Tarptautinis Europos kelių tinklas

Tarptautinis Europos kelių tinklas – kelių numeravimo sistema, kuri apima visą Europą. Tinklą vysto Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (UNECE). Tinklas taip pat siekia Centrinę Aziją, nes Azijos valstybės yra UNECE narės.

Daugumoje šalių, nacionaliniai keliai būna kartu su Europos kelių tinklo maršrutu. Bet šalys, tokios kaip Belgija, Danija, Norvegija ir Švedija, yra integravusios maršrutus į savo autostradų tinklus. Autostradų tinklai neturi savo vietinių numerių. Visas kelių tinklas žymimas raide E ir eilės numeriu.

Europos kelių maršrutai visiškai nežymimi Jungtinėje Karalystėje. Airija žymėti maršrutus pradėjo labai neseniai.

Kiti žemynai turi panašias tarptautines sistemas: pvz., Panamerikos plentas; Trans-Afrikos greitkelių sistema ir Azijos greitkelių sistema.

Istorija

UNECE buvo įkurta 1947 m., o pirmasis svarbus jų aktas, skirtas transportui gerinti, buvo bendra JT deklaracija Nr. 1264 – Deklaracija dėl pagrindinių tarptautinių transporto arterijų statybos. Ši deklaracija pasirašyta Ženevoje 1950 m. rugsėjo 16 d. Deklaracija keista kelis kartus iki 1975 m. lapkričio 15 d., kuomet buvo pasirašyta Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių transporto arterijų. Šiame susitarime buvo patvirtinta maršrutų numeravimo sistema ir patobulinti sąraše esančių kelių standartai.

Kelių numeravimas

Kelių sistema žymima tokia tvarka:

Pagrindiniai sistemos keliai, vadinami A klasės keliais, turi numerius nuo 1 iki 129.
Atšakos, jungiamieji ir jungiamieji keliai, vadinami B klasės keliais, turi triženklius numerius, didesnius nei 130.
Pagrindiniai keliai yra keliai, kurių numeriai yra nuo 5 iki 95 ir kurie baigiasi 0 arba 5, arba kurių numeriai yra nelyginiai nuo 101 iki 129. Paprastai jie driekiasi per Europą ir yra kelių tūkstančių kilometrų ilgio.
Tarpiniai keliai yra nuo 1 iki 99 sunumeruoti keliai, kurie nėra pagrindiniai keliai. Paprastai jie yra gerokai trumpesni nei pagrindiniai keliai.
B klasės keliai turi triženklius numerius: pirmasis skaitmuo nurodo artimiausią šiaurėje esantį pagrindinį kelią, antrasis skaitmuo – artimiausią vakaruose esantį pagrindinį kelią, o trečiasis skaitmuo yra serijos numeris.
Į rytus nuo E99 kelio esantys šiaurės–pietų krypčių A klasės keliai turi triženklius nelyginius numerius nuo 101 iki 129. Šiems keliams taikomos kitos aukščiau nurodytos A klasės kelių taisyklės.
B klasės keliai, esantys į rytus nuo E101, turi triženklius numerius, prasidedančius 0, nuo 001 iki 099.

Kelių įrengimo standartai

Šie projektavimo standartai turėtų būti taikomi Europos kelių sistemai, nebent būtų išimtinių aplinkybių (pvz., kalnų perėjos ir pan.):

Apgyvendintos teritorijos turi būti aplenkiamos, jei jos trukdo eismui arba kelia pavojų.
Pageidautina, kad keliai būtų automagistralės arba greitkeliai.
Jie turėtų būti vienodi ir suprojektuoti bent 80 km/val greičiui. Automagistralėse greitis turėtų būti bent 100 km/val.
Keliuose, skirtuose 80 km/val greičiui, nuolydis neturėtų viršyti 8 %, o keliuose, skirtuose 120 km/val greičiui, jis turėtų sumažėti iki 4 %.
Kelio vingiuotų ruožų spindulys keliuose, skirtuose 60 km/val greičiui, turėtų būti ne mažesnis kaip 120 m, o keliuose, skirtuose 140 km/val greičiui – iki 1000 m.
„Stabdymo kelio matomumas“ keliuose, skirtuose 60 km/val greičiui, turėtų būti bent 70 m, o keliuose, skirtuose 140 km/val greičiui – iki 300 m.
Rekomenduojama, kad kelkraštis paprastuose keliuose būtų bent 2,5 m, o automagistralėse – 3,25 m pločio.
Skiriamosios juostos turėtų būti bent 3 m pločio, nebent tarp dviejų važiuojamųjų dalių būtų užtvara.
Viršutinė prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 4,5 m.
Geležinkelio sankryžos turėtų būti skirtinguose lygiuose.