Fechtavimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Fechtavimas – šaltojo ginklo (kertančio, duriančio ar triuškinančio) valdymas, stengiantis sėkmingai atakuoti priešininką ir apsiginti nuo jo atakų.

Fechtavimas būna:

• kovinis – jo metu stengiamasi nukauti priešininką ar bent jį sužaloti, kad šis prarastų gebėjimą kautis.
• sportinis – sporto rūšis, kurioje siekiama parodyti savo pranašumą. Stengiamasi nesužeisti priešininko.
• ugdomasis – fechtavimas yra priemonė ugdyti tam tikrus asmenybės bruožus.
• rekonstrukcinis – istorinės rekonstrukcijos mėgėjų fechtavimas naudojant istorinius ginklus, siekiant atkurti istorinius kovinio fechtavimo būdus.
• pramoginis – fechtavimas lauko vaidmenų žaidimuose.

Kovinio fechtavimo rūšių buvo labai daug, kadangi buvo naudojama labai daug kovinių ginklų – kalavijai, ietys, kartys, durtuvai, kuokos, alebardos ir t. t. Sportinio fechtavimo rūšių mažiau, kadangi sportiniame fechtavime naudojama mažiau ginklų rūšių.

Sportinis fechtavimas

Sportinis fechtavimas – tai dviejų sportininkų kova šaltaisiais ginklais (kardais, , špagomis), stengiantis dūriais arba kirčiais paliesti vienas kitą.

Sportinis fechtavimas įtrauktas į šiuolaikines olimpines žaidynes. Šiuo metu olimpinėse fechtavimo varžybose naudojami trijų ginklų tipai:

• Rapyra – lengvasis ginklas; taikinio sritis yra liemuo, krūtinė, pečiai ir nugara; dvigubas prilietimas yra draudžiamas.
•  – sunkusis ginklas; taikinio sritis yra nuo galvos iki liemens, į taikinio teritoriją delnai neįeina.
• Špaga – lengvasis ginklas; taikinio sritis – visas žmogaus kūnas; dvigubas prilietimas leidžiamas.

Žodis fence yra vidurinės anglų kalbos laikotarpiu atsiradęs sutrumpinimas, kuris atėjo iš italų kalbos žodžio defensio, kilusio iš lotynų kalbos. Pirmasis šį žodį anglų kalboje pavartojo anglų rašytojas Viljamas Šekspyras kūrinyje The Merry Wives of Windsor.

Vikiteka: Fechtavimas – vaizdinė ir garsinė medžiaga