Naujoji Kaledonija

21°25′ p. pl. 165°30′ r. ilg. / 21.417°š. pl. 165.500°r. ilg. / 21.417; 165.500

Naujoji Kaledonija pranc. Nouvelle-Calédonie
Vėliava Herbas
Naujoji Kaledonija žemėlapyje
Valstybinė kalba	prancūzų kalba
Sostinė ir didžiausias miestas	Numėja
Valstybės vadovai  • prezidentas  • Naujosios Kaledonijos ministras pirmininkas  • -	Emmanuel Macron Thierry Santa -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	18 575 km^2 (154)
Gyventojų  • 2017  • Tankis	269 736 (185) 14 žm./km^2 (-)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	- - mlrd. - (-) - (-)
Valiuta	CFP frankas
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+10 UTC+11
Nepriklausomybė autonomija
Interneto kodas	.nc
Telefono kodas	687

Naujoji Kaledonija (pranc. Nouvelle-Calédonie) – salų grupė, esanti pietvakarių Ramiajame vandenyne, sui generis Prancūzijos užjūrio bendrija. Ji susideda iš Didžiosios salos (Grande Terre) ir grupės mažesnių salų, įskaitant Ištikimybės salas. Salos užima apie 18 575 km² plotą. Pagal 2011 m. duomenis Naujojoje Kaledonijoje gyvena apie 260 000 gyventojų.. Sostinė ir didžiausias miestas Numėja. Pagrindinė valiuta yra CFP frankas.

2018 m. lapkričio 4 d. vykusiame 2018 m. Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės referendume teritorija nusprendė likti Prancūzijos dalimi. Pakartotiniame referendume 2020 m. spalio 4 d. dėl salų nepriklausonybės rinkėjai atmetė siūlymą atsisakyti Paryžiaus valdymo.

Istorija

Pagrindiniai straipsniai – Melanezijos istorija ir .

Vakarų Ramusis vandenynas (Melanezija) pirmą kartą buvo apgyvendintas prieš maždaug 50 000 metų. Austroneziečiai į šias žemes atsikėlė vėliau. Skirtingų grupių žmonės, apsigyvenę Melanezijos salyne, žinomi Lapita vardu. Jie atvyko į Naująją Kaledoniją ir apie 1500 pr. m. e. Lapita buvo gerai įgudę jūrininkai bei žemdirbiai, darę įtaką didelei teritorijai Ramiajame vandenyne.

Maždaug XI a. atvyko polineziečiai, kurie susimaišė su vietiniais gyventojais.

Europiečiai Naująją Kaledoniją bei Lojalumo salas atrado XVIII a. 1774 m. Britų keliautojas Džeimsas Kukas pastebėjo Didžiąją salą ir pavadino ją Naująja Kaledonija. Pavadinimas kilo iš Škotijos aukštikalnių, į kurias buvo panašūs vietiniai kalnai. Kaledonija buvo populiari poetiniuose ir patriotiniuose škotų kūriniuose, terminologijoje (Dž. Kuko tėvas buvo škotas).

Naująja Kaledonija susidomėjo Britanijos bei Šiaurės Amerikos banginių medžiotojai ir santalmedžio prekiautojai. Europiečiai mainė alkoholį ir tabaką į būtiniausias sau prekes. Jie į salas atnešė ir naujų ligų: raupus, tymus, dizenteriją, gripą, sifilį ir raupsus. Nuo šių ligų žuvo nemažai vietinių gyventojų. Įtampa išaugo iki priešiškos ir 1849 m. Poume klanas nužudė ir suvalgė „Cutter“ įgulą.

Sumažėjus santalmedžio prekybai, atsirado nauja prekybos forma. Iš Naujosios Kaledonijos, Lojalumo salų, Vanuatu, Papua Naujosios Gvinėjos ir Saliamono salų darbui cukraus plantacijose Fidžyje ir Kvinslande buvo pavergiami žmonės. Prekyba žmonėmis baigėsi XX a. pr.

Pirmieji katalikų ir protestantų atvyko XIX a. Jie turėjo didelę reikšmę vietinėje kultūroje. Jie reikalavo, kad žmonės vilkėtų drabužius, taip pat išnaikino daugumą vietinių tradicijų ir papročių.

Sala tapo prancūzų valda 1853 m., Napoleonui III bandant konkuruoti su britų kolonijomis Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Sekdami britų pavyzdžiu, tarp 1854 ir 1922 m. prancūzai nusiuntė 22 tūkstančius nuteistųjų į pataisos kolonijas, buvusias pietvakarių pakrantėje. Baigiantis šiai kalinimų erai, į salas atvyko daug laisvų europiečių ir Azijos gyventojų. Vietinė kanakų populiacija dėl atneštų ligų bei rasinės diskriminacijos gerokai sumažėjo.

Pirmieji nepriklausomybės reikalavimai prasidėjo 1985 m., daugiausiai agituojami Kanakų socialistinio nacionalinio išsilaisvinimo fronto (Front de Libération Nationale Kanak Socialiste; FLNKS). Kulminacija buvo pasiekta tuomet, kai nepriklausomybės kovotojai, reikalaudami laisvės, paėmė 27 įkaitus. Po kilusios nepasitenkinimo bangos 1988 m. buvo suteiktos autonominės teisės, o 1998 m. jos praplėstos. Dabar egzistuoja atskiras Kaledonijos gyventojų identitetas, atskiri oficialūs simboliai. 2018 m. lapkričio 4 d. 2018 m. Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės referendume didesnė gyventojų dalis pasisakė prieš Naujosios Kaledonijos nepriklausomybę ir teritorija liko Prancūzijos dalimi.

Nuo 1986 m. Naujoji Kaledonija įrašyta į Jungtinių Tautų nesavarankiškai valdomų teritorijų sąrašą. 2016 m. tapo Ramiojo vanenyno salų forumo nare.

Politinė sistema

Kartu su Ramiojo vandenyno Prancūzijos Polinezijos teritorijomis bei Voliu ir Futūna, Naujoji Kaledonija yra Prancūzijos dalis. Jos oficialus statusas unikalus Prancūzijoje, ji stovi aukščiau už paprastą departamentą, bet dar nėra nepriklausoma valstybė. Kolonija ji buvo iki 1946 m., užjūrio teritorija nuo 1946 iki 1999 m.

Naujoji Kaledonija valdoma 54 narius turinčio kongreso, turinčio įstatymų leidybos teisę. Į jį visuotiniai rinkimai vyksta kas penkerius metus. Iš teritorijos taip pat deleguojami du parlamentarai ir du senatoriai į Prancūzijos parlamentą. Prancūziją Naujojoje Kaledonijoje atstovauja vyriausiasis komisaras.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – .

Salynas yra suskirstytas į tris provincijas:

• Pietų provincija (province Sud). Provincijos sostinė: Numėja. Populiacija: 183 007 gyventojai (2009 m.);
• Šiaurės provincija (province Nord). Provincijos sostinė: Konė. Populiacija: 45 137 gyventojai (2009 m.);
• Ištikimybės salų provincija (province des îles Loyauté). Provincijos sostinė: Lifu. Populiacija: 17 436 gyventojai (2009 m.).

Provincijos suskirstytos į 33 komunas: komuna yra dvejose provincijose. Šiaurinė Pojos dalis su pagrindine gyvenviete ir dauguma gyventojų yra Šiaurės provincijoje, o pietinė dalis, kurioje 2009 m. gyveno vos 127 gyventojai, yra Pietų provincijos dalis.

Pietų provincija	Šiaurės provincija	Ištikimybės salų provincija
Numėja (šalies sostinė) Farinas (šiaurinė dalis)	(pietinė dalis) Konė (provincijos sostinė)	Lifu (provincijos sostinė) Marė

Be to, egzistuoja ir kanakų genčių teritorinis suskirstymas vadinamosiomis tradicinėmis sferomis (coutumières). Iš viso yra aštuoni šie regionai.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – .

Naujoji Kaledonija išsidėsčiusi pietvakarių Ramiajame vandenyne, apie 1200 km į rytus nuo Australijos ir 1500 km į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Vanuatu, o rytuose su Fidžiu. Susideda iš pagrindinės Didžiosios salos ir grupės mažesnių salų: į šiaurę, Ištikimybės salos į rytus, Pušų sala į pietus, Česterfildo salos ir į vakarus nuo jos.

Pagrindinės salos viduriu tęsiasi kalnų grandinė, joje aptinkamas aukščiausias Naujosios Kaledonijos taškas – Pani kalnas (1628 m.) Pakrantėse – lygumos su vešlia augmenija, savanomis, dirbamais laukais. Ilgiausia upė – Diaho. Didesnių vandens telkinių nėra, tačiau prie Didžiosios salos randama viena didžiausių lagūnų pasaulyje, kurią supa Naujosios Kaledonijos barjerinis rifas.

Klimatas

Klimatas atogrąžų. Kritulių gausu ištisus metus, tačiau daugiausiai iškrenta vasaros mėnesiais (nuo gruodžio iki balandžio) dėl sezoninio pasatų vėjo iš rytų. Vidutinė temperatūra svyruoja apie 25 °C vasarą ir apie 20 °C žiemą.

Numėjos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	26	26	25	23	22	20	19	20	21	22	23	25	22,7
Krituliai mm	117	94	175	124	93	89	80	70	53	52	47	85	1 083
Duomenys: Naujosios Kaledonijos klimatas, Numėja 2013 04 29

Gamta

Pagrindinis straipsnis – .

Naujojoje Kaledonijoje gyvena daug unikalių gyvūnų, paukščių ir augalų. Šios šalies įvairovė viename kvadratiniame kilometre didžiausia pasaulyje. Kai kurios augalų rūšys, gentys ar net šeimos yra būdingos tik šiai salai ir negali išgyventi niekur kitur. Salos biologinė įvairovė tokia plati dėl Didžiosios salos centrinio kalnyno, kuriame susikuria daug įvairių vietų, sausumos darinių su savu mikroklimatu, kur tam tikros endeminės rūšys gali klestėti.

Augmenija

Prieš dešimtis milijonų metų Naujosios Kaledonijos sala atskilo nuo Gondvanos žemyno ir visa jos flora ir fauna tapo izoliuota nuo likusio pasaulio. Saloje evoliucionavo ne tik endeminės rūšys, bet ir gentys bei šeimos, būdingos tik šiam regionui.

Naujojoje Kaledonijoje yra daug daugiau endeminių tropinių plikasėklių nei kituose panašiuose Žemės regionuose. Iš 44 vietinių plikasėklių rūšių 43 yra endeminės, viena jų – vienintelis pasaulyje žinomas parazitinis plikasėklis (Parasitaxus usta). Iš 35 vietinių araukarijų rūšių 13 Naujojoje Kaledonijoje yra endeminės. Taip pat Naujojoje Kaledonijoje auga seniausias magnolijūnas pasaulyje – Amborella, kuri yra visų magnolijūnų protėvis.

Didžiausia pasaulyje išlikusi papartūnų rūšis Cyathea intermedia taip pat yra endeminė ir auga tik Naujojoje Kaledonijoje. Ši rūšis paplitus rūgščioje dirvoje ir rytinėje pakrantėje, dažniausiai pūdymuose, paauga apie vieną metrą per metus. Saloje auga ir kitų taurėpaparčių (Cyathea) genties rūšių, pavyzdžiui, Cyathea novae-caledoniae.

Naujoji Kaledonija yra vienas iš penkių planetos regionų, kuriame notofagas yra vietinė gentis; suskaičiuojamos 5 rūšys.

Miškai užima beveik pusę Naujosios Kaledonijos sausumos ploto.

Gyvūnija

Pagrindinis straipsnis – .

Naujoji Kaledonija yra Naujosios Kaledonijos varnos, kuri žinoma dėl savo gebėjimo naudoti įrankius, namai. Šios varnos garsios savo ypatingu intelektu, gebėjimu kurti įrankius problemų sprendimui, o jų įrankiai yra sudėtingiausi iš visų ištirtų gyvūnų (išskyrus žmogaus).

Judrus ir greitai bėgiojantis endeminis kagu yra neskraidantis paukštis, tačiau savo sparnus gali naudoti lipimui į medžius arba sklandymui. Šis paukštis yra vienintelė rūšis savo monotipinėje kaginių šeimoje.

Naujosios Kaledonijos upėse ir ežeruose yra 11 endeminių žuvų ir 14 endeminių vėžiagyvių rūšių. Kai kurie, pavyzdžiui, Neogalaxias, gyvena tik mažuose plotuose., kuris kaip manoma yra gyva fosilija, susijusi su amonitais, kurie išnyko dar Mezozojaus eros pabaigoje, aptinkami Ramiajame vandenyne prie Naujosios Kaledonijos krantų.

Kelios Naujosios Kaledonijos rūšys žymios savo dydžiu: yra didžiausias išlikęs balandis;  – didžiausias planetos gekonas; Phoboscincus bocourti – didžiausias pasaulyje scinkas, kuris manyta, kad išnykęs, bet buvo vėl atrastas 2003 m.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Naujosios Kaledonijos demografija.

2009 m. Naujojoje Kaledonijoje gyveno 245 580 žmonių. Dauguma jų gyvena pagrindinėje Naujosios Kaledonijos saloje, ypač Numėjos aglomeracijoje (2/3 teritorijos gyventojų).

40,3 % gyventojų yra vietiniai, melaneziečių kilmės žmonės, kanakai. 29,2 % Naujosios Kaledonijos gyventojų yra europiečiai (daugiausia prancūzai), 8,66 % – išeiviai iš Volio ir Futūnos (daugiausia polineziečių kilmės), 8,31 % – mišrios kilmės. Likusieji salų gyventojai yra daugiausia imigrantai iš kitų Okeanijos šalių (Taičio, Vanuatu) bei Pietryčių Azijos (vietnamiečiai, indoneziečiai, kinai).

Prancūzų kalba yra valstybinė ir visur plačiai vartojama Naujosios Kaledonijos kalba (ją moka 97,3 % gyventojų). Kanakai kalba įvairiomis melaneziečių grupės kalbomis (drehu, nengonė, paisi ir kt.). Šios kalbos dėstomos mokyklose, universitetiniame lygmenyje. Jas moka (bet nebūtinai jomis rašo) 35,8 % gyventojų. Imigrantų bendruomenėse populiarios javiečių, .

Apie pusė teritorijos gyventojų yra Romos katalikai (daugiausia europiečiai, vietnamiečiai, dalis taitiečių ir vietinių kanakų). Likusi pusė išpažįsta įvairius protestantiškus tikėjimus (daugiausia evangelikai; šis tikėjimas paplitęs išimtinai tarp vietinių), islamą (javiečiai), bahaizmą.

Išnašos

1. CIA World Factbook Archyvuota kopija 2018-12-25 iš Wayback Machine projekto.
2. Timeline of Major Forum Events
3. „Présentation - L'Outre-Mer“. Outre-mer.gouv.fr. Nuoroda tikrinta 2013-01-30.
4. Noumea, New Caledonia, Climatemps.com; tikrinta: 2013-04-29
5. Leanne Logan; Geert Cole (2001-07-01). New Caledonia. Lonely Planet. p. 26. ISBN 978-1-86450-202-2. Nuoroda tikrinta 2013-01-30.
6. Collins, Alan S.; Pisarevsky, Sergei A. (August 2005). „Amalgamating eastern Gondwana: The evolution of the Circum-Indian Orogens“. Earth-Science Reviews. 71 (3–4): 229–270. Bibcode:2005ESRv...71..229C. doi:10.1016/j.earscirev.2005.02.004. ISSN 0012-8252.
7. „La flore de Nouvelle-Calédonie - Première partie“. Futura-sciences.com. 2004-08-18. Nuoroda tikrinta 2013-01-30.
8. „La flore de Nouvelle-Calédonie - Deuxième partie“. Futura-sciences.com. 2004-08-18. Nuoroda tikrinta 2013-01-30.
9. Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12
10. Weir, A.A.S.; Chappell, J.; Kacelnik, A. (2002). „Shaping of hooks in New Caledonian crows“. Science. 297 (5583): 981. doi:10.1126/science.1073433. ISSN 0036-8075. PMID 12169726.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
11. Walker, Matt (2010-10-26). „Clever New Caledonian crows go to parents' tool school“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2013-01-30.
12. „Kagu“. Oiseaux-birds.com. Suarchyvuotas originalas 2011-11-24. Nuoroda tikrinta 2013-01-30.
13. „La Biodiversité“. endemia.nc. Suarchyvuotas originalas 2013-01-06. Nuoroda tikrinta 2013-01-30.

Nuorodos

Vikiteka: Naujoji Kaledonija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali vyriausybės svetainė Archyvuota kopija 2014-02-07 iš Wayback Machine projekto.
• Turizmo svetainė Archyvuota kopija 2016-09-13 iš Wayback Machine projekto.
• Wikivoyage gidas