Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarptautinis Europos kelių tinklas kelių numeravimo sistema kuri apima visą Europą Tinklą vysto Jungtinių Tautų Europos
Tarptautinis Europos kelių tinklas
Tarptautinis Europos kelių tinklas – kelių numeravimo sistema, kuri apima visą Europą. Tinklą vysto Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (UNECE). Tinklas taip pat siekia Centrinę Aziją, nes Azijos valstybės yra UNECE narės.
Daugumoje šalių, nacionaliniai keliai būna kartu su Europos kelių tinklo maršrutu. Bet šalys, tokios kaip Belgija, Danija, Norvegija ir Švedija, yra integravusios maršrutus į savo autostradų tinklus. Autostradų tinklai neturi savo vietinių numerių. Visas kelių tinklas žymimas raide E ir eilės numeriu.
Europos kelių maršrutai visiškai nežymimi Jungtinėje Karalystėje. Airija žymėti maršrutus pradėjo labai neseniai.
Kiti žemynai turi panašias tarptautines sistemas: pvz., Panamerikos plentas; ir .
Istorija
UNECE buvo įkurta 1947 m., o pirmasis svarbus jų aktas, skirtas transportui gerinti, buvo bendra JT deklaracija Nr. 1264 – Deklaracija dėl pagrindinių tarptautinių transporto arterijų statybos. Ši deklaracija pasirašyta Ženevoje 1950 m. rugsėjo 16 d. Deklaracija keista kelis kartus iki 1975 m. lapkričio 15 d., kuomet buvo pasirašyta Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių transporto arterijų. Šiame susitarime buvo patvirtinta maršrutų numeravimo sistema ir patobulinti sąraše esančių kelių standartai.
Kelių numeravimas
Kelių sistema žymima tokia tvarka:
- Pagrindiniai sistemos keliai, vadinami A klasės keliais, turi numerius nuo 1 iki 129.
- Atšakos, jungiamieji ir jungiamieji keliai, vadinami B klasės keliais, turi triženklius numerius, didesnius nei 130.
- Pagrindiniai keliai yra keliai, kurių numeriai yra nuo 5 iki 95 ir kurie baigiasi 0 arba 5, arba kurių numeriai yra nelyginiai nuo 101 iki 129. Paprastai jie driekiasi per Europą ir yra kelių tūkstančių kilometrų ilgio.
- Tarpiniai keliai yra nuo 1 iki 99 sunumeruoti keliai, kurie nėra pagrindiniai keliai. Paprastai jie yra gerokai trumpesni nei pagrindiniai keliai.
- B klasės keliai turi triženklius numerius: pirmasis skaitmuo nurodo artimiausią šiaurėje esantį pagrindinį kelią, antrasis skaitmuo – artimiausią vakaruose esantį pagrindinį kelią, o trečiasis skaitmuo yra serijos numeris.
- Į rytus nuo E99 kelio esantys šiaurės–pietų krypčių A klasės keliai turi triženklius nelyginius numerius nuo 101 iki 129. Šiems keliams taikomos kitos aukščiau nurodytos A klasės kelių taisyklės.
- B klasės keliai, esantys į rytus nuo E101, turi triženklius numerius, prasidedančius 0, nuo 001 iki 099.
Kelių įrengimo standartai
Šie projektavimo standartai turėtų būti taikomi Europos kelių sistemai, nebent būtų išimtinių aplinkybių (pvz., kalnų perėjos ir pan.):
- Apgyvendintos teritorijos turi būti aplenkiamos, jei jos trukdo eismui arba kelia pavojų.
- Pageidautina, kad keliai būtų automagistralės arba .
- Jie turėtų būti vienodi ir suprojektuoti bent 80 km/val greičiui. Automagistralėse greitis turėtų būti bent 100 km/val.
- Keliuose, skirtuose 80 km/val greičiui, nuolydis neturėtų viršyti 8 %, o keliuose, skirtuose 120 km/val greičiui, jis turėtų sumažėti iki 4 %.
- Kelio vingiuotų ruožų spindulys keliuose, skirtuose 60 km/val greičiui, turėtų būti ne mažesnis kaip 120 m, o keliuose, skirtuose 140 km/val greičiui – iki 1000 m.
- „Stabdymo kelio matomumas“ keliuose, skirtuose 60 km/val greičiui, turėtų būti bent 70 m, o keliuose, skirtuose 140 km/val greičiui – iki 300 m.
- Rekomenduojama, kad kelkraštis paprastuose keliuose būtų bent 2,5 m, o automagistralėse – 3,25 m pločio.
- Skiriamosios juostos turėtų būti bent 3 m pločio, nebent tarp dviejų važiuojamųjų dalių būtų užtvara.
- Viršutinė prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 4,5 m.
- Geležinkelio sankryžos turėtų būti skirtinguose lygiuose.
Šaltiniai
- „Declaration on the Construction of Main International Traffic Arteries, signed at Geneva“ (PDF). United Nations - Treaty Series. 1950-09-16. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-08-12. Nuoroda tikrinta 2010-12-27.
- „Declaration on the Construction of Main International Traffic Arteries, signed at Geneva“ (PDF). United Nations - Treaty Series. 1950-09-16. Nuoroda tikrinta 2012-07-01.
- EUROPEAN AGREMENT ON MAIN INTERNATIONAL TRAFFIC ARTERIES
- EUROPEAN AGREMENT ON MAIN INTERNATIONAL TRAFFIC ARTERIES
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarptautinis Europos kelių tinklas, Kas yra Tarptautinis Europos kelių tinklas? Ką reiškia Tarptautinis Europos kelių tinklas?
Tarptautinis Europos keliu tinklas keliu numeravimo sistema kuri apima visa Europa Tinkla vysto Jungtiniu Tautu Europos ekonomine komisija UNECE Tinklas taip pat siekia Centrine Azija nes Azijos valstybes yra UNECE nares Europos keliu tinklo zymejimo pavyzdysTarptautinis Europos keliu tinklasLietuva kertancios magistrales Daugumoje saliu nacionaliniai keliai buna kartu su Europos keliu tinklo marsrutu Bet salys tokios kaip Belgija Danija Norvegija ir Svedija yra integravusios marsrutus į savo autostradu tinklus Autostradu tinklai neturi savo vietiniu numeriu Visas keliu tinklas zymimas raide E ir eiles numeriu Europos keliu marsrutai visiskai nezymimi Jungtineje Karalysteje Airija zymeti marsrutus pradejo labai neseniai Kiti zemynai turi panasias tarptautines sistemas pvz Panamerikos plentas ir IstorijaUNECE buvo įkurta 1947 m o pirmasis svarbus ju aktas skirtas transportui gerinti buvo bendra JT deklaracija Nr 1264 Deklaracija del pagrindiniu tarptautiniu transporto arteriju statybos Si deklaracija pasirasyta Zenevoje 1950 m rugsejo 16 d Deklaracija keista kelis kartus iki 1975 m lapkricio 15 d kuomet buvo pasirasyta Europos susitarimas del pagrindiniu tarptautiniu transporto arteriju Siame susitarime buvo patvirtinta marsrutu numeravimo sistema ir patobulinti sarase esanciu keliu standartai Keliu numeravimasKeliu sistema zymima tokia tvarka Pagrindiniai sistemos keliai vadinami A klases keliais turi numerius nuo 1 iki 129 Atsakos jungiamieji ir jungiamieji keliai vadinami B klases keliais turi trizenklius numerius didesnius nei 130 Pagrindiniai keliai yra keliai kuriu numeriai yra nuo 5 iki 95 ir kurie baigiasi 0 arba 5 arba kuriu numeriai yra nelyginiai nuo 101 iki 129 Paprastai jie driekiasi per Europa ir yra keliu tukstanciu kilometru ilgio Tarpiniai keliai yra nuo 1 iki 99 sunumeruoti keliai kurie nera pagrindiniai keliai Paprastai jie yra gerokai trumpesni nei pagrindiniai keliai B klases keliai turi trizenklius numerius pirmasis skaitmuo nurodo artimiausia siaureje esantį pagrindinį kelia antrasis skaitmuo artimiausia vakaruose esantį pagrindinį kelia o treciasis skaitmuo yra serijos numeris Į rytus nuo E99 kelio esantys siaures pietu krypciu A klases keliai turi trizenklius nelyginius numerius nuo 101 iki 129 Siems keliams taikomos kitos auksciau nurodytos A klases keliu taisykles B klases keliai esantys į rytus nuo E101 turi trizenklius numerius prasidedancius 0 nuo 001 iki 099 Keliu įrengimo standartaiSie projektavimo standartai turetu buti taikomi Europos keliu sistemai nebent butu isimtiniu aplinkybiu pvz kalnu perejos ir pan Apgyvendintos teritorijos turi buti aplenkiamos jei jos trukdo eismui arba kelia pavoju Pageidautina kad keliai butu automagistrales arba Jie turetu buti vienodi ir suprojektuoti bent 80 km val greiciui Automagistralese greitis turetu buti bent 100 km val Keliuose skirtuose 80 km val greiciui nuolydis neturetu virsyti 8 o keliuose skirtuose 120 km val greiciui jis turetu sumazeti iki 4 Kelio vingiuotu ruozu spindulys keliuose skirtuose 60 km val greiciui turetu buti ne mazesnis kaip 120 m o keliuose skirtuose 140 km val greiciui iki 1000 m Stabdymo kelio matomumas keliuose skirtuose 60 km val greiciui turetu buti bent 70 m o keliuose skirtuose 140 km val greiciui iki 300 m Rekomenduojama kad kelkrastis paprastuose keliuose butu bent 2 5 m o automagistralese 3 25 m plocio Skiriamosios juostos turetu buti bent 3 m plocio nebent tarp dvieju vaziuojamuju daliu butu uztvara Virsutine prosvaisa turi buti ne mazesne kaip 4 5 m Gelezinkelio sankryzos turetu buti skirtinguose lygiuose Saltiniai Declaration on the Construction of Main International Traffic Arteries signed at Geneva PDF United Nations Treaty Series 1950 09 16 Suarchyvuotas originalas PDF 2014 08 12 Nuoroda tikrinta 2010 12 27 Declaration on the Construction of Main International Traffic Arteries signed at Geneva PDF United Nations Treaty Series 1950 09 16 Nuoroda tikrinta 2012 07 01 EUROPEAN AGREMENT ON MAIN INTERNATIONAL TRAFFIC ARTERIES EUROPEAN AGREMENT ON MAIN INTERNATIONAL TRAFFIC ARTERIES