Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kroatijos ekonomikaValiutaEurasFiskaliniai metaisausio 1 gruodžio 31Prekybos partneriai Europos Sąjunga EEE PPOStatistin

Kroatijos ekonomika

  • Pagrindinis puslapis
  • Kroatijos ekonomika
Kroatijos ekonomika
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Kroatijos ekonomika
ValiutaEuras
Fiskaliniai metaisausio 1 – gruodžio 31
Prekybos partneriai Europos Sąjunga, EEE, PPO
Statistiniai duomenys
BVP$82,71 mlrd. $ (2023)
BVP augimas▲ 2,9 % (2025)
BVP gyventojui21 416 $ (2023)
BVP pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 3,36 %; pramonė 21,01 %; paslaugos 59,07 % (2023)
Infliacija3,6 % (2024)
ŽSRI0,878 (2022)
Darbo jėga1,707 mln. (2022)
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 1,9 %; pramonė 27,3 %; paslaugos 70,8 % (2017)
Bedarbystė5,4 % (2025 vasaris)
Pagrindiniai pramonės sektoriaichemikalai ir plastikas, mašinos, metalai, elektronika, popierius, medžio pramonė, statybos, tekstilė, laivų statyba, naftos pramonė, maisto ir gėrimų pramonė, turizmas
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos24,7 mlrd. $ (2023)
Eksporto prekėstransportas, mechaninės sistemos, tekstilė, chemikalai, maistas, kuras
Pagrindiniai eksporto partneriaiVokietija 12,23 %, Italija 12,20 %, Slovėnija 11,21 %, Bosnija ir Hercegovina 10,04 %, Vengrija 6,88 % (2023)
Importo pajamos42,75 mlrd. $ (2023)
Importo prekėsmechaninės sistemos, transporto ir elektronikos įranga, chemikalai, kuras ir tepalai, maistas
Pagrindiniai importo partneriaiItalija 14,46 %, Vokietija 14,29 %, Slovėnija 11,51 %, Vengrija 6,41 %, Austrija 5,57 % (2023)
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas61,8 % nuo BVP (2023)
Tiesioginės įplaukos25,24 mlrd. $ (2017)
Tiesioginės išlaidos24,83 mlrd. $ (2017)
Bankų reitingavimas
  • Standard & Poor's:
  • A−
  • Fitch:
  • A−
  • :
  • A3
  • Scope:
  • A−
Rezervo fondas18,82 mlrd. $ (2017)
Infolentelė: žiūrėti •  • redaguoti

Kroatijos ekonomika paremta paslaugų sektoriumi, kuris sudaro 70,8 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Maždaug 1990–aisiais, po socializmo žlugimo, Kroatija perėjo į rinkos ekonomiką. Jos ekonomika stipriai nukentėjo Kroatijos nepriklausomybės karo metu, tačiau po karo ekonomika atsigavo. Iki 2007–2008 m. finansų krizės Kroatijos ekonomika kasmet augo po 4–5 %, įplaukos padvigubėjo, o ekonominės ir socialinės galimybės drastiškai išaugo. Visgi Kroatija buvo paveikta finansų krizės, kuri, kartu su sulėtėjusiu ekonominių reformų procesu, tapo šešerių metų nuosmukio ir 12,5 % BVP smukimo priežastimi. Kroatija formaliai atsigavo kai tris ketvirčius iš eilės BVP ėmė po truputį augti (2014 m., ketvirtas ketvirtis (0,3 %), 2015 m. pirmas ketvirtis (0,5 %) ir 2015 m. antras ketvirtis (1,2 %).

2000 m. Kroatija prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos, 2009 m. prie NATO, o 2013 m. liepos 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. Mažėjantis nedarbo lygis bei stiprus turizmo sektorius, palaikomas turizmo pajėgumus plečiančių investicijų, skatina vartojimo didėjimą ir ekonomikos augimą. Prognozuojama, kad nedarbo lygis toliau turėtų kristi, nors tempas lėtėja. Prognozuojama, kad valstybės išlaidų deficitas turėtų išlikti stabilus.

Pramonės sektoriuje, kurio eksportas siekia virš 10 milijardų eurų, dominuoja laivų statyba, kuri sudaro 10 % eksporto. Maisto ir chemijos pramonė taip pat prisideda prie pramonės produkcijos ir eksporto. Pramonės sektorius sudaro 26,2 % Kroatijos BVP, tuo tarpu žemės ūkio sektorius – likusius 3,7 %.

Turizmas tradiciškai yra žymus pajamų šaltinis, ypač vasaros metu, bet paskutiniu metu pastebimas augimas ir žiemos metu, dėl išpopuliarėjusių žiemos sporto šakų, tokių kaip slidinėjimas. Kasmet Kroatiją aplanko virš 14 milijonų turistų. Kroatija yra išrinkta viena populiariausių turizmo krypčių visame pasaulyje, o 2005 metais „Lonely Planet“ ją išrinko kaip geriausią turizmo kryptį.

Prekyba atlieka svarbų vaidmenį Kroatijos ekonomikoje. 2023 metais Kroatijos eksportas siekė 24,7 milijardų JAV dolerių. Kroatija yra Europos Sąjungos, euro zonos ir Šengeno erdvės narė; oficiali šalies valiuta – euras (€).

Istorija

Iki XXI a.

Kai Kroatija priklausė Austrijos–Vengrijos imperijai, jos ekonomika rėmėsi žemės ūkiu, o pramonė plėtojosi daugiausia aplink didesnius miestus. Miškininkystė, medienos apdirbimas ir laivų statyba buvo tarp svarbiausių ūkio šakų. XIX a. ypač suklestėjo statinių lankų gamyba, o dėl išaugusios paklausos pradėti kirsti ąžuolynai Karlovaco, Sisako bei Savos ir Dravos upių apylinkėse. XIX a. viduryje Kroatijoje suklestėjo burlaivių statyba, o šalis įsitvirtino kaip reikšmingas šios pramonės centras Austrijos imperijoje. Sisakas ir Vukovaras garsėjo kaip upinių laivų dirbtuvės. išliko agrariniu regionu, žinomu dėl šilko gamybos, o pagrindiniais užsiėmimais čia buvo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Auginti javai, , linai, tabakas ir saldymedis.

Industrializacija Kroatijoje prasidėjo apie 1830 m., o XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje ją paspartino tiesimas ir elektros energijos gamyba. Nors pramonė augo, žemės ūkis vis dar dominavo šalies ekonomikoje. Industrializacija vyko netolygiai – sparčiausiai ji plėtojosi vidinėje Kroatijoje, o liko vienu skurdžiausių regionų. Lėtas modernizacijos tempas ir didelė kaimo gyventojų koncentracija paskatino masinę emigraciją, ypač iš Dalmatijos. Manoma, kad 1880–1914 m. iš Austrijos–Vengrijos teritorijos išvyko apie 400 tūkst. kroatų. Iki 1910 m. tik 8,5 % Kroatijos–Slavonijos gyventojų gyveno miestuose.

1918 m. Kroatija tapo Jugoslavijos karalystės dalimi – vienos ekonomiškai silpniausių Europos šalių. Daug pramonės objektų veikė ir , tačiau jų plėtra buvo ribota, o ekonomika liko agrarinė.

Antrojo pasaulinio karo metais įkurta nacių remiama Nepriklausoma Kroatijos valstybė. Jos ekonomika perėjo prie centralizuotos planinės sistemos. Valstybė perėmė stambias įmones, įvykdyta plataus masto turto nacionalizacija, o karo sąlygomis smarkiai išaugo infliacija.

Po karo Jugoslavijoje įsigalėjo planinė ekonomika, paremta sovietiniu modeliu. Kroatijoje daugiausia vystėsi maisto, farmacijos ir plataus vartojimo prekių pramonė, o buvo telkiama kitose respublikose. Iki 1948 m. nacionalizuota beveik visa nuosavybė, pradėta žemės ūkio kolektyvizacija, tačiau dėl prasto efektyvumo jos greitai atsisakyta.

Šeštajame dešimtmetyje sparčiai augo miestų gyventojų skaičius. Nuo 1965 m. pradėta ekonominė decentralizacija paskatino turizmo ir kitų sektorių plėtrą. Socialistinė Kroatija tapo antra pagal ekonominę galią Jugoslavijos respublika po Slovėnijos – 1990 m. jos BVP vienam gyventojui buvo apie 55 % didesnis nei šalies vidurkis. 1970–aisiais liberalizavus emigracijos politiką, daug kroatų išvyko dirbti į Vakarų Europą. Iki 1990 m. piniginės perlaidos iš užsienio siekė apie 2 mlrd. JAV dolerių. Kroatija į Jugoslavijos ekonomiką įnešdavo daugiau nei gaudavo – tai, kartu su ir hiperinfliacija, stiprino nepriklausomybės siekius.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje, žlugus socializmui ir prasidėjus , Kroatijos ekonominė padėtis smarkiai pablogėjo. Situaciją sunkino ilgametis neefektyvus valdymas, karinio konflikto padaryta infrastruktūros žala, pabėgėlių srautai, nutrūkę prekybiniai ryšiai ir neskaidri privatizacija.

1991 m. prasidėjęs nepriklausomybės karas smarkiai paveikė šalies ekonomiką – ypač turizmo sektorių. Nepaisant to, privatizacija ir perėjimas prie rinkos ekonomikos vyko vangiai ir dažnai neskaidriai – valstybės įmonės buvo perduodamos artimai su valdžia susijusiems subjektams. Pasibaigus karui, ekonomika pradėjo atsigauti, tačiau progresą stabdė korupcija, nepotizmas ir skaidrumo stoka. Iki 2000 m. apie 70 % pagrindinių įmonių – elektros, vandens tiekimo, transporto, telekomunikacijų ir turizmo sektoriuose – vis dar priklausė valstybei.

Dešimtajame dešimtmetyje šalyje fiksuota didelė infliacija. 1991 m. įvestas laikinas , o 1994 m. jį pakeitė nuolatinė valiuta – kuna. 1993 m. pradėtos stabilizavimo priemonės padėjo suvaldyti infliaciją ir paskatino ekonomikos augimą. Pokario atstatymas ir anksčiau atidėtos privačios investicijos prisidėjo prie augimo 1995–1997 m. Kroatijai teko perimti didžiąją dalį buvusios Jugoslavijos finansinių įsipareigojimų – pagal 1995–1996 m. pasirašytus susitarimus su Paryžiaus ir Londono kreditorių klubais, Kroatija perėmė apie 60 % bendros skolos. 1998 m. įvestas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o valstybės biudžetas tapo perteklinis.

Visgi 1998 m. bankų krizė ir augantis nedarbas sustabdė vartojimo plėtrą ir sulėtino BVP augimą. 1999 m. ekonomika smuko – BVP sumažėjo 0,9 %. Fiskalinės politikos griežtinimas ir išlaidų mažinimas tapo būtinybe. Tuo metu privatizacijos tempai Kroatijoje buvo lėtesni nei daugelyje kitų buvusio socialistinio bloko šalių – 1999 m. privatus sektorius sudarė tik apie 60 % BVP.

Nors valiuta stabilizavosi, o infliacija sumažėjo, valstybės įsikišimas į ekonomiką išliko didelis, o fiskalinės reformos – lėtos. Tai ribojo tvarų ekonominį augimą.

Ekonominiai rodikliai (1994–2002 m.):

Metai BVP augimas Biudžetas (% BVP)* Valstybės skola (% BVP) Privatizacijos pajamos (% BVP)**
1994 5,9 % 1,8 % 22,2 % –
1995 6,8 % –0,7 % 19,3 % 0,9 %
1996 5,9 % –0,4 % 28,5 % 1,4 %
1997 6,6 % –1,2 % 27,3 % 2,0 %
1998 1,9 % 0,5 % 26,2 % 3,6 %
1999 –0,9 % –2,2 % 28,5 % 8,2 %
2000 3,8 % –5,0 % 34,3 % 10,2 %
2001 3,4 % –3,2 % 35,2 % 13,5 %
2002 5,2 % –2,6 % 34,8 % 15,8 %
* Įskaitant kapitalo pajamas
** Kaupiamasis rodiklis

XXI a.

2000 m. į valdžią atėjusi centro kairės vyriausybė, vadovaujama , pradėjo reikšmingas ekonomines reformas. Po nuosmukio 1999 m. šalies ekonomika ėmė sparčiai augti – tam įtakos turėjo stabilizacija, bankų sektoriaus privatizacija, investicijos į infrastruktūrą ir turizmo atsigavimas. Infliacija išliko kontroliuojama, o valiuta – stabili.

Nedarbas pasiekė aukščiausią lygį 2002 m., bet vėliau nuosekliai mažėjo. 2003 m. šalies BVP grįžo į prieškarinį 1990 m. lygį. Nuo to laiko, vadovaujant konservatyviai vyriausybei, ekonomika toliau augo, o 2008 m. nedarbas sumažėjo iki 8,5 %, valstybės skola – iki 29 %, o BVP vienam gyventojui pasiekė 16 158 JAV dolerius. Tačiau spartus augimas buvo lydimas didėjančios užsienio skolos – verslas skolinosi iš užsienio bankų, o valiutų kursų svyravimai papildomai prisidėjo prie skolos augimo. 2003–2007 m. privatų sektorių sudarančio BVP dalis išaugo nuo 60 % iki 70 %. ėmėsi priemonių riboti pernelyg spartų skolinimąsi užsienyje.

2008 m. prasidėjusi pasaulinė finansų krizė paveikė ir Kroatiją. Nors iš pradžių padariniai atrodė riboti, 2009 m. ekonomika pradėjo smukti, o BVP mažėjimas tęsėsi dar keletą metų. Nedarbas augo, o 2014 m. pasiekė 17,3 %, trečią pagal dydį lygį ES po Graikijos ir Ispanijos.

Ekonomikos atsigavimą stabdė lėtas valstybinių įmonių privatizavimas, didelė priklausomybė nuo turizmo, neefektyvus viešasis administravimas bei nepakankamai veiksminga teismų sistema. Išliko ryškūs regioniniai skirtumai – rytų ir pietų Kroatijoje nedarbo lygis kai kur viršijo 20 %, o didžiuosiuose miestuose siekė vos 3–7 %.

2013 m. Kroatija tapo 28–ąja Europos Sąjungos nare. Šalies ekonomika išliko glaudžiai susijusi su kitomis ES valstybėmis, ypač Italija, Vokietija ir Slovėnija. Nors atsigavimas po krizės vyko lėtai, Kroatija pagal pajamas vienam gyventojui vis dar lenkė kai kurias kitas ES nares, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją. 2022 m. pabaigoje užsienio skola siekė apie 50,9 mlrd. eurų.

2016–2019 m.

2015 m. Kroatijoje prasidėjo nuosaikus ekonomikos augimas, kuris įsibėgėjo 2016 m. – metų pabaigoje fiksuotas 3,5 % BVP augimas. Geresni nei tikėtasi rezultatai leido vyriausybei padidinti biudžeto pajamas, mažinti valstybės skolą ir pagerinti einamosios sąskaitos balansą. Ekonomikos augimas kartu su skolos mažėjimu teigiamai paveikė šalies kredito reitingus – reitingų agentūros pagerino Kroatijos perspektyvas iki aukščiausio lygio nuo 2007 m. 2016 m. nedarbo lygis žymiai sumažėjo – nuo 16,1 % metų pradžioje iki 12,7 % lapkritį. Tai lėmė tiek auganti darbo jėgos paklausa, tiek gyventojų emigracija į kitas Europos Sąjungos šalis.

2020 m.

COVID–19 pandemija smarkiai paveikė Kroatijos ekonomiką – daugiau nei 400 tūkst. darbuotojų kreipėsi dėl valstybės paramos. Nors pirmąjį 2020 m. ketvirtį BVP dar augo 0,2 %, antrąjį ketvirtį fiksuotas rekordinis nuosmukis – 15,1 %, o trečiąjį ketvirtį – dar 10 %.

Europos Komisijos duomenimis, 2020 m. Kroatijos BVP sumažėjo 9,6 %. Ekonomikos atsigavimas pradėjo ryškėti 2021 m., kai pirmojo ketvirčio pabaigoje augimas pasiekė 5,8 %.

2021 m.

2021 m. Kroatijos ekonomika augo sparčiau, nei prognozuota. Liepos mėnesį augimas buvo vertintas 5,4 %, tačiau metų pabaigoje paaiškėjo, kad realus BVP padidėjo net 8,1 %. Prie šio augimo labiausiai prisidėjo vidaus vartojimo augimas, sėkmingas turizmo sezonas ir didėjantis eksportas. Turizmo sektorius sugrįžo į priešpandeminį lygį, o prekių eksportas per metus padidėjo beveik ketvirtadaliu.

2021 m. Kroatijos eksportas pasiekė rekordą, ypač Europos Sąjungos šalyse – pagrindinėmis prekybos partnerėmis išliko Italija, Vokietija ir Slovėnija. Prie eksporto augimo prisidėjo ir trąšų gamyba bei naftos produktų perdirbimas.

2021 m. lapkritį reitingų agentūra „Fitch“ padidino Kroatijos , įvertindama sėkmingą ekonomikos atsigavimą ir . Gruodį pramonės gamyba augo jau tryliktą mėnesį iš eilės, o metinis augimas siekė 6,7 %.

Tais pačiais metais Kroatija įsitvirtino automobilių pramonėje – „“ pradėjo gaminti elektromobilį „“ ir kartu su „Porsche“ įkūrė bendrą įmonę „Bugatti Rimac“.Zagrebe baigtas pirmasis „Rimac Campus“ – inovacijų centro, skirto tiek „Rimac“, tiek būsimų „Bugatti“ modelių kūrimui – statybos etapas.

2022 m.

2022 m. Kroatijos ekonomika išlaikė spartų augimą, kurį skatino turizmas, eksportas, skaitmeninės ekonomikos plėtra bei padidėjęs eksportas. Pramonės produkcija augo 15 mėnesių iš eilės, o BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., padidėjo 7,7 %.IT sektorius augo 3,3 %, tęsiant COVID–19 laikotarpiu prasidėjusią skaitmeninę transformaciją. Prognozuojama, kad iki 2030 m. sudarys iki 15 % Kroatijos BVP.

Nepaisant pasiekto augimo, šalies ekonomika vis dar atsigauna po ankstesnių nuosmukių. Ateities perspektyvos didele dalimi priklausys nuo padėties euro zonoje, ypač tose šalyse, su kuriomis Kroatiją sieja glaudūs prekybiniai ryšiai – Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Slovėnijoje ir Prancūzijoje. Svarbūs postūmiai ekonomikai – ES atsigavimo fondų lėšos, investicijos į atsinaujinančią energiją, infrastruktūrą ir sektorių.

2022 m. Kroatija buvo patvirtinta kaip 20–oji euro zonos narė, o euras įvestas 2023 m. sausio 1 d. Tais pačiais metais šalis prisijungė prie Šengeno erdvės. 2025 m. padidintas minimalus atlyginimas – jis siekė 970 eurų (bruto) ir apie 753 eurus (neto), o tai turėjo teigiamos įtakos vidaus vartojimui.

Sektoriai

2022 m. daugiausia įmonių Kroatijoje veikė paslaugų sektoriuje (per 110 tūkst.). Mažmeninės prekybos sektoriuje buvo apie 23 tūkst., o statybų sektoriuje – kiek daugiau nei 22 tūkst. įmonių.

Pramonė

Kroatijos pramonė yra svarbi šalies ekonomikos dalis ir turi gilias tradicijas, susiformavusias dar XIX a., kai pradėjo vystytis , medienos, , laivų statybos ir kitos šakos. Šiandien svarbiausi sektoriai – maisto ir gėrimų pramonė, ir , , chemijos ir , medienos ir baldų gamyba, bei statybinių medžiagų gamyba.

2015 m. pramonė sudarė apie penktadalį šalies BVP, o jos eksportas siekė 94,5 % viso Kroatijos eksporto.

Turizmas

Pagrindinis straipsnis – .

Turizmas yra viena svarbiausių Kroatijos ekonomikos šakų, ypač vasaros sezono metu – 2019 m. jis sudarė apie 11,8 % BVP. 2023 m. šalį aplankė 15,8 mln. turistų, iš jų daugiausia – iš Vokietijos, Slovėnijos, Austrijos, Čekijos bei vietinių keliautojų. Vidutinė viešnagė trunka apie 5 dienas.

Dauguma turistų renkasi Adrijos jūros pakrantę ir salas. buvo pirmasis kurortas, iškilęs dar XIX a. viduryje. Pakrantėje įsikūrę kurortai siūlo tiek masinį poilsį, tiek jūrinį, kultūrinį ar nišinį turizmą. Vidaus regionuose populiarūs kalnų kurortai, ir SPA. Zagrebas taip pat sulaukia nemažai lankytojų.

Kroatijos pakrantė garsėja švaria jūra, Mėlynosios vėliavos paplūdimiais ir prieplaukomis. Šalis patenka tarp penkių populiariausių kelionių krypčių pasaulyje. Kroatija taip pat žinoma kaip viena pirmųjų nudistinio turizmo šalių Europoje.

Žemės ūkis

Kroatijos žemės ūkis orientuojasi į ekologiškų produktų gamybą, iš kurių dalis eksportuojama į Europos Sąjungos šalis. Tarp labiausiai vertinamų – vynas, alyvuogių aliejus, levandos ir mėlynavandenės žuvys, ypač paklausios Japonijoje ir Pietų Korėjoje.

Šalyje yra apie 1,5 mln. hektarų dirbamos žemės, iš kurios didelė dalis naudojama ganykloms. Nors alyvuogės ir vaisiai auginami vietoje, šių produktų vis dar nemažai importuojama. Gyvulininkystėje vyrauja paukštininkystė, kiaulininkystė ir avininkystė.

Pagrindiniai augalininkystės produktai – kukurūzai, kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai, sojos pupelės, vynuogės ir bulvės. Žuvininkystėje svarbią vietą užima tunų auginimas eksportui.

Transportas

Pagrindinis straipsnis – Kroatijos transportas.

Ryškiausias pastarųjų metų infrastruktūros plėtros projektų Kroatijoje – sparčiai išplėtotas automagistralių tinklas, ypač išplėstas XXI amžiaus pirmame dešimtmetyje. Iki 2011 m. rugsėjo Kroatija pastatė daugiau nei 1 100 km automagistralių, kurios sujungė sostinę Zagrebą su dauguma regionų bei europiniais keliais. Judriausia automagistralė Kroatijoje yra kelias, pažymėtas A1, jungiantis Zagrebą su Splitu. Taip pat A3 magistralė, jungianti rytus su vakarais, einanti per visą šiaurės–vakarų Kroatiją. Kroatijos greitkelių tinklo kokybė ir saugumo lygis buvo patikrinti ir patvirtinti keliose „EuroTAP“ ir „EuroTest“ programose.

Kroatija taip pat turi platų geležinkelių tinklą, kuris siekia 2 722 km, iš kurių 985 km yra elektrifikuoti. Per Zagrebą eina geležinkeliai, kurie jungia Rijeką su Budapeštu, Liublianą su Belgradu. Visas geležinkelių paslaugas teikia Kroatijos Geležinkeliai.

Kroatija turi septynis tarptautinius oro uostus: Zagrebo, Zadaro, Splito, Dubrovniko, Rijekos, Osijeko ir Pulos.

Rijekos uostas yra judriausias krovininių laivų uostas, o Splito ir Zadaro uostai yra didžiausi Kroatijos keleivinio transporto uostai. Keltų sistema jungia Kroatijos salas su pakrantės miestais, taip pat su keliais miestais Italijoje. Vukovaras yra didžiausias upių uostas, įsikūręs prie Dunojaus upės.

Energetika

Kroatija turi 610 km ilgio naftotiekių, kurie jungia Rijekos uosto naftos terminalą su naftos perdirbimo įmonėmis Rijekoje ir Sisake. Šios gamyklos perdirba apie 20 milijonų tonų naftos per metus.

Elektros energija:

  • gamyba: 13 696 GWh (2022 m.)
  • suvartojimas: 18 391 GWh (2022 m.)
  • eksportas: 7 225 GWh (2022 m.)
  • importas: 11 920 GWh (2022 m.)

Elektros energijos gamybos šaltinis:

  • vandens: 34 % (2023 m.)
  • šiluminė: 21 % (2023 m.)
  • branduolinė energija: 12 % (2023 m.)
  • atsinaujinanti: 7 % (2023 m.)
  • importas: 26 % (2023 m.)

Nafta:

  • gavyba: 594 tūkst. tonų (2022 m.)
  • suvartojimas: 2 306 mln. tonų (2022 m.)
  • eksportas: 202 tūkst. tonų (2022 m.)
  • importas: 1 979 mln. tonų (2022 m.)
  • atsargos: 3 508 900 kubinių metrų (22 070 000 barelių) (2022 m.)

Gamtinės dujos:

  • gavyba: 745 mln. m³ (2022 m.)
  • suvartojimas: 2 529 mlrd. m³ (2022 m.)
  • eksportas: 1 063 mln. m³ (2022 m.)
  • importas: 3 022 mlrd. m³ (2022 m.)
  • atsargos: 15 592,4 mln. m³ (2022 m.)

Bankininkystė

Kroatijos pinigų politiką nustato ir įgyvendina .

Pagrindiniai mažmeniniai bankai:

  • (priklauso Italijos „UniCredit“),
  • Privredna banka Zagreb (priklauso Italijos „Intesa Sanpaolo“),
  • Hrvatska poštanska banka (valstybinis bankas),
  • OTP Banka (priklauso Vengrijos „“),
  • Raiffeisen Bank Austria (priklauso Austrijos „“),
  • Erste & Steiermärkische Bank (Austrijos „“ grupės narys).

Centrinis biudžetas

Kroatijos valstybės biudžetas tvirtinamas kasmet, galioja nuo sausio 1 iki gruodžio 31 dienos. 2025 metams suplanuota 30,09 mlrd. eurų pajamų ir 33,27 mlrd. eurų išlaidų, todėl prognozuojamas 3,18 mlrd. eurų biudžeto deficitas.

Vertybinių popierių birža

(ZVPB) – vienintelė vertybinių popierių birža Kroatijoje. Joje prekiaujama Kroatijos įmonių akcijomis, obligacijomis ir komerciniais vekseliais.

Zagrebo vertybinių popierių birža įkurta 1991 m., o 2007 m. susijungus su Varaždino birža suformuota pagrindinė Kroatijos kapitalo rinka. 2016 m. bendras rinkos kapitalizacijos dydis siekė apie 30,8 mlrd. eurų.

Prekyba vyksta darbo dienomis nuo 9:00 iki 16:00, o biržos būstinė įsikūrusi Zagrebo „“ pastate. ZVPB priklauso Europos ir Azijos vertybinių popierių biržų federacijai, taip pat valdo .

Pagrindiniai biržos indeksai – CROBEX (akcijų) ir CROBIS (obligacijų).

Literatūra

  • Benczes, Istvan (2014). Deficit and Debt in Transition: The Political Economy of Public Finances in Central and Eastern Europe. Central European University Press.
  • Frucht, Richard C. (2005). Eastern Europe: An Introduction to the People, Land, and Culture.
  • Teich, Mikulas; Porter, Roy (1996). The Industrial Revolution in National Context: Europe and the USA. Cambridge University Press.

Šaltiniai

  1. „Report for Selected Countries and Subjects: October 2024“. imf.org. Tarptautinis valiutos fondas.
  2. „GDP Past Annual Growth Rate & IMF Forecast“. Tarptautinis valiutos fondas. 2025.
  3. „Croatia: Share of economic sectors in the gross domestic product (GDP) from 2012 to 2022“. statista.
  4. „Economic Forecast for Croatia“. Europos Komisija.
  5. „Human Development Index (HDI)“. hdr.undp.org. Human Development Report. Nuoroda tikrinta 2025-04-08.
  6. „Aktivno stanovništvo u Republici Hrvatskoj u 2022. – prosjek godine“. DZS. Nuoroda tikrinta 2025-04-08.
  7. „Unemployment Rate for given month (February 2025)“. Hzz.hr. Nuoroda tikrinta 2025-04-08.
  8. „Robna razmjena Republike Hrvatske s inozemstvom u 2023“. Priopćenje (kroatų). Zagreb: Državni zavod za statistiku. 2024-05-29. ISSN 1334-0557. Nuoroda tikrinta 2025-04-08.
  9. „Main macroeconomic indicators - HNB“. Suarchyvuotas originalas 2025-01-25.
  10. „Croatia Upgraded To 'A-' On Reform Progress; Outlook Positive“. 2024-09-16.
  11. „Fitch Upgrades Croatia to 'A-'; Outlook Stable“. www.fitchratings.com. 2024-09-21.
  12. „Croatia Credit Rating“. GovBonds.
  13. „Moodys Ratings upgrades Croatias ratings to A3“. 2024-11-08.
  14. „Scope upgrades Croatia’s credit ratings to A- and revises the Outlook to Stable“. Scope Ratings. Nuoroda tikrinta 2025-04-08.
  15. „Lonely Planet: Croatia, the best destination in year 2005“. 2016-12-23. Nuoroda tikrinta 2025-04-08.
  16. „Nova EU direktiva: Minimalac bi mogao porasti na 4000 kuna, sindikati traže 5000“. tportal.hr. Nuoroda tikrinta 2025-04-08.
  17. „Overview“. World Bank (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-08.
  18. Nagy, Mariann. „Croatia in the Economic Structure of the Habsburg Empire in the Light of the 1857 Census“.
  19. Teich & Porter 1996, p. 310.
  20. Teich & Porter 1996, p. 311.
  21. Tanner, Marcus (2001). Croatia: a nation forged in war (2nd leid.). New Haven; London: Yale University Press. p. 110. ISBN 0-300-09125-7.
  22. Frucht 2005, p. 462–463.
  23. Dragnich, Alex N. (1983). The First Yugoslavia: Search for a Viable Political System. Hoover Press. p. 72.
  24. Tomašević, Jozo (2010). Rat i revolucija u Jugoslaviji 1941–1945. p. 785.
  25. „UNdata | record view | per capita GDP at current prices - US dollars“.
  26. „Yugoslavia (former) Guest Workers – Flags, Maps, Economy, History, Climate, Natural Resources, Current Issues, International Agreements, Population, Social Statistics, Political System“. www.photius.com.
  27. Nejašmić, Ivo. „Hrvatski građani na radu u inozemstvu: razmatranje popisnih podataka 1971, 1981. i 1991“.
  28. Europa Publications Limited (1999). Eastern Europe and the Commonwealth of Independent States 1999. Taylor & Francis Group. p. 279.
  29. International Business Publications: Croatia Investment and Trade Laws and Regulations Handbook, p. 22
  30. „CIA – The World Factbook 2000 – Croatia“. www.iiasa.ac.at.
  31. Benczes 2014, p. 203.
  32. Frucht 2005, p. 473.
  33. Benczes 2014, p. 205–206.
  34. OECD (1999). Agricultural Policies in Emerging and Transition Economies. p. 43.
  35. „United Nations Statistics Division – National Accounts“. unstats.un.org. Suarchyvuotas originalas 2016-12-31.
  36. Gale Research (2001). Countries of the World and Their Leaders: Yearbook. p. 456.
  37. Benczes 2014, p. 207.
  38. „Croatia“. . Centrinė žvalgybos agentūra. Nuoroda tikrinta 2025-04-09.
  39. Adams, John. „The Political Economies of Slovenia and Croatia: Does EU and Eurozone Membership Play a Role At All?“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-07-09. Nuoroda tikrinta 2025-04-09.
  40. „Croatia Unemployment Rate 1991-2025“. MacroTrends.
  41. „Croatia - Economy“. www.qfinance.com. Suarchyvuotas originalas 2013-02-09. Nuoroda tikrinta 2025-04-09.
  42. „Croatia Economy: Population, GDP, Inflation, Business, Trade, FDI, Corruption“. The Heritage Foundation. Suarchyvuotas originalas 2009-01-15.
  43. Dalić, Martina (2013). „Croatia: A Prolonged Crisis without Recovery“. In Novotný, Vít (red.). From Reform to Growth: Managing the Economic Crisis in Europe. Eburon Uitgeverij B.V. p. 67–88.
  44. „Greece Unemployment Rate 1991-2025“. MacroTrends.
  45. „Spain Unemployment Rate 1991-2025“. MacroTrends.
  46. „Statistics Explained“. epp.eurostat.ec.europa.eu. Suarchyvuotas originalas 2011-01-27.
  47. „Croatia External Debt, 1998 – 2023 | CEIC Data“. www.ceicdata.com. Nuoroda tikrinta 2025-04-10.
  48. „Croatia GDP Growth Quickens In Q4“. 2017-02-28. Nuoroda tikrinta 2025-04-10.
  49. „Croatia Trade Deficit Narrows In September“. RTTNews.
  50. Kuzmanovic, Jasmina (2016-03-10). „Croatia to Narrow 2016 Budget Deficit on Planned Economic Growth“. . Nuoroda tikrinta 2025-04-10.
  51. „Croatia views Moody's outlook upgrade as results of reform: minister“. 2017-03-11. Nuoroda tikrinta 2025-04-10.
  52. „Summer 2021 Economic Forecast“ (PDF). Europos Komisija (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-14.
  53. „European Commission revises up Croatia's 2021 GDP forecast to 5.4 pct“. N1 (anglų). 2021-07-07. Nuoroda tikrinta 2025-04-10.
  54. „EU Commission raises forecast for Croatia's 2021 GDP growth to 8.1%“. seenews.com (anglų). 2021-11-11. Nuoroda tikrinta 2025-04-10.
  55. „Fitch Upgrades Croatia to 'BBB'; Outlook Positive“. www.fitchratings.com. Nuoroda tikrinta 2025-04-10.
  56. „Rekordna godina: Skor iz 2019. nadmašen za 2 milijarde eura“ (kroatų). Nuoroda tikrinta 2025-04-10.
  57. Trkanjec, Zeljko (2021-11-15). „Fitch assigns Croatia highest credit rating in history“. www.euractiv.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  58. „Fitch Upgrades Croatia to 'BBB'“. Invest Croatia (anglų). 2021-11-15. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  59. Trkanjec, Zeljko (2022-02-01). „Industrial production in Croatia up 6.7% in 2021“. www.euractiv.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  60. „Industrijska proizvodnja u 2021. godini porasla 6,7 posto“. tportal.hr. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  61. „Why Rimac-Bugatti CEO plans to keep pushing boundaries“. Automotive News Europe (anglų). 2021-08-20. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  62. „Rimac Campus Phase One is Complete, with Production Already Underway“. Automotive News Europe (anglų). 2024-10-18. Nuoroda tikrinta 2025-04-14.
  63. „Croatia's tourism revenue expected to reach record high this year-Xinhua“. english.news.cn. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  64. „EBRD more than doubles forecast of Croatia's GDP growth“. N1 (kroatų). 2022-09-28. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  65. „Podaci DZS-a: Izvoz raste impresivno, ali uvoz još više“. PoslovniPuls (kroatų). 2022-10-11. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  66. „Industrial Workers Statistics in February Shows Rise m-o-m And Fall y-o-y“. www.total-croatia-news.com (anglų). 2022-04-02. Suarchyvuotas originalas 2022-04-03.
  67. „Croatia's February Industrial Production Up 4%“. www.total-croatia-news.com (anglų). 2022-03-31. Suarchyvuotas originalas 2022-04-03.
  68. „Government of the Republic of Croatia - Tourism figures indicate higher-than-forecast economic growth“. vlada.gov.hr. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  69. „Croatia's IT sector boosts revenue 3.3% to 27.8 bln kuna (3.7 bln euro) in 2020“. seenews.com (anglų). 2021-12-09. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  70. Stojkovski, Bojan (2022-09-30). „The Top 10 IT Companies in Croatia in 2022“. TheRecursive.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  71. „McKinsey: Croatia's digital economy might reach 15 pct of GDP by 2030“. N1 (anglų). 2022-09-14. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  72. „Croatia's recovery and resilience plan“. commission.europa.eu.
  73. Hughes, Rebecca Ann (2022-07-12). „As Croatia joins the euro, which 7 EU countries still use their own currency“. Euronews. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  74. Blenkinsop, Philip (2022-07-12). „'Amazing journey': EU accepts Croatia as 20th eurozone member“. Reuters. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  75. Petrushevska, Dragana (2024-10-16). „Croatia to raise minimum wage to 970 euro in Jan“. See News (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-14.
  76. „Industry Breakdown of Companies in Croatia“. HitHorizons.
  77. „Industrial Production Volume Index and Indices of Stocks, Persons Employed and Labour Productivity in Industry, December 2015, First Results“. Suarchyvuotas originalas 2021-09-01. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  78. „Global and regional tourism performance“. UN Tourism. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  79. „Turistički prihod porast će prvi put nakon 2008“. t-portal.hr (kroatų). . 2011-09-14. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  80. „History of Opatija“. Opatija Tourist Board. Suarchyvuotas originalas 2012-04-29. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  81. „What Is Zagreb, Croatia, Known and Famous For? A Guide to the Best Attractions and Experiences!“. Traveling Season. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  82. „Our Numbers - All Blue Flag awarded sites per country“. Blue Flag. Aplinkosauginio švietimo fondas. Suarchyvuotas originalas 2020-05-14. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  83. „Croatia ranked among top five global destinations“. 2025-01-28. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  84. „Croatian highlights, Croatia“. Euro-poi.com. Suarchyvuotas originalas 2013-02-24. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  85. „Croatia production in 2018, by FAO“.
  86. Predrag, Cvjetićanin; Kanižaj, Željko (2023-01-31). „Površina i proizvodnja žitarica i ostalih usjeva u 2022“. DZS (kroatų). Zagreb. ISSN 1334-0557. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  87. „Popis poljoprivrede 2020“ (PDF) (kroatų). Ministarstvo poljoprivrede. 2020. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2023-01-31.
  88. „EuroTest“. Eurotestmobility.com. Suarchyvuotas originalas 2011-04-30. Nuoroda tikrinta 2025-04-09.
  89. „Brinje Tunnel Best European Tunnel“. Javno.com. Suarchyvuotas originalas 2009-01-15. Nuoroda tikrinta 2025-04-09.
  90. „Energetska statistika u 2022“ (PDF). Statistička izvješća (kroatų). Zagreb: Croatian Bureau of Statistics. 2023-12-15. ISSN 1334-5834.
  91. „Izvori energije“. HEP Opskrba (kroatų). Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  92. „Energija u Hrvatskoj 2022“ (PDF). Energetski institut Hrvoje Požar. Ministry of Economy and Sustainable Development, Republic of Croatia. ISSN 1848-1787. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  93. „Državni proračun Republike Hrvatske za 2024. godinu i projekcije za 2025. i 2026. godinu“. Narodne novine (kroatų). 2023-12-14. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  94. Garaca, Maja (2017-01-13). „ZSE's total market capitalisation rises 14% in 2016“. SeeNews. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.
  95. „Trading hours“. Zagreb Stock Exchange. Nuoroda tikrinta 2025-04-11.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


v •  • r
Europos šalių ekonomikos

Airija | | | | Austrija | | Baltarusija | | | | | | Estija | | | Islandija | Ispanija | Italija | | | | | Kroatija | Latvija | Lenkija | | Lietuva | Liuksemburgas | | | | | | | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | | | Serbija | | | Suomija | | Šveicarija | | Ukraina | Vatikanas | | Vokietija

Europos Sąjungos ekonomika

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 22 Lie, 2025 / 15:58

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kroatijos ekonomika, Kas yra Kroatijos ekonomika? Ką reiškia Kroatijos ekonomika?

Kroatijos ekonomikaValiutaEurasFiskaliniai metaisausio 1 gruodzio 31Prekybos partneriai Europos Sajunga EEE PPOStatistiniai duomenysBVP 82 71 mlrd 2023 BVP augimas 2 9 2025 BVP gyventojui21 416 2023 BVP pagal ukio sektoriuszemes ukis 3 36 pramone 21 01 paslaugos 59 07 2023 Infliacija3 6 2024 ZSRI0 878 2022 Darbo jega1 707 mln 2022 Darbo jegos pasiskirstymas pagal ukio sektoriuszemes ukis 1 9 pramone 27 3 paslaugos 70 8 2017 Bedarbyste5 4 2025 vasaris Pagrindiniai pramones sektoriaichemikalai ir plastikas masinos metalai elektronika popierius medzio pramone statybos tekstile laivu statyba naftos pramone maisto ir gerimu pramone turizmasUzsienio prekybaEksporto pajamos24 7 mlrd 2023 Eksporto prekestransportas mechanines sistemos tekstile chemikalai maistas kurasPagrindiniai eksporto partneriaiVokietija 12 23 Italija 12 20 Slovenija 11 21 Bosnija ir Hercegovina 10 04 Vengrija 6 88 2023 Importo pajamos42 75 mlrd 2023 Importo prekesmechanines sistemos transporto ir elektronikos įranga chemikalai kuras ir tepalai maistasPagrindiniai importo partneriaiItalija 14 46 Vokietija 14 29 Slovenija 11 51 Vengrija 6 41 Austrija 5 57 2023 Valstybes islaidosValstybes įsiskolinimas61 8 nuo BVP 2023 Tiesiogines įplaukos25 24 mlrd 2017 Tiesiogines islaidos24 83 mlrd 2017 Banku reitingavimasStandard amp Poor s A Fitch A A3Scope A Rezervo fondas18 82 mlrd 2017 Infolentele ziureti redaguoti Kroatijos ekonomika paremta paslaugu sektoriumi kuris sudaro 70 8 bendrojo vidaus produkto BVP Mazdaug 1990 aisiais po socializmo zlugimo Kroatija perejo į rinkos ekonomika Jos ekonomika stipriai nukentejo Kroatijos nepriklausomybes karo metu taciau po karo ekonomika atsigavo Iki 2007 2008 m finansu krizes Kroatijos ekonomika kasmet augo po 4 5 įplaukos padvigubejo o ekonomines ir socialines galimybes drastiskai isaugo Visgi Kroatija buvo paveikta finansu krizes kuri kartu su suletejusiu ekonominiu reformu procesu tapo seseriu metu nuosmukio ir 12 5 BVP smukimo priezastimi Kroatija formaliai atsigavo kai tris ketvircius is eiles BVP eme po truputį augti 2014 m ketvirtas ketvirtis 0 3 2015 m pirmas ketvirtis 0 5 ir 2015 m antras ketvirtis 1 2 2000 m Kroatija prisijunge prie Pasaulio prekybos organizacijos 2009 m prie NATO o 2013 m liepos 1 d tapo Europos Sajungos nare Mazejantis nedarbo lygis bei stiprus turizmo sektorius palaikomas turizmo pajegumus plecianciu investiciju skatina vartojimo didejima ir ekonomikos augima Prognozuojama kad nedarbo lygis toliau turetu kristi nors tempas leteja Prognozuojama kad valstybes islaidu deficitas turetu islikti stabilus Pramones sektoriuje kurio eksportas siekia virs 10 milijardu euru dominuoja laivu statyba kuri sudaro 10 eksporto Maisto ir chemijos pramone taip pat prisideda prie pramones produkcijos ir eksporto Pramones sektorius sudaro 26 2 Kroatijos BVP tuo tarpu zemes ukio sektorius likusius 3 7 Turizmas tradiciskai yra zymus pajamu saltinis ypac vasaros metu bet paskutiniu metu pastebimas augimas ir ziemos metu del ispopuliarejusiu ziemos sporto saku tokiu kaip slidinejimas Kasmet Kroatija aplanko virs 14 milijonu turistu Kroatija yra isrinkta viena populiariausiu turizmo krypciu visame pasaulyje o 2005 metais Lonely Planet ja isrinko kaip geriausia turizmo kryptį Prekyba atlieka svarbu vaidmenį Kroatijos ekonomikoje 2023 metais Kroatijos eksportas sieke 24 7 milijardu JAV doleriu Kroatija yra Europos Sajungos euro zonos ir Sengeno erdves nare oficiali salies valiuta euras IstorijaIki XXI a rumai 1927 m Rijekoje 1930 m Kai Kroatija priklause Austrijos Vengrijos imperijai jos ekonomika remesi zemes ukiu o pramone pletojosi daugiausia aplink didesnius miestus Miskininkyste medienos apdirbimas ir laivu statyba buvo tarp svarbiausiu ukio saku XIX a ypac suklestejo statiniu lanku gamyba o del isaugusios paklausos pradeti kirsti azuolynai Karlovaco Sisako bei Savos ir Dravos upiu apylinkese XIX a viduryje Kroatijoje suklestejo burlaiviu statyba o salis įsitvirtino kaip reiksmingas sios pramones centras Austrijos imperijoje Sisakas ir Vukovaras garsejo kaip upiniu laivu dirbtuves isliko agrariniu regionu zinomu del silko gamybos o pagrindiniais uzsiemimais cia buvo zemdirbyste ir gyvulininkyste Auginti javai linai tabakas ir saldymedis Industrializacija Kroatijoje prasidejo apie 1830 m o XIX a antroje puseje ir XX a pradzioje ja paspartino tiesimas ir elektros energijos gamyba Nors pramone augo zemes ukis vis dar dominavo salies ekonomikoje Industrializacija vyko netolygiai sparciausiai ji pletojosi vidineje Kroatijoje o liko vienu skurdziausiu regionu Letas modernizacijos tempas ir didele kaimo gyventoju koncentracija paskatino masine emigracija ypac is Dalmatijos Manoma kad 1880 1914 m is Austrijos Vengrijos teritorijos isvyko apie 400 tukst kroatu Iki 1910 m tik 8 5 Kroatijos Slavonijos gyventoju gyveno miestuose 1918 m Kroatija tapo Jugoslavijos karalystes dalimi vienos ekonomiskai silpniausiu Europos saliu Daug pramones objektu veike ir taciau ju pletra buvo ribota o ekonomika liko agrarine Antrojo pasaulinio karo metais įkurta naciu remiama Nepriklausoma Kroatijos valstybe Jos ekonomika perejo prie centralizuotos planines sistemos Valstybe pereme stambias įmones įvykdyta plataus masto turto nacionalizacija o karo salygomis smarkiai isaugo infliacija Po karo Jugoslavijoje įsigalejo planine ekonomika paremta sovietiniu modeliu Kroatijoje daugiausia vystesi maisto farmacijos ir plataus vartojimo prekiu pramone o buvo telkiama kitose respublikose Iki 1948 m nacionalizuota beveik visa nuosavybe pradeta zemes ukio kolektyvizacija taciau del prasto efektyvumo jos greitai atsisakyta Sestajame desimtmetyje sparciai augo miestu gyventoju skaicius Nuo 1965 m pradeta ekonomine decentralizacija paskatino turizmo ir kitu sektoriu pletra Socialistine Kroatija tapo antra pagal ekonomine galia Jugoslavijos respublika po Slovenijos 1990 m jos BVP vienam gyventojui buvo apie 55 didesnis nei salies vidurkis 1970 aisiais liberalizavus emigracijos politika daug kroatu isvyko dirbti į Vakaru Europa Iki 1990 m pinigines perlaidos is uzsienio sieke apie 2 mlrd JAV doleriu Kroatija į Jugoslavijos ekonomika įnesdavo daugiau nei gaudavo tai kartu su ir hiperinfliacija stiprino nepriklausomybes siekius Laivo statyba Splite 2010 m Nedarbo lygis Kroatijoje pagal duomenis 1996 2019 m Devintojo desimtmecio pabaigoje zlugus socializmui ir prasidejus Kroatijos ekonomine padetis smarkiai pablogejo Situacija sunkino ilgametis neefektyvus valdymas karinio konflikto padaryta infrastrukturos zala pabegeliu srautai nutruke prekybiniai rysiai ir neskaidri privatizacija 1991 m prasidejes nepriklausomybes karas smarkiai paveike salies ekonomika ypac turizmo sektoriu Nepaisant to privatizacija ir perejimas prie rinkos ekonomikos vyko vangiai ir daznai neskaidriai valstybes įmones buvo perduodamos artimai su valdzia susijusiems subjektams Pasibaigus karui ekonomika pradejo atsigauti taciau progresa stabde korupcija nepotizmas ir skaidrumo stoka Iki 2000 m apie 70 pagrindiniu įmoniu elektros vandens tiekimo transporto telekomunikaciju ir turizmo sektoriuose vis dar priklause valstybei Desimtajame desimtmetyje salyje fiksuota didele infliacija 1991 m įvestas laikinas o 1994 m jį pakeite nuolatine valiuta kuna 1993 m pradetos stabilizavimo priemones padejo suvaldyti infliacija ir paskatino ekonomikos augima Pokario atstatymas ir anksciau atidetos privacios investicijos prisidejo prie augimo 1995 1997 m Kroatijai teko perimti didziaja dalį buvusios Jugoslavijos finansiniu įsipareigojimu pagal 1995 1996 m pasirasytus susitarimus su Paryziaus ir Londono kreditoriu klubais Kroatija pereme apie 60 bendros skolos 1998 m įvestas pridetines vertes mokestis PVM o valstybes biudzetas tapo perteklinis Visgi 1998 m banku krize ir augantis nedarbas sustabde vartojimo pletra ir suletino BVP augima 1999 m ekonomika smuko BVP sumazejo 0 9 Fiskalines politikos grieztinimas ir islaidu mazinimas tapo butinybe Tuo metu privatizacijos tempai Kroatijoje buvo letesni nei daugelyje kitu buvusio socialistinio bloko saliu 1999 m privatus sektorius sudare tik apie 60 BVP Nors valiuta stabilizavosi o infliacija sumazejo valstybes įsikisimas į ekonomika isliko didelis o fiskalines reformos letos Tai ribojo tvaru ekonominį augima Ekonominiai rodikliai 1994 2002 m Metai BVP augimas Biudzetas BVP Valstybes skola BVP Privatizacijos pajamos BVP 1994 5 9 1 8 22 2 1995 6 8 0 7 19 3 0 9 1996 5 9 0 4 28 5 1 4 1997 6 6 1 2 27 3 2 0 1998 1 9 0 5 26 2 3 6 1999 0 9 2 2 28 5 8 2 2000 3 8 5 0 34 3 10 2 2001 3 4 3 2 35 2 13 5 2002 5 2 2 6 34 8 15 8 Įskaitant kapitalo pajamas Kaupiamasis rodiklisXXI a 2000 m į valdzia atejusi centro kaires vyriausybe vadovaujama pradejo reiksmingas ekonomines reformas Po nuosmukio 1999 m salies ekonomika eme sparciai augti tam įtakos turejo stabilizacija banku sektoriaus privatizacija investicijos į infrastruktura ir turizmo atsigavimas Infliacija isliko kontroliuojama o valiuta stabili Nedarbas pasieke auksciausia lygį 2002 m bet veliau nuosekliai mazejo 2003 m salies BVP grįzo į prieskarinį 1990 m lygį Nuo to laiko vadovaujant konservatyviai vyriausybei ekonomika toliau augo o 2008 m nedarbas sumazejo iki 8 5 valstybes skola iki 29 o BVP vienam gyventojui pasieke 16 158 JAV dolerius Taciau spartus augimas buvo lydimas didejancios uzsienio skolos verslas skolinosi is uzsienio banku o valiutu kursu svyravimai papildomai prisidejo prie skolos augimo 2003 2007 m privatu sektoriu sudarancio BVP dalis isaugo nuo 60 iki 70 emesi priemoniu riboti pernelyg spartu skolinimasi uzsienyje 2008 m prasidejusi pasauline finansu krize paveike ir Kroatija Nors is pradziu padariniai atrode riboti 2009 m ekonomika pradejo smukti o BVP mazejimas tesesi dar keleta metu Nedarbas augo o 2014 m pasieke 17 3 trecia pagal dydį lygį ES po Graikijos ir Ispanijos Ekonomikos atsigavima stabde letas valstybiniu įmoniu privatizavimas didele priklausomybe nuo turizmo neefektyvus viesasis administravimas bei nepakankamai veiksminga teismu sistema Isliko ryskus regioniniai skirtumai rytu ir pietu Kroatijoje nedarbo lygis kai kur virsijo 20 o didziuosiuose miestuose sieke vos 3 7 2013 m Kroatija tapo 28 aja Europos Sajungos nare Salies ekonomika isliko glaudziai susijusi su kitomis ES valstybemis ypac Italija Vokietija ir Slovenija Nors atsigavimas po krizes vyko letai Kroatija pagal pajamas vienam gyventojui vis dar lenke kai kurias kitas ES nares įskaitant Bulgarija ir Rumunija 2022 m pabaigoje uzsienio skola sieke apie 50 9 mlrd euru 2016 2019 m 2015 m Kroatijoje prasidejo nuosaikus ekonomikos augimas kuris įsibegejo 2016 m metu pabaigoje fiksuotas 3 5 BVP augimas Geresni nei tiketasi rezultatai leido vyriausybei padidinti biudzeto pajamas mazinti valstybes skola ir pagerinti einamosios saskaitos balansa Ekonomikos augimas kartu su skolos mazejimu teigiamai paveike salies kredito reitingus reitingu agenturos pagerino Kroatijos perspektyvas iki auksciausio lygio nuo 2007 m 2016 m nedarbo lygis zymiai sumazejo nuo 16 1 metu pradzioje iki 12 7 lapkritį Tai leme tiek auganti darbo jegos paklausa tiek gyventoju emigracija į kitas Europos Sajungos salis 2020 m COVID 19 pandemija smarkiai paveike Kroatijos ekonomika daugiau nei 400 tukst darbuotoju kreipesi del valstybes paramos Nors pirmajį 2020 m ketvirtį BVP dar augo 0 2 antrajį ketvirtį fiksuotas rekordinis nuosmukis 15 1 o treciajį ketvirtį dar 10 Europos Komisijos duomenimis 2020 m Kroatijos BVP sumazejo 9 6 Ekonomikos atsigavimas pradejo rysketi 2021 m kai pirmojo ketvircio pabaigoje augimas pasieke 5 8 2021 m 2021 m Kroatijos ekonomika augo sparciau nei prognozuota Liepos menesį augimas buvo vertintas 5 4 taciau metu pabaigoje paaiskejo kad realus BVP padidejo net 8 1 Prie sio augimo labiausiai prisidejo vidaus vartojimo augimas sekmingas turizmo sezonas ir didejantis eksportas Turizmo sektorius sugrįzo į priespandeminį lygį o prekiu eksportas per metus padidejo beveik ketvirtadaliu 2021 m Kroatijos eksportas pasieke rekorda ypac Europos Sajungos salyse pagrindinemis prekybos partneremis isliko Italija Vokietija ir Slovenija Prie eksporto augimo prisidejo ir trasu gamyba bei naftos produktu perdirbimas 2021 m lapkritį reitingu agentura Fitch padidino Kroatijos įvertindama sekminga ekonomikos atsigavima ir Gruodį pramones gamyba augo jau trylikta menesį is eiles o metinis augimas sieke 6 7 Tais paciais metais Kroatija įsitvirtino automobiliu pramoneje pradejo gaminti elektromobilį ir kartu su Porsche įkure bendra įmone Bugatti Rimac Zagrebe baigtas pirmasis Rimac Campus inovaciju centro skirto tiek Rimac tiek busimu Bugatti modeliu kurimui statybos etapas 2022 m 2022 m Kroatijos ekonomika islaike spartu augima kurį skatino turizmas eksportas skaitmenines ekonomikos pletra bei padidejes eksportas Pramones produkcija augo 15 menesiu is eiles o BVP antrajį ketvirtį palyginti su tuo paciu laikotarpiu 2021 m padidejo 7 7 IT sektorius augo 3 3 tesiant COVID 19 laikotarpiu prasidejusia skaitmenine transformacija Prognozuojama kad iki 2030 m sudarys iki 15 Kroatijos BVP Nepaisant pasiekto augimo salies ekonomika vis dar atsigauna po ankstesniu nuosmukiu Ateities perspektyvos didele dalimi priklausys nuo padeties euro zonoje ypac tose salyse su kuriomis Kroatija sieja glaudus prekybiniai rysiai Vokietijoje Italijoje Austrijoje Slovenijoje ir Prancuzijoje Svarbus postumiai ekonomikai ES atsigavimo fondu lesos investicijos į atsinaujinancia energija infrastruktura ir sektoriu 2022 m Kroatija buvo patvirtinta kaip 20 oji euro zonos nare o euras įvestas 2023 m sausio 1 d Tais paciais metais salis prisijunge prie Sengeno erdves 2025 m padidintas minimalus atlyginimas jis sieke 970 euru bruto ir apie 753 eurus neto o tai turejo teigiamos įtakos vidaus vartojimui Sektoriai2022 m daugiausia įmoniu Kroatijoje veike paslaugu sektoriuje per 110 tukst Mazmenines prekybos sektoriuje buvo apie 23 tukst o statybu sektoriuje kiek daugiau nei 22 tukst įmoniu Pramone Kroatijos pramone yra svarbi salies ekonomikos dalis ir turi gilias tradicijas susiformavusias dar XIX a kai pradejo vystytis medienos laivu statybos ir kitos sakos Siandien svarbiausi sektoriai maisto ir gerimu pramone ir chemijos ir medienos ir baldu gamyba bei statybiniu medziagu gamyba 2015 m pramone sudare apie penktadalį salies BVP o jos eksportas sieke 94 5 viso Kroatijos eksporto Turizmas Pagrindinis straipsnis papludimys Braco saloje Turizmas yra viena svarbiausiu Kroatijos ekonomikos saku ypac vasaros sezono metu 2019 m jis sudare apie 11 8 BVP 2023 m salį aplanke 15 8 mln turistu is ju daugiausia is Vokietijos Slovenijos Austrijos Cekijos bei vietiniu keliautoju Vidutine viesnage trunka apie 5 dienas Dauguma turistu renkasi Adrijos juros pakrante ir salas buvo pirmasis kurortas iskiles dar XIX a viduryje Pakranteje įsikure kurortai siulo tiek masinį poilsį tiek jurinį kulturinį ar nisinį turizma Vidaus regionuose populiarus kalnu kurortai ir SPA Zagrebas taip pat sulaukia nemazai lankytoju Kroatijos pakrante garseja svaria jura Melynosios veliavos papludimiais ir prieplaukomis Salis patenka tarp penkiu populiariausiu kelioniu krypciu pasaulyje Kroatija taip pat zinoma kaip viena pirmuju nudistinio turizmo saliu Europoje Zemes ukis Kroatijos zemes ukis orientuojasi į ekologisku produktu gamyba is kuriu dalis eksportuojama į Europos Sajungos salis Tarp labiausiai vertinamu vynas alyvuogiu aliejus levandos ir melynavandenes zuvys ypac paklausios Japonijoje ir Pietu Korejoje Salyje yra apie 1 5 mln hektaru dirbamos zemes is kurios didele dalis naudojama ganykloms Nors alyvuoges ir vaisiai auginami vietoje siu produktu vis dar nemazai importuojama Gyvulininkysteje vyrauja paukstininkyste kiaulininkyste ir avininkyste Pagrindiniai augalininkystes produktai kukuruzai kvieciai mieziai cukriniai runkeliai sojos pupeles vynuoges ir bulves Zuvininkysteje svarbia vieta uzima tunu auginimas eksportui Transportas Pagrindinis straipsnis Kroatijos transportas Ryskiausias pastaruju metu infrastrukturos pletros projektu Kroatijoje sparciai ispletotas automagistraliu tinklas ypac isplestas XXI amziaus pirmame desimtmetyje Iki 2011 m rugsejo Kroatija pastate daugiau nei 1 100 km automagistraliu kurios sujunge sostine Zagreba su dauguma regionu bei europiniais keliais Judriausia automagistrale Kroatijoje yra kelias pazymetas A1 jungiantis Zagreba su Splitu Taip pat A3 magistrale jungianti rytus su vakarais einanti per visa siaures vakaru Kroatija Kroatijos greitkeliu tinklo kokybe ir saugumo lygis buvo patikrinti ir patvirtinti keliose EuroTAP ir EuroTest programose Kroatija taip pat turi platu gelezinkeliu tinkla kuris siekia 2 722 km is kuriu 985 km yra elektrifikuoti Per Zagreba eina gelezinkeliai kurie jungia Rijeka su Budapestu Liubliana su Belgradu Visas gelezinkeliu paslaugas teikia Kroatijos Gelezinkeliai Kroatija turi septynis tarptautinius oro uostus Zagrebo Zadaro Splito Dubrovniko Rijekos Osijeko ir Pulos Rijekos uostas yra judriausias krovininiu laivu uostas o Splito ir Zadaro uostai yra didziausi Kroatijos keleivinio transporto uostai Keltu sistema jungia Kroatijos salas su pakrantes miestais taip pat su keliais miestais Italijoje Vukovaras yra didziausias upiu uostas įsikures prie Dunojaus upes Energetika Kroatija turi 610 km ilgio naftotiekiu kurie jungia Rijekos uosto naftos terminala su naftos perdirbimo įmonemis Rijekoje ir Sisake Sios gamyklos perdirba apie 20 milijonu tonu naftos per metus Elektros energija gamyba 13 696 GWh 2022 m suvartojimas 18 391 GWh 2022 m eksportas 7 225 GWh 2022 m importas 11 920 GWh 2022 m Elektros energijos gamybos saltinis vandens 34 2023 m silumine 21 2023 m branduoline energija 12 2023 m atsinaujinanti 7 2023 m importas 26 2023 m Nafta gavyba 594 tukst tonu 2022 m suvartojimas 2 306 mln tonu 2022 m eksportas 202 tukst tonu 2022 m importas 1 979 mln tonu 2022 m atsargos 3 508 900 kubiniu metru 22 070 000 bareliu 2022 m Gamtines dujos gavyba 745 mln m 2022 m suvartojimas 2 529 mlrd m 2022 m eksportas 1 063 mln m 2022 m importas 3 022 mlrd m 2022 m atsargos 15 592 4 mln m 2022 m BankininkysteKroatijos nacionalinio banko pastatas Zagrebe 2014 m Kroatijos pinigu politika nustato ir įgyvendina Pagrindiniai mazmeniniai bankai priklauso Italijos UniCredit Privredna banka Zagreb priklauso Italijos Intesa Sanpaolo Hrvatska postanska banka valstybinis bankas OTP Banka priklauso Vengrijos Raiffeisen Bank Austria priklauso Austrijos Erste amp Steiermarkische Bank Austrijos grupes narys Centrinis biudzetasKroatijos valstybes biudzetas tvirtinamas kasmet galioja nuo sausio 1 iki gruodzio 31 dienos 2025 metams suplanuota 30 09 mlrd euru pajamu ir 33 27 mlrd euru islaidu todel prognozuojamas 3 18 mlrd euru biudzeto deficitas Vertybiniu popieriu birza ZVPB vienintele vertybiniu popieriu birza Kroatijoje Joje prekiaujama Kroatijos įmoniu akcijomis obligacijomis ir komerciniais vekseliais Zagrebo vertybiniu popieriu birza įkurta 1991 m o 2007 m susijungus su Varazdino birza suformuota pagrindine Kroatijos kapitalo rinka 2016 m bendras rinkos kapitalizacijos dydis sieke apie 30 8 mlrd euru Prekyba vyksta darbo dienomis nuo 9 00 iki 16 00 o birzos bustine įsikurusi Zagrebo pastate ZVPB priklauso Europos ir Azijos vertybiniu popieriu birzu federacijai taip pat valdo Pagrindiniai birzos indeksai CROBEX akciju ir CROBIS obligaciju LiteraturaBenczes Istvan 2014 Deficit and Debt in Transition The Political Economy of Public Finances in Central and Eastern Europe Central European University Press Frucht Richard C 2005 Eastern Europe An Introduction to the People Land and Culture Teich Mikulas Porter Roy 1996 The Industrial Revolution in National Context Europe and the USA Cambridge University Press Saltiniai Report for Selected Countries and Subjects October 2024 imf org Tarptautinis valiutos fondas GDP Past Annual Growth Rate amp IMF Forecast Tarptautinis valiutos fondas 2025 Croatia Share of economic sectors in the gross domestic product GDP from 2012 to 2022 statista Economic Forecast for Croatia Europos Komisija Human Development Index HDI hdr undp org Human Development Report Nuoroda tikrinta 2025 04 08 Aktivno stanovnistvo u Republici Hrvatskoj u 2022 prosjek godine DZS Nuoroda tikrinta 2025 04 08 Unemployment Rate for given month February 2025 Hzz hr Nuoroda tikrinta 2025 04 08 Robna razmjena Republike Hrvatske s inozemstvom u 2023 Priopcenje kroatu Zagreb Drzavni zavod za statistiku 2024 05 29 ISSN 1334 0557 Nuoroda tikrinta 2025 04 08 Main macroeconomic indicators HNB Suarchyvuotas originalas 2025 01 25 Croatia Upgraded To A On Reform Progress Outlook Positive 2024 09 16 Fitch Upgrades Croatia to A Outlook Stable www fitchratings com 2024 09 21 Croatia Credit Rating GovBonds Moodys Ratings upgrades Croatias ratings to A3 2024 11 08 Scope upgrades Croatia s credit ratings to A and revises the Outlook to Stable Scope Ratings Nuoroda tikrinta 2025 04 08 Lonely Planet Croatia the best destination in year 2005 2016 12 23 Nuoroda tikrinta 2025 04 08 Nova EU direktiva Minimalac bi mogao porasti na 4000 kuna sindikati traze 5000 tportal hr Nuoroda tikrinta 2025 04 08 Overview World Bank anglu Nuoroda tikrinta 2025 04 08 Nagy Mariann Croatia in the Economic Structure of the Habsburg Empire in the Light of the 1857 Census Teich amp Porter 1996 p 310 Teich amp Porter 1996 p 311 Tanner Marcus 2001 Croatia a nation forged in war 2nd leid New Haven London Yale University Press p 110 ISBN 0 300 09125 7 Frucht 2005 p 462 463 Dragnich Alex N 1983 The First Yugoslavia Search for a Viable Political System Hoover Press p 72 Tomasevic Jozo 2010 Rat i revolucija u Jugoslaviji 1941 1945 p 785 UNdata record view per capita GDP at current prices US dollars Yugoslavia former Guest Workers Flags Maps Economy History Climate Natural Resources Current Issues International Agreements Population Social Statistics Political System www photius com Nejasmic Ivo Hrvatski građani na radu u inozemstvu razmatranje popisnih podataka 1971 1981 i 1991 Europa Publications Limited 1999 Eastern Europe and the Commonwealth of Independent States 1999 Taylor amp Francis Group p 279 International Business Publications Croatia Investment and Trade Laws and Regulations Handbook p 22 CIA The World Factbook 2000 Croatia www iiasa ac at Benczes 2014 p 203 Frucht 2005 p 473 Benczes 2014 p 205 206 OECD 1999 Agricultural Policies in Emerging and Transition Economies p 43 United Nations Statistics Division National Accounts unstats un org Suarchyvuotas originalas 2016 12 31 Gale Research 2001 Countries of the World and Their Leaders Yearbook p 456 Benczes 2014 p 207 Croatia Centrine zvalgybos agentura Nuoroda tikrinta 2025 04 09 Adams John The Political Economies of Slovenia and Croatia Does EU and Eurozone Membership Play a Role At All PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2014 07 09 Nuoroda tikrinta 2025 04 09 Croatia Unemployment Rate 1991 2025 MacroTrends Croatia Economy www qfinance com Suarchyvuotas originalas 2013 02 09 Nuoroda tikrinta 2025 04 09 Croatia Economy Population GDP Inflation Business Trade FDI Corruption The Heritage Foundation Suarchyvuotas originalas 2009 01 15 Dalic Martina 2013 Croatia A Prolonged Crisis without Recovery In Novotny Vit red From Reform to Growth Managing the Economic Crisis in Europe Eburon Uitgeverij B V p 67 88 Greece Unemployment Rate 1991 2025 MacroTrends Spain Unemployment Rate 1991 2025 MacroTrends Statistics Explained epp eurostat ec europa eu Suarchyvuotas originalas 2011 01 27 Croatia External Debt 1998 2023 CEIC Data www ceicdata com Nuoroda tikrinta 2025 04 10 Croatia GDP Growth Quickens In Q4 2017 02 28 Nuoroda tikrinta 2025 04 10 Croatia Trade Deficit Narrows In September RTTNews Kuzmanovic Jasmina 2016 03 10 Croatia to Narrow 2016 Budget Deficit on Planned Economic Growth Nuoroda tikrinta 2025 04 10 Croatia views Moody s outlook upgrade as results of reform minister 2017 03 11 Nuoroda tikrinta 2025 04 10 Summer 2021 Economic Forecast PDF Europos Komisija anglu Nuoroda tikrinta 2025 04 14 European Commission revises up Croatia s 2021 GDP forecast to 5 4 pct N1 anglu 2021 07 07 Nuoroda tikrinta 2025 04 10 EU Commission raises forecast for Croatia s 2021 GDP growth to 8 1 seenews com anglu 2021 11 11 Nuoroda tikrinta 2025 04 10 Fitch Upgrades Croatia to BBB Outlook Positive www fitchratings com Nuoroda tikrinta 2025 04 10 Rekordna godina Skor iz 2019 nadmasen za 2 milijarde eura kroatu Nuoroda tikrinta 2025 04 10 Trkanjec Zeljko 2021 11 15 Fitch assigns Croatia highest credit rating in history www euractiv com anglu Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Fitch Upgrades Croatia to BBB Invest Croatia anglu 2021 11 15 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Trkanjec Zeljko 2022 02 01 Industrial production in Croatia up 6 7 in 2021 www euractiv com anglu Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Industrijska proizvodnja u 2021 godini porasla 6 7 posto tportal hr Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Why Rimac Bugatti CEO plans to keep pushing boundaries Automotive News Europe anglu 2021 08 20 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Rimac Campus Phase One is Complete with Production Already Underway Automotive News Europe anglu 2024 10 18 Nuoroda tikrinta 2025 04 14 Croatia s tourism revenue expected to reach record high this year Xinhua english news cn Nuoroda tikrinta 2025 04 11 EBRD more than doubles forecast of Croatia s GDP growth N1 kroatu 2022 09 28 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Podaci DZS a Izvoz raste impresivno ali uvoz jos vise PoslovniPuls kroatu 2022 10 11 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Industrial Workers Statistics in February Shows Rise m o m And Fall y o y www total croatia news com anglu 2022 04 02 Suarchyvuotas originalas 2022 04 03 Croatia s February Industrial Production Up 4 www total croatia news com anglu 2022 03 31 Suarchyvuotas originalas 2022 04 03 Government of the Republic of Croatia Tourism figures indicate higher than forecast economic growth vlada gov hr Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Croatia s IT sector boosts revenue 3 3 to 27 8 bln kuna 3 7 bln euro in 2020 seenews com anglu 2021 12 09 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Stojkovski Bojan 2022 09 30 The Top 10 IT Companies in Croatia in 2022 TheRecursive com anglu Nuoroda tikrinta 2025 04 11 McKinsey Croatia s digital economy might reach 15 pct of GDP by 2030 N1 anglu 2022 09 14 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Croatia s recovery and resilience plan commission europa eu Hughes Rebecca Ann 2022 07 12 As Croatia joins the euro which 7 EU countries still use their own currency Euronews Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Blenkinsop Philip 2022 07 12 Amazing journey EU accepts Croatia as 20th eurozone member Reuters Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Petrushevska Dragana 2024 10 16 Croatia to raise minimum wage to 970 euro in Jan See News anglu Nuoroda tikrinta 2025 04 14 Industry Breakdown of Companies in Croatia HitHorizons Industrial Production Volume Index and Indices of Stocks Persons Employed and Labour Productivity in Industry December 2015 First Results Suarchyvuotas originalas 2021 09 01 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Global and regional tourism performance UN Tourism Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Turisticki prihod porast ce prvi put nakon 2008 t portal hr kroatu 2011 09 14 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 History of Opatija Opatija Tourist Board Suarchyvuotas originalas 2012 04 29 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 What Is Zagreb Croatia Known and Famous For A Guide to the Best Attractions and Experiences Traveling Season Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Our Numbers All Blue Flag awarded sites per country Blue Flag Aplinkosauginio svietimo fondas Suarchyvuotas originalas 2020 05 14 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Croatia ranked among top five global destinations 2025 01 28 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Croatian highlights Croatia Euro poi com Suarchyvuotas originalas 2013 02 24 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Croatia production in 2018 by FAO Predrag Cvjeticanin Kanizaj Zeljko 2023 01 31 Povrsina i proizvodnja zitarica i ostalih usjeva u 2022 DZS kroatu Zagreb ISSN 1334 0557 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Popis poljoprivrede 2020 PDF kroatu Ministarstvo poljoprivrede 2020 Suarchyvuotas originalas PDF 2023 01 31 EuroTest Eurotestmobility com Suarchyvuotas originalas 2011 04 30 Nuoroda tikrinta 2025 04 09 Brinje Tunnel Best European Tunnel Javno com Suarchyvuotas originalas 2009 01 15 Nuoroda tikrinta 2025 04 09 Energetska statistika u 2022 PDF Statisticka izvjesca kroatu Zagreb Croatian Bureau of Statistics 2023 12 15 ISSN 1334 5834 Izvori energije HEP Opskrba kroatu Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Energija u Hrvatskoj 2022 PDF Energetski institut Hrvoje Pozar Ministry of Economy and Sustainable Development Republic of Croatia ISSN 1848 1787 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Drzavni proracun Republike Hrvatske za 2024 godinu i projekcije za 2025 i 2026 godinu Narodne novine kroatu 2023 12 14 Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Garaca Maja 2017 01 13 ZSE s total market capitalisation rises 14 in 2016 SeeNews Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Trading hours Zagreb Stock Exchange Nuoroda tikrinta 2025 04 11 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu v rEuropos saliu ekonomikos Airija Austrija Baltarusija Estija Islandija Ispanija Italija Kroatija Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Portugalija Prancuzija Rumunija Serbija Suomija Sveicarija Ukraina Vatikanas Vokietija Europos Sajungos ekonomika

Naujausi straipsniai
  • Liepa 23, 2025

    Unreal Engine 3.0

  • Liepa 23, 2025

    Teravados budizmas

  • Liepa 23, 2025

    Teistinis satanizmas

  • Liepa 23, 2025

    Rytų Renelas

  • Liepa 23, 2025

    Rolandas Kazlauskas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje