Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis yra apie ikikolumbinės Meksikos indėnų civilizaciją o ne apie dabartines Meksikos indėnų tautas kalbančia
Actekų imperija
- Šis straipsnis yra apie ikikolumbinės Meksikos indėnų civilizaciją, o ne apie dabartines Meksikos indėnų tautas, kalbančias nahuatlių kalba ir tebelaikančias save actekų palikuonimis.
Actekai (astekai) – centrinėje Meksikoje gyvenusios etninės grupės, kalbėjusios nahuatlių kalba, XIV–XVI a. pr. dominavusios didelėje Mezoamerikos dalyje, sukūrusios civilizaciją, garsią savo turtinga mitologija ir kultūriniu palikimu.
| Mezoamerikos istorija |
| |
| : |
| Olmekai, |
| : |
| Teotihuakanas, Majai, Sapotekai, Mištekai, |
| : |
| Pipiliai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskai, Čičimekai |
| Meksikos užkariavimas |
| Meksika, Centrinė Amerika |
| Mezoamerikos regionai |
| Centroamerika, Maja, Įlanka, , , Centras, , |
Svarbiausias civilizacijos miestas – Tenočtitlanas, įkurtas Teskoko (arba Teškoko) ežero saloje (dabar toje vietoje yra Meksiko miestas). Tuo metu tai buvo vienas didžiausių pasaulio miestų.
Pavadinimas
Nahuatlių kalba azteca reiškia „žmogų iš Astlano“ (Aztlán), mitinės vietovės, šiais laikai įvairiai lokalizuojamos Meksikos šiaurėje ar JAV. Žodis „Azteca“ buvo plataus pobūdžio, nereiškiantis konkrečios kultūros. Vėliau Vakaruose actekais imti vadinti ar tik mešikai, kurie gyveno Tenočtitlane ir save vadino Mešika-Tenočka (Mexica-Tenochca). Kartais šiuo vardu vadinami ir dviejų pagrindinių Tenočtitlano miestų-sąjungininkų gyventojai akolchua iš Teškoko ir tepanekai iš Tlakopano.
Alexander von Humboldt pasiūlė žodžiu „actekai“ įvardinti senosios Meksikos gyventojus, susijusius kalba, prekyba, papročiais ir religija. Šį terminą XIX a. priėmė ir patys meksikiečiai tam, kad šiuolaikinius meksikiečius bei kalbančiuosius nahuatlių kalba atskirtų nuo senovinės civilizacijos. Šio vokiečių mokslininko pasiūlytas actekų tautinis etnonimas nėra teisingas, kadangi vokiškai žodis „azteka“ tariamas „acteka“. Pirminiai ispaniškieji XVI a. pr. rašytiniai šaltiniai genties pavadinimą rašo žodžiu „azteca“, kuris yra tariamas „asteka“.
Žodžio „Mešika“ (iš kurio kilo dabartinės Meksikos pavadinimas) reikšmė irgi ne visai aiški. Dalis tyrinėtojų teigia, kad tai senas nauatlių kalbos žodis, reiškęs saulę. Kiti – kad jis kilęs iš legendinio actekų vado vardo. Taip pat iškelta versija, kad šis žodis kilęs nuo Teskoko ežere augusių nendrių rūšies pavadinimo. Šiuo metu mokslininkai-amerikanistai sutaria, kad gentinis pavadinimas „mešikai“ kilo iš XIII a. gyvenusio genties vado „Mešiko“ vardo.
Legendos ir tradicijos
Mažiausiai trys actekų gentys kalbėjo įvairiomis vienos kalbos tarmėmis. Actekų kultūrai paprastai priskiriamos visos gentys, kalbėjusios su nahuatl (liet. nauatlių) kultūra susijusiomis kalbų tarmėmis.
Pasak legendos, įvairios genčių grupės, vėliau tapusios actekais, atvyko iš šiaurės į Anahuac’o (liet. Anauko) slėnį prie Teskoko ežero. Nors šio slėnio ir ežero vieta gerai žinoma – ten dabar įsikūręs Meksiko miestas – tačiau labai maža tikrų žinių apie actekų kilmę.
Anot pačių actekų, jų protėviai atvyko iš šalies šiaurės, vadinamos Aztlán (liet. Astlan). Jie buvo paskutiniai iš 7 nahuatlacas (nauatlių) kalba kalbančių genčių, atlikę šią kelionę į pietus. Actekus vedęs jų pagrindinis saulės ir karo dievas Uicilopočtlis (Huicilopočtlis – burtininkas kolibris). Atvykę į salą ežere, jie pamatė erelį, tupintį ant kaktuso ir lesantį gyvatę. Ši vizija jiems reiškė, kad toje vietoje turėtų būti jų naujieji namai. Ten, kur dabar yra Meksiko miesto centras, actekai sukūrė didelę dirbtinę salą ir pastatė Tenočtitlano miestą, o žmonės, gyvenę jame, pasivadino „tenočkais“, pagal legendinio vado Tenočko, atvedusio gentį į Teskoko ežero slėnį, vardą. Ši legenda pavaizduota dabartiniame Meksikos herbe.
Kaip teigia legenda, actekai, atvykę prie Teskoko ežero, buvo laikomi mažiausiai civilizuota gentimi, tačiau jie nusprendė mokytis ir daug ką perėmė iš kitų kultūrų, ypač iš senovės toltekų, kuriuos jie iš dalies painiojo su vėlyvesne Teotiuakano civilizacija. Actekams toltekai buvo bet kokios kultūros pradininkai. Žodis Toltecayotl buvo kultūros sinonimas (actekų kalba – tolteca „statytojas“). Actekų legendos toltekus ir Ketsalkoatlio kultą siejo su mitiniu miestu, kurį, atrodo, jie tapatino su vėlyvesniuoju Teotiuakanu.
Kadangi actekai savo kultūrinę tradiciją apjungė su keletu senesniųjų tradicijų, jie turėjo kelis mitus apie savo kilmę.
Vienas iš jų jungė keturis didžiuosius amžius iki mūsų epochos, iš kurių kiekvienas baigėsi . Mūsų amžius – penktoji epocha Nahui-Ollin – išvengė sunaikinimo dėl mažiausio ir kukliausio dievo („Kupino skaudulių“) pasiaukojimo, už ką jis buvo paverstas saule. Šis mitas siejamas su senuoju Teotiuakano miestu, kuris, atvykus actekams, jau buvo seniai apleistas ir sugriautas.
Kitas mitas teigia žemę esant dievų dvynių Teskatlipokos ir Kecalkoatlio kūriniu. Teskatlipoka, kurdamas pasaulį, praradęs koją ir visur jis vaizduojamas su styrančiu kaulu vietoje kojos. Kecalkoatlis, kuris dar buvo vadinamas „Baltuoju Teskatlipoka“, kraują iš žaizdos ant savo varpos panaudojo tam, kad suteiktų žmonėms gyvybę.
Actekų iškilimas
Tenočtitlano valdovų sąrašas
- Legendinis įkūrėjas:
- 1375 –
- 1395 –
- 1417 –
- 1427 – Ickoatlis
- 1440 – Montesuma I
- 1469 – Ašajakatlis
- 1481 – Tisokas
- 1486 – Auicotlis
- 1502 – Moktesuma II Šokojacinas
- 1520 –
- 1521–1525 vasario 8 –
Miestų-valstybių laikotarpis
Po Tulos žlugimo XII a. Meksiko slėnyje ir jo apylinkėse keletas nauatlių kalba kalbančių genčių įkūrė miestus-valstybes: Čolulą, Uešociną, Tlaškalą, Askapocalką, Čalką, Kuluakaną, Šočimilką, Tlakopaną ir kitus. Nei vienas iš jų nebuvo pakankamai galingas, kad dominuotų prieš kitus. Visi miestai labai didžiavosi savo toltekiškuoju paveldu. Actekų kronikos šį laikotarpį vadina aukso amžiumi, kurio metu buvo išrasta muzika, iš išlikusių toltekų žmonės mokėsi menų ir amatų, valdovai varžėsi poezijos konkursuose, o ne karuose.
XIII ir XIV a. Teškoko ežero ir Anauako slėnio apylinkėse galingiausi miestai buvo Kuluakanas pietuose ir Askapocalkas šiaurėje. Jie valdė visą teritoriją aplink Teškoko ežerą.
Mešikų pasirodymas ir Tenočititlano įkūrimas
Kai pusiau klajokliška mešikų gentis iš šiaurės atvyko į Anauako slėnį, jie neturėjo kur eiti ir laikinai įsikūrė Čapultepeke. Tačiau jį valdė Askapocalkas, ir mešikai greitai iš ten buvo išvyti. Tuomet jie persikėlė į Kuluakano dominuojamą zoną ir 1299 m. valdovas Kokoštlis leido jiems apsigyventi Tisapane – uolėtoje vietovėje, kur niekas nenorėjo gyventi. Iš Kuluakano mešikai stengėsi perimti kiek įmanoma daugiau kultūros, vesdavo moteris iš Kuluakano, kad šios mokytų jų vaikus. 1323 m. mešikai paprašė naujojo Kuluakano valdovo Ašikometlio dukros ir ją paaukojo. Kuluakano žmonės pasipiktino ir išvijo mešikus. Bėgdami 1325 m. jie atvyko į mažą salelę Teškoko ežero saloje, kur pradėjo statyti miestą Tenočtitlaną, ilgainiui sukurdami didelę dirbtinę salą. Pagal iš Kuluakano perimtus papročius, po kurio laiko jie išsirinko pirmąjį tlatoani (valdovą) Akamapičtlį. Kita mešikų grupė apsigyveno to paties ežero šiauriniame krante, kur įkūrė Tlatelolko miestą (iš pradžių tai buvo nepriklausoma karalystė, vėliau prijungta prie Tenočtitlano).
Tenočtitlano iškilimas
Tuo metu sala tebepriklausė Askapocalko valdoms, ir mešikai turėjo mokėti didelę duoklę, kad galėtų ten likti. Iš pradžių mešikai tarnavo kaip samdomi kariai karuose tarp nauatlių genčių miestų-valstybių, tuo sugriaudami galios balansą. Ilgainiui jie įgavo tiek garbės, kad galėjo tuoktis su valdovų šeimomis. 1372–1427 m. mešikų valdovai Akamapištlis, Uiciliuitlis ir Čimalpopoka buvo Askapocalko valdovo (Tesosomoko) vasalai.
Mirus Tesosomokui, jo sūnus (Maštla) nužudė Čimalpopoką, tačiau naujasis mešikų valdovas Ickoatlis susivienijo su buvusio Teškoko valdovu (Nesaualkojotliu) ir apsiautė Maštlos valdomą Askapocalką. Po 100 dienų apsiausties miestas pasidavė. Tenočtitlanas, Teškokas ir Tlakopanas sudarė „Trijų sąjungą“, kuri pradėjo dominuoti Meksiko (Anauako) slėnyje, o vėliau ir tolimesnėse vietovėse. Ilgainiui Tenočtitlanas tapo galingiausiu miestu.
Vėlesnio Tenočtitlano valdovo Ašajakatlio sesuo buvo ištekėjusi už Tlatelolko tlatoani. Tačiau Ašajakatlis tlatelolkiečius apkaltino, kad blogai elgiasi su jo seserimi ir tuo pagrindu prasidėjo karas. 1469 m. šis miestas prijungtas prie imperijos. Taip pat buvo užkariauti Tolokanas, Okuilanas ir Malinalkas. Cincuncane Ašajakatlis pralaimėjo taraskams (pirmasis didelis actekų pralaimėjimas istorijoje), tačiau atstatė valstybės galią, o netrukus buvo užkariauti mištekai ir sapotekai.
Ajusotlio valdymo metu buvo perorganizuota armija, imperija pasiekė didžiausio išsiplėtimo tašką. Po Ajusotlio į sostą įžengė Motekusoma II (labiau žinomas kaip Moctezuma II ar Montesuma) ir buvo imperatoriumi tuo metu, kai 1519 m. į šalį atvyko ispanai.
Imperija
Actekų valstybės santvarka buvo kitokia, nei Europoje egzistavusių imperijų. Kaip ir dauguma europietiškų imperijų, ji buvo daugiatautė, tačiau skirtingai nuo jų, tai buvo daugiau duoklės, o ne vieninga valdžios sistema. Istorikas Arnold Joseph Toynbee, lygindamas ją su Asirijos imperija, labai klydo, nes actekų valstybės valdovas buvo renkamas ir valdžios paveldėti negalėjo. Labai skyrėsi ir duoklės sistema Europoje bei Amerikoje. Europoje duoklę pasisavindavo feodalas, o actekų valstybėje ji būdavo išdalijama visuomenei ir tik tam tikra dalis atitekdavo valdovo rūmų išlaikymui ir armijai.
Nors actekų valdomi miestai turėdavo mokėti didelę duoklę, tačiau archeologiniai tyrinėjimai actekų kontroliuotose vietovėse rodo, kad po actekų užkariavimo paprastų žmonių gyvenimo lygis ne smuko, o kilo. Tai galėjo lemti padidėjusi prekyba. Dėl geresnių kelių ir puikios organizacijos duoklė buvo renkama iš „platesnės mokestinės bazės“. Atrodo, kad tik aukščiausioji kitų genčių klasė iš pradžių ekonomiškai nukentėdavo nuo actekų užkariavimo. Yra požymių, kad egzistavo prekyba vietoje pasigamintomis prekėmis.
Svarbiausias Tenočtitlano valdžios pareigūnas dažnai vadinamas actekų valdovu. Jo titulas nahuatlių kalba Huey Tlatoani („uei tlatoani“) reiškė „Didysis kalbėtojas“, o tlatoque („kalbėtojais“) buvo vadinama diduomenė. Įdomu, kad actekų valdovas turėjo dar vieną titulą – „Tcatecuhtli“ („tlakatekutlis“ arba „vyrų galva“ – vyriausiasis karo vadas). Didėjant Tenočtitlano galiai, didėjo ir tlatoanio įtaka ir Ajusotlio valdymo metu „karo vadas“ jau tapo tinkama analogija. Šis titulas nebuvo paveldimas.
Actekų miestai
Tenočtitlanas – actekų sostinė dirbtinėje Texcoco (Teškoko, Teskoko) ežero saloje, ten kur dabar yra Meksikas. Miestas buvo padalintas į 4 dalis, vadinamas „campans“ (isp. „teritorijas“), o kiekviena jų – į 20 rajonų, vadinamų „calpulli“ („sritis“ arba „valdymas“ – nauatlių kalba). Juos skyrė kanalai tlaxilcalli („tlašilkali“), naudoti susisiekimui. Klestėjimo metu Tenočitlane ir jo priemiesčiuose galėjo gyventi nuo 300 000 iki 700 000 gyventojų – tai buvo didžiausias pasaulio miestas (palyginimui – Paryžiuje 250 000, Konstantinopolyje – 200 000, Venecijoje – 160 000 gyventojų)
– iš pradžių savarankiškas miestas, prekybos centras, vėliau tapęs Tenočitlano priemiesčiu. Ispanų teigimu, Tlatelolke buvo didžiausias jų matytas turgus, didesnis už Venecijos ar Konstantinopolio. Pagal svarbą – antrasis miestas „Trijų sąjungoje“, nes buvo didžiausias uostas-prekyvietė visoje Centrinėje Amerikoje.
(Texcoco) – miestas ant Teskoko (Teškoko) ežero kranto. Antras pagal svarbumą actekų miestas, gaunantis apie 2/5 visos duoklės. Tai buvo mokslo centras, turėjo milžinišką biblioteką (apie 0,5 mln. rankraščių) su ankstesnių civilizacijų raštais.
Tlakopanas (Tlacopán) – trečiasis svarbiausias miestas. Kartu su Tenočitlanu ir Teškoku sudaręs vadinamąją „Trijų Sąjungą“ ir davęs pagrindą actekų imperijai. Gaudavo 1/5 visos duoklės.
Čolula – antrasis pagal didumą, bet politiškai tik penktasis valstybės miestas, turėjęs apie 100 000 gyventojų, 365 šventyklas. Čoluloje actekai pastatė , savo tūriu didesnę net už Cheopso piramidę. Didžiausia piramidė Žemėje yra Meksikoje. Jos tūris 5 kartus didesnis už Cheopso piramidę, 3 kartus didesnis už Čolulos, amžius – apie 2000–2500 m.
Tiacaelelio reformos
Actekų valstybės struktūros suformavimui didžiausią įtaką turėjo (Tlakaelelis nauatlių kalba – „vyriška širdis“), gyvenęs 1397–1487 m. Jis buvo tlatoanio Iškoatlio sūnėnas bei Čimalpopokos ir Moktesumos I brolis. Jo titulas – Cihuacoatl (kiualkoatlis, apytikslė prasmė – „patarėjas“). Nors ir galėjo, jis atsisakė tapti tlatoaniu. Vėlesnės kronikos (pvz., Ramírez Codex) rodo jį turėjus didžiulę įtaką. Tlakaelelis suformavo naują actekų valdžios struktūrą, perrašė actekų istoriją, įsakė sudeginti daugelį senųjų actekų kodeksų, nes jie pilni melo ir parašyti ne pačių actekų, o nežinia kieno, darančių gėdą galingiausiai tautai Jukatane. Taip pat reformavo actekų religiją, gentinį dievą Uicilopočtlį (Huicilopočtlį) pakeldamas į aukščiausią rangą kartu su senaisiais nauatlių tautos dievais Tlaloku, Teskatlipoka ir Kecalkoatliu. Po šios reformos actekų dievams reikėjo nuolatinių žmonių aukų (kad suktųsi saulė), o kad nepritrūktų aukojamųjų, atsirado ritualiniai „gėlių karai“, kurie tuo pačiu leido kariams treniruotis.
Kai kurie istorikai mano, kad actekų aukštuomenė suprato, jog nuolatiniai žmonių aukojimai – nesenos Tlakaelelio reformos rezultatas. Tuo galima paaiškinti Montesumos veiksmus, atvykus Kortesui. Ilgainiui žmonių aukojimas tapo viena iš actekų imperijos žlugimo priežasčių. Pvz., actekų neužkariautos, bet privalėjusios dalyvauti „gėlių karuose“ Tlaškalos gyventojai prisijungė prie Korteso žygio į Tenočtitlaną. Actekų karo strategijos pagrindinis tikslas buvo atskirų karių veiksmais paimti priešus į nelaisvę, o ne suderintais veiksmais sunaikinti priešą generaliniame mūšyje. Buvo jau per vėlu, kai actekai perprato europietiškąjį karo supratimą.
Klasinė visuomenės struktūra
Tradiciškai visuomenė buvo skirstoma į 2 klases: macehualli („makeuali“ – žmonės, valstiečiai) ir pilli (aukštuomenė). Aukštuomenė iš pradžių nebuvo paveldima, tačiau pilli vaikai turėjo daugiau šansų gauti išsilavinimą ir turtinę nepriklausomybę, dėl to jiems buvo lengviau tapti pilli. Ilgainiui (XIV a. pab. – XV a. pr.) sistema įgijo vis daugiau paveldimų bruožų.
Actekų kariuomenėje tarnavo profesionalūs kariai bei tam tikras šauktinių atitikmuo. Pilnaverčiu kariu buvo tampama tik paėmus į nelaisvę priešą, o vėliau – pademonstravus savo gabumus. Parodęs tokį karinį šaunumą, actekas galėjo tapti „pilli“ ar net „tlatoani“ (pvz., Moktesuma II dalyvavo 9-iose kautynėse ir paėmė į nelaisvę 17 priešų). Kai actekų karys paimdavo 4-5 belaisvius, jis būdavo vadinamas tequiua (tekuja) ir turėjo galimybę įgyti Erelio kario arba Jaguaro kario rangą (maždaug atitinka kapitoną), o vėliau – tlacateccatl (tlakatekatlio) ar tlachochcalli (tlačočkatlio) rangą. Norint būti išrinktu tlatoani, reikėjo paimti maždaug 17 belaisvių.
Kai actekų berniukai sulaukdavo pilnametystės, jie nebesikirpdavo plaukų tol, kol kare nepaimdavo pirmojo belaisvio. Kai du ar trys jaunuoliai kartu mėgindavo paimti belaisvį, jie buvo vadinami iyac (ijakais). Jei po tam tikro laiko, paprastai trijų mūšių, nepavykdavo paimti belaisvio, jie tapdavo valstiečiais. Būti kariu ilgais plaukais buvo gėdinga, todėl verčiau jau buvo tapti macehualli (makeauliu).
Imant duoklę, imperijoje atsirado trečioji klasė, kurios nebuvo tradicinėje sistemoje – pochtecas (počtekai – „garbingieji“), t. y., pirkliai. Jie ne tik prekiavo, bet veikė ir kaip šnipai (kariai į juos žiūrėjo iš aukšto).
Vėliau macehualli (makeualiai) užsiėmimas irgi kito. Eduardo Noguera (Annals of Anthropology, UNAM, Vol. xi, 1974, p. 56) nuomone, tik apie 20 % gyventojų dirbo žemės ūkyje ar maisto pramonėje, dauguma macehualli (makeualių) užsiėmė menais ir amatais.
Europiečiams žmonių aukojimas buvo labiausiai šokiruojantis actekų civilizacijos paprotys, nors, lyginant su europietiškais egzekucijos būdais, actekai neišrado nieko naujo. Žmonių aukojimas tuo metu buvo paplitęs visoje Mezoamerikoje ir Pietų Amerikoje, tačiau actekai tai vykdė ypač dažnai – 18 kartų per metus.
Ne visada aukoms skirdavo žmones. Buvo paplitęs ir gyvulių aukojimas. Actekai tam augino net specialią šunų veislę. Kecalkoatlio kultas reikalavo drugelių ir kolibrių aukojimo. Žmonės dievams aukodavo taip pat ir daiktus, išteptus savo krauju. Apskritai, Mezoamerikos kultūrose kraujas vaidino labai svarbų vaidmenį: viename iš pasaulio sukūrimo mitų, Kecalkoatlis kraują iš žaizdos ant savo varpos naudojo tam, kad suteiktų žmonėms gyvybę. Daugelyje kitų mitų dievai naudojo savo kraują, kad padėtų žmonėms.
Pagal standartinę paaukojimo procedūrą, aukojamas žmogus būdavo nudažomas mėlyna kreida (pasiaukojimo spalva), užkeliamas ant piramidės viršūnės ir ten paguldomas ant akmeninio altoriaus. Jo krūtinės ląsta prapjaunama ceremoniniu peiliu, išimama širdis ir iškeliama į saulę. Tuomet širdis dedama į specialų indą, o kūnas nustumiamas nuo piramidės žemyn. Iš principo, auka turėjo būti savanoriška, bet jei tikėjimo nepakakdavo, galėjo būti panaudojami narkotikai. Su kūnu buvo elgiamasi įvairiai: vidaus organais šėrė gyvulius, išvalytą galvą viešai padėdavo į specialią lentyną (tzompantli- „compantli“), likusias kūno dalis kremuodavo arba supjaustydavo į smulkius gabalėlius, kuriuos dovanodavo svarbiems asmenims ar valgydavo (INAH, 2005).
Buvo ir kitų žmonių aukojimo būdų. Auka galėjo būti nušaunama lanku, sudeginama arba paskandinama.
Actekų šaltiniai teigė, kad statant Tenočtitlano didžiąją piramidę per 4 dienas buvo paaukota 84 400 karo belaisvių. Tačiau neaišku, kaip 220 000 gyventojų turėjęs miestas galėjo priimti ir išmaitinti tokį belaisvių kiekį. Be to, teigiama, kad visus belaisvius paaukojo asmeniškai pats Auicotlis – o tai reikštų 17 paaukojimų per minutę. Daugelis tyrinėtojų mano, kad iš tiesų buvo paaukota maždaug 3000 belaisvių, o aukų skaičius išpūstas karo propagandos.
Korteso kareivis Bernalis Diasas del Kastiljo (Bernal Díaz del Castillo) vėliau rašė („Teisingas pasakojimas apie naujosios Ispanijos užkariavimą“), kad didžiojoje piramidėje esančioje kaukolių lentynoje jis esą suskaičiavęs 100 000 kaukolių. Bet kad tilptų toks kiekis kaukolių, tzompantli („compantlis“) turėtų būti kelių kilometrų ilgio, tuo tarpu ji tebuvo 30 metrų ilgio. Dabar manoma, kad ten galėjo būti 600–1200 kaukolių. Diasas taip pat teigė, kad Tlatelolko tzompantli („compantlis“) buvę 60 000 kaukolių. Pasak William Arens („The Man-Eating Myth: Anthropology and Anthropophagy“, 1979, ISBN 0-19-502793-0), šiuolaikiniai kasinėjimai terado 300 kaukolių. Didžioji dalis kaukolių dingo arba buvo pamestos.
Bernardinas de Saagunas (Bernardino de Sahagún) ir Chuanas Bautista de Pomaras (Juan Bautista de Pomar) teigė, kad actekai per metus švęsdavo 18 švenčių ir tik per jas vykdavo žmonių aukojimai. Kiekvienas dievas reikalavo skirtingos aukos: Šilonenui būdavo skandinamos jaunos moterys, Tlalokui aukojami sergantys berniukai, Uicilopočtliui – nauatliškai kalbantys belaisviai, Teskatlipokai – actekas savanoris.
Ne visi aukojimai vykdavo pagrindinėje piramidėje, kai kurie – mažoje salelėje prie miesto. Pasak actekų šaltinių, Tlakašipeualctlio (Tlacaxipehualiztli) mėnesį 34 belaisviai buvo paaukoti varžybose Šipe Totekui. Daugiau žmonių – Uicilopočtliui Pankuecalictlio (Panquetzaliztli) mėnesį. Taigi aukų galėjo būti 300–600 per metus, tačiau Marvin Harris šį skaičių daugina iš 20, nes tokie aukojimai galėję vykti kiekvienoje iš 20 Tenočtitlano miesto dalių. Tyrinėtojai nesutaria dėl per metus paaukojamų žmonių skaičiaus.
Aukojimus vadino nextlaualli – „neštlaualiu“ arba „skolos dievams grąžinimu“, kad saulė galėtų išgyventi 52-jų metų ciklą, o aukos buvo belaisviai, kuriems gauti actekai vykdė .
Nežinoma, ar actekai praktikavo aukojimus iki atvykdami iš šiaurės į Anauako slėnį. Actekų kronikos teigia, kad aukojimas, kaip tradicija, buvo pradėtas „penkių peilių“ metais, t. y. 1484 m., valdant Tisokui. Vykdant Tlakaelelio reformas, tiek dėl religinių, tiek ir dėl politinių priežasčių, žmonių aukojimas tapo svarbia actekų kultūros dalimi. Žinoma, kad valdant paskutiniajam I toltekų dinastijos valdovui Se Akatliui Topilcinui (925–947 m.), įvykdyta religinė reforma, kurios metu buvo uždrausti žmonių aukojimai. Dėl šios priežasties minėtas valdovas, vadintas dar (nešiojo kecalio paukščio plunksnų apsiaustą, karūną bei anties snapo pavidalo veido kaukę, draudęs žmonių aukojimus ir auginęs barzdą), su dalimi pavaldinių buvo priverstas bėgti iš Astlano link Teskoko ežero. Taip atsirado prieštaravimas tarp actekų ir toltekų kultūrų.
Etnologė L. Sežurnė (Laurette Séjourné) mano, kad žmonių aukojimas kėlė vidinius prieštaravimus actekų kultūroje. Jie labai vertino toltekų kultūrą ir laikė save Kecalkoatlio sekėjais, tačiau Kecalkoatlio kultas draudė žmonių aukojimus, o toltekai dievams aukodavo tik gėles. Sežurnė pažymi, kad buvo nustatytos bausmės tiems, kas drįstų rėkti arba nualpti aukojimo metu.
Atvykęs į Tenočtitlaną, Kortesas uždraudė žmonių aukojimą, tad ispanai mieste nematė nei vieno aukojimo ir apie juos sužinojo tik iš pačių actekų pasakojimų. Taip pat nėra nei vieno aukojimo piešinio, nupiešto iki ispanų atvykimo. Galbūt tai galima paaiškinti actekų rankraščių naikinimu, kurį vykdė ispanai. Žinoma, kad 1520 m. naktį iš birželio 30-osios į liepos 1-ąją (isp. Noche triste – „liūdnoji naktis”) actekai paaukojo dievams Uicilopočtliui ir Teskatlipokai 25-27 ispanus ir 15-22 konkistadorų arklius. Visa tai regėjo tąnakt iš Tenočtitlano bėgę ispanai. Manoma, kad jie specialiai apjuodino actekus, ypač jų karo vadą Kuautemoką (Montesumos giminaitį ir žentą).
Žlugimas
1519 m. Meksikos pakrantėje, ties dabartiniu Verakruso miestu, išsilaipino Ernano Korteso vadovaujami konkistadorai ir, po dvejus metus trukusios kovos bei ilgos Tenočtitlano apgulties, 1521 m. rugpjūčio 13 d. (kai pasidavė Tenočtitlanas) užkariavo actekų imperiją. Kortesas turėjo apie 500 ispanų karių ir kartu su juo kovojo indėnai iš Tlaškalos ir Teškoko, kurie norėjo nusimesti actekų jungą.
Tuo metu kitos Mezoamerikos kultūros nebuvo paliestos. Tlaškaliečiai tikėjosi padėkos už pagalbą Kortesui, o taraskai ir mištekai džiaugėsi, kad žlugo senas jų priešas.
Atrodo, kad iš pradžių Kortesas norėjo išlaikyti actekų imperijos struktūrą. Actekų diduomenė išlaikė savo statusą (iki šiol viena Ispanijos bajorų šeima tituluojama Montesumos kunigaikščiais), mokėsi ispanų kalbos, kai kurie išmoko rašyti lotyniškais rašmenimis. Jų parašyti raštai yra labai svarbus žinių apie actekų kultūrą šaltinis. Pirmieji misionieriai mokėsi nauatlių kalbos, o kai kurie, pvz., Bernardinas de Saagunas (Bernardino de Sahagún), stengėsi gerai pažinti actekų kultūrą.
Labai greitai padėtis pasikeitė. Antroji misionierių ir valdininkų iš Ispanijos banga pradėjo neapkęsti visko, kas susiję Mezoamerikos kultūromis ir siekė jas išnaikinti. Galiausiai, valdžia įstatymiškai indėnus prilygino mažamečiams ir uždraudė ne tik žinoti apie savo kultūrą, bet net ir mokytis skaityti bei rašyti ispaniškai.
Teigiama, kad raupų ir šiltinės epidemijos sunaikino iki 75 % gyventojų. Manoma, kad ispanų užkariavimo metu Meksikoje gyveno apie 15 mln. žmonių, o po 70 metų gyventojų buvo tik apie 3 mln.
Actekų palikuonys – nauatlių kalba kalbantys indėnai – iki šiol gyvena kalnuotose valstijų aplink Meksiko miestą vietovėse.
Nuorodos
- Actekų mitologija
- Actekų religija ir mitologija Archyvuota kopija 2006-06-28 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Actekų imperija, Kas yra Actekų imperija? Ką reiškia Actekų imperija?
Sis straipsnis yra apie ikikolumbines Meksikos indenu civilizacija o ne apie dabartines Meksikos indenu tautas kalbancias nahuatliu kalba ir tebelaikancias save acteku palikuonimis Actekai astekai centrineje Meksikoje gyvenusios etnines grupes kalbejusios nahuatliu kalba XIV XVI a pr dominavusios dideleje Mezoamerikos dalyje sukurusios civilizacija garsia savo turtinga mitologija ir kulturiniu palikimu Mezoamerikos istorija Olmekai Teotihuakanas Majai Sapotekai Mistekai Pipiliai Majai Mistekai Uastekai Totonakai Toltekai Actekai Taraskai CicimekaiMeksikos uzkariavimasMeksika Centrine AmerikaMezoamerikos regionaiCentroamerika Maja Įlanka Centras Tlalokas acteku lietaus ir vaisingumo dievas Svarbiausias civilizacijos miestas Tenoctitlanas įkurtas Teskoko arba Teskoko ezero saloje dabar toje vietoje yra Meksiko miestas Tuo metu tai buvo vienas didziausiu pasaulio miestu PavadinimasNahuatliu kalba azteca reiskia zmogu is Astlano Aztlan mitines vietoves siais laikai įvairiai lokalizuojamos Meksikos siaureje ar JAV Zodis Azteca buvo plataus pobudzio nereiskiantis konkrecios kulturos Veliau Vakaruose actekais imti vadinti ar tik mesikai kurie gyveno Tenoctitlane ir save vadino Mesika Tenocka Mexica Tenochca Kartais siuo vardu vadinami ir dvieju pagrindiniu Tenoctitlano miestu sajungininku gyventojai akolchua is Teskoko ir tepanekai is Tlakopano Alexander von Humboldt pasiule zodziu actekai įvardinti senosios Meksikos gyventojus susijusius kalba prekyba paprociais ir religija Sį termina XIX a prieme ir patys meksikieciai tam kad siuolaikinius meksikiecius bei kalbanciuosius nahuatliu kalba atskirtu nuo senovines civilizacijos Sio vokieciu mokslininko pasiulytas acteku tautinis etnonimas nera teisingas kadangi vokiskai zodis azteka tariamas acteka Pirminiai ispaniskieji XVI a pr rasytiniai saltiniai genties pavadinima raso zodziu azteca kuris yra tariamas asteka Zodzio Mesika is kurio kilo dabartines Meksikos pavadinimas reiksme irgi ne visai aiski Dalis tyrinetoju teigia kad tai senas nauatliu kalbos zodis reiskes saule Kiti kad jis kiles is legendinio acteku vado vardo Taip pat iskelta versija kad sis zodis kiles nuo Teskoko ezere augusiu nendriu rusies pavadinimo Siuo metu mokslininkai amerikanistai sutaria kad gentinis pavadinimas mesikai kilo is XIII a gyvenusio genties vado Mesiko vardo Legendos ir tradicijosPagrindinis straipsnis Acteku mitologija Meksikos herbas sukurtas pagal acteku mitologija Maziausiai trys acteku gentys kalbejo įvairiomis vienos kalbos tarmemis Acteku kulturai paprastai priskiriamos visos gentys kalbejusios su nahuatl liet nauatliu kultura susijusiomis kalbu tarmemis Pasak legendos įvairios genciu grupes veliau tapusios actekais atvyko is siaures į Anahuac o liet Anauko slenį prie Teskoko ezero Nors sio slenio ir ezero vieta gerai zinoma ten dabar įsikures Meksiko miestas taciau labai maza tikru ziniu apie acteku kilme Anot paciu acteku ju proteviai atvyko is salies siaures vadinamos Aztlan liet Astlan Jie buvo paskutiniai is 7 nahuatlacas nauatliu kalba kalbanciu genciu atlike sia kelione į pietus Actekus vedes ju pagrindinis saules ir karo dievas Uicilopoctlis Huicilopoctlis burtininkas kolibris Atvyke į sala ezere jie pamate erelį tupintį ant kaktuso ir lesantį gyvate Si vizija jiems reiske kad toje vietoje turetu buti ju naujieji namai Ten kur dabar yra Meksiko miesto centras actekai sukure didele dirbtine sala ir pastate Tenoctitlano miesta o zmones gyvene jame pasivadino tenockais pagal legendinio vado Tenocko atvedusio gentį į Teskoko ezero slenį varda Si legenda pavaizduota dabartiniame Meksikos herbe Kaip teigia legenda actekai atvyke prie Teskoko ezero buvo laikomi maziausiai civilizuota gentimi taciau jie nusprende mokytis ir daug ka pereme is kitu kulturu ypac is senoves tolteku kuriuos jie is dalies painiojo su velyvesne Teotiuakano civilizacija Actekams toltekai buvo bet kokios kulturos pradininkai Zodis Toltecayotl buvo kulturos sinonimas acteku kalba tolteca statytojas Acteku legendos toltekus ir Ketsalkoatlio kulta siejo su mitiniu miestu kurį atrodo jie tapatino su velyvesniuoju Teotiuakanu Kadangi actekai savo kulturine tradicija apjunge su keletu senesniuju tradiciju jie turejo kelis mitus apie savo kilme Vienas is ju junge keturis didziuosius amzius iki musu epochos is kuriu kiekvienas baigesi Musu amzius penktoji epocha Nahui Ollin isvenge sunaikinimo del maziausio ir kukliausio dievo Kupino skauduliu pasiaukojimo uz ka jis buvo paverstas saule Sis mitas siejamas su senuoju Teotiuakano miestu kuris atvykus actekams jau buvo seniai apleistas ir sugriautas Kitas mitas teigia zeme esant dievu dvyniu Teskatlipokos ir Kecalkoatlio kuriniu Teskatlipoka kurdamas pasaulį prarades koja ir visur jis vaizduojamas su styranciu kaulu vietoje kojos Kecalkoatlis kuris dar buvo vadinamas Baltuoju Teskatlipoka krauja is zaizdos ant savo varpos panaudojo tam kad suteiktu zmonems gyvybe Acteku iskilimasActeku kalendoriusTenoctitlano valdovu sarasas Legendinis įkurejas 1375 1395 1417 1427 Ickoatlis 1440 Montesuma I 1469 Asajakatlis 1481 Tisokas 1486 Auicotlis 1502 Moktesuma II Sokojacinas 1520 1521 1525 vasario 8 Miestu valstybiu laikotarpis Po Tulos zlugimo XII a Meksiko slenyje ir jo apylinkese keletas nauatliu kalba kalbanciu genciu įkure miestus valstybes Colula Uesocina Tlaskala Askapocalka Calka Kuluakana Socimilka Tlakopana ir kitus Nei vienas is ju nebuvo pakankamai galingas kad dominuotu pries kitus Visi miestai labai didziavosi savo toltekiskuoju paveldu Acteku kronikos sį laikotarpį vadina aukso amziumi kurio metu buvo israsta muzika is islikusiu tolteku zmones mokesi menu ir amatu valdovai varzesi poezijos konkursuose o ne karuose XIII ir XIV a Teskoko ezero ir Anauako slenio apylinkese galingiausi miestai buvo Kuluakanas pietuose ir Askapocalkas siaureje Jie valde visa teritorija aplink Teskoko ezera Mesiku pasirodymas ir Tenocititlano įkurimas Kai pusiau klajokliska mesiku gentis is siaures atvyko į Anauako slenį jie neturejo kur eiti ir laikinai įsikure Capultepeke Taciau jį valde Askapocalkas ir mesikai greitai is ten buvo isvyti Tuomet jie persikele į Kuluakano dominuojama zona ir 1299 m valdovas Kokostlis leido jiems apsigyventi Tisapane uoletoje vietoveje kur niekas nenorejo gyventi Is Kuluakano mesikai stengesi perimti kiek įmanoma daugiau kulturos vesdavo moteris is Kuluakano kad sios mokytu ju vaikus 1323 m mesikai paprase naujojo Kuluakano valdovo Asikometlio dukros ir ja paaukojo Kuluakano zmones pasipiktino ir isvijo mesikus Begdami 1325 m jie atvyko į maza salele Teskoko ezero saloje kur pradejo statyti miesta Tenoctitlana ilgainiui sukurdami didele dirbtine sala Pagal is Kuluakano perimtus paprocius po kurio laiko jie issirinko pirmajį tlatoani valdova Akamapictlį Kita mesiku grupe apsigyveno to paties ezero siauriniame krante kur įkure Tlatelolko miesta is pradziu tai buvo nepriklausoma karalyste veliau prijungta prie Tenoctitlano Tenoctitlano iskilimas Tuo metu sala tebepriklause Askapocalko valdoms ir mesikai turejo moketi didele duokle kad galetu ten likti Is pradziu mesikai tarnavo kaip samdomi kariai karuose tarp nauatliu genciu miestu valstybiu tuo sugriaudami galios balansa Ilgainiui jie įgavo tiek garbes kad galejo tuoktis su valdovu seimomis 1372 1427 m mesiku valdovai Akamapistlis Uiciliuitlis ir Cimalpopoka buvo Askapocalko valdovo Tesosomoko vasalai Mirus Tesosomokui jo sunus Mastla nuzude Cimalpopoka taciau naujasis mesiku valdovas Ickoatlis susivienijo su buvusio Teskoko valdovu Nesaualkojotliu ir apsiaute Mastlos valdoma Askapocalka Po 100 dienu apsiausties miestas pasidave Tenoctitlanas Teskokas ir Tlakopanas sudare Triju sajunga kuri pradejo dominuoti Meksiko Anauako slenyje o veliau ir tolimesnese vietovese Ilgainiui Tenoctitlanas tapo galingiausiu miestu Velesnio Tenoctitlano valdovo Asajakatlio sesuo buvo istekejusi uz Tlatelolko tlatoani Taciau Asajakatlis tlatelolkiecius apkaltino kad blogai elgiasi su jo seserimi ir tuo pagrindu prasidejo karas 1469 m sis miestas prijungtas prie imperijos Taip pat buvo uzkariauti Tolokanas Okuilanas ir Malinalkas Cincuncane Asajakatlis pralaimejo taraskams pirmasis didelis acteku pralaimejimas istorijoje taciau atstate valstybes galia o netrukus buvo uzkariauti mistekai ir sapotekai Ajusotlio valdymo metu buvo perorganizuota armija imperija pasieke didziausio issipletimo taska Po Ajusotlio į sosta įzenge Motekusoma II labiau zinomas kaip Moctezuma II ar Montesuma ir buvo imperatoriumi tuo metu kai 1519 m į salį atvyko ispanai ImperijaPagrindinis straipsnis Acteku valstybes santvarka buvo kitokia nei Europoje egzistavusiu imperiju Kaip ir dauguma europietisku imperiju ji buvo daugiataute taciau skirtingai nuo ju tai buvo daugiau duokles o ne vieninga valdzios sistema Istorikas Arnold Joseph Toynbee lygindamas ja su Asirijos imperija labai klydo nes acteku valstybes valdovas buvo renkamas ir valdzios paveldeti negalejo Labai skyresi ir duokles sistema Europoje bei Amerikoje Europoje duokle pasisavindavo feodalas o acteku valstybeje ji budavo isdalijama visuomenei ir tik tam tikra dalis atitekdavo valdovo rumu islaikymui ir armijai Nors acteku valdomi miestai turedavo moketi didele duokle taciau archeologiniai tyrinejimai acteku kontroliuotose vietovese rodo kad po acteku uzkariavimo paprastu zmoniu gyvenimo lygis ne smuko o kilo Tai galejo lemti padidejusi prekyba Del geresniu keliu ir puikios organizacijos duokle buvo renkama is platesnes mokestines bazes Atrodo kad tik auksciausioji kitu genciu klase is pradziu ekonomiskai nukentedavo nuo acteku uzkariavimo Yra pozymiu kad egzistavo prekyba vietoje pasigamintomis prekemis Svarbiausias Tenoctitlano valdzios pareigunas daznai vadinamas acteku valdovu Jo titulas nahuatliu kalba Huey Tlatoani uei tlatoani reiske Didysis kalbetojas o tlatoque kalbetojais buvo vadinama diduomene Įdomu kad acteku valdovas turejo dar viena titula Tcatecuhtli tlakatekutlis arba vyru galva vyriausiasis karo vadas Didejant Tenoctitlano galiai didejo ir tlatoanio įtaka ir Ajusotlio valdymo metu karo vadas jau tapo tinkama analogija Sis titulas nebuvo paveldimas Acteku miestai Tenoctitlanas acteku sostine dirbtineje Texcoco Teskoko Teskoko ezero saloje ten kur dabar yra Meksikas Miestas buvo padalintas į 4 dalis vadinamas campans isp teritorijas o kiekviena ju į 20 rajonu vadinamu calpulli sritis arba valdymas nauatliu kalba Juos skyre kanalai tlaxilcalli tlasilkali naudoti susisiekimui Klestejimo metu Tenocitlane ir jo priemiesciuose galejo gyventi nuo 300 000 iki 700 000 gyventoju tai buvo didziausias pasaulio miestas palyginimui Paryziuje 250 000 Konstantinopolyje 200 000 Venecijoje 160 000 gyventoju is pradziu savarankiskas miestas prekybos centras veliau tapes Tenocitlano priemiesciu Ispanu teigimu Tlatelolke buvo didziausias ju matytas turgus didesnis uz Venecijos ar Konstantinopolio Pagal svarba antrasis miestas Triju sajungoje nes buvo didziausias uostas prekyviete visoje Centrineje Amerikoje Texcoco miestas ant Teskoko Teskoko ezero kranto Antras pagal svarbuma acteku miestas gaunantis apie 2 5 visos duokles Tai buvo mokslo centras turejo milziniska biblioteka apie 0 5 mln rankrasciu su ankstesniu civilizaciju rastais Tlakopanas Tlacopan treciasis svarbiausias miestas Kartu su Tenocitlanu ir Teskoku sudares vadinamaja Triju Sajunga ir daves pagrinda acteku imperijai Gaudavo 1 5 visos duokles Colula antrasis pagal diduma bet politiskai tik penktasis valstybes miestas turejes apie 100 000 gyventoju 365 sventyklas Coluloje actekai pastate savo turiu didesne net uz Cheopso piramide Didziausia piramide Zemeje yra Meksikoje Jos turis 5 kartus didesnis uz Cheopso piramide 3 kartus didesnis uz Colulos amzius apie 2000 2500 m Tiacaelelio reformos Acteku valstybes strukturos suformavimui didziausia įtaka turejo Tlakaelelis nauatliu kalba vyriska sirdis gyvenes 1397 1487 m Jis buvo tlatoanio Iskoatlio sunenas bei Cimalpopokos ir Moktesumos I brolis Jo titulas Cihuacoatl kiualkoatlis apytiksle prasme patarejas Nors ir galejo jis atsisake tapti tlatoaniu Velesnes kronikos pvz Ramirez Codex rodo jį turejus didziule įtaka Tlakaelelis suformavo nauja acteku valdzios struktura perrase acteku istorija įsake sudeginti daugelį senuju acteku kodeksu nes jie pilni melo ir parasyti ne paciu acteku o nezinia kieno daranciu geda galingiausiai tautai Jukatane Taip pat reformavo acteku religija gentinį dieva Uicilopoctlį Huicilopoctlį pakeldamas į auksciausia ranga kartu su senaisiais nauatliu tautos dievais Tlaloku Teskatlipoka ir Kecalkoatliu Po sios reformos acteku dievams reikejo nuolatiniu zmoniu auku kad suktusi saule o kad nepritruktu aukojamuju atsirado ritualiniai geliu karai kurie tuo paciu leido kariams treniruotis Kai kurie istorikai mano kad acteku aukstuomene suprato jog nuolatiniai zmoniu aukojimai nesenos Tlakaelelio reformos rezultatas Tuo galima paaiskinti Montesumos veiksmus atvykus Kortesui Ilgainiui zmoniu aukojimas tapo viena is acteku imperijos zlugimo priezasciu Pvz acteku neuzkariautos bet privalejusios dalyvauti geliu karuose Tlaskalos gyventojai prisijunge prie Korteso zygio į Tenoctitlana Acteku karo strategijos pagrindinis tikslas buvo atskiru kariu veiksmais paimti priesus į nelaisve o ne suderintais veiksmais sunaikinti priesa generaliniame musyje Buvo jau per velu kai actekai perprato europietiskajį karo supratima Klasine visuomenes strukturaTradiciskai visuomene buvo skirstoma į 2 klases macehualli makeuali zmones valstieciai ir pilli aukstuomene Aukstuomene is pradziu nebuvo paveldima taciau pilli vaikai turejo daugiau sansu gauti issilavinima ir turtine nepriklausomybe del to jiems buvo lengviau tapti pilli Ilgainiui XIV a pab XV a pr sistema įgijo vis daugiau paveldimu bruozu Acteku kariuomeneje tarnavo profesionalus kariai bei tam tikras sauktiniu atitikmuo Pilnaverciu kariu buvo tampama tik paemus į nelaisve priesa o veliau pademonstravus savo gabumus Parodes tokį karinį saunuma actekas galejo tapti pilli ar net tlatoani pvz Moktesuma II dalyvavo 9 iose kautynese ir paeme į nelaisve 17 priesu Kai acteku karys paimdavo 4 5 belaisvius jis budavo vadinamas tequiua tekuja ir turejo galimybe įgyti Erelio kario arba Jaguaro kario ranga mazdaug atitinka kapitona o veliau tlacateccatl tlakatekatlio ar tlachochcalli tlacockatlio ranga Norint buti isrinktu tlatoani reikejo paimti mazdaug 17 belaisviu Kai acteku berniukai sulaukdavo pilnametystes jie nebesikirpdavo plauku tol kol kare nepaimdavo pirmojo belaisvio Kai du ar trys jaunuoliai kartu megindavo paimti belaisvį jie buvo vadinami iyac ijakais Jei po tam tikro laiko paprastai triju musiu nepavykdavo paimti belaisvio jie tapdavo valstieciais Buti kariu ilgais plaukais buvo gedinga todel verciau jau buvo tapti macehualli makeauliu Imant duokle imperijoje atsirado trecioji klase kurios nebuvo tradicineje sistemoje pochtecas poctekai garbingieji t y pirkliai Jie ne tik prekiavo bet veike ir kaip snipai kariai į juos ziurejo is auksto Veliau macehualli makeualiai uzsiemimas irgi kito Eduardo Noguera Annals of Anthropology UNAM Vol xi 1974 p 56 nuomone tik apie 20 gyventoju dirbo zemes ukyje ar maisto pramoneje dauguma macehualli makeualiu uzsieme menais ir amatais Zmoniu aukojimasZmogaus paaukojimasRitualine nefrito kauke Europieciams zmoniu aukojimas buvo labiausiai sokiruojantis acteku civilizacijos paprotys nors lyginant su europietiskais egzekucijos budais actekai neisrado nieko naujo Zmoniu aukojimas tuo metu buvo paplites visoje Mezoamerikoje ir Pietu Amerikoje taciau actekai tai vykde ypac daznai 18 kartu per metus Ne visada aukoms skirdavo zmones Buvo paplites ir gyvuliu aukojimas Actekai tam augino net specialia sunu veisle Kecalkoatlio kultas reikalavo drugeliu ir kolibriu aukojimo Zmones dievams aukodavo taip pat ir daiktus isteptus savo krauju Apskritai Mezoamerikos kulturose kraujas vaidino labai svarbu vaidmenį viename is pasaulio sukurimo mitu Kecalkoatlis krauja is zaizdos ant savo varpos naudojo tam kad suteiktu zmonems gyvybe Daugelyje kitu mitu dievai naudojo savo krauja kad padetu zmonems Pagal standartine paaukojimo procedura aukojamas zmogus budavo nudazomas melyna kreida pasiaukojimo spalva uzkeliamas ant piramides virsunes ir ten paguldomas ant akmeninio altoriaus Jo krutines lasta prapjaunama ceremoniniu peiliu isimama sirdis ir iskeliama į saule Tuomet sirdis dedama į specialu inda o kunas nustumiamas nuo piramides zemyn Is principo auka turejo buti savanoriska bet jei tikejimo nepakakdavo galejo buti panaudojami narkotikai Su kunu buvo elgiamasi įvairiai vidaus organais sere gyvulius isvalyta galva viesai padedavo į specialia lentyna tzompantli compantli likusias kuno dalis kremuodavo arba supjaustydavo į smulkius gabalelius kuriuos dovanodavo svarbiems asmenims ar valgydavo INAH 2005 Buvo ir kitu zmoniu aukojimo budu Auka galejo buti nusaunama lanku sudeginama arba paskandinama Acteku saltiniai teige kad statant Tenoctitlano didziaja piramide per 4 dienas buvo paaukota 84 400 karo belaisviu Taciau neaisku kaip 220 000 gyventoju turejes miestas galejo priimti ir ismaitinti tokį belaisviu kiekį Be to teigiama kad visus belaisvius paaukojo asmeniskai pats Auicotlis o tai reikstu 17 paaukojimu per minute Daugelis tyrinetoju mano kad is tiesu buvo paaukota mazdaug 3000 belaisviu o auku skaicius ispustas karo propagandos Korteso kareivis Bernalis Diasas del Kastiljo Bernal Diaz del Castillo veliau rase Teisingas pasakojimas apie naujosios Ispanijos uzkariavima kad didziojoje piramideje esancioje kaukoliu lentynoje jis esa suskaiciaves 100 000 kaukoliu Bet kad tilptu toks kiekis kaukoliu tzompantli compantlis turetu buti keliu kilometru ilgio tuo tarpu ji tebuvo 30 metru ilgio Dabar manoma kad ten galejo buti 600 1200 kaukoliu Diasas taip pat teige kad Tlatelolko tzompantli compantlis buve 60 000 kaukoliu Pasak William Arens The Man Eating Myth Anthropology and Anthropophagy 1979 ISBN 0 19 502793 0 siuolaikiniai kasinejimai terado 300 kaukoliu Didzioji dalis kaukoliu dingo arba buvo pamestos Bernardinas de Saagunas Bernardino de Sahagun ir Chuanas Bautista de Pomaras Juan Bautista de Pomar teige kad actekai per metus svesdavo 18 svenciu ir tik per jas vykdavo zmoniu aukojimai Kiekvienas dievas reikalavo skirtingos aukos Silonenui budavo skandinamos jaunos moterys Tlalokui aukojami sergantys berniukai Uicilopoctliui nauatliskai kalbantys belaisviai Teskatlipokai actekas savanoris Ne visi aukojimai vykdavo pagrindineje piramideje kai kurie mazoje saleleje prie miesto Pasak acteku saltiniu Tlakasipeualctlio Tlacaxipehualiztli menesį 34 belaisviai buvo paaukoti varzybose Sipe Totekui Daugiau zmoniu Uicilopoctliui Pankuecalictlio Panquetzaliztli menesį Taigi auku galejo buti 300 600 per metus taciau Marvin Harris sį skaiciu daugina is 20 nes tokie aukojimai galeje vykti kiekvienoje is 20 Tenoctitlano miesto daliu Tyrinetojai nesutaria del per metus paaukojamu zmoniu skaiciaus Aukojimus vadino nextlaualli nestlaualiu arba skolos dievams grazinimu kad saule galetu isgyventi 52 ju metu cikla o aukos buvo belaisviai kuriems gauti actekai vykde Nezinoma ar actekai praktikavo aukojimus iki atvykdami is siaures į Anauako slenį Acteku kronikos teigia kad aukojimas kaip tradicija buvo pradetas penkiu peiliu metais t y 1484 m valdant Tisokui Vykdant Tlakaelelio reformas tiek del religiniu tiek ir del politiniu priezasciu zmoniu aukojimas tapo svarbia acteku kulturos dalimi Zinoma kad valdant paskutiniajam I tolteku dinastijos valdovui Se Akatliui Topilcinui 925 947 m įvykdyta religine reforma kurios metu buvo uzdrausti zmoniu aukojimai Del sios priezasties minetas valdovas vadintas dar nesiojo kecalio paukscio plunksnu apsiausta karuna bei anties snapo pavidalo veido kauke draudes zmoniu aukojimus ir augines barzda su dalimi pavaldiniu buvo priverstas begti is Astlano link Teskoko ezero Taip atsirado priestaravimas tarp acteku ir tolteku kulturu Etnologe L Sezurne Laurette Sejourne mano kad zmoniu aukojimas kele vidinius priestaravimus acteku kulturoje Jie labai vertino tolteku kultura ir laike save Kecalkoatlio sekejais taciau Kecalkoatlio kultas draude zmoniu aukojimus o toltekai dievams aukodavo tik geles Sezurne pazymi kad buvo nustatytos bausmes tiems kas drįstu rekti arba nualpti aukojimo metu Atvykes į Tenoctitlana Kortesas uzdraude zmoniu aukojima tad ispanai mieste nemate nei vieno aukojimo ir apie juos suzinojo tik is paciu acteku pasakojimu Taip pat nera nei vieno aukojimo piesinio nupiesto iki ispanu atvykimo Galbut tai galima paaiskinti acteku rankrasciu naikinimu kurį vykde ispanai Zinoma kad 1520 m naktį is birzelio 30 osios į liepos 1 aja isp Noche triste liudnoji naktis actekai paaukojo dievams Uicilopoctliui ir Teskatlipokai 25 27 ispanus ir 15 22 konkistadoru arklius Visa tai regejo tanakt is Tenoctitlano bege ispanai Manoma kad jie specialiai apjuodino actekus ypac ju karo vada Kuautemoka Montesumos giminaitį ir zenta ZlugimasPagrindinis straipsnis Meksikos uzkariavimas 1519 m Meksikos pakranteje ties dabartiniu Verakruso miestu issilaipino Ernano Korteso vadovaujami konkistadorai ir po dvejus metus trukusios kovos bei ilgos Tenoctitlano apgulties 1521 m rugpjucio 13 d kai pasidave Tenoctitlanas uzkariavo acteku imperija Kortesas turejo apie 500 ispanu kariu ir kartu su juo kovojo indenai is Tlaskalos ir Teskoko kurie norejo nusimesti acteku junga Tuo metu kitos Mezoamerikos kulturos nebuvo paliestos Tlaskalieciai tikejosi padekos uz pagalba Kortesui o taraskai ir mistekai dziaugesi kad zlugo senas ju priesas Atrodo kad is pradziu Kortesas norejo islaikyti acteku imperijos struktura Acteku diduomene islaike savo statusa iki siol viena Ispanijos bajoru seima tituluojama Montesumos kunigaiksciais mokesi ispanu kalbos kai kurie ismoko rasyti lotyniskais rasmenimis Ju parasyti rastai yra labai svarbus ziniu apie acteku kultura saltinis Pirmieji misionieriai mokesi nauatliu kalbos o kai kurie pvz Bernardinas de Saagunas Bernardino de Sahagun stengesi gerai pazinti acteku kultura Labai greitai padetis pasikeite Antroji misionieriu ir valdininku is Ispanijos banga pradejo neapkesti visko kas susije Mezoamerikos kulturomis ir sieke jas isnaikinti Galiausiai valdzia įstatymiskai indenus prilygino mazameciams ir uzdraude ne tik zinoti apie savo kultura bet net ir mokytis skaityti bei rasyti ispaniskai Teigiama kad raupu ir siltines epidemijos sunaikino iki 75 gyventoju Manoma kad ispanu uzkariavimo metu Meksikoje gyveno apie 15 mln zmoniu o po 70 metu gyventoju buvo tik apie 3 mln Acteku palikuonys nauatliu kalba kalbantys indenai iki siol gyvena kalnuotose valstiju aplink Meksiko miesta vietovese NuorodosVikisritis Lotynu Amerika Acteku mitologija Acteku religija ir mitologija Archyvuota kopija 2006 06 28 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu Vikiteka Actekai vaizdine ir garsine medziaga