Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėseTOK kodasURSNOKOlimpinė istorijaVasaros olimpinės žaidynės 1984 Žiemos olimpinės žaid
Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse
| Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse | |
| TOK kodas | URS |
|---|---|
| NOK | |
| Olimpinė istorija | |
| Vasaros olimpinės žaidynės | |
| · · · · · · · 1984 · | |
| Žiemos olimpinės žaidynės | |
| · · · · · · · · | |
Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse dalyvavo nuo 1952 iki 1988 m. TSRS buvo viena iš pirmaujančių valstybių pagal sportininkų iškovotų medalių kiekį.
Istorija
Tarybų Sąjunga politiniame žemėlapyje pasirodė 1922 m. ir ilgą laiką nedalyvavo pasauliniame olimpiniame judėjime, nežiūrint į tai, jog sportininkai demonstravo gerus pasiekimus net ir pasauliniu mastu. Dar 1920 m. Vsevobučas bandė siųsti pirmąją delegaciją į Antverpeno olimpines žaidynes, bet mėginimas nepasisekė. Iki 1933 m. Rusijos atstovu TOK buvo kunigaikštis , kuris iš Rusijos emigravo po revoliucijos.
Po Antrojo pasaulinio karo TSRS aktyviai įsiliejo į pasaulinį sporto judėjimą. Tarybų Sąjungos sportininkai sėkmingai dalyvavo didžiausiuose varžybose: Pasaulio ir Europos čempionatuose. 1951 m. balandžio 23 d. buvo įsteigtas . 1951 m. gegužės 7 d., 46-oje TOK sesijoje, Vienoje, Tarybų Sąjunga buvo priimta į Tarptautinį olimpinį komitetą. TOK nariu buvo išrinktas – TSRS olimpinio komiteto atstovas.
TSRS buvo surengtos vienerios olimpinės žaidynės – XXII vasaros olimpinės žaidynės, kurios vyko Maskvoje, 1980 m. Jos įvyko po nesėkmingo siūlymo jas surengti 1976 m. Dalis olimpinių rungčių vyko Leningrade, Kijeve, Minske, Taline, Mytiščiuose.
TSRS TOK nariai
| Narys | Gyvenimo metai | Metai TOK | Pareigos |
|---|---|---|---|
| 1910–1988 | 1951–1988 | Vykdomojo komiteto narys (1962–1974), TOK viceprezidentas (1966–1970) | |
| 1904–1979 | 1952–1971 | ||
| gim. 1935 | 1971- | Vykdomojo komiteto narys (1974–1982), TOK viceprezidentas (1978–1984 ir 1986–1990) | |
| 1927–1998 | 1988–1992 |
Dalyvavimas žaidynėse
1952 m. TSRS pirmą kartą dalyvavo Helsinkio vasaros olimpinėse žaidynėse. TSRS delegacija, susidedanti iš 295 sportininkų, dalyvavo visose sporto rungtyse (išskyrus žolės riedulį) ir iškart užėmė antrąją vietą pagal iškovotų medalių skaičių. Taip pat antrąją vietą užėmė, pagal TSRS priimtą taškų skaičiavimo sistemą. Pirmąja olimpine čempione vasaros olimpinėse žaidynėse, disko metimo rungtyje, tapo . 1952 m. liepos 20 d. ji nugalėjo šioje rungtyje pagerindama olimpinį rekordą, diską numetusi 51,42 m.
1956 m. TSRS pirmą kartą dalyvavo VII žiemos olimpinėse žaidynėse ir užėmė pirmąją vietą pagal iškovotų medalių skaičių. 1956 m. sausio 28 d. pirmąja olimpine čempione žiemos olimpinėse žaidynėse tapo , nugalėjusi 10 km slidinėjimo kroso rungtyje.
1988 m. tarybinė delegacija pirmą kartą dalyvavo Seulo parolimpinėse žaidynėse. Parolimpinių žaidynių debiutantai užėmė 19-ąją vietą pagal iškovotų medalių skaičių.
Per 41-erius Tarybų Sąjungos olimpinio komiteto egzistavimo metus buvo dalyvauta 18-oje žiemos ir vasaros olimpinių žaidynių, o pagal iškovotų medalių skaičių nebuvo užimta žemesnė kaip antra vieta. TSRS sportininkai visada varžėsi dėl pirmųjų vietų šiose rungtyse:
- vasaros žaidynėse: lengvoji atletika, sunkioji atletika, laisvosios imtynės, , gimnastika, fechtavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, šaudymas, rankinis, tinklinis.
- žiemos žaidynėse: slidinėjimo krosas, greitasis čiuožimas, dailusis čiuožimas, biatlonas, ledo ritulys.
Boikotas
1980 m. TSRS organizavo Maskvos vasaros olimpines žaidynes, tačiau šios žaidynės buvo boikotuojamos daugumos didžiausių vakarų valstybių, įskaitant JAV, VFR ir Japoniją, todėl šių šalių sportininkai turėjo šias žaidynes praleisti. TSRS sportininkai buvo pirmi pagal iškovotų medalių skaičių, iškovoję didžiausią auksinių medalių skaičių (80 vnt.) per visą Tarybų Sąjungos istoriją.
1984 m. Tarybų Sąjungos sportininkams savo ruožtu teko praleisti Los Andželo vasaros olimpines žaidynes, kurias boikotavo didžioji dalis Rytų bloko valstybių. Pirmaujantys tarybiniai sportininkai, tokie kaip , , , , būdami lyderiais savo sporto šakose negalėjo ginti savo titulų tiesioginėje konkurencijoje. Daugumai socialistinio bloko valstybių vasaros olimpinės žaidynės buvo pakeistos varžybomis „“ (rus. Дружба-84).
TSRS žlugimas
TSRS olimpinis komitetas savo veiklą nutraukė 1992 m. kovo 12 d., tuoj po TSRS žlugimo 1991 m. gruodį. 1992 m. buvusios TSRS sportininkai dalyvavo Barselonos vasaros ir Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse kaip po olimpine vėliava.
Olimpiniai medalininkai
Lentelėje surašyti tik tie sportininkai, kurie TSRS iškovojo ne mažiau kaip 3 auksinius medalius.
Yra nemažai sportininkų, kurie olimpinėse žaidynėse pradėjo dalyvauti iki 1991 m. būdami TSRS, bet vėliau aukso medalius laimėjo atstovaudami kitą šalį.
31 iš 44 sportininkų atstovavo vasaros olimpinėse žaidynėse, 13 – žiemos. Daugiausia gimnastų – 13 sportininkų.
| Nr. | Sportininkas | Sporto šaka | Olimpiados | Auksas | Sidabras | Bronza | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Larisa Latynina | Gimnastika | 1956–1964 | 9 | 5 | 4 | 18 |
| 2 | Nikolajus Andrianovas | Gimnastika | 1972–1980 | 7 | 5 | 3 | 15 |
| 3 | Gimnastika | 1956–1964 | 7 | 4 | 2 | 13 | |
| 4 | Gimnastika | 1952–1956 | 7 | 3 | 1 | 11 | |
| 5 | Greitasis čiuožimas | 1960–1964 | 6 | 0 | 0 | 6 | |
| 6 | Gimnastika | 1956–1964 | 5 | 2 | 3 | 10 | |
| 7 | Nellie Kim | Gimnastika | 1976–1980 | 5 | 1 | 0 | 6 |
| 8 | Slidinėjimo krosas | 1976–1992 | 4 | 5 | 1 | 10 | |
| 9 | Gimnastika | 1968–1976 | 4 | 3 | 2 | 9 | |
| 10 | Slidinėjimo krosas | 1972–1980 | 4 | 2 | 2 | 8 | |
| 11 | Gimnastika | 1972–1976 | 4 | 2 | 0 | 6 | |
| 12= | Fechtavimas | 1968–1976 | 4 | 1 | 1 | 6 | |
| 12= | Fechtavimas | 1968–1980 | 4 | 1 | 1 | 6 | |
| 14= | Gimnastika | 1988 | 4 | 1 | 0 | 5 | |
| 14= | Greitasis čiuožimas | 1956–1964 | 4 | 1 | 0 | 5 | |
| 14= | Gimnastika | 1952–1956 | 4 | 1 | 0 | 5 | |
| 14= | Biatlonas | 1968–1980 | 4 | 1 | 0 | 5 | |
| 14= | Slidinėjimo krosas | 1980–1984 | 4 | 1 | 0 | 5 | |
| 19= | Fechtavimas | 1976–1980 | 4 | 0 | 0 | 4 | |
| 19= | Plaukimas | 1980–1988 | 4 | 0 | 0 | 4 | |
| 21 | Gimnastika | 1976–1980 | 3 | 6 | 1 | 10 | |
| 22 | Fechtavimas | 1968–1980 | 3 | 2 | 1 | 6 | |
| 23 | Fechtavimas | 1960–1972 | 3 | 1 | 1 | 5 | |
| 24= | Gimnastika | 1956–1960 | 3 | 1 | 0 | 4 | |
| 24= | Buriavimas | 1968–1980 | 3 | 1 | 0 | 4 | |
| 24= | Lengvoji atletika | 1960–1964 | 3 | 1 | 0 | 4 | |
| 24= | Lengvoji atletika | 1968–1980 | 3 | 1 | 0 | 4 | |
| 24= | Vladislavas Tretiakas | Ledo ritulys | 1972–1984 | 3 | 1 | 0 | 4 |
| 29= | Gimnastika | 1988 | 3 | 0 | 1 | 4 | |
| 29= | Baidarių ir kanojų irklavimas | 1964–1972 | 3 | 0 | 1 | 4 | |
| 31= | Slidinėjimo krosas | 1964 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Ledo ritulys | 1964–1972 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Ledo ritulys | 1964–1972 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Fechtavimas | 1960–1964 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Fechtavimas | 1960–1972 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Akademinis irklavimas | 1956–1964 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Lengvoji atletika | 1976–1980 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Ledo ritulys | 1964–1972 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Laisvosios imtynės | 1964–1972 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Baidarių ir kanojų irklavimas | 1964–1972 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Baidarių ir kanojų irklavimas | 1980 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Ledo ritulys | 1964–1972 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Dailusis čiuožimas | 1972–1980 | 3 | 0 | 0 | 3 | |
| 31= | Baidarių ir kanojų irklavimas | 1976–1980 | 3 | 0 | 0 | 3 |
Taškų skaičiavimo sistema
TSRS buvo naudojama skaičiavimo sistema vietai, kurią užėmė komanda. Sistema buvo vadinama „Neoficiali komandinė įskaita“. Pagal šią sistemą sportininkų užimtos 1-6 vietos buvo vertinamos atitinkamu taškų skaičiumi. Už pirmą vietą buvo skiriami 7 taškai, antrą – 5, trečią – 4, ketvirtą – 3, penktą – 2, šeštą – 1. Ši sistema buvo naudojama ir kitose šalyse.. Priešingai šiai sistemai yra naudojama visuotinė užimtos vietos skaičiavimo sistema, vertinanti tik medalių skaičių.
Rezultatai
TSRS sportininkai užėmė antrąją vietą po JAV pagal iškovotų medalių skaičių per visą olimpinių žaidynių istoriją, iš viso laimėję 1204 medalius, iš kurių 473 auksinius. Tuo pačiu TSRS užima antrąją vietą pagal auksinių, sidabrinių ir bronzinių medalių skaičių tiek kartu sudėjus vasaros ir žiemos olimpines žaidynes, tiek atskirai vasaros ir žiemos žaidynėse (visgi Norvegija aplenkė bendrą žiemos rodiklį praėjus metams po TSRS žlugimo). Tvirtai konkuruodama su JAV vasaros olimpinėse žaidynėse ir su Norvegija, o po to ir su VFR žiemos olimpinėse žaidynėse, antroje XX a. pusėje dažniau nei bet kuri kita šalis tapdavo medalių rekordininke vasaros (šešis kartus iš devynių žaidynių) ir žiemos olimpinėse žaidynėse (septynis kartus iš devynių žaidynių).
Žaidynių šeimininkė
Dalyvavimas vasaros žaidynėse
| Dalyvavimas žiemos žaidynėse
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Medaliai vasaros olimpinėse žaidynėsePirmaujantys sporto šakoje
| Medaliai žiemos olimpinėse žaidynėse
|
Vėliavnešiai
Vasaros olimpinės žaidynės
| Metai | Vardas, pavardė | Sporto šaka | Laimėjimas |
|---|---|---|---|
| 1952 m., Helsinkis | Sunkioji atletika | nedalyvavo | |
| 1956 m., Melburnas | Sunkioji atletika | nedalyvavo | |
| 1960 m., Roma | Sunkioji atletika | aukso medalis | |
| 1964 m., Tokijas | Sunkioji atletika | aukso medalis | |
| 1968 m., Meksikas | Leonidas Žabotinskis | Sunkioji atletika | aukso medalis |
| 1972 m., Miunchenas | Laisvosios imtynės | aukso medalis | |
| 1976 m., Monrealis | aukso medalis | ||
| 1980 m., Maskva | Nikolajus Balbošinas | Graikų-romėnų imtynės | nedalyvavo |
| 1988 m., Seulas | Graikų-romėnų imtynės | aukso medalis | |
| 1992 m., Barselona | Aleksandras Karelinas | Graikų-romėnų imtynės | aukso medalis |
Žiemos olimpinės žaidynės
| Metai | Vardas, pavardė | Sporto šaka | Laimėjimas |
|---|---|---|---|
| 1956 m., Kortina d’Ampecas | Greitasis čiuožimas | 2 bronzos medaliai | |
| 1960 m., Skvo Valis | Ledo ritulys | bronzos medalis | |
| 1964 m., Insbrukas | Greitasis čiuožimas | sidabro medalis | |
| 1968 m., Grenoblis | Biatlonas | sidabro medalis | |
| 1972 m., Saporas | Slidžių sportas | 2 aukso medaliai | |
| 1976 m., Insbrukas | Vladislavas Tretiakas | Ledo ritulys | aukso medalis |
| 1980 m., Leik Plesidas | Biatlonas | aukso medalis | |
| 1984 m., Sarajevas | Vladislavas Tretiakas | Ledo ritulys | aukso medalis |
| 1988 m., Kalgaris | Dailusis čiuožimas | aukso medalis | |
| 1992 m., Albervilis | Biatlonas | sidabro medalis |
Šaltiniai
- Россия в олимпийской истории Archyvuota kopija 2008-09-02 iš Wayback Machine projekto. URL at 8/28/2008
- История параолимпийского спорта в России
- Олимпийские игры история URL at 8/28/2008
- № 1 (31) 17 января 2008 Archyvuota kopija 2016-11-18 iš Wayback Machine projekto. URL at 8/28/2008
- http://www.rg.ru/2010/02/11/dosmotr.html
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse, Kas yra Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse? Ką reiškia Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse?
Tarybu Sajunga olimpinese zaidyneseTOK kodasURSNOKOlimpine istorijaVasaros olimpines zaidynes 1984 Ziemos olimpines zaidynes Tarybu Sajunga olimpinese zaidynese dalyvavo nuo 1952 iki 1988 m TSRS buvo viena is pirmaujanciu valstybiu pagal sportininku iskovotu medaliu kiekį IstorijaTarybu Sajunga politiniame zemelapyje pasirode 1922 m ir ilga laika nedalyvavo pasauliniame olimpiniame judejime neziurint į tai jog sportininkai demonstravo gerus pasiekimus net ir pasauliniu mastu Dar 1920 m Vsevobucas bande siusti pirmaja delegacija į Antverpeno olimpines zaidynes bet meginimas nepasiseke Iki 1933 m Rusijos atstovu TOK buvo kunigaikstis kuris is Rusijos emigravo po revoliucijos Po Antrojo pasaulinio karo TSRS aktyviai įsiliejo į pasaulinį sporto judejima Tarybu Sajungos sportininkai sekmingai dalyvavo didziausiuose varzybose Pasaulio ir Europos cempionatuose 1951 m balandzio 23 d buvo įsteigtas 1951 m geguzes 7 d 46 oje TOK sesijoje Vienoje Tarybu Sajunga buvo priimta į Tarptautinį olimpinį komiteta TOK nariu buvo isrinktas TSRS olimpinio komiteto atstovas TSRS buvo surengtos vienerios olimpines zaidynes XXII vasaros olimpines zaidynes kurios vyko Maskvoje 1980 m Jos įvyko po nesekmingo siulymo jas surengti 1976 m Dalis olimpiniu rungciu vyko Leningrade Kijeve Minske Taline Mytisciuose TSRS TOK nariaiNarys Gyvenimo metai Metai TOK Pareigos1910 1988 1951 1988 Vykdomojo komiteto narys 1962 1974 TOK viceprezidentas 1966 1970 1904 1979 1952 1971gim 1935 1971 Vykdomojo komiteto narys 1974 1982 TOK viceprezidentas 1978 1984 ir 1986 1990 1927 1998 1988 1992Dalyvavimas zaidynese1952 m TSRS pirma karta dalyvavo Helsinkio vasaros olimpinese zaidynese TSRS delegacija susidedanti is 295 sportininku dalyvavo visose sporto rungtyse isskyrus zoles riedulį ir iskart uzeme antraja vieta pagal iskovotu medaliu skaiciu Taip pat antraja vieta uzeme pagal TSRS priimta tasku skaiciavimo sistema Pirmaja olimpine cempione vasaros olimpinese zaidynese disko metimo rungtyje tapo 1952 m liepos 20 d ji nugalejo sioje rungtyje pagerindama olimpinį rekorda diska numetusi 51 42 m 1956 m TSRS pirma karta dalyvavo VII ziemos olimpinese zaidynese ir uzeme pirmaja vieta pagal iskovotu medaliu skaiciu 1956 m sausio 28 d pirmaja olimpine cempione ziemos olimpinese zaidynese tapo nugalejusi 10 km slidinejimo kroso rungtyje 1988 m tarybine delegacija pirma karta dalyvavo Seulo parolimpinese zaidynese Parolimpiniu zaidyniu debiutantai uzeme 19 aja vieta pagal iskovotu medaliu skaiciu Per 41 erius Tarybu Sajungos olimpinio komiteto egzistavimo metus buvo dalyvauta 18 oje ziemos ir vasaros olimpiniu zaidyniu o pagal iskovotu medaliu skaiciu nebuvo uzimta zemesne kaip antra vieta TSRS sportininkai visada varzesi del pirmuju vietu siose rungtyse vasaros zaidynese lengvoji atletika sunkioji atletika laisvosios imtynes gimnastika fechtavimas baidariu ir kanoju irklavimas saudymas rankinis tinklinis ziemos zaidynese slidinejimo krosas greitasis ciuozimas dailusis ciuozimas biatlonas ledo ritulys Boikotas1980 m TSRS organizavo Maskvos vasaros olimpines zaidynes taciau sios zaidynes buvo boikotuojamos daugumos didziausiu vakaru valstybiu įskaitant JAV VFR ir Japonija todel siu saliu sportininkai turejo sias zaidynes praleisti TSRS sportininkai buvo pirmi pagal iskovotu medaliu skaiciu iskovoje didziausia auksiniu medaliu skaiciu 80 vnt per visa Tarybu Sajungos istorija 1984 m Tarybu Sajungos sportininkams savo ruoztu teko praleisti Los Andzelo vasaros olimpines zaidynes kurias boikotavo didzioji dalis Rytu bloko valstybiu Pirmaujantys tarybiniai sportininkai tokie kaip budami lyderiais savo sporto sakose negalejo ginti savo titulu tiesiogineje konkurencijoje Daugumai socialistinio bloko valstybiu vasaros olimpines zaidynes buvo pakeistos varzybomis rus Druzhba 84 TSRS zlugimasTSRS olimpinis komitetas savo veikla nutrauke 1992 m kovo 12 d tuoj po TSRS zlugimo 1991 m gruodį 1992 m buvusios TSRS sportininkai dalyvavo Barselonos vasaros ir Albervilio ziemos olimpinese zaidynese kaip po olimpine veliava Olimpiniai medalininkaiLenteleje surasyti tik tie sportininkai kurie TSRS iskovojo ne maziau kaip 3 auksinius medalius Yra nemazai sportininku kurie olimpinese zaidynese pradejo dalyvauti iki 1991 m budami TSRS bet veliau aukso medalius laimejo atstovaudami kita salį 31 is 44 sportininku atstovavo vasaros olimpinese zaidynese 13 ziemos Daugiausia gimnastu 13 sportininku Nr Sportininkas Sporto saka Olimpiados Auksas Sidabras Bronza Is viso1 Larisa Latynina Gimnastika 1956 1964 9 5 4 182 Nikolajus Andrianovas Gimnastika 1972 1980 7 5 3 153 Gimnastika 1956 1964 7 4 2 134 Gimnastika 1952 1956 7 3 1 115 Greitasis ciuozimas 1960 1964 6 0 0 66 Gimnastika 1956 1964 5 2 3 107 Nellie Kim Gimnastika 1976 1980 5 1 0 68 Slidinejimo krosas 1976 1992 4 5 1 109 Gimnastika 1968 1976 4 3 2 910 Slidinejimo krosas 1972 1980 4 2 2 811 Gimnastika 1972 1976 4 2 0 612 Fechtavimas 1968 1976 4 1 1 612 Fechtavimas 1968 1980 4 1 1 614 Gimnastika 1988 4 1 0 514 Greitasis ciuozimas 1956 1964 4 1 0 514 Gimnastika 1952 1956 4 1 0 514 Biatlonas 1968 1980 4 1 0 514 Slidinejimo krosas 1980 1984 4 1 0 519 Fechtavimas 1976 1980 4 0 0 419 Plaukimas 1980 1988 4 0 0 421 Gimnastika 1976 1980 3 6 1 1022 Fechtavimas 1968 1980 3 2 1 623 Fechtavimas 1960 1972 3 1 1 524 Gimnastika 1956 1960 3 1 0 424 Buriavimas 1968 1980 3 1 0 424 Lengvoji atletika 1960 1964 3 1 0 424 Lengvoji atletika 1968 1980 3 1 0 424 Vladislavas Tretiakas Ledo ritulys 1972 1984 3 1 0 429 Gimnastika 1988 3 0 1 429 Baidariu ir kanoju irklavimas 1964 1972 3 0 1 431 Slidinejimo krosas 1964 3 0 0 331 Ledo ritulys 1964 1972 3 0 0 331 Ledo ritulys 1964 1972 3 0 0 331 Fechtavimas 1960 1964 3 0 0 331 Fechtavimas 1960 1972 3 0 0 331 Akademinis irklavimas 1956 1964 3 0 0 331 Lengvoji atletika 1976 1980 3 0 0 331 Ledo ritulys 1964 1972 3 0 0 331 Laisvosios imtynes 1964 1972 3 0 0 331 Baidariu ir kanoju irklavimas 1964 1972 3 0 0 331 Baidariu ir kanoju irklavimas 1980 3 0 0 331 Ledo ritulys 1964 1972 3 0 0 331 Dailusis ciuozimas 1972 1980 3 0 0 331 Baidariu ir kanoju irklavimas 1976 1980 3 0 0 3Tasku skaiciavimo sistemaTSRS buvo naudojama skaiciavimo sistema vietai kuria uzeme komanda Sistema buvo vadinama Neoficiali komandine įskaita Pagal sia sistema sportininku uzimtos 1 6 vietos buvo vertinamos atitinkamu tasku skaiciumi Uz pirma vieta buvo skiriami 7 taskai antra 5 trecia 4 ketvirta 3 penkta 2 sesta 1 Si sistema buvo naudojama ir kitose salyse Priesingai siai sistemai yra naudojama visuotine uzimtos vietos skaiciavimo sistema vertinanti tik medaliu skaiciu RezultataiTSRS sportininkai uzeme antraja vieta po JAV pagal iskovotu medaliu skaiciu per visa olimpiniu zaidyniu istorija is viso laimeje 1204 medalius is kuriu 473 auksinius Tuo paciu TSRS uzima antraja vieta pagal auksiniu sidabriniu ir bronziniu medaliu skaiciu tiek kartu sudejus vasaros ir ziemos olimpines zaidynes tiek atskirai vasaros ir ziemos zaidynese visgi Norvegija aplenke bendra ziemos rodiklį praejus metams po TSRS zlugimo Tvirtai konkuruodama su JAV vasaros olimpinese zaidynese ir su Norvegija o po to ir su VFR ziemos olimpinese zaidynese antroje XX a puseje dazniau nei bet kuri kita salis tapdavo medaliu rekordininke vasaros sesis kartus is devyniu zaidyniu ir ziemos olimpinese zaidynese septynis kartus is devyniu zaidyniu Zaidyniu seimininke Dalyvavimas vasaros zaidynese Zaidynes Atletai Auksas Sidabras Bronza Is viso Vieta1952 Helsinkis 295 22 30 19 71 21956 Melburnas 283 37 29 32 98 11960 Roma 284 43 29 31 103 11964 Tokijas 319 30 31 35 96 21968 Meksikas 313 29 32 30 91 21972 Miunchenas 373 50 27 22 99 11976 Monrealis 410 49 41 35 125 11980 Maskva 489 80 69 46 195 11984 Los Andzelas nedalyvavo1988 Seulas 481 55 31 46 132 1Is viso 395 319 296 1010 2 Dalyvavimas ziemos zaidynese Zaidynes Atletai Auksas Sidabras Bronza Is viso Vieta1956 Kortina d Ampecas 55 7 3 6 16 11960 Skvo Valis 62 7 5 9 21 11964 Insbrukas 69 11 8 6 25 11968 Grenoblis 74 5 5 3 13 21972 Saporas 78 8 5 3 16 11976 Insbrukas 79 13 6 8 27 11980 Leik Plasidas 86 10 6 6 22 11984 Sarajevas 99 6 10 9 25 21988 Kalgaris 101 11 9 9 29 1Is viso 78 57 59 194 4 Medaliai vasaros olimpinese zaidynese Pirmaujantys sporto sakoje Zaidynes Auksas Sidabras Bronza SumaGimnastika 73 67 44 184Lengvoji atletika 65 55 75 195Imtynes 62 31 23 116Sunkioji atletika 39 21 2 62Baidariu ir kanoju irklavimas 29 13 9 51Fechtavimas 18 15 16 49Saudymas 17 15 17 49Boksas 14 19 18 51Plaukimas 13 21 26 60Akademinis irklavimas 12 20 10 42Dviraciu sportas 11 4 8 23Tinklinis 7 4 1 12Jojimas 6 5 4 15Dziudo 5 5 13 23Siuolaikine penkiakove 4 5 5 14Buriavimas 4 5 3 12Krepsinis 4 4 4 12Rankinis 4 1 1 6Suoliai į vandenį 3 4 6 13Vandensvydis 2 2 3 7Futbolas 2 0 3 5Saudymas is lanko 1 3 3 7Zoles riedulys 0 0 2 2Is viso 395 319 296 1010 Medaliai ziemos olimpinese zaidynese Zaidynes Auksas Sidabras Bronza Suma25 22 21 68Greitasis ciuozimas 24 17 19 60Dailusis ciuozimas 10 9 5 24Biatlonas 9 5 5 19Ledo ritulys 7 1 1 9Roguciu sportas 1 2 3 6Bobslejus 1 0 2 3Suoliai su slidemis 1 0 0 1Siaures dvikove 0 1 2 3Kalnu slidinejimas 0 0 1 1Is viso 78 57 59 194VeliavnesiaiVasaros olimpines zaidynes Metai Vardas pavarde Sporto saka Laimejimas1952 m Helsinkis Sunkioji atletika nedalyvavo1956 m Melburnas Sunkioji atletika nedalyvavo1960 m Roma Sunkioji atletika aukso medalis1964 m Tokijas Sunkioji atletika aukso medalis1968 m Meksikas Leonidas Zabotinskis Sunkioji atletika aukso medalis1972 m Miunchenas Laisvosios imtynes aukso medalis1976 m Monrealis aukso medalis1980 m Maskva Nikolajus Balbosinas Graiku romenu imtynes nedalyvavo1988 m Seulas Graiku romenu imtynes aukso medalis1992 m Barselona Aleksandras Karelinas Graiku romenu imtynes aukso medalisZiemos olimpines zaidynes Metai Vardas pavarde Sporto saka Laimejimas1956 m Kortina d Ampecas Greitasis ciuozimas 2 bronzos medaliai1960 m Skvo Valis Ledo ritulys bronzos medalis1964 m Insbrukas Greitasis ciuozimas sidabro medalis1968 m Grenoblis Biatlonas sidabro medalis1972 m Saporas Slidziu sportas 2 aukso medaliai1976 m Insbrukas Vladislavas Tretiakas Ledo ritulys aukso medalis1980 m Leik Plesidas Biatlonas aukso medalis1984 m Sarajevas Vladislavas Tretiakas Ledo ritulys aukso medalis1988 m Kalgaris Dailusis ciuozimas aukso medalis1992 m Albervilis Biatlonas sidabro medalisSaltiniaiRossiya v olimpijskoj istorii Archyvuota kopija 2008 09 02 is Wayback Machine projekto URL at 8 28 2008 Istoriya paraolimpijskogo sporta v Rossii Olimpijskie igry istoriya URL at 8 28 2008 1 31 17 yanvarya 2008 Archyvuota kopija 2016 11 18 is Wayback Machine projekto URL at 8 28 2008 http www rg ru 2010 02 11 dosmotr html