Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Melanezijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Melanezijos istorija – Melanezijos regiono istorija nuo seniausių laikų iki dabar.
| Melanezijos istorija |
| Papuasai |
| Malajų-polineziečių migracijos (Lapita kultūra) |
| |
| Kolonijos: |
| , Vokietijos Naujoji Gvinėja, , Britų kolonijos |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| , Vanuatu, Saliamono salos, , |
Apgyvendinimas
Melanezija pirmą kartą buvo apgyvendinta prieš maždaug 50000 metų. Kadangi regiono dabartinė rasinė sudėtis labai mišri, spėjama, kad senieji gyventojai čia kėlėsi per kelias bangas, tapdami dabartinių , papuasų protėviai.
Austroneziečiai atsikėlė į šias žemes vėliau, maždaug 1500 m. pr. m. e., austroneziečių migracijos laikais. Šie žmonės, apsigyvenę Melanezijoje, žinomi Lapita vardu. Lapitos atstovai buvo keramikos gamintojai, gerai įgūdę jūrininkai bei žemdirbiai, naujai apgyvendinę visą Melaneziją. Jie pakeitė vietos gyventojų tautinę sudėtį, suformuodami melaneziečių tautas ir kalbas.
Tik Naujoji Gvinėja liko gyvenama senųjų gyventojų.
Archeologinės kultūros
Dėl specifinių vietos gamtinių sąlygų Melanezijoje nesusiformavo aukštesnio lygio kultūra. Regionas išliko akmens amžiuje. Vieninteliai archeologiniai paminklai yra megalitai, statyti atskirose salose.
Vanuatu yra išlikę legendų apie priešistorinį karalių. Vienintelė istorinė karalystė () Melanezijos regione įsikūrė Fidžyje XIX a. Bet jos įsikūrimas buvo nulemtas daugiau įtakos iš Polinezijos.
Atradimas ir tyrinėjimai
Melanezijos salas pirmieji „atrado“ Malajų salyno atstovai. Molukų salų Ternato imperija, nuo XV a. išplėtusi prekybinį tinklą, pasiekė vakarinę Naująją Gvinėją. Jie su vietos gyventojais užmezgė prekybinius santykius, o tik šioje saloje aptinkamų rojaus paukščių plunksnas padarė egzotine preke.
Nuo XVI a. Melaneziją pasiekė ir ją tyrinėjo europiečiai. Taip jie atrado atskiras salas. Pirmieji tyrinėtojai buvo ispanai, juos sekė olandai, anglai, prancūzai. XVIII a. čia plaukojo britų keliautojas Džeimsas Kukas.
Kadangi Melanezijos salose buvo paplitęs kanibalizmas, salos ilgai buvo viena menkiausiai žinomų pasaulio dalių, kurios Vakarų šalys vengė.
Nepaisant to, nuo XIX a. pradžios europiečiai mainė alkoholį ir tabaką į būtiniausias sau prekes – santalmedį, rojaus paukščių kailiukus. Jie taip pat atnešė ir naujas ligas: raupus, tymus, dizenteriją, gripą, sifilį ir raupsus. Nuo šių ligų žuvo nemažai vietinių gyventojų. Kai santalmedžio paklausa sumažėjo, susiformavo nauja prekybos forma: buvo pavergiami žmonės iš Naujosios Kaledonijos, Lojalumo salų, Vanuatu, Naujosios Gvinėjos ir Saliamono salų darbui cukraus plantacijose Fidžyje ir Kvinslande. Ši prekyba žmonėmis sustojo tik XX amžiaus pradžioje.
Kolonizacija
XIX a. Melaneziją politiškai dalinosi kolonijinės imperijos. Regiono dalybose dalyvavo keturios valstybės. Pirmieji įsitraukė Nyderlandai, tuo metu jau valdę Malajų salyną vakaruose. Jie prisijungė prie savo kolonijos Naujosios Gvinėjos vakarinę dalį. 1853 m. Napoleonui III bandant konkuruoti su britų kolonijomis Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Prancūzija paskelbė savo kolonija Naująją Kaledoniją, kuri tapo Prancūzijos nuteistųjų pataisos vieta.
Konkuruodama su prancūzais 1883 m. Britų imperija nuo Australijos pakrančių prisijungė Naujosios Gvinėjos pietrytinę dalį, kur įkurta kolonija (vėliau atiduota Australijai). Iš ten jie plėtė įtaką aplinkinėse salose, kolonizuodami Fidžį, Vanuatu (sutarė jį valdyti kartu su Prancūzija). Pačioje XIX a. pabaigoje į dalybas įsijungė ir Vokietija, kuri pareiškė teises į likusį neokupuotą Naujosios Gvinėjos šiaurės rytų trečdalį. Iš ten ji kolonizavo Bismarko salyną, o su Britų imperija pasidalino Saliamono salyną, sukurdama Vokietijos Naująją Gvinėją.
Prasidėjus I pasauliniam karui, Vokietijos kolonijos atiduotos administruoti Australijai. Ilgainiui ši sujungė Papua su buvusiomis Vokietijos kolonijomis, suformuodama junginį, dabar vadinamą Papua Naująja Gvinėja.
II pasaulinio karo metu Naująją Gvinėją okupavo Japonijos imperija. Gvinėjos čiabuviai dalyvavo kare, remdami Australiją, padėdami jų pajėgoms judėti per džiunglėmis apaugusią salą.
Nepriklausomybė
Po II pasaulinio karo per karą japonų užgrobtos kolonijos sugrįžo buvusiems kolonizatoriams: Australijai, Jungtinei Karalystei, Olandijai.
1945 m. buvusios Nyderlandų kolonijos Malajų salyne () išsikovojo nepriklausomybę kaip Indonezija. Nepaisant to, Vakarų Naujoji Gvinėja liko Nyderlandų kolonija. Olandai ėmė ruošti vietos gyventojus savivaldai. 1959 m. išrinkta papuasų taryba ir 1961 m. pradėjo veikti Naujosios Gvinėjos Taryba (Nieuw Guinea Raad). Naujai valstybei buvo išrinktas pavadinimas Vakarų Papua, sukurta vėliava (Bintang Kejora).
Šių procesų metu Indonezija pagrasino karu, siekdama prisijungti naująją valstybę. 1962 m. Nyderlandai perdavė teritoriją laikinajai JT administracijai (). Nepaisant to, 1963 m. Indonezija užgrobė valdžią buvusioje Olandijos kolonijoje. 1969 m. Indonezija buvo priversta suorganizuoti balsavimą dėl papuasų apsisprendimo (pepera). Dėl Indonezijos armijos grasinimų, balsavimas 100 procentų pripažino Indonezijos valdžią Vakarų Naujojoje Gvinėjoje.
Vėliau, dekolonizacijos metu (daugiausia XX a. VIII dešimtmetyje) dauguma buvusių kolonijų tapo nepriklausomos:
- 1970 m. nepriklausomybę gavo Fidžis (nuo JK).
- 1975 m. nepriklausomybę gavo Papua Naujoji Gvinėja (iš Australijos).
- 1978 m. nepriklausomybę gavo Saliamono salos (iš JK).
- 1980 m. nepriklausomybę gavo Vanuatu (iš JK ir Prancūzijos).
Vienintelė priklausoma teritorija yra likusi Naujoji Kaledonija, kurią vis dar valdo Prancūzija.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Melanezijos istorija, Kas yra Melanezijos istorija? Ką reiškia Melanezijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Melanezijos istorija Melanezijos regiono istorija nuo seniausiu laiku iki dabar Melanezijos istorijaPapuasaiMalaju polinezieciu migracijos Lapita kultura Kolonijos Vokietijos Naujoji Gvineja Britu kolonijosDabartiniai politiniai vienetai Vanuatu Saliamono salos ApgyvendinimasPagrindiniai straipsniai papuasai ir Lapitos kultura Melanezija pirma karta buvo apgyvendinta pries mazdaug 50000 metu Kadangi regiono dabartine rasine sudetis labai misri spejama kad senieji gyventojai cia kelesi per kelias bangas tapdami dabartiniu papuasu proteviai Austronezieciai atsikele į sias zemes veliau mazdaug 1500 m pr m e austronezieciu migracijos laikais Sie zmones apsigyvene Melanezijoje zinomi Lapita vardu Lapitos atstovai buvo keramikos gamintojai gerai įgude jurininkai bei zemdirbiai naujai apgyvendine visa Melanezija Jie pakeite vietos gyventoju tautine sudetį suformuodami melanezieciu tautas ir kalbas Tik Naujoji Gvineja liko gyvenama senuju gyventoju Archeologines kulturosPagrindinis straipsnis Del specifiniu vietos gamtiniu salygu Melanezijoje nesusiformavo aukstesnio lygio kultura Regionas isliko akmens amziuje Vieninteliai archeologiniai paminklai yra megalitai statyti atskirose salose Vanuatu yra islike legendu apie priesistorinį karaliu Vienintele istorine karalyste Melanezijos regione įsikure Fidzyje XIX a Bet jos įsikurimas buvo nulemtas daugiau įtakos is Polinezijos Atradimas ir tyrinejimaiMelanezijos salas pirmieji atrado Malaju salyno atstovai Moluku salu Ternato imperija nuo XV a ispletusi prekybinį tinkla pasieke vakarine Naujaja Gvineja Jie su vietos gyventojais uzmezge prekybinius santykius o tik sioje saloje aptinkamu rojaus pauksciu plunksnas padare egzotine preke Nuo XVI a Melanezija pasieke ir ja tyrinejo europieciai Taip jie atrado atskiras salas Pirmieji tyrinetojai buvo ispanai juos seke olandai anglai prancuzai XVIII a cia plaukojo britu keliautojas Dzeimsas Kukas Kadangi Melanezijos salose buvo paplites kanibalizmas salos ilgai buvo viena menkiausiai zinomu pasaulio daliu kurios Vakaru salys venge Nepaisant to nuo XIX a pradzios europieciai maine alkoholį ir tabaka į butiniausias sau prekes santalmedį rojaus pauksciu kailiukus Jie taip pat atnese ir naujas ligas raupus tymus dizenterija gripa sifilį ir raupsus Nuo siu ligu zuvo nemazai vietiniu gyventoju Kai santalmedzio paklausa sumazejo susiformavo nauja prekybos forma buvo pavergiami zmones is Naujosios Kaledonijos Lojalumo salu Vanuatu Naujosios Gvinejos ir Saliamono salu darbui cukraus plantacijose Fidzyje ir Kvinslande Si prekyba zmonemis sustojo tik XX amziaus pradzioje KolonizacijaPadalinta Naujoji Gvineja 1884 1919 m XIX a Melanezija politiskai dalinosi kolonijines imperijos Regiono dalybose dalyvavo keturios valstybes Pirmieji įsitrauke Nyderlandai tuo metu jau valde Malaju salyna vakaruose Jie prisijunge prie savo kolonijos Naujosios Gvinejos vakarine dalį 1853 m Napoleonui III bandant konkuruoti su britu kolonijomis Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje Prancuzija paskelbe savo kolonija Naujaja Kaledonija kuri tapo Prancuzijos nuteistuju pataisos vieta Konkuruodama su prancuzais 1883 m Britu imperija nuo Australijos pakranciu prisijunge Naujosios Gvinejos pietrytine dalį kur įkurta kolonija veliau atiduota Australijai Is ten jie plete įtaka aplinkinese salose kolonizuodami Fidzį Vanuatu sutare jį valdyti kartu su Prancuzija Pacioje XIX a pabaigoje į dalybas įsijunge ir Vokietija kuri pareiske teises į likusį neokupuota Naujosios Gvinejos siaures rytu trecdalį Is ten ji kolonizavo Bismarko salyna o su Britu imperija pasidalino Saliamono salyna sukurdama Vokietijos Naujaja Gvineja Prasidejus I pasauliniam karui Vokietijos kolonijos atiduotos administruoti Australijai Ilgainiui si sujunge Papua su buvusiomis Vokietijos kolonijomis suformuodama junginį dabar vadinama Papua Naujaja Gvineja II pasaulinio karo metu Naujaja Gvineja okupavo Japonijos imperija Gvinejos ciabuviai dalyvavo kare remdami Australija padedami ju pajegoms judeti per dziunglemis apaugusia sala NepriklausomybePo II pasaulinio karo per kara japonu uzgrobtos kolonijos sugrįzo buvusiems kolonizatoriams Australijai Jungtinei Karalystei Olandijai 1945 m buvusios Nyderlandu kolonijos Malaju salyne issikovojo nepriklausomybe kaip Indonezija Nepaisant to Vakaru Naujoji Gvineja liko Nyderlandu kolonija Olandai eme ruosti vietos gyventojus savivaldai 1959 m isrinkta papuasu taryba ir 1961 m pradejo veikti Naujosios Gvinejos Taryba Nieuw Guinea Raad Naujai valstybei buvo isrinktas pavadinimas Vakaru Papua sukurta veliava Bintang Kejora Siu procesu metu Indonezija pagrasino karu siekdama prisijungti naujaja valstybe 1962 m Nyderlandai perdave teritorija laikinajai JT administracijai Nepaisant to 1963 m Indonezija uzgrobe valdzia buvusioje Olandijos kolonijoje 1969 m Indonezija buvo priversta suorganizuoti balsavima del papuasu apsisprendimo pepera Del Indonezijos armijos grasinimu balsavimas 100 procentu pripazino Indonezijos valdzia Vakaru Naujojoje Gvinejoje Veliau dekolonizacijos metu daugiausia XX a VIII desimtmetyje dauguma buvusiu koloniju tapo nepriklausomos 1970 m nepriklausomybe gavo Fidzis nuo JK 1975 m nepriklausomybe gavo Papua Naujoji Gvineja is Australijos 1978 m nepriklausomybe gavo Saliamono salos is JK 1980 m nepriklausomybe gavo Vanuatu is JK ir Prancuzijos Vienintele priklausoma teritorija yra likusi Naujoji Kaledonija kuria vis dar valdo Prancuzija Taip pat skaitykitePolinezijos istorija Mikronezijos istorija