (160 m. pr. m. e.–138 m. pr. m. e.)
- (138 m. pr. m. e.–133 m. pr. m. e.)
- Aristonikas (apsišaukėlis, 133 m. pr. m. e.–129 m. pr. m. e.)
Literatūra
Štolis, H.A. 1974. Dievai ir gigantai. Vilnius: "Vaga".
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pergamo karalystė, Kas yra Pergamo karalystė? Ką reiškia Pergamo karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pergamo karalyste dar zinoma kaip Atalidu karalyste helenistine valstybe egzistavusi Mazojoje Azijoje dab vakaru Turkijos teritorijoje Jos centras buvo Pergamo miestas Mizijos istoriniame regione taciau didziausio issipletimo laikais karalyste taip pat valde Lidijos Frygijos Likaonijos Pamfilijos Pisidijos istorinius regionus Pergamo karalysteRomos kliente III a 133 m pr m e 282 m pr m e 133 m pr m e Location of Pergamo karalysteKaralyste 188 m pr m e pazymeta rausvai Sostine PergamasKalbos graiku kalbaPolitine struktura Romos kliente III a 133 m pr m e Istorija Įkurimas 282 m pr m e m Dovanota Romai 133 m pr m e m RaidaKaralystes įkurejas buvo karys kuris tarnavo vienam is diadochu Po Seleuko ir Lisimacho pergales pries 301 m pr m e Lisimachas gavo visa vakarine Mazaja Azija ir paskyre Filetera Pergamo tvirtoves valdytoju Nors netrukus visa Mazaja Azija jau valde Seleukidai permainingais laikais Fileteras sugebejo issaugoti autonomija Pergame Maza to jis plete savo įtaka į aplinkines gyvenvietes gindamas juos nuo antpuoliu Todel nuo 282 m pr m e jis jau laikomas nepriklausomu mazos karalystes valdovu Kadangi jo tevo vardas buvo Atalas jo pradetoji dinastija vadinama Atalidais Pats Fileteras buvo eunuchas todel karalyste perdave savo sunenu Eumenui I Sis 261 m pr m e sumuse Seleukidu armija taip galutinai nutraukdamas nominalia priklausomybe Ja simbolizavo ir Pergame pradetos kaldinti monetos su vietos valdovu atvaizdais Didziausio suklestejimo karalyste pasieke valdant karaliui Atalui I kuris galiausiai sutramde besiverziancius galatus taip pat sekmingai kariavo su Makedonija is kurios paverze kai kurias Egejo juros salas Jam valdant Pergamas tapo viena is galingiausiu helenistiniu karalysciu Mazojoje Azijoje o pats Atalas pirma karta oficialiai titulavosi karaliumi Atalo sunus Eumenas II artimai bendradarbiavo su Roma kovoti pries savo priesus Makedonijos Antigonidus ir Sirijos Seleukidus 190 m pr m e Magnezijos musyje jungtines Pergamo Romos pajegos svente pergale uz ka Roma Pergamui perdave valdyti milziniskas teritorijas Lidija Frygija Pisidija Pamfilija Taip valstybes teritorija isaugo daugiau nei dvigubai 171 m pr m e Pergamas dalyvavo Romos puseje Treciajame Makedonijos kare Eumeno brolis Atalas II sedes į sosta toliau stiprino ir plete savo valstybe kovodamas su Bitinija ir sudarydamas sajunga su Kapadokija Jis įkure naujus miestus Filadelfija dab Alasehiras ir Atalija Paskutinis Pergamo karalius buvo Atalas III kuris mazai domejosi valstybes valdymu Neturedamas vyriskos lyties įpedinio po mirties 133 m pr m e jis uzrase savo karalyste Romos Respublikai Si karalystes vietoje įkure Azijos provincija Kadangi romenu valdzia kraste tvirtinosi letai netikras Eumeno II sunus Aristonikas pasiskelbe karaliumi ir titulavosi Eumenu III 129 m pr m e jis pralaimejo ir romenu paimtas į nelaisve KulturaFragmentas is Pergamo altoriaus Pergamo karalyste dziaugesi santykine taika ir ramybe del ko jos valdovai galejo vystyti menus ir kultura Valstybeje graiku poliai dziaugesi didele autonomija Valdant Atalidams nezymus miestelis Pergamas tapo svarbiu Helenistines kulturos zidiniu Cia buvo antroji pagal dydį Helenistinio pasaulio biblioteka didziausia buvo Aleksandrijoje kas leme Pergamo tapima mokslo centru Taip pat vyko nuolatiniai kulturiniai mainai su graiku miestais Delfais Delu Atenais Pats miestas buvo ispuostas graikiskos kulturos statiniais Svarbiausias ju Pergamo altorius zymejes Atalidu pergale pries galatus Pagamintas is marmuro altorius turi daug skulpturu kurios laikomos helenistinio stiliaus brandos virsune DinastijaMazosios Azijos istorijaHataiHetitu valstybekaskai palai luviaiSiro hetitai kitos valstybes Kapadokija Lydija Pontas Karija Likija Kilikija Kipras Pamfilija Likaonija Pisidija Mysija Troada Aeolide Jonija FrygijaAchemenidu imperijaMakedonija gt AntigonidaiSeleukidai Galatija Kapadokija Bitinija Paflagonija Pergamas Pontas ArmenijaRomos imperija Azija Bizantijos imperijaTurkijos istorija 282 m pr m e 263 m pr m e 263 m pr m e 241 m pr m e Soteras 241 m pr m e 197 m pr m e 197 m pr m e 159 m pr m e Filadelfas 160 m pr m e 138 m pr m e 138 m pr m e 133 m pr m e Aristonikas apsisaukelis 133 m pr m e 129 m pr m e LiteraturaStolis H A 1974 Dievai ir gigantai Vilnius Vaga Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu