Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Supletyvizmas iš lot suppletio papildymas žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų kamienų priesagų ar galūnių kurių ne
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš lot. suppletio 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita. Istoriškai supletyvizmas aiškinamas kaip senovėje buvusių atskirų žodžių arba jų dalių formų įtraukimas į tą pačią paradigmą. Besimokantieji svetimos kalbos tokias žodžių formas paprastai suvokia kaip „netaisyklingąsias“, „nereguliariąsias” ir jos gali sudaryti sunkumų.
Pavyzdžiai
Baltų kalbos
Kaip ir daugumoje kitų indoeuropiečių kalbų, baltų kalbose į akis krenta įvardžių supletyvinės formos: latvių k. vns. 1. asmuo es 'aš' – mani 'mane', dgs. 1. asmuo mes 'mes', vns. 2.asmuo tu 't. p.' – dgs. 2 asmuo jūs 't. p.'. Iš šių pavyzdžių matyti, kad lietuvių kalbos įvardžiai taip pat turi supletyvines formas. Lietuvių kalbos tarmėse esama daugiau supletyvinių įvardžių, pvz., rytų aukštaičių vardininkai ãnas 'jis', anà 'ji', ãnys 'jie', ãnos 'jos', bet visuose kituose linksniuose – kaip bendrinėje kalboje: jo, jos, jų, jiems, joms ir t. t. Taip pat daugumoje indoeuropiečių kalbų, tad ir baltų, turimos supletyvinės kelintinių skaitvardžių I ir II formos: latv. viens 'vienas' - pirmais 'pirmas', divi 'du' – otrais (sk. uotrais) 'antras'.
Latvių kalboje išsaugotos skirtingašaknės laipsniuojamųjų prieveiksmių formos: daudz 'daug', ļoti 'labai', bet vairāk 'daugiau, labiau', visvairāk 'daugiausia, labiausiai' (plg. liet. į-vairus).
Supletyvinių veiksmažodžių baltų kalbose nedaug: liet. būti – esu – yra, latv. būt 'būti' – esmu 'esu' – ir 'yra' – bija 'buvo'; latv. eju 'einu' – gāju 'ėjau'. Latvių kalboje reikiamybės nuosaka sudaroma su priešdėliu jā + veiksmažodžių esamojo laiko trečiasis asmuo. Tačiau forma jābūt, vietoj lauktinos *jāir, šios sistemos neatitinka. Lietuvių kalbos tariamosios nuosakos vns. pirmojo asmens tarminė galūnė eičia < *eitjā 'eičiau' taip pat yra supletyvinė, ji nepaaiškinama fonetiniais veiksmažodžio pirmojo asmens galūnės pokyčiais – reguliari galūnė būtų eitumiau (plg. eitumei, eitu(mė)me, eitumėte).
Lietuvių kalbos žmogus – žmonės dėl žodžio perdarymo turi skirtingas šaknis. Atskirą supletyvinių daiktavardžių grupę sudaro dabartinėms darybos tendencijoms nepaklūstantys tos pačios veislės vyriškosios ir moteriškosios lyties gyvūnų pavadinimai: antai šalia vilkas – vilkė, lokys – lokė, katė – katinas, ežys – ežienė, balandis – balandė, strazdas – strazdė, strazdienė turime arklys – kumelė, karvė – jautis, kiaulė – paršas, avis – ėras (ėriukas), antis – gaigalas, višta – gaidys. Šių daiktavardžių porų supletyvinės formos neretai atspindi senesnę kalbos stadiją.
Slavų kalbos
Be turimų baltų kalbose pavyzdžių, slavų kalbose supletyvizmu pasižymi kai kurių būdvardžių laipsniavimas, pvz., rusų хороший (chorošij) 'geras' – лучше (lučše) 'geresnis', lenkų duży (dužy) 'didelis' – większy (vienkšy) 'didesnis', rusų prieveiksmiai можно (možno) 'galima', bet нельзя (nelzia) 'negalima', rusų k. daiktavardžiai человек (čelovek) 'žmogus' – люди (liudi) 'žmonės', lenkų k. człowiek (človiek) 'žmogus' – ludzi (liudzi) 'žmonės', rusų k. четыре года (četyrie goda) 'ketveri metai', bet пять лет (piat' let) 'penkeri metai' ir kt.
Germanų kalbos
Germanų kalbose vartojamos skirtingašaknės veiksmažodžių formos, pvz., anglų go 'eiti, vykti' – went 'ėjo, vyko', to be able 'galėti' („būti galinčiam”) – can 'gali'; anglų k. daiktavardžiai person 'žmogus' – people 'žmonės', vokiečių der Mensch 'žmogus' – Leute 'žmonės' (šalia die Menschen); prieveiksmiai ir būdvardžiai angl. k. good 'geras' – better 'geresnis' – the best 'geriausias', vok. k. gut 'geras' – besser 'geresnis' – am besten 'geriausia', ang. k. much 'daug' – more 'daugiau' – the most 'daugiasia', vok. k. viel 'daug' – mehr 'daugiau' – am meisten 'daugiausia' ir kt.
Romanų kalbos
Romanų kalbose yra įvairių veiksmažodžio eiti supletyvinių formų, čia pateikiamas 1. asmuo:
Kalba Bendratis Esamasis l. Būsimasis l. Būtasis l. Katalonų anar vaig aniré aní Prancūzų aller vais irai allai Italų andare vado andrò andai Portugalų ir vou irei fui Ispanų ir voy iré fui
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalboje būta daug supletyvinių veiksmažodžių. Keletas pavyzdžių, nurodant pagrindines formas:
- erkhomai, eîmi/eleusomai, ēlthon, elēlutha, --, -- 'eiti'
- legō, eraō (erô) / leksō, eipon / eleksa, eirēka, eirēmai / lelegmai, elekhthēn / errhēthēn 'sakyti, kalbėti'
- horaō, opsomai, eidon, heorāka / heōrāka, heōrāmai / ōmmai, ōphthēn 'matyti'
- pherō, oisō, ēnegka / ēnegkon, enēnokha, enēnegmai, ēnekhthēn 'gabenti, nešti'
- pōleō, apodōsomai, apedomēn, peprāka, peprāmai, eprāthēn 'parduoti'
Išnašos
- „Supletyvizmas“. lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-05.
- Alvydas Butkus (1995). „Latviai“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2020-12-05.
- Olegas Poliakovas. „Supletyvizmas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2020-12-05.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Supletyvizmas, Kas yra Supletyvizmas? Ką reiškia Supletyvizmas?
Supletyvizmas is lot suppletio papildymas zodzio formu sudarymas is skirtingu saknu kamienu priesagu ar galuniu kuriu negalima paaiskinti sisteminiais zodzio daliu pokyciais ar garsu kaita Istoriskai supletyvizmas aiskinamas kaip senoveje buvusiu atskiru zodziu arba ju daliu formu įtraukimas į ta pacia paradigma Besimokantieji svetimos kalbos tokias zodziu formas paprastai suvokia kaip netaisyklingasias nereguliariasias ir jos gali sudaryti sunkumu PavyzdziaiBaltu kalbos Pagrindinis straipsnis Baltu kalbos Kaip ir daugumoje kitu indoeuropieciu kalbu baltu kalbose į akis krenta įvardziu supletyvines formos latviu k vns 1 asmuo es as mani mane dgs 1 asmuo mes mes vns 2 asmuo tu t p dgs 2 asmuo jus t p Is siu pavyzdziu matyti kad lietuviu kalbos įvardziai taip pat turi supletyvines formas Lietuviu kalbos tarmese esama daugiau supletyviniu įvardziu pvz rytu aukstaiciu vardininkai anas jis ana ji anys jie anos jos bet visuose kituose linksniuose kaip bendrineje kalboje jo jos ju jiems joms ir t t Taip pat daugumoje indoeuropieciu kalbu tad ir baltu turimos supletyvines kelintiniu skaitvardziu I ir II formos latv viens vienas pirmais pirmas divi du otrais sk uotrais antras Latviu kalboje issaugotos skirtingasaknes laipsniuojamuju prieveiksmiu formos daudz daug loti labai bet vairak daugiau labiau visvairak daugiausia labiausiai plg liet į vairus Supletyviniu veiksmazodziu baltu kalbose nedaug liet buti esu yra latv but buti esmu esu ir yra bija buvo latv eju einu gaju ejau Latviu kalboje reikiamybes nuosaka sudaroma su priesdeliu ja veiksmazodziu esamojo laiko treciasis asmuo Taciau forma jabut vietoj lauktinos jair sios sistemos neatitinka Lietuviu kalbos tariamosios nuosakos vns pirmojo asmens tarmine galune eicia lt eitja eiciau taip pat yra supletyvine ji nepaaiskinama fonetiniais veiksmazodzio pirmojo asmens galunes pokyciais reguliari galune butu eitumiau plg eitumei eitu me me eitumete Lietuviu kalbos zmogus zmones del zodzio perdarymo turi skirtingas saknis Atskira supletyviniu daiktavardziu grupe sudaro dabartinems darybos tendencijoms nepaklustantys tos pacios veisles vyriskosios ir moteriskosios lyties gyvunu pavadinimai antai salia vilkas vilke lokys loke kate katinas ezys eziene balandis balande strazdas strazde strazdiene turime arklys kumele karve jautis kiaule parsas avis eras eriukas antis gaigalas vista gaidys Siu daiktavardziu poru supletyvines formos neretai atspindi senesne kalbos stadija Slavu kalbos Pagrindinis straipsnis Slavu kalbos Be turimu baltu kalbose pavyzdziu slavu kalbose supletyvizmu pasizymi kai kuriu budvardziu laipsniavimas pvz rusu horoshij chorosij geras luchshe lucse geresnis lenku duzy duzy didelis wiekszy vienksy didesnis rusu prieveiksmiai mozhno mozno galima bet nelzya nelzia negalima rusu k daiktavardziai chelovek celovek zmogus lyudi liudi zmones lenku k czlowiek cloviek zmogus ludzi liudzi zmones rusu k chetyre goda cetyrie goda ketveri metai bet pyat let piat let penkeri metai ir kt Germanu kalbos Pagrindinis straipsnis Germanu kalbos Germanu kalbose vartojamos skirtingasaknes veiksmazodziu formos pvz anglu go eiti vykti went ejo vyko to be able galeti buti galinciam can gali anglu k daiktavardziai person zmogus people zmones vokieciu der Mensch zmogus Leute zmones salia die Menschen prieveiksmiai ir budvardziai angl k good geras better geresnis the best geriausias vok k gut geras besser geresnis am besten geriausia ang k much daug more daugiau the most daugiasia vok k viel daug mehr daugiau am meisten daugiausia ir kt Romanu kalbos Pagrindinis straipsnis Romanu kalbos Romanu kalbose yra įvairiu veiksmazodzio eiti supletyviniu formu cia pateikiamas 1 asmuo Kalba Bendratis Esamasis l Busimasis l Butasis l Katalonu anar vaig anire aniPrancuzu aller vais irai allaiItalu andare vado andro andaiPortugalu ir vou irei fuiIspanu ir voy ire fuiSenoves graiku kalba Pagrindinis straipsnis Senoves graiku kalba Senoves graiku kalboje buta daug supletyviniu veiksmazodziu Keletas pavyzdziu nurodant pagrindines formas erkhomai eimi eleusomai elthon elelutha eiti legō eraō ero leksō eipon eleksa eireka eiremai lelegmai elekhthen errhethen sakyti kalbeti horaō opsomai eidon heoraka heōraka heōramai ōmmai ōphthen matyti pherō oisō enegka enegkon enenokha enenegmai enekhthen gabenti nesti pōleō apodōsomai apedomen pepraka pepramai eprathen parduoti Isnasos Supletyvizmas lietuviuzodynas lt Nuoroda tikrinta 2020 12 05 Alvydas Butkus 1995 Latviai PDF Nuoroda tikrinta 2020 12 05 Olegas Poliakovas Supletyvizmas VLE Nuoroda tikrinta 2020 12 05