Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Tenočtitlanas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis apie senovės Meksikos miestą. Apie muzikinį projektą skaitykite straipsnyje Tenochtitlan (projektas).
| Tenočtitlanas Mēxihco Tenōchtitlan | |
|---|---|
Didžiosios šventyklos liekanos | |
Miesto glifas | |
| Tenočtitlanas | |
| Koordinatės | 19°41′0″ š. pl. 98°51′0″ v. ilg. / 19.68333°š. pl. 98.85000°r. ilg. |
| Vieta | Meksikas, Meksika |
| Regionas | Mezoamerika |
| Plotas | 8-13,5 km² |
| Istorija | |
| Pastatytas | 1325 m. |
| Sugriautas | 1521 m. |
| Laikotarpis | poklasikinis |
| Tauta | actekai |
| Informacija | |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
Tenočtitlanas buvo senovės Mezoamerikos miestas-valstybė, įsikūręs Tekskoko ežero saloje, Meksikos slėnyje. Įkurtas 1325 metais, ilgainiui Tenočtitlanas tapo sparčiai augančios actekų imperijos centru ir XV a. pasiekęs gyvavimo viršūnę, 1521 m. žlugo. Ispanų užkariautojai Tenočtitlaną sugriovė ir jo vietoje pastatė dabartinį Meksiko miestą, tapusį buvusios Naujosios Ispanijos vicekaralystės sostine.
Tenočtitlanas buvo vienas iš meksikų altepetlų (Altepetl - vietinis, etniškumu pagrįstas politinis vienetas), kitas - .
Geografija
Tenočtitlanas užėmė apytikriai nuo 8 iki 13,5 km² ir stovėjo vakarinėje, sekliojoje Tekskoko ežero pusėje.
Meksikos užkariavimo laikotarpiu, šiuolaikinį Meksiką sudarė Tenočtitlano ir Tlatelolko miestai. Nuo tada jis išsiplėtė iš šiaurinės Tlatelolko sienos į pietines pelkes, kurios, laikui bėgant, išnyko vakaruose. Senovės Tenočtitlanas baigėsi maždaug ties dabartine Bukarelio gatve.
Su žemynine dalimi Tenočtitlanas buvo sujungtas pylimais šiaurėje, pietuose ir vakaruose. Tarp jų buvo įsiterpę tiltai, tad kanojos ir kitas vandens transportas galėjo lengvai judėti aplink salą. Ginant miestą, tiltai būdavo patraukiami. Pats Tenočtitlanas buvo išraizgytas kanalais, kad visos jo dalys būtų pasiekiamos ne tik pėstute, bet ir vandeniu.
Tekskokas buvo didžiausias iš penkių, tarpusavyje besijungiančių ežerų, ir vidinis, taigi sūrus. Moktesumos I valdymu, buvo pastatyta užtvanka, kurią, manoma, suprojektavo pats Necaualkojotlis. Užtvanka buvo tarp 12 ir 16 km ilgio ir baigta statyti 1453 metais; pavasarį aplink Tenočtitlaną ji išlaikydavo gėlą vandenį, o sūrų - į rytus nuo užtvankos.
Miestas
| “ | Ir kai mes pamatėme visus tuos miestus ir kaimus, pastatytus vandenyje, ir kitus miestus ant šlapios žemės, ir tuos tiesius bei pakeltus pylimus, vedančius į Meksiką, mes buvome pritrenkti. Šitie dideli miestai… ir pastatai, kylantys iš vandens, visi akmeniniai, atrodė kaip žavintis regėjimas. Iš tikrųjų, kai kurie mūsų kariai paklausė, ar visa tai nėra sapnas… Visa tai buvo taip nuostabu, kad aš net nežinau, kaip aprašyti šiuos pirmą kartą matomus dalykus, apie kuriuos anksčiau nė nesvajojau. | ” |
— Bernalis Diasas del Kastiljas, Naujosios Ispanijos užkariavimas |
Istorija
Mezoamerikos senovė
Tenočtitlanas buvo actekų imperijos sostinė, įkurta 1325 m. Joje gyveno vietinės Meksikos tautos. Senovinė actekų pranašystė skelbė, jog klajojančios gentys sukurs didį miestą toje vietoje, kur erelis, nutūpęs ant kaktuso, draskys gyvatę. Tą vietovę senovės žmonės atrado mažoje, pelkėtoje Tekskoko ežero salelėje, o erelio, kaktuso ir gyvatės ženklas atsispindi šių laikų Meksikos vėliavoje ir herbe. Nors būsimo miesto vieta visomis prasmėmis atrodė nepalanki, gentys pasinaudojo vadinamąja (chinampa, „plaukiojantys sodai“) sistema, kad galėtų užsiimti žemės ūkiu bei nusausinti ir praplėsti salą.
Besivystanti kultūra klestėjo ir netrukus actekų civilizacija pradėjo dominuoti tarp kitų genčių visoje Meksikoje. Maža, gamtinė salelė palaipsniui didėjo dirbtiniu būdu ir Tenočtitlanas tapo didžiausiu ir galingiausiu senovės Mezoamerikos miestu. Prekybiniais keliais buvo gabenamos įvairios gėrybės iš tokių tolimų vietų kaip Meksikos įlanka, Ramiojo vandenyno pakrantės ir galbūt netgi inkų imperijos.
Po Tenočtitlano ežero potvynio, miestas buvo atstatytas valdymo laikotarpiu ir tapo didesniu nei kada nors anksčiau.
Nukariavimas
Ispanų konkistadoras Hernanas Kortesas su savo būriais į Tenočtitlaną atvyko 1519 m. lapkričio 8-ąją. Manoma, jog tuo metu actekų imperijos sostinė buvo vienas didžiausių miestų pasaulyje; Europoje tik Paryžius, Venecija ir Konstantinopolis buvo už jį didesni. Keletas konkistadorų, keliavusių po pastaruosius du, teigė, jog Tenočtitlanas buvo didesnis ir įspūdingesnis už bet kokį iki tol jų matytą miestą.
Palikimas
Tiesiant metro liniją 1970 m., buvo atrasti kai kurie išlikę Tenočtitlano griuvėsiai, tarp jų ir , stovėjusi miesto centre. Maža dalis miesto liekanų buvo atkasta ir atidaryta lankytojams.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tenočtitlanas, Kas yra Tenočtitlanas? Ką reiškia Tenočtitlanas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis apie senoves Meksikos miesta Apie muzikinį projekta skaitykite straipsnyje Tenochtitlan projektas Tenoctitlanas Mexihco TenōchtitlanDidziosios sventyklos liekanosMiesto glifasTenoctitlanasKoordinates 19 41 0 s pl 98 51 0 v ilg 19 68333 s pl 98 85000 r ilg 19 68333 98 85000Vieta Meksikas MeksikaRegionas MezoamerikaPlotas 8 13 5 km IstorijaPastatytas 1325 m Sugriautas 1521 m Laikotarpis poklasikinisTauta actekaiInformacijaVikiteka VikitekaVikiteka Tenoctitlanas buvo senoves Mezoamerikos miestas valstybe įsikures Tekskoko ezero saloje Meksikos slenyje Įkurtas 1325 metais ilgainiui Tenoctitlanas tapo sparciai augancios acteku imperijos centru ir XV a pasiekes gyvavimo virsune 1521 m zlugo Ispanu uzkariautojai Tenoctitlana sugriove ir jo vietoje pastate dabartinį Meksiko miesta tapusį buvusios Naujosios Ispanijos vicekaralystes sostine Tenoctitlano miesto centro maketas Meksikoje Tenoctitlanas buvo vienas is meksiku altepetlu Altepetl vietinis etniskumu pagrįstas politinis vienetas kitas GeografijaTenoctitlanas uzeme apytikriai nuo 8 iki 13 5 km ir stovejo vakarineje sekliojoje Tekskoko ezero puseje Meksikos uzkariavimo laikotarpiu siuolaikinį Meksika sudare Tenoctitlano ir Tlatelolko miestai Nuo tada jis issiplete is siaurines Tlatelolko sienos į pietines pelkes kurios laikui begant isnyko vakaruose Senoves Tenoctitlanas baigesi mazdaug ties dabartine Bukarelio gatve Su zemynine dalimi Tenoctitlanas buvo sujungtas pylimais siaureje pietuose ir vakaruose Tarp ju buvo įsiterpe tiltai tad kanojos ir kitas vandens transportas galejo lengvai judeti aplink sala Ginant miesta tiltai budavo patraukiami Pats Tenoctitlanas buvo israizgytas kanalais kad visos jo dalys butu pasiekiamos ne tik pestute bet ir vandeniu Tekskokas buvo didziausias is penkiu tarpusavyje besijungianciu ezeru ir vidinis taigi surus Moktesumos I valdymu buvo pastatyta uztvanka kuria manoma suprojektavo pats Necaualkojotlis Uztvanka buvo tarp 12 ir 16 km ilgio ir baigta statyti 1453 metais pavasarį aplink Tenoctitlana ji islaikydavo gela vandenį o suru į rytus nuo uztvankos Miestas Ir kai mes pamateme visus tuos miestus ir kaimus pastatytus vandenyje ir kitus miestus ant slapios zemes ir tuos tiesius bei pakeltus pylimus vedancius į Meksika mes buvome pritrenkti Sitie dideli miestai ir pastatai kylantys is vandens visi akmeniniai atrode kaip zavintis regejimas Is tikruju kai kurie musu kariai paklause ar visa tai nera sapnas Visa tai buvo taip nuostabu kad as net nezinau kaip aprasyti siuos pirma karta matomus dalykus apie kuriuos anksciau ne nesvajojau Bernalis Diasas del Kastiljas Naujosios Ispanijos uzkariavimasIstorijaMezoamerikos senove Statula Meksike vaizduojanti Tenoctitlano atradima Tenoctitlanas buvo acteku imperijos sostine įkurta 1325 m Joje gyveno vietines Meksikos tautos Senovine acteku pranasyste skelbe jog klajojancios gentys sukurs didį miesta toje vietoje kur erelis nutupes ant kaktuso draskys gyvate Ta vietove senoves zmones atrado mazoje pelketoje Tekskoko ezero saleleje o erelio kaktuso ir gyvates zenklas atsispindi siu laiku Meksikos veliavoje ir herbe Nors busimo miesto vieta visomis prasmemis atrode nepalanki gentys pasinaudojo vadinamaja chinampa plaukiojantys sodai sistema kad galetu uzsiimti zemes ukiu bei nusausinti ir praplesti sala Besivystanti kultura klestejo ir netrukus acteku civilizacija pradejo dominuoti tarp kitu genciu visoje Meksikoje Maza gamtine salele palaipsniui didejo dirbtiniu budu ir Tenoctitlanas tapo didziausiu ir galingiausiu senoves Mezoamerikos miestu Prekybiniais keliais buvo gabenamos įvairios gerybes is tokiu tolimu vietu kaip Meksikos įlanka Ramiojo vandenyno pakrantes ir galbut netgi inku imperijos Po Tenoctitlano ezero potvynio miestas buvo atstatytas valdymo laikotarpiu ir tapo didesniu nei kada nors anksciau Nukariavimas Pagrindinis straipsnis Tenoctitlano zlugimas Ispanu konkistadoras Hernanas Kortesas su savo buriais į Tenoctitlana atvyko 1519 m lapkricio 8 aja Manoma jog tuo metu acteku imperijos sostine buvo vienas didziausiu miestu pasaulyje Europoje tik Paryzius Venecija ir Konstantinopolis buvo uz jį didesni Keletas konkistadoru keliavusiu po pastaruosius du teige jog Tenoctitlanas buvo didesnis ir įspudingesnis uz bet kokį iki tol ju matyta miesta Palikimas Tiesiant metro linija 1970 m buvo atrasti kai kurie islike Tenoctitlano griuvesiai tarp ju ir stovejusi miesto centre Maza dalis miesto liekanu buvo atkasta ir atidaryta lankytojams