Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis nagrinėja žemyninės Centrinės Amerikos istoriją Apie Karibų salų istoriją žiūrėkite straipsnį Karibų jūro
Centrinės Amerikos istorija
- Šis straipsnis nagrinėja žemyninės Centrinės Amerikos istoriją. Apie Karibų salų istoriją žiūrėkite straipsnį Karibų jūros regiono istorija
Centrinės Amerikos istorija – Centrinės Amerikos regiono, į kurį įeina dalis Meksikos, Salvadoras, Gvatemala, Belizas, Hondūras, Nikaragva, Kosta Rika, istorija.
| Centrinės Amerikos istorija |
| Majai, Centroamerika, TAZ |
| Gvatemalos karalystė |
| (1821-23) |
| JCA Provincijos (1823-40) |
| (1842-44) |
| (1852) |
| (1896-98) |
| CA valstybių organizacija (1951-): |
| , , , Hondūras, Nikaragva |
Prieš kontaktą su europiečiais
Prieškolumbiniame laikotarpyje didelė dalis dabartinės Centrinės Amerikos buvo Mezoamerikos civilizacijos dalimi: Jukatano pusiasalis, Gvatemala, Belizas ir dalis Hondūro priklausė Majos subregionui, kur nuo I tūkst. pr. m. e. suklestėjo Majų civilizacija. Čia buvo pastatyta daugybė majų miestų, sukurta architektūros ir dailės šedevrų.
Tuo tarpu vakarinėse Centrinės Amerikos pakrantėse nuo Gvatemalos iki Kosta Rikos buvo Centroamerikos subregionas, kur nuo X a., veikiant majų ir Centrinės Meksikos kultūrai suklestėjo pipilių, lenkų, nikarao, čorotegų ir kitų indėnų tautų valstybės.
Likusioje regiono dalyje (t. y. kalnuotoje vidurinėje regiono dalyje, rytinėje pakrantėje, Panamoje) gyveno smulkios indėnų tautos, gana stipriai veikiamos muiskų kultūrinės tradicijos. Kadangi jos kontaktavo ir prekiavo tiek su Mezoamerika, tiek su Andų civilizacija, jos priskiriamos vadinamajai Amerikos tarpinei zonai. Aukštesnės civilizacijos ar politinių darinių jos nesukūrė.
Kolonijinis laikotarpis
Po ispanų XVI a., didžioji Centrinės Amerikos dalis turėjo bendrą istoriją. Nuo XVI a. iki 1821 m. Centrinė Amerika priklausė Generalinei Gvatemalos sričiai, kartais vadintai Gvatemalos karalyste, kuri susidėjo iš Čiapo (dabar priklauso Meksikai, Gvatemalos (įskaitant dabartinį Belizą), Salvadoro, Hondūro, Nikaragvos ir Kosta Rikos. Oficialiai ši sritis priklausė Naujosios Ispanijos vicekaralystei ir buvo valdoma Ispanijos vicekaraliaus iš Meksiko. Tačiau valdoma buvo ne tiesiogiai vicekaraliaus ar jo padėjėjų, bet per atskirai skiriamą gubernatorių, kuris rezidavo Antigva Gvatemaloje, o vėliau - Gvatemaloje.
Per šį laikotarpį Centrinės Amerikos ūkinis ir politinis branduolys buvo vakarinės pakrantės, kur koncentravosi derlingos žemės ir didžiausi miestai. Džiunglėmis apaugusi centrinė regiono dalis laba trukdė susisiekimą su rytinėmis pakrantėmis, ir Ispanijos valdžia čia beveik nesiekė. Todėl šiose pakrantėse ilgainiui įsitvirtino britai, užvaldę daugiarases ir daugiakultūres pakrančių bendruomenes. XVII a. jie jas administravo kaip Britų Hondūrą (dab. Belizas) ir Moskitų krantą (dab. Nikaragvos rytinė pakrantė).
Nepriklausomybė
1821 m. rugsėjo 15 d. Centrinės Amerikos kreolų kongresas paskelbė savo nepriklausomybę nuo Ispanijos. Ši diena iki šiol daugelio Centrinės Amerikos šalių švenčiama kaip nepriklausomybės diena. Ispanijos gubernatorius Gabino Gaínza simpatizavo sukilėliams, todėl buvo nuspręsta, kad jis liks laikinuoju lyderiu iki bus suformuota nauja vyriausybė. Nepriklausomybės laikotarpis buvo trumpas, nes konservatyvūs Gvatemalos lyderiai paskatino Meksikos imperiją, vadovaujamą 1822 m. sausio 5 d. aneksuoti šalį. Centrinės Amerikos liberalai priešinosi tam, tačiau kariuomenė iš Meksikos, vadovaujama generolo Vicente Filisola užėmė Gvatemalos miestą ir numalšino nepasitenkinimą.
Kitais metais Meksikai tapus respublika, ji pripažino Centrinės Amerikos teisę lemti savo likimą. 1823 m. liepos 1 d. Centrinės Amerikos kongresas paskelbė visišką nepriklausomybę nuo Ispanijos, Meksikos ir kitų užsienio valstybių ir nustatė, kad valstybės forma bus respublika.
Jungtinės Centrinės Amerikos provincijos
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Jungtinės Centrinės Amerikos provincijos.
1823 m. įkurta Centrinės Amerikos valstybė. Ji buvo modeliuojama kaip federacinė respublika Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir oficialiai vadinosi „Jungtinės Centrinės Amerikos provincijos“. Centrinė Amerika susidėjo iš Gvatemalos, Salvadoro, Hondūro, nikaragvos ir Kosta rikos federacinių vienetų. XIX a. ketvirtame dešimtmetyje buvo įkurta dar viena valstija – Los Altos su sostine Kecaltenange, kuri apėmė dabartinės Gvatemalos vakarines aukštumas ir Čiapą (dabar Meksikos dalis), bet ši valstija buvo įjungta į gvatemalą ir Meksiką XIX a. penktajame dešimtmetyje.
Centrinės Amerikos liberalai tikėjosi, kad federacinė respublika išsivystys į šiuolaikišką, demokratinę valstybę, turtinamą prekybos tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno. Šie siekiai matomi federacinės respublikos simboliuose: vėliava sudaryta iš baltos juostos tarp dviejų žydrų, reiškiančios žemę tarp dviejų vandenynų. Herbe yra penki kalnai (po vieną kiekvienai valstijai) tarp dviejų vandenynų su frygiška kepure (Prancūzijos revoliucijos simbolis).
Sąjunga buvo paleista per pilietinį karą, vykusį 1838-1840 m. Valstybės byrėjimas prasidėjo, kai 1838 m. lapkričio 5 d. nuo federacijos atsiskyrė Hondūras.
Bandymai vienytis
XIX a. buvo dar kelios pastangos suvienyti Centrinę Ameriką, bet nei vienas iš šių bandymų nepavyko ilgesniam laikui. Pirmą bandymą suvienyti Centrinę Ameriką 1842 m. atliko buvęs prezidentas Francisco Morazán, tačiau buvo greitai sučiuptas ir nužudytas. Jis bandė atkurti valstybę kaip , apimančią Salvadorą, Gvatemalą (kuri greitai pasitraukė), Hondūrą ir Nikaragvą. Susivienijimas išliko iki 1844 m.
Antra pastanga atkurti valstybę truko nuo 1852 spalio iki lapkričio, kai Salvadoras, Hondūras ir Nikaragva įkūrė (Federacion de Centro America). Gvatemalos prezidentas suvienyti Centrinę Ameriką XIX a. VI-ame dešimtmetyje bandė jėga, tačiau taip pat žuvo kaip ir jo pirmtakas 1842 m.
Trečia sąjunga tarp Hondūro, Nikaragvos ir Salvadoro truko nuo 1896 iki 1898 ir vadinosi (Republica Mayor de Centroamerica).
Paskutinė vienijimosi pastanga buvo tarp 1921 birželio ir 1922 m. sausio, kai Salvadoras, Gvatemala ir Hondūras įkūrė dar vieną .
XX amžius
Nepasaint to, kad ilgalaikės politinės sąjungos sukurti nepavyko, Centrinės Amerikos suvienijimo idėja karts nuo karto iškyla, nors ir be didesnio atskirų valstybių lyderių entuziazmo. 1856–1857 m. regiono šalys sudarė sėkmingą karinę koaliciją, siekusią išvyti JAV nuotykių ieškotoją . Visų šalių vėliavos primena senąjį federacinį dviejų žydrų ir vienos baltos juostos motyvą. Tiesa, Kosta Rika, tradiciškai mažiausiai besidominti regionine integracija iš emsės pakeitė savo vėliavą 1848 m. – patamsino žydrą spalvą ir pridėjo dvi raudonas vidines juostas pagal prancūziškos trispalvės pavyzdį.
1960 m. gruodžio 13 d. Gvatemala, Salvadoras, Hondūras ir Nikaragva įkūrė („CACM“). Dėl savo santykinai didesnės ekonominės gerovės ir politinio stabilumo Kosta Rika nepanoro dalyvauti šioje ekonominėje sąjungoje. CACM tikslais buvo ir didesnė politinė integracija bei importą pakeičiančių prekių pramonės kūrimas. Šis projektas buvo labai sėkmingas, tačiau nutrauktas po 1969 m. „futbolo karo“ tarp Salvadoro ir Hondūro.
Nuo 1991 m. kaip grynai patariamoji institucija veikia . Parlamente posėdžiauja delegatai iš buvusių federacijos narių (išskyrus Kostą Riką, kuri ne kartą atsisakė dalyvauti šiame regioniniame parlamente), taip pat Panamos ir Dominikos Respublikos.
Centrinės Amerikos valstybių istorija
Nuorodos
- Karibų istorija
- Pietų Amerikos istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Centrinės Amerikos istorija, Kas yra Centrinės Amerikos istorija? Ką reiškia Centrinės Amerikos istorija?
Sis straipsnis nagrineja zemynines Centrines Amerikos istorija Apie Karibu salu istorija ziurekite straipsnį Karibu juros regiono istorija Centrines Amerikos istorija Centrines Amerikos regiono į kurį įeina dalis Meksikos Salvadoras Gvatemala Belizas Honduras Nikaragva Kosta Rika istorija Centrines Amerikos istorijaMajai Centroamerika TAZGvatemalos karalyste 1821 23 JCA Provincijos 1823 40 1842 44 1852 1896 98 CA valstybiu organizacija 1951 Honduras NikaragvaPries kontakta su europieciaisPagrindiniai straipsniai Majai Centroamerika ir Amerikos tarpine zona Prieskolumbiniame laikotarpyje didele dalis dabartines Centrines Amerikos buvo Mezoamerikos civilizacijos dalimi Jukatano pusiasalis Gvatemala Belizas ir dalis Honduro priklause Majos subregionui kur nuo I tukst pr m e suklestejo Maju civilizacija Cia buvo pastatyta daugybe maju miestu sukurta architekturos ir dailes sedevru Tuo tarpu vakarinese Centrines Amerikos pakrantese nuo Gvatemalos iki Kosta Rikos buvo Centroamerikos subregionas kur nuo X a veikiant maju ir Centrines Meksikos kulturai suklestejo pipiliu lenku nikarao corotegu ir kitu indenu tautu valstybes Likusioje regiono dalyje t y kalnuotoje vidurineje regiono dalyje rytineje pakranteje Panamoje gyveno smulkios indenu tautos gana stipriai veikiamos muisku kulturines tradicijos Kadangi jos kontaktavo ir prekiavo tiek su Mezoamerika tiek su Andu civilizacija jos priskiriamos vadinamajai Amerikos tarpinei zonai Aukstesnes civilizacijos ar politiniu dariniu jos nesukure Kolonijinis laikotarpisNaujosios Ispanijos generalines kapitonijosPagrindinis straipsnis Gvatemalos generalkapitonija Po ispanu XVI a didzioji Centrines Amerikos dalis turejo bendra istorija Nuo XVI a iki 1821 m Centrine Amerika priklause Generalinei Gvatemalos sriciai kartais vadintai Gvatemalos karalyste kuri susidejo is Ciapo dabar priklauso Meksikai Gvatemalos įskaitant dabartinį Beliza Salvadoro Honduro Nikaragvos ir Kosta Rikos Oficialiai si sritis priklause Naujosios Ispanijos vicekaralystei ir buvo valdoma Ispanijos vicekaraliaus is Meksiko Taciau valdoma buvo ne tiesiogiai vicekaraliaus ar jo padejeju bet per atskirai skiriama gubernatoriu kuris rezidavo Antigva Gvatemaloje o veliau Gvatemaloje Per sį laikotarpį Centrines Amerikos ukinis ir politinis branduolys buvo vakarines pakrantes kur koncentravosi derlingos zemes ir didziausi miestai Dziunglemis apaugusi centrine regiono dalis laba trukde susisiekima su rytinemis pakrantemis ir Ispanijos valdzia cia beveik nesieke Todel siose pakrantese ilgainiui įsitvirtino britai uzvalde daugiarases ir daugiakultures pakranciu bendruomenes XVII a jie jas administravo kaip Britu Hondura dab Belizas ir Moskitu kranta dab Nikaragvos rytine pakrante NepriklausomybeValstybiu raida Centrineje Amerikoje ir KaribuoseCentrine Amerika 1892 1821 m rugsejo 15 d Centrines Amerikos kreolu kongresas paskelbe savo nepriklausomybe nuo Ispanijos Si diena iki siol daugelio Centrines Amerikos saliu svenciama kaip nepriklausomybes diena Ispanijos gubernatorius Gabino Gainza simpatizavo sukileliams todel buvo nuspresta kad jis liks laikinuoju lyderiu iki bus suformuota nauja vyriausybe Nepriklausomybes laikotarpis buvo trumpas nes konservatyvus Gvatemalos lyderiai paskatino Meksikos imperija vadovaujama 1822 m sausio 5 d aneksuoti salį Centrines Amerikos liberalai priesinosi tam taciau kariuomene is Meksikos vadovaujama generolo Vicente Filisola uzeme Gvatemalos miesta ir numalsino nepasitenkinima Kitais metais Meksikai tapus respublika ji pripazino Centrines Amerikos teise lemti savo likima 1823 m liepos 1 d Centrines Amerikos kongresas paskelbe visiska nepriklausomybe nuo Ispanijos Meksikos ir kitu uzsienio valstybiu ir nustate kad valstybes forma bus respublika Jungtines Centrines Amerikos provincijos Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Jungtines Centrines Amerikos provincijos 1823 m įkurta Centrines Amerikos valstybe Ji buvo modeliuojama kaip federacine respublika Jungtiniu Valstiju pavyzdziu ir oficialiai vadinosi Jungtines Centrines Amerikos provincijos Centrine Amerika susidejo is Gvatemalos Salvadoro Honduro nikaragvos ir Kosta rikos federaciniu vienetu XIX a ketvirtame desimtmetyje buvo įkurta dar viena valstija Los Altos su sostine Kecaltenange kuri apeme dabartines Gvatemalos vakarines aukstumas ir Ciapa dabar Meksikos dalis bet si valstija buvo įjungta į gvatemala ir Meksika XIX a penktajame desimtmetyje Centrines Amerikos liberalai tikejosi kad federacine respublika issivystys į siuolaikiska demokratine valstybe turtinama prekybos tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno Sie siekiai matomi federacines respublikos simboliuose veliava sudaryta is baltos juostos tarp dvieju zydru reiskiancios zeme tarp dvieju vandenynu Herbe yra penki kalnai po viena kiekvienai valstijai tarp dvieju vandenynu su frygiska kepure Prancuzijos revoliucijos simbolis Sajunga buvo paleista per pilietinį kara vykusį 1838 1840 m Valstybes byrejimas prasidejo kai 1838 m lapkricio 5 d nuo federacijos atsiskyre Honduras Bandymai vienytis XIX a buvo dar kelios pastangos suvienyti Centrine Amerika bet nei vienas is siu bandymu nepavyko ilgesniam laikui Pirma bandyma suvienyti Centrine Amerika 1842 m atliko buves prezidentas Francisco Morazan taciau buvo greitai suciuptas ir nuzudytas Jis bande atkurti valstybe kaip apimancia Salvadora Gvatemala kuri greitai pasitrauke Hondura ir Nikaragva Susivienijimas isliko iki 1844 m Antra pastanga atkurti valstybe truko nuo 1852 spalio iki lapkricio kai Salvadoras Honduras ir Nikaragva įkure Federacion de Centro America Gvatemalos prezidentas suvienyti Centrine Amerika XIX a VI ame desimtmetyje bande jega taciau taip pat zuvo kaip ir jo pirmtakas 1842 m Trecia sajunga tarp Honduro Nikaragvos ir Salvadoro truko nuo 1896 iki 1898 ir vadinosi Republica Mayor de Centroamerica Paskutine vienijimosi pastanga buvo tarp 1921 birzelio ir 1922 m sausio kai Salvadoras Gvatemala ir Honduras įkure dar viena XX amziusNepasaint to kad ilgalaikes politines sajungos sukurti nepavyko Centrines Amerikos suvienijimo ideja karts nuo karto iskyla nors ir be didesnio atskiru valstybiu lyderiu entuziazmo 1856 1857 m regiono salys sudare sekminga karine koalicija siekusia isvyti JAV nuotykiu ieskotoja Visu saliu veliavos primena senajį federacinį dvieju zydru ir vienos baltos juostos motyva Tiesa Kosta Rika tradiciskai maziausiai besidominti regionine integracija is emses pakeite savo veliava 1848 m patamsino zydra spalva ir pridejo dvi raudonas vidines juostas pagal prancuziskos trispalves pavyzdį 1960 m gruodzio 13 d Gvatemala Salvadoras Honduras ir Nikaragva įkure CACM Del savo santykinai didesnes ekonomines geroves ir politinio stabilumo Kosta Rika nepanoro dalyvauti sioje ekonomineje sajungoje CACM tikslais buvo ir didesne politine integracija bei importa pakeicianciu prekiu pramones kurimas Sis projektas buvo labai sekmingas taciau nutrauktas po 1969 m futbolo karo tarp Salvadoro ir Honduro Nuo 1991 m kaip grynai patariamoji institucija veikia Parlamente posedziauja delegatai is buvusiu federacijos nariu isskyrus Kosta Rika kuri ne karta atsisake dalyvauti siame regioniniame parlamente taip pat Panamos ir Dominikos Respublikos Centrines Amerikos valstybiu istorijaHonduro istorija Nikaragvos istorija Panamos istorijaNuorodosKaribu istorija Pietu Amerikos istorija