Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Baidarių ir kanojų irklavimas BKI olimpinė irklavimo sporto šaka Sprinto olimpinės distancijos 200 500 ir 1000 metrų Bai
Baidarių ir kanojų irklavimas
Baidarių ir kanojų irklavimas (BKI) – olimpinė irklavimo sporto šaka. Sprinto olimpinės distancijos – 200, 500 ir 1000 metrų. Baidarių ir kanojų irklavimo sprinto varžybos vykdomos stovinčiame vandenyje – ežeruose, kanaluose ir pan., o slalomo varžybos sudėtingose vandens trasose. Veikia Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (įkurta 1924 m.).
Rungtys
- - įvairaus ilgio (nuo 200 m iki 1000 m) distancijų įveikimas stovinčiame vandenyje. Seniausia baidarių ir kanojų irklavimo sporto disciplina. Olimpinėse žaidynėse debiutavo 1936 m. olimpiadoje.
- - vienos sudėtingos trasos įveikimas. Olimpinėse žaidynėse debiutavo 1972 m. olimpiadoje.
- Maratonas - ilgų nuotolių įveikimas upėse, ežeruose ar net atviroje jūroje.
Lietuva
Istorija
1936 m. birželio 18-28 d. iniciatyva kartu su KJK buvo surengtos pirmosios Lietuvoje baidarių lenktynės ežerais ir upėmis. Dalyvavo 9 baidarių įgulos. Baidarininkai lenktyniavo 500 km distancijoje, suskirstytoje į 10 etapų, iš Dūrių ežero pro Linkmenis, , Dusetas, Užpalius, Ukmergę, Jonavą į Kauną.1937 m. liepos mėn. akademinis sporto klubas surengė dar vienas 500 km baidarių lenktynes Lietuvos ežerais. Dalyvavo 20 baidarių įgulų. 1938 m. Kuršių mariose vyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių lenktynės: 2000 m nuotolyje vyrams ir 1000 m nuotolyje moterims. Dalyvavo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių baidarininkai..
1940 m. rugsėjo 15 d. Kaune buvo surengtos pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės (jose dalyvavo tik kauniečiai).
Sportininkų pasiekimai
- 1957 m. Europos čempionatas (Gentas, Belgija): ir Mykolas Rudzinskai, K-4, 1000 m, auksas.
- 1958 m. Pasaulio pirmenybės (Praha, Čekoslovakija): Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Lietuva) su V. Zvezdkin ir V. Stepanov (Rusija) iškovojo K-4 1000 m bronzos medalius.
- 1959 m. II SSRS tautų spartakiadoje aukso medalius iškovojo baidarių irkluotojai L. Fedorenka ir M. Rudzinskas.
- 1960 m. XVIII olimpinėse žaidynėse Romoje (Italija) debiutavo b/k irklavimo atstovas M. Rudzinskas, iškovota 4 vieta, trūko tik 0,14 sek. iki medalio; b/k pradėtas kultivuoti Panavėžyje.
- 1971 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas, Jugoslavija): Vladui Česiūnui, C-1, 1000, buvo įteiktas bronzos medalis; V SSRS tautų vasaros spartakiadoje aukso medalį iškovojo kanojininkas Vladas Česiūnas.
- 1972 m. Vladas Česiūnas iškovojo pirmąjį olimpinį auksą Miunchene, dvivietė kanoja, 1000 m., 3.52,60. Tais pačiais metais pradėta rengti tarptautinė „Galvės regata“.
- 1973 m. Pasaulio čempionatas (Tamperė): , K-1, 4x500 m, auksas ir K-1, 500 m, sidabras, Vladas Česiūnas, C-2, 10000 m, auksas ir C-2, 1000 m, sidabras, R. Vienažindis, C-1, 1000 m, sidabras. Europos čempionatas (Tamperė): V. Trukšinas, K-1 4x500 m auksas, Vladas Česiūnas, C-2, 10000 m, auksas.
- 1973 m. SSRS čempionatas (Trakai): čempionais tapo: C-1, 500 m, , K-1, 500 m, Vitalijus Trukšinas, K-2, 500 m, Ginautas Švenčionis ir Algis Alkovikas, bronzos medalius iškovojo C-2 500 Vladas Česiūnas ir Romas Vienažindis.
- 1973 ir 1974 m. Vladas Česiūnas tapo populiariausiu Lietuvos sportininku.
- 1974 m. Pasaulio čempionatas (Mechikas): Vladas Česiūnas, C-2, 1000 m, 10000 m, du aukso medaliai, V. Trukšinas, K-1, 4x500 m, sidabras.
- 1975 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas): Vladas Česiūnas, C-2, 10000 m, auksas, P. Šiurskas, K-2, 10000 m, bronza; SSRS Tautų spartakiados nugalėtojais tapo: C-1, 500 m, Algis Montvydas, C-2, 500 m, Petras Grigonis ir Artūras Rainys, K-1, 1000 m, Vitalijus Trukšinas.
- 1976 m. Šilutėje įkurta sporto mokyklos baidarių ir kanojų irklavimo sekcija. 2003 įregistruotas Šilutės irklavimo sporto klubas „Pamarys“ (vadovė Bronislava Bartušienė).
- 1977 m. Pasaulio čempionatas (Sofija, Bulgarija): A. Korolkovas ir P. Šiurskas, K-2, 10000 m, auksas.
- 1977 m. Maskva, Krilackoje kanalas: komandinio čempionato, 500m. vienvietės kanojos aukso medalininkas Edmundas Burba
- 1978 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas): P. Grigonis C-2 500 sidabras, Natalija Kalašnikova, K-2, 500 m, sidabras, V. Trukšinas, K-1, 1000 m, bronza.
- 1979 m. Pasaulio čempionatas (Duisburgas, Vokietija): N. Kalašnikova, K-2, 500 m, auksas, J. Zautra, K-4, 500 m, sidabras ir K-4, 1000 m, bronza; SSRS Tautų spardakiadoje bronzos medalius iškovojo K-2, 1000 m, Romutis Višinskis ir Aleksėjus Rumiancevas.
- 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės, (Rusija): Romutis Višinskis, K-1, 1000 m, pusfinalyje buvo ketvirtas. SSRS rinktinės sudėtyje buvo Natalija Kalašnikova (atsarginė).
- 1981 m. Pasaulio čempionatas (Notingamas, Jungtinė Karalystė): V. Čekaitis, C-2, 500 m, sidabras ir C-2, 1000 m, bronza.
- 1981 m. SSRS moksleivių spartakiada (Trakai): nugalėtojais tapo C-2, 500 m, Giedrius Mardosas ir Saulius Misevičius,[paaiškinti] K-2, 500 m, Aleksandras Mrychinas ir Vygantas Lekavičius.
- 1983 m. Pasaulio čempionatas (Tamperė): Artūras Vieta, K-1, 1000 m, ir K-4, 500 m, sidabro bei K-4, 1000 m, bronzos medalis, N. Kalašnikova, K-4, 500 m, sidabras. Iš VIII SSRS tautų spartakiados po 2 aukso medalius parsivežė b/k irkluotojai N. Kalašnikova ir A. Vieta.
- 1985 m. Pasaulio čempionatas (): A. Vieta, K-4, 1000 m, sidabras.
- 1986 m. b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Skuode.
- 1987 m. Pasaulio čempionatas (Duisburgas, Vokietija): A. Vieta, K-4, 500 m, auksas ir K-4, 1000 m, bronza, S. Narevičiūtė, K-4, 500 m, bronza.
- 1989 m. Pasaulio čempionatas (Plovdivas, Bulgarija): A. Vieta, K-4, 10000 m, auksas ir K-2, 1000 m, sidabras.
- 1990 m. Pasaulio čempionatas (Poznanė, Lenkija): A. Vieta, K-4, 10000 m, auksas.
- 2000 m. Europos čempionatas (Poznanė): Alvydas Duonėla, K-1, 200 m, auksas; Alvydas Duonėla – Pasaulio taurės nugalėtojas.
- 2001, 2003 m. Alvydas Duonėla – Pasaulio taurės nugalėtojas.
- 2001, 2002, 2003 m. Pasaulio čempionatai (Poznanė, Sevilija, ): Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas, K-2, 200 m, auksas.
- 2002 m. Pasaulio čempionatas, Sevilija: Romualdas Petrukanecas, K-1, 200 m, bronza; Europos čempionatas, Szeged: Romualdas Petrukanecas, K-1, 200 m, bronza; Romualdas Petrukanecas – Pasaulio taurės nugalėtojas.
- 2003 m. Pasaulio čempionatas, Gainsilvile: Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas, K-2, 500 m, bronza (iškovojo teisę dalyvauti Atėnų Olimpinėse Žaidynėse); Pasaulio čempionatas, Gainsilvile: Romualdas Petrukanecas K-1, 200 m, iškovojo 9 vietą; Alvydas Duonėla, K-1, 500 m, iškovojo 5 vietą (iškovojo teisę dalyvauti Atėnų olimpinėse žaidynėse).
- 2004 m. Europos čempionatas A.Duonėla E.Balčiūnas K-2 200 m. 1 vieta.
- 2004 m. Europos čempionatas A.Duonėla K-1 200 m. 2 vieta.
- 2004 m. Europos čempionatas A.Duonėla K-1 500 m. 2 vieta.
- 2005 m. Pasaulio čempionatas A.Duonėla E.Balčiūnas K-2 200m. 2 vieta, K-2 500 m. 3 vieta.
- 2006 m. Europos čempionatas A.Duonėla E.Balčiūnas K-2 200 m. 2 vieta.
- 2007 m. Pasaulio čempionatas, Duisburgas: , K-1, 200 m, sidabras; Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m, bronza; Jevgenijus Šuklinas, C-1, 200 m, bronza
- 2008 m .Europos čempionatas A.Duonėla E.Balčiūnas K-2 200 m. 2 vieta.
- 2008 m. Europos čempionatas A.Duonėla E.Balčiūnas K-2 500 m . 3 vieta.
- 2008 m. Europos čempionatas, Milanas: Vytautas Vaičikonis, K-1 200m. auksas.
- 2009 m. rugpjūčio 13-16 d. Pasaulio čempionatas, Dartmouth, Kanada: Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m, auksas.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas, Poznanė: Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m, auksas.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Antanas Barisas, Zigmantas Raudonius, Stanislovas Stonkus. Baidarių ir kanojų irklavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 447-448 psl.
- Trimitas (žurnalas), 1936, Nr.29, 702 psl.
- Algimantas Bertašius, Lietuvos sporto žinynas. 68 psl., – T. I – Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. – ISBN 9986-574-29-3
Nuorodos
- Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos tinklalapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baidarių ir kanojų irklavimas, Kas yra Baidarių ir kanojų irklavimas? Ką reiškia Baidarių ir kanojų irklavimas?
Baidariu ir kanoju irklavimas BKI olimpine irklavimo sporto saka Sprinto olimpines distancijos 200 500 ir 1000 metru Baidariu ir kanoju irklavimo sprinto varzybos vykdomos stovinciame vandenyje ezeruose kanaluose ir pan o slalomo varzybos sudetingose vandens trasose Veikia Tarptautine baidariu ir kanoju irklavimo federacija įkurta 1924 m Baidarininkai Ciuricho ezereSlalomas Rungtys įvairaus ilgio nuo 200 m iki 1000 m distanciju įveikimas stovinciame vandenyje Seniausia baidariu ir kanoju irklavimo sporto disciplina Olimpinese zaidynese debiutavo 1936 m olimpiadoje vienos sudetingos trasos įveikimas Olimpinese zaidynese debiutavo 1972 m olimpiadoje Maratonas ilgu nuotoliu įveikimas upese ezeruose ar net atviroje juroje LietuvaIstorija Pirmuju Lietuvoje 500 km baidariu lenktyniu nugaletojai V Muchinas ir P Jankevicius finisuoja Kaune 1936 06 28 1936 m birzelio 18 28 d iniciatyva kartu su KJK buvo surengtos pirmosios Lietuvoje baidariu lenktynes ezerais ir upemis Dalyvavo 9 baidariu įgulos Baidarininkai lenktyniavo 500 km distancijoje suskirstytoje į 10 etapu is Duriu ezero pro Linkmenis Dusetas Uzpalius Ukmerge Jonava į Kauna 1937 m liepos men akademinis sporto klubas surenge dar vienas 500 km baidariu lenktynes Lietuvos ezerais Dalyvavo 20 baidariu įgulu 1938 m Kursiu mariose vyko Lietuvos tautines olimpiados dvivieciu baidariu lenktynes 2000 m nuotolyje vyrams ir 1000 m nuotolyje moterims Dalyvavo Kauno Klaipedos ir Siauliu baidarininkai 1940 m rugsejo 15 d Kaune buvo surengtos pirmosios baidariu irklavimo pirmenybes jose dalyvavo tik kaunieciai Sportininku pasiekimai 1957 m Europos cempionatas Gentas Belgija ir Mykolas Rudzinskai K 4 1000 m auksas 1958 m Pasaulio pirmenybes Praha Cekoslovakija Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai Lietuva su V Zvezdkin ir V Stepanov Rusija iskovojo K 4 1000 m bronzos medalius 1959 m II SSRS tautu spartakiadoje aukso medalius iskovojo baidariu irkluotojai L Fedorenka ir M Rudzinskas 1960 m XVIII olimpinese zaidynese Romoje Italija debiutavo b k irklavimo atstovas M Rudzinskas iskovota 4 vieta truko tik 0 14 sek iki medalio b k pradetas kultivuoti Panavezyje 1971 m Pasaulio cempionatas Belgradas Jugoslavija Vladui Cesiunui C 1 1000 buvo įteiktas bronzos medalis V SSRS tautu vasaros spartakiadoje aukso medalį iskovojo kanojininkas Vladas Cesiunas 1972 m Vladas Cesiunas iskovojo pirmajį olimpinį auksa Miunchene dviviete kanoja 1000 m 3 52 60 Tais paciais metais pradeta rengti tarptautine Galves regata 1973 m Pasaulio cempionatas Tampere K 1 4x500 m auksas ir K 1 500 m sidabras Vladas Cesiunas C 2 10000 m auksas ir C 2 1000 m sidabras R Vienazindis C 1 1000 m sidabras Europos cempionatas Tampere V Truksinas K 1 4x500 m auksas Vladas Cesiunas C 2 10000 m auksas 1973 m SSRS cempionatas Trakai cempionais tapo C 1 500 m K 1 500 m Vitalijus Truksinas K 2 500 m Ginautas Svencionis ir Algis Alkovikas bronzos medalius iskovojo C 2 500 Vladas Cesiunas ir Romas Vienazindis 1973 ir 1974 m Vladas Cesiunas tapo populiariausiu Lietuvos sportininku 1974 m Pasaulio cempionatas Mechikas Vladas Cesiunas C 2 1000 m 10000 m du aukso medaliai V Truksinas K 1 4x500 m sidabras 1975 m Pasaulio cempionatas Belgradas Vladas Cesiunas C 2 10000 m auksas P Siurskas K 2 10000 m bronza SSRS Tautu spartakiados nugaletojais tapo C 1 500 m Algis Montvydas C 2 500 m Petras Grigonis ir Arturas Rainys K 1 1000 m Vitalijus Truksinas 1976 m Siluteje įkurta sporto mokyklos baidariu ir kanoju irklavimo sekcija 2003 įregistruotas Silutes irklavimo sporto klubas Pamarys vadove Bronislava Bartusiene 1977 m Pasaulio cempionatas Sofija Bulgarija A Korolkovas ir P Siurskas K 2 10000 m auksas 1977 m Maskva Krilackoje kanalas komandinio cempionato 500m vienvietes kanojos aukso medalininkas Edmundas Burba 1978 m Pasaulio cempionatas Belgradas P Grigonis C 2 500 sidabras Natalija Kalasnikova K 2 500 m sidabras V Truksinas K 1 1000 m bronza 1979 m Pasaulio cempionatas Duisburgas Vokietija N Kalasnikova K 2 500 m auksas J Zautra K 4 500 m sidabras ir K 4 1000 m bronza SSRS Tautu spardakiadoje bronzos medalius iskovojo K 2 1000 m Romutis Visinskis ir Aleksejus Rumiancevas 1980 m Maskvos olimpines zaidynes Rusija Romutis Visinskis K 1 1000 m pusfinalyje buvo ketvirtas SSRS rinktines sudetyje buvo Natalija Kalasnikova atsargine 1981 m Pasaulio cempionatas Notingamas Jungtine Karalyste V Cekaitis C 2 500 m sidabras ir C 2 1000 m bronza 1981 m SSRS moksleiviu spartakiada Trakai nugaletojais tapo C 2 500 m Giedrius Mardosas ir Saulius Misevicius paaiskinti K 2 500 m Aleksandras Mrychinas ir Vygantas Lekavicius 1983 m Pasaulio cempionatas Tampere Arturas Vieta K 1 1000 m ir K 4 500 m sidabro bei K 4 1000 m bronzos medalis N Kalasnikova K 4 500 m sidabras Is VIII SSRS tautu spartakiados po 2 aukso medalius parsiveze b k irkluotojai N Kalasnikova ir A Vieta 1985 m Pasaulio cempionatas A Vieta K 4 1000 m sidabras 1986 m b k irklavimas pradetas kultivuoti Skuode 1987 m Pasaulio cempionatas Duisburgas Vokietija A Vieta K 4 500 m auksas ir K 4 1000 m bronza S Nareviciute K 4 500 m bronza 1989 m Pasaulio cempionatas Plovdivas Bulgarija A Vieta K 4 10000 m auksas ir K 2 1000 m sidabras 1990 m Pasaulio cempionatas Poznane Lenkija A Vieta K 4 10000 m auksas 2000 m Europos cempionatas Poznane Alvydas Duonela K 1 200 m auksas Alvydas Duonela Pasaulio taures nugaletojas 2001 2003 m Alvydas Duonela Pasaulio taures nugaletojas 2001 2002 2003 m Pasaulio cempionatai Poznane Sevilija Alvydas Duonela ir Egidijus Balciunas K 2 200 m auksas 2002 m Pasaulio cempionatas Sevilija Romualdas Petrukanecas K 1 200 m bronza Europos cempionatas Szeged Romualdas Petrukanecas K 1 200 m bronza Romualdas Petrukanecas Pasaulio taures nugaletojas 2003 m Pasaulio cempionatas Gainsilvile Alvydas Duonela ir Egidijus Balciunas K 2 500 m bronza iskovojo teise dalyvauti Atenu Olimpinese Zaidynese Pasaulio cempionatas Gainsilvile Romualdas Petrukanecas K 1 200 m iskovojo 9 vieta Alvydas Duonela K 1 500 m iskovojo 5 vieta iskovojo teise dalyvauti Atenu olimpinese zaidynese 2004 m Europos cempionatas A Duonela E Balciunas K 2 200 m 1 vieta 2004 m Europos cempionatas A Duonela K 1 200 m 2 vieta 2004 m Europos cempionatas A Duonela K 1 500 m 2 vieta 2005 m Pasaulio cempionatas A Duonela E Balciunas K 2 200m 2 vieta K 2 500 m 3 vieta 2006 m Europos cempionatas A Duonela E Balciunas K 2 200 m 2 vieta 2007 m Pasaulio cempionatas Duisburgas K 1 200 m sidabras Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas C 2 200 m bronza Jevgenijus Suklinas C 1 200 m bronza 2008 m Europos cempionatas A Duonela E Balciunas K 2 200 m 2 vieta 2008 m Europos cempionatas A Duonela E Balciunas K 2 500 m 3 vieta 2008 m Europos cempionatas Milanas Vytautas Vaicikonis K 1 200m auksas 2009 m rugpjucio 13 16 d Pasaulio cempionatas Dartmouth Kanada Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas C 2 200 m auksas 2010 m Pasaulio cempionatas Poznane Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas C 2 200 m auksas Taip pat skaitykiteLietuvos baidariu ir kanoju irklavimo federacijaSaltiniaiAntanas Barisas Zigmantas Raudonius Stanislovas Stonkus Baidariu ir kanoju irklavimas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 447 448 psl Trimitas zurnalas 1936 Nr 29 702 psl Algimantas Bertasius Lietuvos sporto zinynas 68 psl T I Vilnius Lietuvos sporto informacijos centras 1999 ISBN 9986 574 29 3NuorodosVikiteka Baidariu ir kanoju irklavimas vaizdine ir garsine medziagaLietuvos baidariu ir kanoju irklavimo federacijos tinklalapis