Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Cheopso piramidė arba Didžioji Gizos piramidė Egipto piramidė Gizoje faraono Cheopso Chufu kapas Tai didžiausia Senovės

Cheopso piramidė

  • Pagrindinis puslapis
  • Cheopso piramidė
Cheopso piramidė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Cheopso piramidė, arba Didžioji Gizos piramidė – Egipto piramidė Gizoje, faraono Cheopso (Chufu) kapas. Tai didžiausia Senovės Egipto piramidė, pastatyta apie 2570 m. pr. m. e.

Apie piramidę

Piramidė yra seniausias iš septynių pasaulio stebuklų ir vienintelis, išlikęs iki mūsų dienų. Senovės Egipto laikais jos vardas buvo „Chufu horizontas“. Visa struktūra, kurios originalus aukštis buvo apie 146,65 m ir kvadratinio pagrindo kraštinės ilgis 235,5 m, užima 40 000 kvadratinių metrų plotą, yra pastatyta iš apie 2,3 mln. akmens luitų. Dabartinis piramidės aukštis − 137,38 m, jos išorinės sienos paklotos iš 203 akmenų eilių. Sienų polinkio kampas 51°51'. Nustatyta, kad piramidės perimetro ilgio santykis su jos aukščiu buvo lygus 2Pi skaičiui. Piramidė pastatyta itin tiksliai: jai paruošto pagrindo aukščio skirtumai neviršija 2,1 cm, o kraštinių ilgio didžiausias skirtumas yra tik 4,4 cm. Piramidės akmenų svoris vidutiniškai yra 2,5 tonos. Piramidė statyta aukštyn mažėjančiais akmenimis. Kai kurie pagrindo akmenys sveria iki 15 tonų. Sunkiausi akmenys yra piramidės viduje, faraono Cheopso laidojimo patalpos lubose. Tai didžiuliai granito blokai, kurie gali sverti 50−80 tonų ir yra skirti išskirstyti piramidės akmenų svorio jėgas virš faraono laidojimo patalpos. Originaliai piramidė buvo padengta balto kalkakmenio apdailos blokais, kurie nuardyti XIII a. statant dabartinio Kairo namus. Manoma, kad piramidę statė apie 100 000 žmonių ilgiau kaip 20 metų.

Piramidės statyba

Cheopsas, kaip ir jo pirmtakai, irgi norėjo būti palaidotas piramidėje. Reikėjo atrasti tinkamą vietą statybai, nes milžiniškas statinys sveria 6 400 000 tonų, taigi jo pagrindas turėjo būti itin tvirtas. Tinkama vieta rasta į pietvakarius nuo dabartinės Egipto sostinės Kairo, dykumos plynaukštėje, už septynių kilometrų į vakarus nuo Gizos. Ten tvirtas uolėtas pagrindas galėjo išlaikyti piramidės svorį. Parengiamuosiuose darbuose, kurie vyko apie dešimtį metų, dirbo apie 4000 žmonių – menininkai ir architektai, akmenskaldžiai ir įvairūs amatininkai.

Egipto gyventojai statybose dalyvavo savanoriškai, jie tikėjo, kad prisidėję prie didingos užduoties įgaus dalelę dieviškojo faraono nemirtingumo. Darbininkai keltais persikeldavo per Nilą ir traukdavo į akmenų skaldyklą. Akmens luito aukštis ir ilgis turėjo būti – 0,80-1,45 m. Išorės apdailos sluoksnio balto kalkakmenio blokai buvo atgabenami iš kitoje Nilo pusėje buvusios Turos skaldyklų, didieji granito blokai − iš toli Nilo aukštupyje Asuano skaldyklų.

Cheopso piramidės viduje 47 m ilgio koridorius, kylančia didžiąja galerija, veda į 10,5 m ilgio, 5,2 pločio ir 5,8 m aukščio patalpą – faraono laidojimo kambarį. Jis buvo išpuoštas granitu, lubos pastatytos penkiais aukštais, kad paskirstytų patalpai tenkantį aukščiau esančių akmenų masės svorį. Nekylant į karaliaus kambarį, kitas koridorius horizontaliai veda į patalpą, pramintą „Karalienės kambariu“. Kitas apie 100 m ilgio koridorius veda žemyn į po piramide esantį nebaigtą kambarį.

Piramidės komplekso objektai

Į rytus nuo piramidės buvo laidojimo šventykla ir iš jos vedė pakeltas kelias į slėnio šventyklą. Iš šių statinių liko menki likučiai, o slėnio šventykla (ar tai, kas iš jos liko) yra po šiuolaikiniu Nazlat al Saman kaimu. Šalia pastatytos trys karalienių piramidės-palydovės (dabar apgriuvusios), kiekviena su mažomis koplyčiomis. Šiaurinė iš jų skirta karalienei Merites I, pietinė − didžiajai Cheopso žmonai ir Chefreno motinai Henutsen. Vidurinė tikriausiai skirta faraono Džedefrės motinai. Tarp šių piramidžių ir Didžiosios rastos ketvirtosios piramidės liekanos, jos paskirtis neaiški. Šiaurės rytuose nuo Merites piramidės aptikta šachta su faraono Sneferu žmonos Heteferes sarkofagu, kuris tikriausiai buvo perkeltas iš Dahšūro ir paslėptas Gizoje po plėšikų siautėjimų. Į rytus nuo Henutsen piramidės rasti Cheopso sūnaus Chufu Chaefo ir Chefreno žmonos Meres kapai, kurie yra geriausiai išsilaikę Gizos nekropolyje, su statulomis nišose ir tapytais reljefais, vaizduojančiais kasdienio gyvenimo scenas. Cheopso piramidės vakarinėje pusėje aptikta grupė mastabų iš 4 ir 5 Egipto dinastijų laikų. Prie piramidės rastos 5 laidojimo valčių duobės, dviejose iš jų aptiktos išardytos valtys. 1954 m. aptikta labai geros būklės Cheopso valtis buvo surinkta ir eksponuojama šalia piramidės pastatytame muziejuje.

Šaltiniai

Vikiteka: Cheopso piramidė – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Farid Atiya. Pocket Book of Ancient Egypt. American Univ in Cairo Press, 2008, p. 40−41
  • Dan Richardson. Egypt. Rough Guides, 2003, p. 215−217
v •  • r
Septyni pasaulio stebuklai

Cheopso piramidė | Kabantieji Babilono sodai | Artemidės šventykla | Dzeuso skulptūra | Halikarnaso mauzoliejus | Rodo kolosas | Aleksandrijos švyturys

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 28 Bir, 2025 / 01:43

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Cheopso piramidė, Kas yra Cheopso piramidė? Ką reiškia Cheopso piramidė?

Cheopso piramide arba Didzioji Gizos piramide Egipto piramide Gizoje faraono Cheopso Chufu kapas Tai didziausia Senoves Egipto piramide pastatyta apie 2570 m pr m e Cheopso piramideCheopso piramides komplekso izometrija su trimis piramidemis palydovemis laidojimo sventykla ir valciu duobemis Auksciausias kambarys piramideje Karaliaus į jį veda Didzioji galerijaApie piramidePiramide yra seniausias is septyniu pasaulio stebuklu ir vienintelis islikes iki musu dienu Senoves Egipto laikais jos vardas buvo Chufu horizontas Visa struktura kurios originalus aukstis buvo apie 146 65 m ir kvadratinio pagrindo krastines ilgis 235 5 m uzima 40 000 kvadratiniu metru plota yra pastatyta is apie 2 3 mln akmens luitu Dabartinis piramides aukstis 137 38 m jos isorines sienos paklotos is 203 akmenu eiliu Sienu polinkio kampas 51 51 Nustatyta kad piramides perimetro ilgio santykis su jos auksciu buvo lygus 2Pi skaiciui Piramide pastatyta itin tiksliai jai paruosto pagrindo aukscio skirtumai nevirsija 2 1 cm o krastiniu ilgio didziausias skirtumas yra tik 4 4 cm Piramides akmenu svoris vidutiniskai yra 2 5 tonos Piramide statyta aukstyn mazejanciais akmenimis Kai kurie pagrindo akmenys sveria iki 15 tonu Sunkiausi akmenys yra piramides viduje faraono Cheopso laidojimo patalpos lubose Tai didziuliai granito blokai kurie gali sverti 50 80 tonu ir yra skirti isskirstyti piramides akmenu svorio jegas virs faraono laidojimo patalpos Originaliai piramide buvo padengta balto kalkakmenio apdailos blokais kurie nuardyti XIII a statant dabartinio Kairo namus Manoma kad piramide state apie 100 000 zmoniu ilgiau kaip 20 metu Piramides statybaCheopsas kaip ir jo pirmtakai irgi norejo buti palaidotas piramideje Reikejo atrasti tinkama vieta statybai nes milziniskas statinys sveria 6 400 000 tonu taigi jo pagrindas turejo buti itin tvirtas Tinkama vieta rasta į pietvakarius nuo dabartines Egipto sostines Kairo dykumos plynauksteje uz septyniu kilometru į vakarus nuo Gizos Ten tvirtas uoletas pagrindas galejo islaikyti piramides svorį Parengiamuosiuose darbuose kurie vyko apie desimtį metu dirbo apie 4000 zmoniu menininkai ir architektai akmenskaldziai ir įvairus amatininkai Egipto gyventojai statybose dalyvavo savanoriskai jie tikejo kad prisideje prie didingos uzduoties įgaus dalele dieviskojo faraono nemirtingumo Darbininkai keltais persikeldavo per Nila ir traukdavo į akmenu skaldykla Akmens luito aukstis ir ilgis turejo buti 0 80 1 45 m Isores apdailos sluoksnio balto kalkakmenio blokai buvo atgabenami is kitoje Nilo puseje buvusios Turos skaldyklu didieji granito blokai is toli Nilo aukstupyje Asuano skaldyklu Cheopso piramides viduje 47 m ilgio koridorius kylancia didziaja galerija veda į 10 5 m ilgio 5 2 plocio ir 5 8 m aukscio patalpa faraono laidojimo kambarį Jis buvo ispuostas granitu lubos pastatytos penkiais aukstais kad paskirstytu patalpai tenkantį auksciau esanciu akmenu mases svorį Nekylant į karaliaus kambarį kitas koridorius horizontaliai veda į patalpa praminta Karalienes kambariu Kitas apie 100 m ilgio koridorius veda zemyn į po piramide esantį nebaigta kambarį Piramides komplekso objektaiHenutsen piramide palydove Į rytus nuo piramides buvo laidojimo sventykla ir is jos vede pakeltas kelias į slenio sventykla Is siu statiniu liko menki likuciai o slenio sventykla ar tai kas is jos liko yra po siuolaikiniu Nazlat al Saman kaimu Salia pastatytos trys karalieniu piramides palydoves dabar apgriuvusios kiekviena su mazomis koplyciomis Siaurine is ju skirta karalienei Merites I pietine didziajai Cheopso zmonai ir Chefreno motinai Henutsen Vidurine tikriausiai skirta faraono Dzedefres motinai Tarp siu piramidziu ir Didziosios rastos ketvirtosios piramides liekanos jos paskirtis neaiski Siaures rytuose nuo Merites piramides aptikta sachta su faraono Sneferu zmonos Heteferes sarkofagu kuris tikriausiai buvo perkeltas is Dahsuro ir pasleptas Gizoje po plesiku siautejimu Į rytus nuo Henutsen piramides rasti Cheopso sunaus Chufu Chaefo ir Chefreno zmonos Meres kapai kurie yra geriausiai issilaike Gizos nekropolyje su statulomis nisose ir tapytais reljefais vaizduojanciais kasdienio gyvenimo scenas Cheopso piramides vakarineje puseje aptikta grupe mastabu is 4 ir 5 Egipto dinastiju laiku Prie piramides rastos 5 laidojimo valciu duobes dviejose is ju aptiktos isardytos valtys 1954 m aptikta labai geros bukles Cheopso valtis buvo surinkta ir eksponuojama salia piramides pastatytame muziejuje SaltiniaiVikiteka Cheopso piramide vaizdine ir garsine medziagaFarid Atiya Pocket Book of Ancient Egypt American Univ in Cairo Press 2008 p 40 41 Dan Richardson Egypt Rough Guides 2003 p 215 217v rSeptyni pasaulio stebuklai Cheopso piramide Kabantieji Babilono sodai Artemides sventykla Dzeuso skulptura Halikarnaso mauzoliejus Rodo kolosas Aleksandrijos svyturys

Naujausi straipsniai
  • Birželis 25, 2025

    Prisikėlimas

  • Birželis 10, 2025

    Principatas

  • Birželis 23, 2025

    Prioritetinis balsavimas

  • Birželis 28, 2025

    Priešybių vienovės ir kovos dėsnis

  • Birželis 13, 2025

    Priešistorė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje